Kauno apygardos teismo nutartis

2014-11-05 · Civilinė byla Nr. 2A-1659-173/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-05
Bylos Nr.
2A-1659-173/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-21234-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Žibutė Budžienė (pirm.), Raimondas Buzelis, Leonas Jachimavičius (pran.)
Ieškovas
L. J., Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros
Kategorijos
  • 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.5.25pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1659-173/2014Procesinio sprendimo kategorijos: 121.14; 121.21; 44.5.25;Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21234-2013-8
(S)KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 5 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės (kolegijos pirmininkė), Raimondo Buzelio ir Leono Jachimavičiaus (pranešėjas) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. J. ir Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovo M. Š. apelaicinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. J. ieškinį Lietuvos Respublikos valstybei, atstovaujamai Lietuvos generalinės prokuratūros, dėl žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas L. J. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas patikslino ieškinį ir prašė priteisti jam iš Lietuvos valstybės ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros solidariai 55385,55 Lt turtinės žalos (neišmokėto darbo užmokesčio) už nušalinimo nuo pareigų laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini); 6978,60 Lt delspinigių už uždelstą atsiskaityti laikotarpį (180 dienų); 3000 Lt išlaidų už advokato pagalbą baudžiamajame procese; 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, bylinėjimosi išlaidas ( b.l. 119-125, t.1).

Atsiliepimas

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame prašė ieškinio netenkinti. Nurodė, kad iš ieškinio faktinio pagrindo ir dalyko bei ieškovo keliamų reikalavimų nemato, kad būtų reiškiami reikalavimai dėl teismo ar teisėjo veiksmų neteisėtumo, todėl Teisingumo ministerija nelaikytina tinkama atsakovo atstove. Be to, išteisinamuoju nuosprendžiu nėra preziumuojamas baudžiamosios bylos iškėlimo neteisėtumas, kadangi tokią prezumpciją gali numatyti tik įstatymai. Todėl šioje byloje remtis tik išteisinamuoju nuosprendžiu reikalaujant iš valstybės atlyginti ieškovui padarytą žalą, nėra pagrista. Pagrindas nušalinti ieškovą nuo pareigų buvo, kadangi ieškovas buvo įtariamas tyčinės nusikalstamos veikos padarymu, kuri tiesiogiai susijusi su ieškovo einamomis pareigomis. Ieškovui paskirta procesinė prievartos priemonė buvo būtina, teisėta ir atitiko BPK nuostatas, kurios reglamentuoja procesinių prievartos priemonių skyrimo tvarką ir sąlygas. Taip pat buvo tinkamai atsižvelgta į tikslus, kurių siekiama skiriant procesinę prievartos priemonę laikiną nušalinimą nuo pareigų. Teisingumo ministerija mano, kad teismai, tenkindami prokuroro prašymą skirti procesinę prievartos priemonę - laikiną nušalinimą nuo pareigų, o vėliau ją pratęsdami, tinkamai įvertinto tas aplinkybes, kad ieškovas buvo pagrįstai įtariamas nusikalstama veika, kuri yra susijusi su jo pareigomis. Teisėsaugos institucijų veiksmų neteisėtumas, skiriant procesinę prievartos priemonę turi būti konstatuotas įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad ieškovas neskundė paskirtos procesinės prievartos priemonės, ieškovas nepateikė jokio procesinio sprendimo, kuriame būtų konstatuotas prokuratūros ar teismo veiksmų neteisėtumas dėl ieškovui paskirtos procesinės prievartos priemonės - laikino nušalinimo nuo pareigų. Todėl darytina, išvada, kad procesinė prievartos priemonė buvo paskirta teisėtai. Ieškovas, prašydamas atlyginti 20000 Lt neturtinės žalos, nenurodo, kokiais kriterijais remdamasis jis prašo atlyginti neturtinę žalą.

Šalies argumentai

Atsakovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros atstovas Kauno apygardos prokuratūros prokuroras M. Š. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas žalos padarymo faktą sieja su jam paskirta procesinės prievartos priemone- laikinu nušalinimu nuo pareigų, kuri buvo skiriama teismo nutartimis, todėl Generalinė prokuratūra negali būti tinkamu atsakovu byloje. Procesinės prievartos priemonės - laikino nušalinimo nuo pareigų skyrimo, taikymo bei apskundimo tvarką reglamentuoja BPK 157 str. Ieškovas nepateikė nė vieno argumento, kokiais ir kokių pareigūnų konkrečiais veiksmais buvo pažeistos minėtojo straipsnio nuostatos ir kaip šis pažeidimas pasireiškė ieškovui. Ikiteisminis tyrimas - proceso stadija, trunkanti nuo sprendimo pradėti ikiteisminį tyrimą iki bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui. Vienas iš ikiteisminio tyrimo stadijos tikslų yra sudaryti optimalias sąlygas antrajai baudžiamojo proceso stadijai - teisminiam bylos nagrinėjimui, t.y. surinkti pakankamai objektyvių duomenų pagrindžiančių pačios nusikalstamos veikos padarymo faktą bei tą veiką padariusio asmens kaltumą. Ikiteisminio tyrimo stadijoje apie veiką ir ją galimai padariusį asmenį gali būti daromos tik preliminarios išvados, formuluojamos kaip prognozės apie galimybę, kad toks asmuo teismo gali būti pripažintas kaltu.

