Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

2016-07-01 · Baudžiamoji byla Nr. 1-138-503/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-07-01Marijampolės apylinkės teismas
  2. T-239-503/2018Nutartis · 2018-04-12Marijampolės apylinkės teismas
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-07-01
Bylos Nr.
1-138-503/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-24893-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Petraitis
Kaltinamasis
E. R.
Nukentėjusysis
P. P.
Advokatai
Loreta Daukšienė
Kategorijos
  • 2.3.6.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Baudžiamoji byla Nr. 1-138-503/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-24893-2016-8Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.6.4.6 (S)
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 1 d.Vilkaviškis
Vilkaviškio rajono apylinkės teismo teisėjas Valdas Petraitis,sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei,dalyvaujant prokurorams Gintarei Meškauskienei, Ramučiui Mickui,kaltinamajam E. R., jo gynėjai advokatei Loretai Daukšienei,nukentėjusiajai P. P., jos įstatyminiam atstovui I. P.,

Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Marijai Kvaraciejūtei,

viešame teisiamajame posėdyje, pagreitinto ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. R., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis E. R. 2016 m. gegužės 20 d. apie 16.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kambaryje, kilusio konflikto metu, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narę - podukrą P. P., gim. (duomenys neskelbtini), t.y. suėmęs ranka jai už kairės rankos dilbio spaudė, tuo sukeldamas nukentėjusiajai P. P. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis E. R. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai. Paaiškino, atsakė, kad P. P. 2016 m. gegužės 20 d. ne laiku parėjo namo. Jis, būdamas kitame kambaryje išgirdo, jog tarp P. ir jos motinos D. R. (jo sutuoktinės) kilo konfliktas (viena kitos atžvilgiu šaukė). O P. motinos atžvilgiu pasakė grasinančius, necenzūrinius žodžius. Todėl jis atėjo iš kito kambario prie P. ir šiai suėmė už kairės rankos. Šiai ir sutuoktinei pasakė nusiraminti. Po jo P. rankos suspaudimo ši nieko nesakė, neverkė. Po to jis nuėjo į kitą kambarį. Be to, P. rankos apie dvi minutes nespaudė. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atsiprašė. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nukentėjusioji P. P. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, atsakė, jog 2016-05-20 parėjo namo apie 16 val. Tarp jos ir jos motinos D. R. kilo konfliktas. Jai motina priekaištavo, jog ji buvo pas mokyklos socialinę darbuotoją. Dėl to ji motinai pasakė <...>, tačiau šios nesiuntė <...>. Po to atėjo patėvis E. R. ir ją iškeikė. Po to šis jai suspaudė kairę ranką. Šią suspaudęs, jis laikė gal minutę, gal dvi. Dėl to jai tuo metu, vakare bei sekančios dienos rytą skaudėjo ranką. Rytojaus dieną mokykloje mokytoja pamatė ant jos rankos mėlynę. Dėl to ją nuvedę pas socialinę darbuotoją. Be to, tai nebe pirmas kartas, kai patėvis E. prieš ją vartojo smurtą. E. R. neatleido, nesutiko, jog šis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Liudytojas D. R. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, atsakė, jog 2016-05-20 ėjo pasitikti pareinančios iš mokyklos dukros P., nes ši buvo pradėjusi draugauti su blogai besielgiančia drauge. Parsivedus dukrą, šią ją pasiuntė <...>, pasakė, jog žodžius <...>. Po to jos sutuoktinis E. R. kambaryje P. suspaudė ranką, netrukus šią paleido. Dėl to ši nesušuko ar pan. Vakare, nei rytojaus ryte dukra P. nesiskundė, jog skauda ranką. Netiesa, jog E. R. anksčiau P. skriaudė.

Motyvuojamoji dalis

Be visiško kaltinamojo E. R. prisipažinimo padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, jo kaltė pasitvirtino šiais duomenimis:

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojo I. P. duotais paaiškinimais (parodymais), kad P. P. yra jo dukra, nuo 2016-06-01 gyvena pas jį. P. pasakojo, kad tarp jos, mamos ir patėvio kilo konfliktas, kurio metu patėvis buvo suėmęs jai už rankos, dėl ko atsirado kraujosruva. Jam nėra žinoma, kad anksčiau P. atžvilgiu būtų vartotas smurtas, dukra niekada nesiskundė (b.l. 36-37). Be to, teisiamojo posėdžio metu jis iš esmės nurodė, jog nesutinka, kad E. R. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes, jo galva, siūlomas laiduotojas R. R. nevertas teismo pasitikėjimo.

