Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2013-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-55-882/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2013-02-19Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2013-04-29Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2013-02-19
Bylos Nr.
1-55-882/2013
Teisminio proceso Nr.
1-45-1-00145-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Sadauskas
Kaltinamasis
L. B.
Advokatai
Žygimantas Rutkauskas
Baudžiamoji byla Nr. 1-55-882/2013Teisminio proceso Nr. 1-45-1-00145-2012-6
Bylų kategorija : 1.2.14.6.1; 2.3.6.4.4.; (S)PANEVĖŽIO MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. vasario 19 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Sadauskas,sekretoriaujant Dainorai Sruogienei,dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui

civilinio ieškovo atstovui G. T.

gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Pasvalio r., lietuvė, LR pilietė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje.

Teismas išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. B. buvo kaltinama tuo, kad dirbdama UAB (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas (duomenys neskelbtini), priklausančioje picerijoje (duomenys neskelbtini), padavėja bei pagal 2011 m. rugpjūčio 26 d., visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdama atsakinga už UAB (duomenys neskelbtini) materialines vertybes, tai yra materialinių vertybių priėmimą, saugojimą, pardavimą ir dėl priemonių perduotų darbuotojui naudotis darbe, 2012 m. vasario 2 d., apie 22 val. iš UAB (duomenys neskelbtini) priklausančios picerijos (duomenys neskelbtini), administracinėse patalpose buvusio seifo pasisavino jai patikėtą, svetimą UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – pinigus 1 283, 82 litų, tuo padarydama UAB (duomenys neskelbtini) 1 283, 82 litų turtinę žalą.

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji L. B. kalta nepripažino ir parodė, kad ji 2012 metų vasario 2 dieną, atėjo į darbą, į (duomenys neskelbtini) adresu (duomenys neskelbtini). Ji ten dirba padavėja, atidarė kasą ir pradėjo dirbti. Dirbo vyrėjai ir padavėjos S. S. ir G. V., kuri buvo praktikantė. Dirbo visą dieną. Išleido namo S. S. ankščiau. Liko ji, G., D. R.. A. išėjo namo apie 20 valandą. Paskutiniai klientai išėjo prieš 22 valandą. Tada ji užrakino duris, susidėjo pinigus prie kasos aparato, G. V. padavė apie 300 litų. Kas lieka dirbti paskutinis, tas ir skaičiuoja pinigus pas kiekvieną padavėją. Ji išėjo su V. parūkyti ir grįžus išnešė pinigus į seifą. V. trūko 40Lt, tada paėmė iš kasos ir uždėjo. Kasoje visada turi būti 300Lt., nes ten keičia pinigus. V. žadėjo trūkstamą sumą atnešti rytoj. Ji pasiėmė 20Lt, kad sumokėtų už taksi, nes savų pinigų neturėjo. Nuėmė Z, X ataskaitas pagal padavėjus. Jas suklijavo į kasos žurnalą, skaičiavo pinigus, buvo 1283Lt suma ir viskas buvo gerai, ji supildė kasos žurnalą, orderį ir nunešė pinigus ir pinigų išėmimo kvitą į seifą. Seifas administracinėse patalpose, spintelėje. Raktas nuo seifo būna vienoje vietoje, šalia spintelės, sudedi pinigus ir užrakini seifą. Nėra kasos aparato tik kompiuteris. Visi išėjo namo, o jos su V. liko tvarkytis. R. taip pat išėjo ir jos liko dviese. G. plovė salę. Nežino ar ji matė kur raktas nuo seifo, visi darbuotojai žino, todėl ir V. turėjo žinoti. Ji sakė, kad jai teko nešti iš seifo pinigus. Kai grįžo pinigus padėjus į seifą, rado G. plaunant grindis. Tada ji nuėjo persirengti. Ji toliau salėje tvarkė barą, stiklines. V. persirengė ir atėjo į barą. Ji tvarkėsi apie 0,5 valandos, o G. V. persirengė per kokias 5 minutes. Kai ji baigė darbą, tada abi išėjo į administracinį pastatą, kad ji persirengtų. Spintelės jau buvo uždarytos, ji seifo nebetikrino. V. laukė