Kauno apygardos teismo nutartis

2014-07-29 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1314-582/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-29
Bylos Nr.
1S-1314-582/2014
Teisminio proceso Nr.
1-23-1-00441-2014-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dmitrijus Korsakovas
Kaltinamasis
L. E.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1314-582/2014
Teisminio proceso Nr. 1-23-1-00441-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. liepos 29 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dmitrijus Korsakovas, sekretoriaujant Jūratei Vaškevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, teismo posėdyje išnagrinėjęs kaltinamosios L. E. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutarties, kuria palikta galioti jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas dviejų mėnesių terminas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. E. kaltinama tuo, kad ji 2014-05-23, apie 2.40 val., Vaivos g. 2, Kaune, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, viešoje vietoje – namo laiptinėje, lifte užstrigusius policijos pareigūnus, atvykusius pagal pranešimą dėl muštynių, išplūdo necenzūriniais žodžiais, tęsdama nusikalstamą veiką, išėjusi į kiemą, rankomis bandė nulaužti policijos automobilio „VW Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, jo nenulaužus, tyčia spyrė ne mažiau kaip penkis kartus į dešinės pusės galinio vaizdo veidrodėlį, jį nulauždama bei griūdama, kūno korpusu įlenkė dešinės pusės stogą virš galinių durelių, tokiu įžūliu elgesiu bei vandališkais veiksmais, demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tai yra kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje.

Kauno apylinkės teismo 2014-06-27 nutartimi, kaltinamajai L. E. neatvykus į 2014-06-17 teisiamąjį posėdį ir nepavykus jos atvesdinti į 2014-06-27 teisiamąjį posėdį, jai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, paskelbta jos paieška ir nuspręsta ją sulaikius per 48 val. pristatyti teismui suėmimo trukmei ir pagrįstumui nustatyti. Vykdant kaltinamosios paiešką minėtos nutarties pagrindu, ji buvo sulaikyta 2014-07-16 ir 2014-07-17 pristatyta į Kauno apylinkės teismą.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartimi palikta galioti šio teismo 2014-06-27 nutartimi L. E. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas dviejų mėnesių suėmimo terminas. Teismas konstatavo, jog yra pagrįstas pagrindas manyti, kad L. E., būdama laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Šalies argumentai

Kaltinamoji L. E. skundžia Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį ir prašo jai paskirtą suėmimą pakeisti švelnesne kardomąja priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti. Skunde kaltinamoji nurodo, kad ji dar tik prieš tris mėnesius grįžo kartu su mažamečiu sūnumi iš užsienio ir nespėjo susitvarkyti visų reikiamų dokumentų dėl darželio, gydytojo ir darbo biržos. Šiuo metu darbo ieškosi savarankiškai, padedant sugyventiniui. Kaltinamoji teigia, kad į teismo posėdį neatvyko ne piktybiškai, tik dėl išsiblaškymo. Atsižvelgiant į tai, skunde kaltinamoji prašo skirti jai švelnesnę kardomąją priemonę ir pasižada nuolatos gyventi savo dabartinėje gyvenamojoje vietoje, adresu Vaivos g. 2-63, Kaunas.

Teismo posėdyje prokuroras prašė kaltinamosios skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios L. E. skundas tenkintinas.

Išnagrinėjęs skundo argumentus, skundžiamą teismo nutartį bei pateiktą bylos medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartis yra neteisėta, griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas, kaltinamajam L. E. paskirta (palikta galioti) nepagrįstai, pažeidžiant įstatymo numatytus suėmimo skyrimo pagrindus bei sąlygas.

Kardomosios priemonės, o ypač griežčiausios – suėmimo – skyrimas reiškia asmens konstitucinių teisių suvaržymą, todėl kiekvienu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar būtina taikyti tokią priemonę. Teismas, spręsdamas kardomosios priemonės parinkimo klausimą, privalo atsižvelgti į inkriminuojamo nusikaltimo sunkumą, kaltinamojo asmenybę, jam gresiančią bausmę ir kitas aplinkybes (BPK 121 straipsnio 4 dalis), ir laikytis proporcingumo principo (BPK 11 straipsnis). Proporcingumo principo laikymasis baudžiamajame procese reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas, tai yra ar tikslai, kurių siekiant buvo nuspręsta taikyti tą suvaržymo priemonę, negali būti pasiekti ir taikant švelnesnes priemones, ar rezultatas bus pakankamai reikšmingas palyginus su suvaržymais, kuriuos turės patirti asmuo, ar kardomoji priemonė savo griežtumu nepranoks gresiančios bausmės, kas neatitiktų teisingumo principo.

Suėmimas gali būti skiriamas, tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Tai reiškia, kad suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlygos ir bent vienas pagrindas sudaro nedalomą visumą, tik kuriai esant suėmimas yra teisėtas.

Kauno apylinkės teismas L. E. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, paliko galioti, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą suėmimo skyrimo pagrindą, kad kaltinamoji, būdama laisvėje, bėgs (slėpsis) nuo teismo.

Skiriant suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu, turi būti atsižvelgiama ir į visas BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamosios šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą ir kitas aplinkybes.