Ikiteisminio tyrimo metu liudytojos I. L. duotais paaiškinimais (parodymais), kad (duomenys neskelbtini) dirba socialine pedagoge. Pas ją lankosi P. P., mergaitė buvo tyli, rami, atvira. P. elgesys pasikeitė, kai ėmė bendrauti su K. K., suprastėjo mokslų rezultatai, ėmė bėgti iš pamokų. P. pokalbių metu niekada nesiskundė, kad namuose yra kažkokių problemų, mamos ar patėviu elgesiu. Niekada nepastebėjo, kad P. būtų linkusi meluoti ar išsisukti nuo atsakymų į klausimus. 2016-05-20 po pamokų pas ją užėjo P., kalba pakrypo apie jos santykius su patėviu, mergaitė ėmė pasakoti, kad su patėviu sutaria prastai, tarp jų vyksta žodiniais nesutarimai, kad sesę myli labiau, nei ją, o mama visada užtaria patėvį, nors kartais mama liepia patėviui ant P. nerėkti. Apie fizinį smurtą mergaitė nepasakojo. 2016-05-23 po 5-6 pamokų atėjusi P. paprašė pasikalbėti, parodė ant kairės rankos kraujosruvą, kuri buvo didelė. Anot liudytojos, šios kraujosruvos 2016-05-20, kai P. lankėsi pas ją, nebuvo, tikrai matė, nes mergaitė buvo apsirengusi trumpomis rankovėmis marškinėliais ir liudytoja kraujosruvą būtų pastebėjusi. P. papasakojo, kad 2016-05-20 po pamokų tarp jos ir mamos kilo konfliktas, mama ant jos rėkė, priekaištavo, taip pat rėkė ir patėvis, kuris griebė jai už rankos ir ją suko (b.l. 28).

Aukščiau aprašytais, vieni kitus papildančiais, ir jų visuma atskleidžiančiais nusikalstamą veiką duomenimis, t.y. nukentėjusiosios P. P., D. R., I. L. paaiškinimais, kurie neprieštarauja kaltinamojo E. R. teisme duotiems paaiškinimams, priežasties abejoti, netikėti nenustatyta. Šie duomenys (jų visuma) apie E. R. nukentėjusios P. P. atžvilgiu nusikalstamos veikos padarymą patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes. Todėl šie duomenys yra kaltinamojo E. R. kaltės įrodymai.

Ištyręs ir įvertinęs aukščiau nurodytus duomenis, šiuos pripažinęs įrodymais, teismas sprendžia, kad kaltinamasis E. R. pagal kaltinime nurodytas aplinkybes smurtaudamas nežymiai sutrikdė šeimos nariui P. P. sveikatą. Be to, P. P., D. R., E. R. aukščiau aprašyti paaiškinimai patvirtina tai, kad jis nesusivaldė dėl P. ir sutuoktinės D. kilusio žodinio konflikto, po to, paėmęs ir suspaudęs P. kairę ranką, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos (smurtavimo) pobūdį, numatė, kad dėl tokio jo veikimo gali atsirasti baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, ir nors šių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Jo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį. Byloje pakanka įrodymų pagrindžiančių kaltinamojo E. R. kaltę, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu gautas E. R. prašymas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taip pat gautas jo brolio R. R. prašymas perduoti brolį, kaltinamąjį E. R. jo atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

R. R. teisiamojo posėdžio metu prašė jo prašymą patenkinti, perduoti brolį E. jam pagal laidavimą be užstato. Iš esmės R. R. paaiškino, kad jam brolis E. pripažino, jog smurtavo podukros P. atžvilgiu, dėl to nuoširdžiai gailisi. Be to juodu kartu augę, jis turi šeimą, jiedu paskutiniu metu nuolat bendrauja. O dažnai susitinka darbe, nes dirba toje pačioje įmonėje, ir pas jų motiną. Be to, jis brolį necharakterizuoja neigiamai, nes tokių duomenų anksčiau nebuvo; jis, kaip brolis, turi šiam didelę įtaką, gali paveikti jį, turi jam didelį teigiamą autoritetą. Be to, tiek jis, tiek brolis darbe charakterizuojami teigiamai. Jis (R. R.) nėra teistas, baustas administracine tvarka. Todėl mano, kad yra vertas teismo pasitikėjimo skirti jį brolio – kaltinamojo E. R., laiduotoju. Be to, teismui atsakė, kad jo (R. R.) šeimos pajamos nėra didelės, o neseniai gimė vaikas. Todėl prašo neskirti užstato.

Spręsdamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą klausimą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, kaltinamojo bei laiduotojo asmenybes. Kaltinamojo E. R. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką, ir nuoširdžiai gailisi. Tai, kad jis nuoširdžiai gailisi, teismas neabejoja išklausius jį teisiamojo posėdžio metu. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamojo E. R. padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų. Kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, savo kaltę pripažino visiškai, - ikiteisminio tyrimo institucijai ir teismui davė teisingus paaiškinimus (parodymus) apie esmines padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, teisme neigiamai vertino tai; krimtosi dėl savo padarytos veikos, - dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailėjosi. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prokurorė pareiškime dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka nurodžiusi, jog E. R. savo kaltę pripažino, gailisi. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji P. P., ar jos įstatyminis atstovas civilinio ieškinio nereiškė. Kaltinamasis E. R. anksčiau nėra teistas, ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Jis nuo 2004 m. dirba (duomenys neskelbtini). Darbdavys jį charakterizavo teigiamai, o gyvenamosios vietos seniūnas neigiamai necharakterizavo. E. R. niekad administracine tvarka nebaustas. Byloje nėra patikimų duomenų charakterizuojančių jį neigiamai. Jis vedęs, turi du nepilnamečius vaikus. Pagal tai teismas mano, kad kaltinamasis E. R. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Laiduotojas R. R. neteistas, anksčiau niekad administracine tvarka nebaustas. Jis dirba (duomenys neskelbtini). Šios įmonės administracija jį iš esmės charakterizuoja teigiamai. Jis vedęs, išlaiko šeimą. Jis yra kaltinamojo E. R. brolis. Byloje nėra patikimų duomenų charakterizuojančių R. R. neigiamai. Todėl darytina išvada, kad jis gali turėti teigiamos įtakos kaltinamajam E. R.. Įvertinęs R. R. pajamas (pažyma apie darbo užmokestį), o jo pajamos nėra didelės, tai, jog gyvena su šeima pas motiną, tai, kad jis turi mažametį vaiką, išlaiko šeimą, teismas sprendžia, kad taikytinas laidavimas be užstato. Pagal šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamasis E. R. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnis).

Byloje gauta pažyma dėl 166,49 EUR apmokėjimo už gynėjos adv. L. D. suteiktą E. R. antrinę teisinę pagalbą. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pagal byloje esančius rašytinius duomenis (procesinį sprendimą) adv. L. D. paskirta kaltinamojo E. R. gynėja pagal BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą, 3 dalį. Tačiau akivaizdu, kad kaltinamasis E. R. nesudarė susitarimo dėl gynybos su minėta advokate, ši gynėja jam įstatymo nustatyta tvarka parinktas VGTPT koordinatorio, neturėjus galimybės įvertinti ar E. R. nori turėti gynėją, ar turės galimybę atlyginti išlaidas už gynėjos dalyvavimą byloje. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tarnybos atstovas nepateikė jokio įrodymo dėl jau turėtų (patirtų) minėtų išlaidų. Pagal tai ir Lietuvos Respublikos teismų suformuotą praktiką šiuo klausimu minėtos tarnybos atstovo nurodytos išlaidos nepripažintinos proceso išlaidomis ir neišieškotinos iš E. R..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 297 – 307 straipsniais,

nusprendė:

E. R. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato, nustatant vienerių metų ir trijų mėnesių laidavimo terminą.

Baudžiamąją bylą dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 2 dalį E. R. atžvilgiu nutraukti.

E. R. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Išaiškinti, kad:

laiduotojas (R. R.) turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl E. R. baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar E. R. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės;

jeigu E. R., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

jeigu E. R., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą jos naudai priteisti iš E. R. 166,49 EUR išlaidų dalyvavusios byloje jo gynėjos advokatės L. D. pagalbai apmokėti netenkinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Valdas Petraitis