jos, parūkė. Ji iškvietė taksi, pridavė signalizaciją ir išėjo namo. Skambino taksi iš laidinio telefono, telefonas yra salėje tačiau reikia vėl įjungti šviesas. V. jos laukė apie 1 minutę laiko. Pridavė signalizaciją apsaugos tarnybai ir duris užrakino, užtrūko apie 1 minutę laiko. Ji tų pinigų neėmė. Ta patalpa nėra filmuojama, tik salėje yra kamera. V. laukė jos prie durų, ji turėjo su savimi maišelį. Ji durų raktą pasiimdavo su savimi, V. rakto neturėjo. Raktas nuo durų būna pas tą asmenį, kas pirmas ateina į darbą. Ji vasario mėnesį turėjo pirma ateiti į darbą ir paskutinė išeiti. Jos tada išvažiavo namo. Kitą dieną jai paskambino administratorė V. ir pasakė, kad seife nėra pinigų. Ji V. pasakė, kad juos įdėjo. Atėjusi į darbą pamatė, kad jų nėra. Atėjo į darbą ir S. ir, V.. Visur ieškojo pinigų. Po to S. pasakė, kad ji galėjo pinigus pavogti. Ji tada pasiprašė namo ir daugiau nebedirbo. Ji jau anksčiau žadėjo išeiti iš darbo, kadangi su S. nesutarė. Jai buvo šokas kai ją apkaltino. Jai siūlė administratorė tą pačią dieną pinigus padengti. Ji sutiko, tačiau paskui sakė, kad V. nemoka pinigų, tai ji viena nesutiko mokėti. Už sausio mėnesį gavo atlyginimą 600Lt. Dėl taksi imdavo pinigus ne dažnai. Tada buvo lauke šalta. Vyras buvo paėmęs paskolą. Mokėdavo bankui po 200Lt. Vyras viską tvarkydavo, nors vasario mėnesį nebuvo sumokėta paskola. Vyras uždirbo 1500Lt per mėnesį. Ji už mokslą sumokėjo sausio mėnesį, nes vyras tada 2 atlyginimus gavo. Ji mokosi Šiaulių universitete 4 kurse muzikos pedagogikos. Ji pridavė signalizaciją ir nebuvo sugrįžusi. Ryte buvo signalizacija įjungta. Sakė, kad niekas nebuvo įėję į patalpas. Ji atėjusi rado 2 žmones darbe. Trūkdavo tai 1, 2 litų, tačiau šiaip trūkumų kasoje nebūdavo. Kalta neprisipažįsta. Materialinės atsakomybės sutartį ji pasirašė. V. buvo sutikusi dengti 600Lt, nes nenorėjo teismų. Padengimui terminas nebuvo nustatytas. Ji atnešė 200Lt. Pinigus rodė V.. Seifas nebuvo išlaužtas. Kai ji ryte atėjo, jau administratorė buvo atidariusi seifą Administratorė tik kartais ateina pirma, pagrinde ateina pirmi vyrėjai. Vyrėjai persirengia tose pačiose patalpose. Paeiti reikia gal 1 žingsnį, kad pasiekti seifą toje patalpoje. Per tą patalpą einame į sandėlį, į lauką. Patekti į tą patalpą iš salės negalima, reikia dar pereiti virtuvę. Kreditas nebuvo padengtas, o balandžio mėnesį vyras iš užsienio siuntė pinigus ir pradėjau dengti. V. buvo skolinga, nes buvo gavusi laiškus iš skolų valdymo centro ir pasidėjo jį bare. S. perskaitė, kad ji skolinga 700Lt, tai buvo prieš 2 savaites iki įvykio. S. S. paklausė V. kam ji yra skolinga. Ji atsakė, kad buvo paėmusi pusbroliui kreditą. Paskui visi pradėjo kalbėti apie kreditus, kas kiek kam skolingi. Su S. S. buvo konfliktai . Prieš tai ji su S. dirbo skirtingose pamainose. Tada ji nesitvarkė ir jos klausė, kodėl taip daro. Ji atsakė, kad negi jiems tai trukdo. Liko tada tarp jų priešiškumas. Kai dabar dirbo vienoje pamainoje tai buvo likęs nedraugiškumas. Ji S. tik vieną kartą pasakė ir gavo tokį atsakymą. Ji pastoviai matydavo jos žvilgsnį, juto, kad puldinėja, apkalba. S. buvo išsiblaškiusi, suvesdavo netinkamai kasos žurnalą. Ji nesutiko visą laiką už ją tvarkyti. Įmonė mokėdavo atlyginimą 2 kartus per mėnesį. Ji paprašė , kad jai mokėtų vieną kartą. Tai žinojo tik administracija. Jai mokėdavo virš 600Lt. V. sakė, kad vieną kartą ji nešė pinigus iš seifo į salę. Dedant seifo raktą visi matydavo ir žinodavo kur jis yra. Tokia buvo tvarka Visi darbuotojai buvo pasirašę materialinės atsakomybės sutartį, nes visi dirbo tą patį darbą. (duomenys neskelbtini) nuomojosi butą ir mokėjo tik už komunalinius patarnavimus. Pragyveno gaudami iš kaimo maisto, mama duodavo pinigų. Vėliau išsikėlė gyventi pas mamą.