Ieškovas procesinės prievartos priemonės paskyrimo bei jos taikymo termino pratęsimo neskundė, o tai leidžia daryti išvadą, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu ieškovas tokią priemonę vertino kaip taikomą jo atžvilgiu pagrįstai. Tai, kad teisminio nagrinėjimo stadijoje jis buvo išteisintas, nėra ir negali būti laikoma aplinkybe, konstatuojančia jo kaip įtariamojo procesinių teisių pažeidimą, ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo stadijose. Ieškovas buvo išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, t.y. nei pirmos nei apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad ieškovo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, o tiesiog, vadovaudamiesi nekaltumo prezumpcijos principo vienu iš elementų, kad visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai, jį išteisino neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamoje veikoje. Tačiau tai nėra asmenį reabilituojantis išteisinimo pagrindas. Ieškovas neįrodė pareigūnų ar teismo veiksmų neteisėtumo (neteisėto neveikimo ar neveikimo ar nevykdymo bendros pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai), t.y. vienos iš būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei kilti. Ieškovo nurodomas neturinės žalos dydis yra nepagrįstas ir netenkintinas, kadangi nėra pateikta nė vieno įrodymo, pagrindžiančio tiek apskritai tokios žalos atsiradimo faktą, tiek jos dydį. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų ne tik patį tokio mokėjimo faktą bet ir jo dydį, todėl taip pat laikytina, kad šis reikalavimas nėra įrodytas.

II. Pirmos instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu ieškinį patenkino dalinai. Priteisė ieškovui L. J. iš atsakovo Lietuvos Respublikos 44 214,76 Lt (priskaityta suma) negauto darbo užmokesčio, 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013-12-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo). Likusioje dalyje (dėl delspinigių bei išlaidų už advokato pagalbą baudžiamajame procese) ieškinį atmetė. Valstybei iš ieškovo priteisė 14 Lt pašto išlaidų.

Teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas L. J. atžvilgiu buvo pradėtas gavus informaciją apie tai, kad 2011 m. sausio 25 d. apie 11.30 val. šalia pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės (duomenys neskelbtini)-iojo būrio vyresnysis patrulis S. K. už padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą sustabdė automobilį BMW, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo S. K., jį ir su juo važiavusią D. Ž. provokavo duoti 100 Lt kyšį už savo neteisėtą veikimą, dėl ko S. K. ir D. Ž. davė S. K. 100 Lt dydžio kyšį, kurį pastarasis priėmė.

Taip pat ikiteisminio tyrimo metu gauta informacija, kad S. K. ir kiti Kauno apskrities VPK pareigūnai, tame tarpe ir Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus valdymo skyriaus centro grupės vyresnysis specialistas L. J., gali piktnaudžiauti tarnyba, klastoti dokumentus veikdami tarpusavyje susitarę, tyčia neįtraukdami į apskaitą greičio matavimo įranga užfiksuotų kelių eismo taisyklių pažeidimų už tai siekdami asmeninės naudos. Dėl ko (duomenys neskelbtini) ieškovui L. J. buvo pareikštas įtarimas padarius nusikaltimą, numatytą BK 228 str. 2 d., t.y. kad jis, būdamas valstybės tarnautoju, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdamas asmeninės naudos kitiems asmenims. Tą pačią dieną, (duomenys neskelbtini), Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi ieškovui buvo paskirta procesinės prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų trijų mėnesių laikotarpiui. Teismas motyvavo, kad ieškovas įtariamas tyčinės nusikalstamos veikos padarymu, kuri tiesiogiai susijusi su jo einamomis pareigomis, todėl siekiant užkirsti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas bei siekiant greičiau ir išsamiau ištirti nusikalstamas veikas, ieškovas nušalintinas nuo pareigų ( b.b. t.5, b.l.58-59). Ieškovas šią nutartį apskundė, 2011-08-08 Kauno apygardos teismas ieškovo skundą atmetė, paliko procesinę prievartos priemonę galioti ( b.b.t.5, b.l.61-62). Kauno apylinkės teismo 2011-10-11, 2012-01-11, 2012-04-03, 2012-07-02, 2012-10-11 nutartimis buvo pratęstas laikinas nušalinimas nuo pareigų. Apeliacine tvarka ieškovas skundė 2011-10-11, 2012-01-11 nutartis, tačiau Kauno apygardos teismo 2011-10-27 bei 2012-02-07 nutartimis ieškovo skundai atmesti.

2012-11-30 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu ieškovas buvo išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.). Procesinė prievartos priemonė ieškovo atžvilgiu buvo panaikinta nuo nuosprendžio paskelbimo dienos (b.l.51). Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo 2013-07-16, kai Kauno apygardos teismo nutartimi buvo paliktas galioti ( b.l. 52-64). Ieškovas buvo nušalintas nuo pareigų ir negavo darbo užmokesčio nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) ( b.l.69). Ieškovas prašė Kauno apskrities VPK išmokėti jam darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, kai buvo nušalintas nuo pareigų (b.l.70). 2013-09-16 Kauno apskrities VPK atsisakė išmokėti darbo užmokestį ( b.l.72).

Nustatė, kad nešiojamasis kompiuteris „Dell Inspiror“ Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo dirbo ieškovas, iš ieškovo darbo kabineto, jam dalyvaujant buvo paimtas 2011-03-07 (b.b.t.3, b.l.5). 2011-04-26 šis kompiuteris buvo pateiktas Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centrui, atlikta kompiuterio apžiūra ( t.3, b.l.6-8). Standžiajame kompiuterio diske surasta informacija buvo perkelta į CD-R diską Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame diske buvusi informacija 2011-05-11 buvo apžiūrėta ir 2011-05-25 sulyginta su prietaiso VIZIR“ naudojimo registracijos žurnalu ( b.b.t.3, b.l.11-14). 2011-06-29 ikiteisminiame tyrime buvo gautas specialisto paaiškinimas, kuriame atsakyta, kad: 1) negalima nustatyti, kada nuotraukos buvo perkeltos ir pašalintos iš standžiojo disko, ir 2) galima pasakyti, kada nuotraukos buvo peržiūrėtos thumbs režimu ir konkrečiai nurodytas laikas, kada ginčo nuotraukos buvo peržiūrėtos ( t.3, b.l.16-17). 2011-06-08 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės l.e.vado pareigas ėjęs pareigūnas pateikė atsakymą ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kad kompiuteriu „Dell“, iš kurio standžiojo disko buvo pašalintos nuotraukos, naudojosi ieškovas (b.b.t.3 b.l.19). Ikiteisminio tyrimo metu kitas įtariamasis, o vėliau kaltu pripažintas S. K. atsisakė duoti parodymus ( b.b.t.4, b.l. 106). Abu kiti įtariamieji toje pačioje baudžiamojoje byloje taip buvo nušalinti nuo pareigų.

