Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant : nukentėjusiam pareiškėjui A. P., jo atstovei advokatei A. V., traukiamam administracinėn atsakomybėn L. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. G. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl akcininko teisių pažeidimų ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. eidamas UAB „Vaislita“, kodas – 300630938, buveinės adresas – Pramonės g. 13, Vilkaviškio m. direktoriaus pareigas, - būdamas šios įmonės administracijos vadovu, laikotarpiu nuo 2011-11-03 iki 2011-12-19, pažeisdamas 2000-07-13 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835, 18 str. 1 dalies reikalavimus, be pateisinamos priežasties pagal 2011-11-03 rašytinį bendrovės akcininko A. P. reikalavimą nesudarė galimybės susipažinti jam su įmonės ūkinės finansinės veiklos ir atskaitomybės dokumentais ar padaryti (pasidaryti) šių dokumentų kopijas, o taip pat, pažeisdamas to paties įstatymo 24 str. 1 dalies reikalavimą, nesušaukė eilinių visuotinių bendrovės akcininkų susirinkimų už 2008, 2009 ir 2010 metus atitinkamai iki 2009-04-01, 2010-04-01 ir 2011-04-01.

Šiais veiksmais L. G. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 50⁵ str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Traukiamas atsakomybėn L. G. kaltu teismo posėdyje neprisipažino, patvirtino, jog gavo 2011-11-03 akcininko A. P. prašymą dėl susipažinimo su įmonės ūkinės finansinės veiklos dokumentais ir atskaitomybe, tačiau dokumentų susipažinti nepateikė, taip pat ir nepadarė bei neišsiuntė jų kopijų dėl to, kad nuo 2009-04-01 įmonė laikinai nedirba, jis pats yra nemokamose atostogose, negauna jokių pajamų, todėl neturėjo lėšų už ką atvykti į Vilkaviškį, ar daryti akcininkui dokumentų kopijas. Patys įmonės dokumentai yra saugomi įmonės buveinėje. Visuotinį akcininkų, kuriais lygiomis dalimis yra pats ir nukentėjusysis, susirinkimą sušaukti bandė telefonu kalbėdamasis su pareiškėju, tačiau šis to nepageidavo, 2010 ir 2011 birželio mėnesiais siuntė kvietimus raštu, tačiau pareiškėjas neatvyko.

Nors traukiamas administracinė atsakomybėn L. G. kaltu neprisipažino, tačiau akcininko kaltinimų ginčijimas iš jo pusės yra tik formalaus pobūdžio, kadangi duodamas paaiškinimus L. G. pripažino faktus, kad akcininko raštišką reikalavimą susipažinti su dokumentais gavo, tačiau jų susipažinimui nepateikė (nei natūra, nei padarant ir įteikiant jų kopijas), taip pat kad įstatymo nustatyta tvarka nešaukė visuotinių akcininkų susirinkimų, o jo pasiteisinimui nurodytos aplinkybės nepateisina jo, kaip įmonės vadovo, įstatymo imperatyvais jam nustatytų pareigų neatlikimo ir šiuo atveju nėra juridiškai reikšmingos. Kita vertus, be pačio traukiamo atsakomybėn asmens juridiškai reikšmingų faktų pripažinimo teisme, jo kaltė pažeidus nukentėjusio akcininko neturtines teises byloje yra pakankamai įrodyta nukentėjusiojo parodymais bei rašytiniais įrodymais. Todėl L. G. teisme išsakyti argumentai neigiant savo kaltę dėl akcininko teisių pažeidimo atmestini kaip neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių.

Teismo posėdyje nukentėjusysis akcininkas A. P. paaiškino, kad jo iniciatyva buvo pradėtas prokuratūroje ikiteisminis tyrimas dėl jo parašų UAB „Vaislita“, kurios 50 proc. akcijų jam priklauso nuo 2008-08-25, dokumentuose klastojimo ir banko paskolos su tariamu jo laidavimu neteisėto paėmimo, tuo yra įtariamas būtent L. G.. Siekdamas išsiaiškinti, ar įmonės dokumentuose nėra daugiau suklastotų jo kaip akcininko parašų, jis pirmiausiai 2011 m. spalio pabaigoje telefonu paprašė L. G. pateikti susipažinti įmonės dokumentus, tačiau šis atsisakė tai daryti tol, kol jis, A. P., nesutiks pasirašyti visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo su sprendimu atleisti L. G. iš direktoriaus pareigų. Tuomet jis 2011-11-03 registruota pašto siunta išsiuntė pakartotinį reikalavimą jau raštu įmonės buveinės ir direktoriaus gyvenamosios vietos adresais, tačiau jokio atsakymo iš L. G. negavo, prieš tai buveinėje jo klausta įmonės finansininkė tvirtino, jog jį dominančių dokumentų pas ją nėra ir pasiūlė dėl jų kreiptis į vadovą (L. G.), ką jis ir padarė, tačiau iki šios dienos susipažinti su dokumentais taip ir neturėjo galimybės. Į visuotinį akcininkų susirinkimą L. G. jis taip pat nė karto nebuvo kviečiamas nei žodžiu, nei tuo labiau raštiškais pranešimais, priešingai, L. G. grasinosi neįsileisiąs į buveinės patalpas.