Civilinio ieškovo atstovas G. T. teismo posėdžio metu parodė, kad civilinį ieškinį palaiko, prašo priteisti 1283,82Lt.

Liudytoja V. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad atėjo į darbą vasario mėnesį, tiksliai dienos neatsimena, dirba personalo administratore. Ji važinėja kiekvieną dieną per taškus. Prieš 10 valandą atvyko į (duomenys neskelbtini), į darbą jau buvo atėję virėjai. Buvo atėjusi A. K. ir ji atrakino seifą. Ten tas pats kambariukas. Virtuvėje užtrūko gal 1 minutę. Pasiėmė raktą, kuris buvo kitoje pusėje, uždaroje spintelėje. Ten reikia ranką užkišti. Atsirakinus seifą pamatė, kad nėra pinigų vokelio su čekiais. Vokelis toks plastikinis su spaudėmis voko formos. Klausė virėjos kur pinigai, paskambino padavėjoms. L. ją tikino, kad ji įdėjo į seifą. Ji atrakino seifą būnant kartu virėjai. L. ir G. tvirtino, kad pinigų neėmė. Jos visą dieną pinigų ieškojo. Ji skambino vadovui ir jis liepė jai su jomis kalbėtis. Jos susitarė padengti pinigus per pusę. Po savaitgalio G. pasakė, kad nemokės, o L. visos sumos nesutiko sumokėti, nes per didelė suma. G. buvo praktikantė nuo gruodžio mėnesio ir dirbo 3 mėnesius. Vėliau ji išsikvietė policiją ir prasidėjo tyrimas. L. B. sekančią dieną parašė pareiškimą ir išėjo iš darbo savo noru. Bare yra signalizacija, skambino vadybininkui, kad suteiktų informaciją, kada buvo priduota signalizacija. Jis informavo, kad jokių atjungimų nebuvo. G. signalizacijos kodo nežinojo. Galėjo žinoti, jeigu jai kitos padavėjos tik parodė kur yra seifo raktas. Nebuvo griežto nurodymo, kad ji nežinotų kur raktas. Ji tik negalėjo visų pinigų skaičiuoti. L. B. dirbo bare tvarkingai pusę metų. Jokių trūkumų nebuvo. Iš kasos ji yra pasiskolinusi pinigų, tačiau prisiekė, kad neėmė ir grąžino tuos pinigus. Jos darbo užmokestis valandinis, minimumas. Ji mokėsi Šiaulių universitete, ėmė atostogas, o dėl įsipareigojimų jai neteko girdėti. Ji galvoja, kad L. arba G. paėmė tuos pinigus. L. B. buvo pasirašiusi materialinės atsakomybės sutartį, o G. V. atlyginimo negaudavo, tik arbatpinigius. Po savaitės laiko vasario pabaigoje įmonė bankrutavo ir kovo pradžioje V. jau nebedirbo. Skundėsi L. B., kad su S. S. ji negali dirbti. Jos nesutardavo dėl darbo. Atlyginimas darbuotojams mokamas 2 kartus. Reikėtų kelti atlyginimų lapelius, kad nustatyti kokias sumas mokėjo L. B.. Direktorius V. J.. Jis tuo metu buvo užsienyje. Kai ji jam pasakė, tada jis prašė su jomis pasikalbėti. Ji jas pasisodino, kalbėjosi, tik nesusikalbėjo. Jos žadėjo sumą pasidalinti per pusę ir sumokėti. G. V. visur ieškojo dingusių pinigų. Ji sakė, kad kažkur gal padėjo, gal bare paliko. L. B. ieškojo taip pat. Apie įmonės bankrotą ji nežino ar kuris iš darbuotojų žinojo. Dingo apie 1300Lt. Ji laukė savaitę laiko, niekur nesikreipė. Tačiau vėliau L. B. nemokėjo, tada ir G. V. pasakė, kad nemokės. Su L. B. apie tą įvykį daugiau nekalbėjo. Atlyginimai mokami mėnesio pradžioje ir pabaigoje . Nebuvo taip, kad būtų nemokėtas atlyginimas už 2 mėnesius. Seife nebuvo tik vokelio. Kasos knygoje buvo visi parašai. G. V. nepasisakė kiek kartų yra teista. Paskambino V. mokytoja ir paprašė ją priimti praktikai atlikti. Jeigu būtų žinojusi, kad ji teista tai nebūtų priėmusi į darbą, nors ne viskas nuo jos priklauso. Atėjusi į prekybos tašką pirmiausia eina prie seifo ir tik tada žiūri ant seifo padėtą kasos pajamų žurnalą. Seifas nėra didelis. A. K. stovėjo prie jos, kai ji atrakino seifą. Visi dokumentai būna ant seifo viršaus, kartais būna palikti bare. A. K. dirbo virėja. Ji dabar dirba mūsų įmonėje.