Teismas sprendė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepakankamai rūpestingai, atidžiai ir profesionaliai atliko tyrimą aplinkybių, kas ir kaip naudojosi ar galėjo pasinaudoti nešiojamuoju kompiuteriu „Dell Inspiror“, ir besinaudodami peržiūrėti ir net ištrinti jame esančią informaciją (nuotraukas). Specialistui nebuvo pateiktas klausimas, ar patekimas į kompiuteryje saugomą informaciją ar dalį informacijos buvo apsaugoti slaptažodžiu, policijos komisariato administracijai nebuvo pateikti klausimai, kokiame kabinete dirbo ieškovas, kas dar sėdėjo/dirbo tame kabinete, ar turėjo galimybę kiti darbuotojai prieiti prie kompiuterio ir atlikti tam tikrus veiksmus/ištrinti duomenis. Visų šių klausimų detaliai neišsiaiškinę, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (duomenys neskelbtini) pareiškė įtarimą ieškovui ir tą pačią dieną kreipėsi dėl jo laikino nušalinimo nuo pareigų. Teismas laikė, kad ikiteisminį tyrimą galėjo suklaidinti Patrulių rinktinės vado atsakymas, kad ginčo kompiuteriu naudojosi ieškovas, tačiau jau 2011-08-24 liudytoju apklaustas G. L. parodė, kad „minėtas kompiuteris buvo pas L. ant stalo, minėtu kompiuteriu galėjo naudotis visi, nes visų kabinetų raktai ir kabineto Nr.(duomenys neskelbtini) yra patalpoje, kur budi apskaitos ir analizės grupės specialistai ir kiti patruliai, taip pat minėtame kompiuteryje nebuvo slaptažodžio“ ( b.b.t.5, b.l.96). Iš esmės tą patį patvirtino liudytojais apklausti N. U. ir R. Ž. ( t.5, b.l. 98-100). 2011-09-28 ieškovo advokatas M. V. pateikė prašymą dėl ikiteisminio tyrimo papildymo, kuriame prašė papildomai ištirti aplinkybes dėl kompiuteryje buvusio ar nebuvusio slaptažodžio, dėl naudojimosi ginčo kompiuteriu galimybių ( b.b.t.5, b.l. 132-133). Tačiau prokuroras 2011-10-03 nutarimu ieškovo advokato prašymą atmetė nurodydamas, kad turima specialisto išvada yra išsami, pakankama, o visos aplinkybės iš esmės bus išnagrinėtos teisme ( t.5, b.l. 135-136).

Teismas nurodė, kad procesinė prievartos priemonė- nušalinimas nuo pareigų- buvo pagrįsta ir pateisinama tik pirmuosius tris jos taikymo mėnesius, t.y. iki (duomenys neskelbtini). Pagrįstai pradėjus ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba, ir gavus duomenų, kad iš kompiuterio kažkas (galimai ieškovas) pašalino nuotraukas, kurių pagrindu reikėjo pradėti asmenų administracinį persekiojimą, buvo pagrindas nušalinti ieškovą nuo pareigų, tokiu būdu užkertant kelią jam daryti panašias veikas ateityje. Tačiau vėliausiai 2011-10-03 prokuroras, spręsdamas ieškovo advokato prašymą dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos papildymo, turėjo įvertinti surinktą medžiagą, liudytojų parodymus, specialisto išvadą ir galėjo bei privalėjo padaryti išvadą, kad ieškovo pripažinimas kaltu pagal jam pateiktus įtarimus yra mažai tikėtinas, kad lygiai taip pat nuotraukas turėjo galimybę ištrinti ir kiti policijoje dirbantys pareigūnai, todėl ieškovo tolesnis nušalinimas nuo pareigų yra netikslingas, neproporcingas, neužkertantis kelio naujoms panašioms veikoms policijos komisariate vykti, ir darantis didelę žalą ieškovui.

Ta aplinkybė, kad vėlesnės pirmosios instancijos teismų priimtos nutartys dėl laikino nušalinimo nuo pareigų nebuvo panaikintos instancine tvarka, o trys paskutinės nutartys net ir nebuvo apskųstos instancine tvarka neduoda pagrindo pripažinti, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų buvo pagrįstas ir nesukėlęs ieškovui žalos. Ieškovo išteisinimas iš esmės buvo pagrįstas tais pačiais pagrindais, kurie jau ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo akivaizdūs.

Ieškovas patyrė turtinę žalą – negavo darbo užmokesčio, kai buvo laikinai nušalintas nuo pareigų. Ieškovas nebuvo kaltas dėl to, kad kompiuteris nebuvo jam tinkamai paskirtas ar kad kompiuteryje nebuvo slaptažodžio, nes ieškovas nebuvo IT specialistas, kuris galėtų savarankiškai apsaugoti savo naudojamą kompiuterio informaciją. Ieškovas buvo nušalinamas nuo pareigų tik trijų mėnesių laikotarpiui, tai trukdė ieškovui nušalinimo metu susirasti kokį nors kitą, kad ir nekvalifikuotą darbą. Teismas sprendė, kad ieškovui priteistina turtinė žala- negautas darbo užmokestis už laikotarpį nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Tai sudaro 44 214,76 Lt ( priskaityta suma) ( b.l.69 pažyma dėl priskaityto darbo užmokesčio).

Teismas nustatė, kad nagrinėjamu atveju netaikomos Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo nuostatos, nes jis netaikomas žalos atlyginimo santykiams. Tačiau teismas sprendė, kad ieškovui priteistinos 5 proc. dydžio procesinės palūkanos už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos (2013-12-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismui nenustačius, kad baudžiamasis persekiojimas buvo pradėtas ar tęsiamas nepagrįstai, t.y. nenustačius valstybės pareigūnų, vykdžiusių baudžiamosios bylos tyrimą visose instancijoje, neteisėtų veiksmų, ieškovui nepriteistos išlaidos už advokato paslaugas baudžiamajame procese.