L. E. yra vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, netekėjusi, nors nėra deklaravusi savo gyvenamosios vietos, tačiau pirmosios instancijos teismui yra nurodžiusi savo pastovios gyvenamosios vietos adresą ir skunde patvirtinusi, kad šiuo adresu ją bus galima rasti. Nors kaltinamoji teisiama antrą kartą – prieš tai Šiaulių apylinkės teismo 2013-05-24 nuosprendžiu yra pripažinta kalta pagal BK 259 straipsnio 2 dalį ir nuteista 1300 Lt bauda, tačiau šioje byloje yra kaltinama padariusi nesunkų nusikaltimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, už kurį baudžiamasis įstatymas numato ne tik dviejų metų terminuoto laisvės atėmimo, bet ir švelnesnes bausmes, kurios gali būti paskirtos L. E., todėl aplinkybė dėl jos teistumo negali būti lemiama, sprendžiant dėl griežčiausios kardomosios priemonės taikymo. Apylinkės teismo nutartyje nurodyta kita aplinkybė, kad kaltinamoji vieną kartą neatvyko į teisiamąjį posėdį ir vieną kartą jos nepavyko atvesdinti, taip pat pati savaime neteikia pagrindo spręsti, kad ji ir toliau ketina slėptis nuo teismo. Iš bylos duomenų matyti, kad L. E. sutiko bylą nagrinėti pagreitinto proceso tvarka ir į pirmą 2014-05-29 vykusį teismo posėdį atvyko, kur savo kaltę dėl nusikaltimo pripažino iš dalies (nepripažino, kad krisdama įlenkė tarnybinio automobilio stogą), davė išsamius parodymus ir sutiko atlyginti žalą dėl automobilio veidrodėlio sugadinimo. Įvertinęs šias aplinkybes, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad kaltinamoji, būdama laisvėje, toliau gali bandyti bėgti (slėptis) nuo teismo.

Apygardos teismo manymu, nagrinėjamu atveju labai svarbu įvertinti ir tai, kad šioje baudžiamojoje byloje, į 2014-06-27 teisiamąjį posėdį neatvykus kaltinamajai, teismo posėdis buvo atidėtas be datos, iki kol bus surasta kaltinamoji, tačiau ir suradus kaltinamąją bei paskyrus jai kardomąją priemonę, kita teisiamojo posėdžio data nebuvo nustatyta. Todėl šiuo atveju kaltinamajai 2014-07-17 teismo nutartimi nustačius dviejų mėnesių suėmimo terminą, nėra aišku, ar per visą suėmimo laiką bus atliekami kokie nors procesiniai veiksmai, kas leidžia pagrįstai manyti, kad tokiu būdu gali būti nepagrįstai suvaržyta asmens laisvė. Žmogaus laisvės neliečiamumas yra viena iš svarbiausių prigimtinių žmogaus teisių, kurias garantuoja Europos Žmogaus Teisių Konvencijos 5 straipsnis ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnis. Atsižvelgiant į ypatingą žmogaus teisių instituto svarbą, bet koks asmens teisės į laisvę suvaržymas galimas tik tais atvejais, kai netaikant tokio suvaržymo įstatyme nurodytų tikslų pasiekti būtų neįmanoma. Atitinkamai BPK 11 straipsnyje yra įtvirtintas proporcingumo principas, kurio laikymasis reiškia pareigą priimant kiekvieną sprendimą, susijusį su žmogaus teisių suvaržymu, kruopščiai tikrinti, ar toks suvaržymas nebus per griežtas. Nagrinėjamu atveju, skundą nagrinėjančio teismo manymu, kaltinamajai L. E. pratęsus suėmimo terminą, bus pažeistas procesinių prievartos priemonių taikymo proporcingumo ir teisingumo principas.

BPK 247 straipsnyje nurodyta, kad kaltinamajam neatvykus į teisiamąjį posėdį teismas turi teisę kardomąją priemonę jam pakeisti griežtesne, tačiau keisdamas ją į suėmimą, turi vadovautis šios kardomosios priemonės skyrimo taisyklėmis, numatytomis BPK 122 straipsnyje. Šio straipsnio 7 dalyje imperatyviai nurodyta, kad suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų kardomųjų priemonių tikslų. Aukštesniojo teismo nuomone, įvertinus išdėstytas aplinkybes dėl nusikaltimo pobūdžio ir sunkumo, pačios kaltinamosios poziciją dėl nusikaltimo, jos asmenybę, šiuo metu užtikrinti L. E. tolesnį dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, galima ir jai paskyrus vieną ar kelias kitas BPK 120 straipsnyje numatytas švelnesnes kardomąsias priemones.

Taigi, kadangi apylinkės teismas sprendimą palikti galioti kaltinamajai paskirtą griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, priėmė nepagrįstai nustatęs suėmimo skyrimo pagrindą pagal BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir nesilaikydamas BPK 122 straipsnio 7 dalyje numatyto reikalavimo skirti kardomąją priemonę – suėmimą, tik tais atvejais, kai kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, skundžiama nutartis naikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta, ir L. E. iš suėmimo paleidžiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 122 straipsniu, 130 straipsniu, teismas

nutaria:

kaltinamosios L. E. skundą tenkinti.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 17 d. nutartį, kuria kaltinamajai L. E. palikta galioti kardomoji priemonė – suėmimas, ir nustatytas jos dviejų mėnesių terminas, panaikinti ir L. E. iš suėmimo paleisti.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Dmitrijus Korsakovas