Liudytoja S. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji dukrą G. V. matė tik kovo mėnesį, dar birželio mėnesio viduryje dukra skambino iš Didžiosios Britanijos, nes ten išvyko dirbti. Žino, kad ji yra ieškoma. Gyveno dukra (duomenys neskelbtini), lankė Darbo biržoje kursus, atliko picerijoje praktiką. Ji jokio atlyginimo ten negaudavo, nes mokėdavo Darbo birža. Arbatpinigių, kad turėtų ji nematė. Ji bendravo su dukra, tačiau tarp jų santykiai nėra šilti. Ji namuose retai būdavo. Žinojo, kad dukra buvo teista. Ji netikrindavo jos daiktų ir pinigų. Maistui pinigų ji dukrai duodavo. Dabar nežino kada dukra grįš namo. Iš skolų išieškojimo institucijų jai ateina ir dabar laiškai, nes dukra tuose namuose registruota. Ji tuos laiškus sudegina. Dabar įsiskolinimo sumos su delspinigiais yra išaugę.

Liudytoja A. L., teisiamojo posėdžio metu parodė, kad žino, kad yra pakviesta dėl vagystės, kai dingo pinigai iš seifo adresu (duomenys neskelbtini). Ji tą dieną nedirbo, tačiau ryte atėjo į darbą 11 valandą. Sužinojo, kad dingo pinigai persirengimo kambaryje iš seifo, kuris yra virš stalo. Ten pinigus sudėdavo padavėjos. Dirbo tada padavėjos L. B. ir G. V., kuri atliko praktiką. Tą dieną buvo atėjusi vyrėja A. K., buvo ir padavėjas. Vadovavo jiems V. V. , kuri tą dieną atėjo pirma. Jai apie dingusius pinigus pasakė vyrėja ir kitos merginos. Buvo ten virš 1000Lt. Jai tekdavo dirbti kartu su B., jos nebuvo draugės, tačiau gyveno netoliese. Su ja kartais važiuodavo į darbą kartu. L. B. jos klausė iš kur gauti pinigų už mokslą užmokėti. Daugiausia kalbėdavo apie vaikus. Sakydavo, kad iš kolos dingdavo po 10Lt, nors nematė, kad kas imtų pinigus. Dėl ko trūkdavo pinigų, ji nežino. Gal imdavo dėl taksi. Sakė merginos, kad B. skolinosi iš ten, nes kažkada sakė, kad neturi pinigų. Kai ji išėjo iš darbo, tada jau pinigų nebetrūkdavo. Atėjusios padavėjos ryte turėdavo tą trūkumą padengti. Ji žinojo kur padėtas raktas nuo seifo, tai kitoje spintelėje. Ta patalpa buvo vadinama rūbine. V. V. kabinetas buvo kitoje picerijoje . Kitos patalpos tai virtuvė ir salė. G. V. dirbo padavėja, nežino ar ji žinojo kur dedamas seifo raktas. Nežino ar G. V. dėdavo pinigus į seifą. Kas ryte atidarydavo kasą, tas vakare įdėdavo pinigus. Seifas nebuvo išlaužtas, jis atrakintas. Ji neturi nuomonės kas tai galėjo padaryti tik, kad kažkuri iš padavėjų. Ryte nebuvo pinigų, o naktį niekas nebuvo atėjęs. Apie B. paimtas paskolas ji nieko nežino. Nepamena ar matė, kad į seifą pinigus dėtų V.. G. V. ateidavo į darbą apie 12 valandą. G. siūlė B. per pusę atlyginti dingusią sumą ir buvo atnešusi tuos pinigus. G. V. liepė kitus pinigus duoti L. B., tačiau L. B. nedavė. G. V. nežinojo durų kodo. Išėjus B. iš darbo dar G. V. dirbo. Vieną kartą žino, kad trūko 40-60 litų .Atlyginti žalą liepė savininkas J.. G. V. išsigando, pradėjo verkti, pasiskolino pinigus. B. sakė, kad pinigų nepaėmė ir neatiduos. Tada įmonė padavė ją į teismą ir žala liko neatlyginta. Persirenginėja visi darbuotojai tose patalpose