Teismas nustatė, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas (duomenys neskelbtini), teismui byla perduota (duomenys neskelbtini) (b.b.t.5, b.l.156), teisme baigta nagrinėti 2013-07-16 ( Kauno apygardos teismo nutartis, kuria paliktas galioti 2012-11-30 nuosprendis). Ikiteisminis tyrimas truko 7 mėnesius ir 7 dienas, baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme truko 1 metus 9 mėnesį ir 13 dienų. Ieškovo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas prasidėjo (duomenys neskelbtini), ir užtruko iš viso 2 metus ir 4 dienas. Byloje buvo trys kaltinamieji, teismo posėdžiai keletą kartų buvo atidėti dėl kito teisiamojo ligos, teismas skyrė atvesdinimą liudytojui, todėl pirmos instancijos teismas padarė išvadą, jog teismas nepažeidė reikalavimo išnagrinėti bylą per „įmanomai trumpiausią laiką“. Ieškovo atžvilgiu Konvencijos 6 str. reikalavimai nebuvo pažeisti. Ikiteisminis nagrinėjimas neužtruko pernelyg ilgai.

Prokuratūros bei teismo veiksmų neteisėtumas tiriant baudžiamąją bylą ieškovo atžvilgiu pasireiškė tuo, kad ieškovui nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo nepagrįstai ir neproporcingai taikoma procesinė prievartos priemonė - laikinas nušalinimas nuo pareigų. Pats baudžiamasis procesas buvo pradėtas ir tęsiamas teisėtai, užtruko ne per ilgai. Ieškovo pateiktų spaudos publikacijų teismas nevertino kaip įrodančių būtent atsakovo ( valstybės) padarytą neturtinę žalą. Už informaciją, paskelbtą privatiems asmenims priklausančiose masinės informacijos priemonėse, atsako tų priemonių savininkai.

Nurodė, kad neproporcingu procesinės prievartos priemonės taikymu ilgiau, negu kad tris mėnesius, po kurių iš esmės prokurorui turėjo pasidaryti aišku, kad ne dėl ieškovo kaltės, bet dėl netinkamo darbo organizavimo policijos komisariate, nėra įmanoma surinkti pakankamai ieškovą (arba kitą konkretų pareigūną) apkaltinančių įrodymų, ieškovui buvo padaryta ne tik turtinė, bet ir neturtinė žala. Teismas, nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį atsižvelgė kad yra priteisiama turtinė žala, o laikino nušalinimo nuo pareigų metu ieškovui buvo leista du kartus vidutiniškai po mėnesį laiko išvykti į Norvegiją ( b.b.t.7, b.l.10,24) bei kad ieškovas yra išteisintas ne reabilituojančiais motyvais.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

Apeliaciniu skundu atsakovo Lietuvos Respublikos atstovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014-04-09 sprendimo dalį, kuria iš dalies patenkintas L. J. ieškinys; priimti naują sprendimą- patikslintą ieškinį atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Sprendimo dalis, kuria tenkintas ieškinys, yra priimta pažeidžiant procesinės teisės normas, netinkamai aiškinant bei taikant materialinės teisės normų nuostatas, nukrypstant nuo susiformavusios teismų praktikos.

2) Teismas, vertindamas teisėsaugos institucijų veiksmus baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kaip neteisėtą vertino tik kardomosios priemonės (laikino nušalinimo nuo pareigų) taikymą laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Nesutinka, kad kardomoji priemonė buvo taikoma nepagrįstai ir neteisėtai. Nenurodyta, kokį BPK straipsnį taikant kardomąją priemonę pažeidė ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ar teismas.

3) Ikiteisminio tyrimo stadijoje apie veiką ir ją galimai padariusį asmenį gali būti daromos tik preliminarios išvados, formuluojamos kaip prognozės apie galimybę, kad toks asmuo teismo gali būti pripažintas kaltu. Ikiteisminio tyrimo veiksmai atliekami siekiant sudaryti optimalias sąlygas teisminiam bylos nagrinėjimui bei surinkti kuo daugiau duomenų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Viena iš ikiteisminio tyrimo veiksmų grupių yra procesinių prievartos priemonių paskyrimas ir jų taikymas. Procesinių prievartos priemonių taikymui nėra keliami tokie aukšti, asmens kaltę pagrindžiančių, duomenų buvimo kriterijai kaip priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu nelaikytina tai, kad ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo stadijose, taikant laikiną nušalinimą nuo pareigų, nebuvo taikomi tokie aukšti įrodymų pakankamumo kriterijai kaip priiminėjant apkaltinamąjį nuosprendį.

4) Išteisinamasis nuosprendis savaime nereiškia prezumcijos, jog visas baudžiamasis procesas, taip pat konkretūs pareigūnų veiksmai ikiteisminiame tyrime yra neteisėti.

5) Pareigūnų procesinių veiksmų ar procesinių prievartos priemonių atlikimo ar taikymo faktas, nesant savavališkumo ir piktnaudžiavimo teise požymių, savaime nesuteikia teisės reikalauti žalos atlyginimo.

Žemesnės instancijos teismas

6) Prokuroras, kreipdamasis dėl laikino nušalinimo nuo pareigų partęsimo vertino ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų visetą.

7) Teismas nevertino aplinkybės, kad kardomosios priemonės taikymo teisėtumas buvo tikrintas instancine tvarka. Teismas, konstatuodamas pareigūnų veiksmų neteisėtumą, turėjo atsižvelgti ir į ieškovo veiksmus baudžiamajame procese. Ieškovas neskundė paskutinių trijų nutarčių, kuriomis buvo pratęstas laikino nušalinimo nuo pareigų terminas. Tai rodo, kad kardomosios priemonės taikymą jis vertino kaip teisėtą. Ieškovo advokato teiginiai, jog nebuvo prasmės nutarčių skųsti, negali būti vertinamai kaip pagrindas konstatuoti priemonės taikymo neteisėtumą.