Nukentėjusio A. P. nurodytas teisme aplinkybes patvirtina ir rašytiniai bylos duomenys : 2008-08-25 UAB „Vaislita“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 01, 2011-11-03 A. P. prašymas, 2011-11-03 pašto siuntos priėmimo kvitas ir 2011-11-07 jos įteikimo pranešimas, juridinių asmenų registro išplėstinis išrašas (b.l. 4, 5, 6-7, 8-10).

Traukiamo atsakomybėn L. G. veika byloje turi būti kvalifikuojama pagal LR ATPK 50⁵ str. 1 d., kadangi būtent jis per visą trunkamo pobūdžio teisės pažeidimo laikotarpį buvo uždaros akcinės bendrovės administracijos vadovas (specialusis subjektas), būtent jam aukščiau minėti įstatymo imperatyvai yra nustatę dokumentų pateikimo akcininkams ir visuotinio jų susirinkimo sušaukimo įstatymu nustatyta tvarka pareigas, šių L. G. neįvykdė bei byloje pakankamai įrodyta, jog tam nebuvo svarbių iki tokio lygmens aplinkybių, kad būtų galima pripažinti pareigų neatlikimą pateisintu, konstatuoti esant atsakomybę šalinančių ar sudarančių pagrindą nuo jos atleisti aplinkybių visumą.

L. G. atsakomybę byloje nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Spręsdamas dėl skirtinos administracinės nuobaudos individualizavimo, teismas atsižvelgia į aukščiau jau aptartas aplinkybes, taip pat į tai, kad teisės pažeidimas truko santykinai ilgą laiką (išviso apie 3 metus) ir nukentėjusio akcininko neturtines teises pažeidė iš esmės (pastarasis praktiškai buvo nušalintas nuo dalyvavimo įmonės veikloje ir valdyme), kita vertus ir į aplinkybes, jog kitos (turtinės) akcininko teisės pažeistos nebuvo, traukiamas atsakomybėn L. G. anksčiau nebuvo teisiamas ar baudžiamas administracinėmis nuobaudomis, šiuo metu laikinai negauna pajamų, yra vedęs, gyvena šeimoje, turi 2 nepilnamečius vaikus išlaikytinius, visiškai darbingas, pirmą kartą baudžiamam L. G. paskirtina dar kiek mažesnio nei įstatymo sankcijos vidurkis dydžio administracinė nuobauda, - 4000 lt. bauda. Byloje skirti minimalaus dydžio baudą ar taikyti LR ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti dar mažesnio dydžio ar švelnesnės rūšies nuobaudą nėra bylos duomenimis pagrindžiamų teisinių argumentų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATP kodekso 30, 30², 50⁵ str. 1 d., 286, 287, 288, 291-293, 313 str.str., teismas

nutarė:

L. G., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) už padarymą administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 50⁵ str. 1 d., paskirti administracinę nuobaudą – keturių tūkstančių litų (4000 lt.) baudą.

(Bauda mokama – Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įstaigos kodas – 188659752, į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas – 73000, įmokos kodas – 57439).

Bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo pažeidėjui dienos. Jeigu baudos pažeidėjas sumokėti negali, - per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir nepaprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos. Jeigu baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis, pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas, kurios gali būti didesnės už baudą. Jeigu bauda už pažeidimą paskirta nepilnamečiui, ją turi sumokėti tėvai arba juos atstojantys asmenys.

Sumokėjus baudą, per tą patį 40 dienų terminą teismui privalu pristatyti tai patvirtinantį dokumentą (kvitą, mokėjimo nurodymą ar kt.).

Šis nutarimas per 20 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.