tik, kad ne vienu metu. G. V. ateidavo į darbą vėlai, o išeidavo kartu su padavėjomis, ji valydavo patalpas. G. V. po įvykio nedirbo picerijoje . Įmonė gyvavo iki bankroto iškėlimo, tai yra iki kovo mėnesio. Merginos sakydavo, kad išėjus B. iš darbo pinigų nebetrūkdavo, kurios merginos sakė pavardžių neprisimena, gal S. S. taip sakė. Ji su B. nesipykdavo. Kad B. apskųstų S. tokio įvykio nežino, gal taip nebuvo. Seifo raktas padėtas nebuvo matomoje vietoje, jis būdavo spintelėje. Visada taip būdavo, padėdavo pinigus, užrakindavo ir išeidavo. Taip buvo daroma visuose taškuose. Dėl koloje dingusių pinigų tai visoms juos reikėdavo sudėti. Kad G. V. kam skolinga, kad ateitų laiškai, ji to nežinojo.

Liudytoja A. K. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji tą dieną dirbo ir namo išėjo apie 20 valandą vakaro. Tai buvo žiemą, ji dirbo vyrėja picerijoje (duomenys neskelbtini). Atėjo į darbą apie 9 valandą, atrakino duris, nes kodą turi. Ji tą dieną į darbą atėjo pirma, o po kelių minučių atėjo V. V.. Iš vakaro padavėjomis dirbo L. B. ir G., kurios pavardės neprisimena. Apie 11 valandą į darbą ateina picų kepėjas D.. Kai nerado pinigų iš ryto, tada paskambino B.. Jai pasakė administratorė V. V., kad nėra seife pinigų. Ji su pinigais reikalų neturi. Padavėja turi pinigus padėti į seifą, kuri prieš tai dirbo. Prieš tai dieną dirbo S. S., L. B., G. ir D.. Ji baigė darbą apie 20 valandą, liko tik padavėjos ir picų kepėjas. V. nebūna, ji tik ateina į tašką. Iš padavėjų, kad kuri būtų vyresnė taip nėra. Pinigus į seifą, kuris yra rūbinėje, padeda padavėja. Seifas yra bendro naudojimo patalpoje, spintelėje. Seifo raktas irgi spintelėje. Bet kas iš darbuotojų raktą gali paimti iš uždarytos spintelės lentynėlės. Picų kepėjas namo išeina apie 22 valandą. Tą dieną kas iš padavėjų išėjo namo paskutinė, ji nežino. Tarp padavėjų, kad būtų pykčiai ji neprisimena. Jos bendrauja su padavėjomis, pasišneka. Sakydavo, kad koloje trūksta pinigų, tai 10Lt, 20Lt. tas, kas juos skaičiuodavo. Su visomis darbuotojomis vienodai bendraudavo. B. pasidejuodavo, tačiau ji jos neklausė dėl ko. Po pinigų dingimo picerija dar veikė 2 mėnesius ir buvo bankrotas. Dirbo ji iki pavasario, kovo ar balandžio mėnesio. Dingus pinigams kitą dieną buvo iškviestos G. ir B.. Jos aiškinosi, tačiau ką kalbėjo ji negirdėjo. Kad žalą atlygintų tai neprisipažino nė viena. Po to dar dirbo abi tačiau kiek laiko ji nežino. Kuri dirbo ilgiau irgi neprisimena. Kas atlygino žalą ji nežino. Ar B. skundėsi, kad trūksta jai pinigų, ji neatsimena. Jai administratorė pasakė, kad seife trūksta pinigų. Seifas išlaužtas nebuvo. Ryte ji persirenginėjo, kai po jos, už kelių minučių atėjo administratorė V. V.. Kad dėtų pinigus į seifą V. ji nematė, kad S. gal ir yra mačiusi. G. V. žinojo kur seifo raktas padėtas. Kokie santykiai buvo tarp B. ir S. nežino. Jos nebuvo draugės, o tik bendradarbės. Tos patalpos ir naudojamos visų darbuotojų. Seifo raktą gali paimti tik padavėjos. Ji žinojo kur tas raktas, nors gal ne visi tai žinojo.