8) Nepagrįstai teismas konstatavo, kad ieškovui trukdė ieškotis kito darbo aplinkybė, kad kardomoji priemonė buvo pratęsinėjama kas trys mėnesiai. Nepateikta įrodymų, kad ieškovas bandė ieškotis darbo. Tai reikėjo įvertinti. Be to, ieškovas buvo išvykęs į Norvegiją. Jei ieškovas būtų laikinai nenušalintas nuo pareigų ir toliau dirbęs policijoje, darbo užmokesčio Norvegijoje nebūtų gavęs. Palikus galioti sprendimą gautųsi, kad asmens, kuris laikinai nušalintas nuo pareigų, turtinė padėtis tampa geresnė nei to, kuris nėra įtariamas nusikalstamos veikos padarymu ir nėra laikinai nušalintas nuo pareigų.

9) Teismas nevertino atsakovo argumentų, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų dažniausiai yra taikomas asmenims įtariamiems nusikalstamomis veikomis, kurias jie padarė vykdydami savo tiesiogines darbines ar tarnybines funkcijas. Taip sudaroma reali galimybė surinkti duomenis turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, ir užkertamas kelias naujoms nusikalstamoms veikoms. Ieškovas buvo kaltinamas nusikalstamomis veikomis, kurias jis padarė vykdydamas savo tarnybines funkcijas, todėl laikinas nušalinimas nuo pareigų buvo vienintelė procesinė prievartos priemonė, kuri optimaliai galėjo pasiekti procesinius tikslus.

10) Teismas neįvertino, kad ieškovas išteisintas ne reabilituojančiais pagrindais, t.y ne konstatavus, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos požymių, bet neįrodžius jo kaltės.

11) Klausimai, susiję su darbo užmokesčiu turėjo būti sprendžiamo vadovaujantis vidaus reikalų sistemos darbuotojų darbo santykius reglamentuojančiais teisės aktais, bet ne CK įtvirtintu žalos atlyginimo institutu.

12) Neaišku kokiu teisės aktu remdamasis teismas priteisė 5 proc. dydžio palūkanas.

13) Neaišku kuo pasireiškė neturtinė žala, kokiai kriterijais remiantis nustatytas jos dydis.

14) Nepasisakyta dėl to, kad ieškovas pasirinko netinkamas priemones savo interesams ginti. Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atsisakius išmokėti piniginę kompensaciją už priverstinę pravaikštą, šį sprendimą ieškovas turėjo skųsti administraciniam teismui, o ne kreiptis į bendros kompetencijos teismą dėl žalos atlyginimo.

Teisingumo ministerija prisidėjo prie Kauno apygardos prokuratūros pateikto apeliacinio skundo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas l. J. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014m. balandžio 9d. sprendimo dalį, kuria ieškinys atmestas ir ieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1) Teismas pažeidė įrodymų vertinimo, teisės į teisingą teismo sprendimą, teisėtų lūkesčių principus, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, nesigilino į bylos aplinkybes, ieškovo argumentus.

2) Dar prieš pareiškiant įtarimą prokuroras turėjo padaryti išvadą, kad ieškovo pripažinimas kaltu pagal jam pateiktus įtarimus yra mažai tikėtinas, kad nuotraukas turėjo galimybę ištrinti ir kiti policijoje dirbantys pareigūnai, nes ikiteisminiam tyrime specialisto paaiškinimas, kuriame pasakyta, kad 1) negalima nustatyti kada nuotraukos buvo perkeltos ir pašalintos iš standžiojo disko, ir 2) galima pasakyti kada nuotraukos peržiūrėtos thumbs režimu ir konkrečiai nurodytas laikas, kada ginčo nuotraukos buvo peržiūrėtos gautos 2011-06-29,o įtarimas ieškovui pareikštas (duomenys neskelbtini) bei t pačią dieną paskirta kardomojo priemonė. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad procesinė prievartos priemonė tris jos taikymo mėnesius buvo pagrįsta ir pateisinama, o ikiteisminis tyrimas pradėtas pagrįstai.

3) Baudžiamasis persekiojimas pardėtas neesant pakankami duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieškovas padarė nusikaltimą. Kaip nustatė teismas, nebuvo išsiaiškinta kokiame kabinete dirbo ieškovas, kas dar sėdėjo/dirbo tame kabinete, ar turėjo galimybę kiti darbuotojai prieiti prie kompiuterio ir atlikt tam tikrus veiksmus-ištrinti duomenis. Šių klausimų neišsiaiškinę ikiteisminio tyrimo pareigūnai (duomenys neskelbtini) ieškovui pareiškė įtarimą ir tą pačią dieną kreipėsi dėl jo laikino nušalinimo nuo pareigų.

4) Jeigu įtarimas yra nepagrįstas, tai pranešimas apie įtarimą negali būti laikoms teisėtu, juo labiau taikyta procesinė prievartos priemonė. Aplinkybės, jog ikiteisminį tyrimą galėjo suklaidinti Patrulių rinktinės vado atsakymas, kad ginčo kompiuteriu naudojasi ieškovas, negali paneigti fakto, kad įtarimas ieškovui pareikštas nepagrįstai ir nepagrįstai taikyta procesinė prievartos priemonė.

Žemesnės instancijos teismas

5) Teismas nustatė, kad ieškovas turi teisę į darbo užmokestį už nušalinimo laikotarpį. Tuo metu galiojusi Vidaus tarnybos statuto 28 str. 6 d. redakcija numatė, jog nustačius, kad pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, kad nėra įstatymo nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo ar nusikalstamos veikos padarymo, (...) jis toliau eina pareigas (...) jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat delspinigiai už šią sumą, (...), o darbo užmokesčio mokėjimo teisinio santykio šalys yra apibrėžtos įstatymu-tai darbuotojas ir darbdavys, nagrinėjamu atveju pareigūnas ir institucija. Todėl reikalavimas dėl negauto darbo užmokesčio turėjo būti grindžiamas teisiniais darbo santykiais priteisiant ieškovui delspinigius 0,07 procento nuo priklausančios išmokėti (priteistos) sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, o ne žalos atlyginimo institutu, kaip nustatė teismas.