Liudytoja I. B. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad ji dirba kriminaliniame policijos skyriuje ir atliko šioje byloje tyrimą. G. V. ji apklausė. V. teigė, kad ji pinigų neėmė. Davė parodymus laisva valia, perskaitė protokolą, pastabų neturėjo. Ji viską išsamiai papasakojo. Jai buvo pasiūlyta žalą atlyginti per pusę su B.. Ji gerai atsiminė įvykius, nuoširdžiai, objektyviai davė parodymus. S. S. apklausas prisimena. Ji sakė, kad apie vagystę pranešė administratorė, nes buvo nustatyta, kad ir ji tą vakarą dirbo ilgiau, kai pinigus į seifą turėjo padėti L. B.. G. V. buvo praktikantė tada. S. S. davė parodymus niekieno neverčiama, įspėta dėl melagingų parodymų. Mano, kad jos duoti parodymai teisingi, duoti savo valia. Ji davė smulkius parodymus. S. S. pamačiusi L. B. ir G. V. pasakė, kad pinigus pavogė viena iš jų. Parodymų metu administratorė parodė kur buvo padėtas seifo raktas, kad tai buvo sutartoje vietoje tarp kavinės darbuotojų. Raktas buvo padedamas toje pačioje patalpoje kur ir seifas. G. V. teigė, kad ji nežinojo kur padedamas raktas. L. B. neprisipažino, kad paėmė pinigus iš seifo

Liudytoja S. S. apklausta ikiteisminio tyrimo metu, kurios parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad ji nuo 2011-09-21 iki 2012-05-01 dirbo padavėja UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje picerijoje (duomenys neskelbtini). Buvo atleista, nes UAB (duomenys neskelbtini) bankrutavo. Jos atlyginimas į rankas buvo 600 litų, panašiai tiek gaudavo ir kitos padavėjos. 2012-02-02 picerijoje dirbo kartu su padavėja L. B. ir praktikante G. V.. Be jų dar dirbo ir du virėjai - A. K. ir D. R.. Tądien darbą baigė apie 21 val. Baigusi darbą visus 2012-02-02 picerijoje suprekiautus pinigus – apie 500 litų, kartu su čekiuku, kurį išsimušė picerijoje esančiame kasos aparate, perdavė padavėjai L. B.. L. B. tą dieną paduotus pinigus, kiek pamena, sudėjo į puodelį, kuriame visą laiką palikdavo per dieną suprekiautus pinigus. Puodelį su pinigais padėjo į baro lentyną, kad užsidarius picerijai L. B. galėtų juos perskaičiuoti ir sutikrinti su pridėtu čekiu. Tuomet nuėjo į administracines patalpas persirengti, o persirengusi išėjo namo. 2012-02-03 tarp 10-11 val. jai paskambino administratorė V. V., kuri paklausė, kas 2012-02-02 vakare skaičiavo tos dienos suprekiautus pinigus, o apie 11.30 val. atėjusi į darbą iš V. V. sužinojo, jog dingo administracinėse patalpose į seifą padėti 2012-02-02 per visą darbo dieną picerijos suprekiauti pinigai. Pamena, kad jai atėjus picerijoje jau buvo L. B. ir G. V.. G. V. pasakė, kad ji pinigų neėmė. Po to tą patį pakartojo ir L. B.. Ji su L. B. vienoje pamainoje dirbo apie du mėnesius, t.y. kartu dirbti pradėjo nuo 2011 m. gruodžio mėn. Pradėjusi dirbti su L. B. pastebėjo, kad iš „kolos“ pinigų, t. y. picerijos kasoje visados turėjusių būti 300 litų, kurie paliekami metalinėmis monetomis (centais ir litais) ir smulkiais popieriniais banknotais, kad