6) Ieškovui buvo padaryta žala, todėl kaip teisingai konstatavo teismas, jam turėtų būti priteistos ir 5 proc. procesinės palūkanos už priteistą sumą už laikotarpį nuo bylos iškėlimo dienos (2013-12-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

7) Priimant išteisinamąjį nuosprendį nebuvo išspręstas išteisintojo turėtų išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis ir jų atlyginimo klausimas. Teismas konstatavo, kad teisėsaugos institucijų pareigūnai nepakankamai rūpestingai ir atsakingai organizavo audžiamąjį procesą, ieškovas išteisintas neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, todėl yra pakankamas pagrindas pripažinti ieškovo teisę į baudžiamojo proceso metu turėtų išlaidų, kaip turtinės žalos, atlyginimą.

8) Nesutikdamas su priteistos neturtinės žals dydžiu ieškovas nurodo, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios masinės informavimo priemonėse buvo minima ieškovo asmenybė, pateikti asmenybę atskleidžiantys duomenys. Dėl įvykių ieškovui sutriko sveikata, pablogėjo reputacija, jis lankėsi privačiame psichologo kabinete, kur buvo skiriama terapija, medikamentinis gydymas, sutriko santykiai šeimoje, ieškovas tapo dirglus, uždaras, prarado pasitikėjimą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Ieškovas L. J. prašo atsakovo Lietuvos Respublikos atstovo Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros apeliacinį skundą ieškovas prašo apeliacinį skundą atmesti.

Žemesnės instancijos teismas

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

Šalies argumentai

1) Ieškovas pakartoja apeliaciniame skunde nurodytą aplinkybę, dar prieš pareiškiant įtarimą, o ne tada kai buvo pateiktas advokato prašymas, kaip tai nurodė teismas, prokuroras privalėjo padaryti išvadą, kad ieškovo pripažinimas kaltu pagal jam pateiktus įtarimus yra mažai tikėtinas, kad lygiai taip pat nuotraukas turėjo galimybę ištrinti ir kiti policijoje dirbantys pareigūnai. T.y. baudžiamais persekiojimas buvo pradėtas ir paskirta kardomoji priemonė neesant pakankamai duomenų, leidžiančių įtarti, kad ieškovas padarė nusikaltimą.

2) Atmestini atsakovo argumentai, kad ikiteisminio tyrimo stadijoje procesinių sprendimų priėmimui nėra keliami tokie aukšti įrodymų pakankamumo reikalavimai kaip priimant nuosprendį.

3) teismas, priimdamas sprendimą nurodė, kad ieškovo išteisinimas iš esmės buvo pagrįstas tais pagrindais, kurie jau buvo akivaizdūs ikiteisminio tyrimo pradžioje, todėl aplinkybė, kad vėlesnės teismų priimtos nutartys dėl laikino nušalinimo nuo pareigų nebuvo panaikintos instancine tvarka, o paskutinės trys ne ir nebuvo skųstos, neduoda pagrindo pripažinti, kad laikinas nušalinimas nuo pareigų buvo pagrįstas ir nesukėlęs ieškovui žalos

4) Nėra duomenų, kad ieškovas buvo išvykęs į Norvegiją ir ten dirbo, gavo pajamas. Aplinkybė, kad ieškovas nuo pareigų buvo nušalinamas kas trys mėnesiai trukdė jam susirasti kitą darbą. Be to, pareigūnams, norintiems dirbti kitą darbą yra keliami specialūs apribojimai. Ieškovas žinodamas, kad neatliko neteisėtų veiksmų, bei tikėdamasi, jog skirta kardomoji priemonė nebus pratęsta jis neturėjo galimybės kitur įsidarbinti.

5) Darbo užmokesčio ir su juo susijusių pajamų ieškovas negavo dėl neteisėto procesinių priemonių taikymo ir ši žala nesietina su darbo santykiais, todėl teismas tinkamai taikė teisės normas.

6) Teismas per mažai įvertino neturtinės žalos dydį.

7) Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, jog Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atsisakius išmokėti piniginę kompensaciją už priverstinę pravaikštą, šį sprendimą ieškovas turėjo skųsti administraciniam teismui, o ne kreiptis į bendros kompetencijos teismą dėl žalos atlyginimo. 2009-03-13 administracinėje byloje Nr. A19-64/2009 konstatuota, jog pareigūno nušalinimo nuo pareigų baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir pagrindais atveju, Vidaus tarnybos statuto 28 str. 5ir 6 dalyse įvirtintos nuostatos netaikytinos. Esant ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimu pritaikyti procesinę prievartos priemonę-nušalinimą nuo pareigų, ginčui dėl negauto darbo užmokesčio, delspinigių bei tarnybos stažo išspręsti taikomo LR valstybės tarnybos įstatymo34 str. 5 d, CK bei Lietuvos Respublikos žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo ir atstovavimo valstybei įstatymo nuostatos.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovo atstovė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad procesinė prievartos priemonė nušalinimas nuo pareigų laikotarpyje nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo taikoma teisėtai ir pagrįstai. Tinkamai atsižvelgta į tikslus, kurių siekiama skiriant procesinę prievartos priemonę. Teismas nepagrįstai priteisė negautą darbo užmokestį, todėl ieškovas nepagrįstai prašo priteisti 0,07 procento delspinigių ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas. Visi klausimai, susiję su darbo užmokesčiu, turėjo būti sprendžiami vadovaujantis vidaus reikalų sistemos darbuotojų darbo santykius reglamentuojančiais teisės aktais. Teisingumo ministerija sutinka su teismo išvada dėl apelianto turėtų išlaidų baudžiamajame procese. Teismas nepagrįstai priteisė 4000 Lt neturtinę žalą. Apelianto veiksmai įtakojo jo galimos žalos atsiradimui, nes leido pagrįstai įtarti, kad apelianto veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymiai.

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovo atstovas Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra prašo ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad nepagrįsta teismo išvada, jog karomoji priemonė laikotarpiu nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) buvo taikoma nepagrįstai ir neteisėtai. Nenurodyta, kokie įstatymo straipsniai buvo pažeisti taikant kardomąją priemonę. Taip pat pakartojami kiti apeliacinio skundo argumentai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Ieškovo L. J. apeliacinis skundas tenkintinas dalinai. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos atmestini

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl bylos teismingumo

Šioje byloje ieškovas L. J. jam padarytą žalą sieja su vykdytu baudžiamuoju procesu ir jame atliktais ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmais.

Specialioji teisėjų kolegija bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti 2014 m. kovo 4 d. nutartimi sprendė, jog baudžiamajame procese atliktais procesiniais veiksmais padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į Lietuvos respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją. Žalos, padarytos atitinkamais ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar prokuroro neteisėtais veiksmais atlyginimo klausimus reglamentuoja CK 6.272 straipsnis, ir tokie ginčai yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams (CPK 1 straipsnio 1 dalis, Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 2 dalis), todėl byla nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme.

Dėl valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų

CK 6.272 straipsnyje reglamentuojamas specialusis civilinės deliktinės atsakomybės atvejis – valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl neteisėto procesinio veiksmo baudžiamajame ir administraciniame procese. Šioje teisės normoje įtvirtinta taisyklė, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Aiškindamas šios teisės normos turinį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad tokio pobūdžio civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos ir jų priežastinio ryšio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-200/2010). Kadangi neteisėti veiksmai – viena iš prievolės atlyginti žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ar teismo neteisėtų veiksmų, atsiradimo būtinųjų sąlygų, tai svarbu nustatyti, kokie veiksmai pripažintini neteisėtais ir kokie yra neteisėtumo konstatavimo kriterijai.

Neteisėti veiksmai, su kuriais įstatyme siejama valstybės prievolė atlyginti žalą (neteisėtas nuteisimas, neteisėtas suėmimas, neteisėtas sulaikymas, neteisėtas procesinės prievartos priemonių pritaikymas, neteisėtas administracinis areštas) – procesiniai teisiniai veiksmai, tiesiogiai reglamentuojami baudžiamojo proceso ir administracinės teisės normų. O iš jų kilusi valstybės deliktinė atsakomybė – civilinės teisės institutas.

Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas L. J. dirbo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos operatyvaus valdymo skyriaus centro grupės vyresniojo specialisto pareigose. 2011 metais buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) dėl sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo, kyšininkavimo, papirkimo, piktnaudžiavimo, tarnybos pareigų neatlikimo.

2011m. kovo 7 d. iš ieškovo darbo kabineto buvo išimtas kompiuteris „Del Inspiror“, kuriuo dirbo ieškovas, o tik (duomenys neskelbtini) ieškovui L. J. buvo pareikšti įtarimai padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 228 straipsnio 2 dalyje.

Ieškovas šio ikiteisminio tyrimo metu nuo (duomenys neskelbtini) buvo nušalintas nuo pareigų trims mėnesiams. Įtarimai ieškovui buvo grindžiami prielaidomis. Laikinas nušalinimas nuo pareigų ieškovui buvo nuolat pratęsiamas kas tris mėnesius, kol 2012 m. lapkričio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-155-93/2012 ieškovas L. J. buvo išteisintas, nuo nuosprendžio paskelbimo laikino nušalinimo nuo pareigų priemonė buvo panaikinta. 2013 m. liepos 16 d. Kauno apygardos teismo nutartimi 2012 m. lapkričio 30 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis buvo paliktas galioti.

Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepakanakami rūpestingai, atidžiai ir profesonaliai atliko aplinkybių tyrimą, kas ir kaip naudojosi ar galėjo pasinaudoti nešiojamu kompiuteriu „Del Inspiror“, peržiūrėti ir net ištrinti jame eančią informaciją. Specialistui nebuvo pateiktas klausimas, ar patekimas į kompiuteryje saugomą informaciją ar dalį informacijos buvo apsaugoti slaptažodžiu. Nebuvo nustatyta, kas dar dirbo kabinete, kuriame dirbo ieškovas, ar turėjo galimybę kiti darbuotojai prieiti prie kompiuterio ir ištrinti duomenis. Visų šių klausimų detaliai neišsiaiškinę, ikiteisminio tyrimo pareigūnai (duomenys neskelbtini) pareiškė L. J. įtarimus, tą pačią dieną kreipėsi dėl jo nušalinimo nuo pareigų. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nebuvo pagrindo L. J. nušalinti nuo pareigų. Bet toliau pirmosios instancijos teismo sprendime nurodoma, kad procesinė prievartos priemonė (nušalinimas nuo pareigų) buvo pagrįsta ir pateisinama tik pirmuosius tris jos taikymo mėnesius. Tolimesnis nušalinimas nuo pareigų buvo netikslingas, neproporcingas, neužkertantis kelio naujoms panašioms policijos komisariate vykti, darantis didelę žalą ieškovui. Dėl to pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas tuo, kad ieškovo L. J. nušalinimas nuo pareigų pirmuosius tris mėnesius buvo pagrįstas, priskaitytą negautą darbo užmokestį sumažino nuo 55 385, 55 Lt iki 44 214,76 Lt (b. l. 69, t.1).

Kolegija sprendžia, kad nušalinimas (duomenys neskelbtini) Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo netikslingas, kadangi, kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, ikiteisminio tyrimo pareigūnai nepakankamai rūpestingai, atidžiai ir profesonaliai atliko aplinkybių tyrimą (b. l. 162, 163, t.1).

Ieškovas L. J. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 30 d. nuoposprendžiu išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 228 straipsnio 2 dalį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (b. l. 10-51, t.1). Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 16 d. nutartimi nustatė, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nenustatyta, kad L. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje, ir jį išteisino (b. l. 52- 64, t.1).

Kauno apskrities Vyriausiajame policijos komisariatas atliko tarnybinį patikrinimą „Dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos operatyvaus valdymo skyriaus Centro grupės vyresniojo specialisto L. J. veiksmų“. Pasiūlyta Tarnybinį patikrinimą nutraukti. Kauno apskrities VPK VTV OVS Centro grupės vyresniajam specialistui L. J. tarnybinės nuobaudos neskirti, nenustačius tarnybinio nusižengimo sudėties (b. l. 65- 67, t.1).

Lietuvos Respublikos Valstybės tarnybos įstatymo 34¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis nustatyta, kad nušalinimo terminui pasibaigus, valstybės tarnautojas grąžinamas į eitas pareigas, jeigu po nušalinimo nėra pagrindo atleisti jį iš pareigų. Už nušalinimo laikotarpį valstybės tarnautojui darbo užmokestis nemokamas. Valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat 0,07 procento delspinigiai už šią sumą. Delspinigiai nemokami, jeigu valstybės tarnautojui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus. Iš čia darytina išvada, jog pirmosios instacijos teismas neteisingai pritaikė materialinės teisės normą, reguliuojanti valstybės tarnautojui išmokamo darbo užmokesčio laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų.

Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra teisinio pagrindo priteisti delspinigius už pavėluotai sumokėtą darbo užmokestį pagal Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą įstatymo nuostatas. Teismo nuomone, šis įstatymas yra specialioji norma taikytina tik darbo užmokesčio mokėjimo santykiams, todėl negali būti taikoma žalos atlyginimo santykiams. Kolegija nesutinka su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Valstybės tarnybos įstatymo 34¹ straipsnio 2 dalimi nustatyta, jog napagrįstai nuo tarnybos nušalintam valstybės tarnautojui išmokamas ne tik darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, bet taip pat 0, 07 procento delspinigiai už šią sumą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas. Ieškovui L. J. už nepagrįstą nušalinimą nuo pareigų nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) priteistina 55 385, 55 Lt neišmokėto darbo užmokesčio, o 0,07 procentai delspinigių nuo priteistino neišmokėto darbo užmokesčio bus 38, 76 Lt.

Byloje yra duomenų, jog ieškovas du kartus buvo išvykęs į Norvegiją, bet nėra įrodymų apie tai, kad ieškovas Norvegijoje turėjo pajamų, susijusių su darbo santykiais. Dėl ko ši aplinkybė neįtakoja priteistino darbo užmokesčio dydžio.

Dėl išlaidų už advokato teisinę pagalbą

Ieškovas L. J. išteisintas pagal Lietuvos respublikos BK 228 straipsnio 2d., neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens išlaidų, turėtų savo iniciatyva kviesto ir procese dalyvavusio advokato teisinėms paslaugoms atlyginti, baudžiamojo proceso įstatymas nelaiko proceso išlaidomis ir nereglamentuoja jų atlyginimo netgi tais atvejais, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu kaltinamasis yra pripažįstamas nekaltu ir išteisinamas.

Jeigu būtų nustatyta, jog ieškovas nepadarė nusikalstamos veikos ir yra konstatuotas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) pažeidimas proceso prieš kaltinamąjį metu, dėl vykdyto prieš jį baudžiamojo proceso jis negali patirti turtinių praradimų, todėl išlaidos turėtos advokato pagalbai apmokėti, turėtų būti atlyginamos konstatavus proceso prieš kaltinamąjį pažeidimo faktą (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-75/2010).

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad ieškovo atžvilgiu Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies nuostatos nebuvo pažeistos, ikiteisminis nagrinėjimas neužtruko pernelyg ilgai.

Vadovaudamasi išdėstytų, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas dalyje dėl turėtų išlaidų (3000 Lt) advokato pagalbai baudžiamajame procese apmokėti yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Dėl palūkanų priteisimo

CK 6.210 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.

Valstybei atlyginti žalą kildinama iš delikto, t.y. turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6. 245 straipsnio 4 dalis).

Šiuo atveju iš delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, todėl atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo.

Pirmosios instancijos teismas priteisė ieškovui L. J. iš atsakovo Lietuvos Respublikos ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2013 -12-31) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas šioje dalyje yra teisingas.

Dėl neturtinės žalos

Teismas, vertindamas neturtinę žalą pinigais, privalo vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytais neturtinės žalos piniginio įvertinimo ir kitais specifiniais, šiai bylų kategorijai būdingais, kriterijais. Teismo pareiga nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusio neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 250 straipsnio 2 dalis). Ieškovui priteistina 55 385, 55 Lt turtinės žalos (neišmokėto darbo užmokesčio), todėl 4000 Lt pinigų suma yra pakankama atlyginti neturtinę žalą.

Teisėjų kolegija pasisakė dėl visų ieškovo L. J. apeliacinio skundo ir ieškininių reikalavimų, todėl Kauno apygardos prokuratūros ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinių skundų plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

ieškovo L. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies. Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. balandžio 9 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

Priteisti ieškovui L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Lietuvos valstybės 55 385, 55 Lt (16040,76 EUR) negauto darbo užmokesčio, 38,76 Lt (11,22 EUR) delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų už pritiestą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. gruodžio 31 d. ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo vykdymas pavedamas Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai.

Atmesti ieškinį dalyje dėl ieškovo L. J. turėtų 3000 Lt (868,86 EUR) išlaidų advokato teisinėms paslaugoms baudžiamajame procese atlyginti.

Priteisti iš ieškovo L. J. 14 Lt (4,05 EUR) teismo turėtų išlaidų įteikiant procesinius dokumentus pašto išlaidų valstybei, sumokant Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.10002231764, įmokos kodas -6800, AB „Hansabankas“, kodas 73000).

Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos apeliacinius skundus atmesti.

Kolegijos teisėjai : Žibutė BudžienėRaimondas BuzelisLeonas Jachimavičius