prireikus iš ten būtų galima pasikeisti stambesnius pinigus, ėmė dingti pinigai. Dingdavo po keletą litų. Pinigų trūkumą ji padengdavo iš gaunamų arbatpinigių. Pamena, kad kartą atsinešė savo pinigų, kad nereiktų jų keistis iš „kolos“ pinigų, tačiau padirbusi perskaičiavo „kolos“ pinigus ir pastebėjo, kad trūksta 9 litų. Tąkart dirbo su L. B., kuriai pasakė apie dingstančius pinigus. L. B. neigė ėmusi pinigus, sakė, kad įvyko kažkoks nesusipratimas. Pamena, kad tąkart „koloje“ buvusių pinigų trūkumą padengė per pusę kartu su L. B.. Tol kol „koloje“ trūkdavo iki 10 litų ji apie tai nieko L. B. nesakydavo, tačiau kai ėmė trūkti daugiau pinigų, ji (S. S.) L. B. pasakė įtarianti, jog ši ima pinigus iš „kolos“. L. B. jai pasakė, kad jei ir paima pinigų iš „kolos“, juos padeda atgal. Taip pat atsimena, kad po pinigų iš seifo dingimo, picerijos dirbusi A. L., jai papasakojo, kad tą pačią savaitę kai iš seifo dingo pinigai, L. B. jai guodėsi, jog turi sumokėti paskolą - daugiau nei 1000 litų. L. B. jai taip pat yra užsiminusi, kad turi skolų, kurias reikia atiduoti. Patalpos, kur yra seifas, nėra filmuojamos. Raktas nuo seifo buvo laikomas spintoje, sutartoje vietoje. Kur buvo laikomas raktas nuo seifo ji praktikantei G. V. nėra sakiusi. Mano, kad G. V. nebuvo žinoma, kur saugomas raktas. Po pinigų vagystės G. V. iki 2012-02-27 atlikinėjo praktiką, tačiau po 2012-02-02 jokie pinigai nedingo nei iš „kolos“, nei iš kasos. Po pinigų vagystės pastebėjo, kad G. V. jokių naujų daiktų neįsigijo, vilkėjo tais pačiais drabužiais. G. V. gali apibūdinti kaip stropią praktikantę. Ji visada sutikdavo geranoriškai padengti „koloje“ susidariusį pinigų trūkumą. Mano, kad 2012-02-02 dingusius pinigus galėjo pasisavinti L. B., nes ji pinigus suskaičiavusi turėjo padėti į seifą ir jį užrakinti, tačiau ar tai padarė, nežino. (b.l. 131-134)

Liudytoja G. V. apklausta kaip specialioji liudytoja ikiteisminio tyrimo, kurios parodymai buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad nuo 2012-12-23 iki 2012-02-27 atliko praktiką UAB (duomenys neskelbtini) priklausančioje picerijoje (duomenys neskelbtini). Ji buvo praktikantė padavėja ir dirbo su dviem padavėjom - S. S. ir L. B.. Virtuvėje dirbo du virėjai – D. ir A. (jų pavardžių nežino). 2012-02-02 dirbo su padavėjomis S. S. ir L. B. bei virėjais D. ir A.. S. S. tądien darbą baigė apie 21 val. Aušra dirbo iki 20 val., D. - iki 22 val. Apie 22 val., kai iš picerijos išėjo paskutiniai klientai, L. B. užrakino picerijos duris ir jos abi liko tvarkytis. Tuomet ji padavė L. B. tądien suprekiautus pinigus. Prieš paduodama pinigus juos perskaičiavo ir pastebėjo, kad trūksta 40 litų. Apie trūkstamus pinigus pasakė L. B., kuri liepė trūkstamus 40 litų paimti iš „kolos“ pinigų, o kitą dieną juos ten pat sugrąžinti. L. B. dar jai pasakė, kad ne kartą taip darė, kai jai trūkdavo pinigų. Tuomet ji (G. V.) paėmė 40 litų ir apie tai užrašė lapelyje, kurį įdėjo prie „kolos“ pinigų. Po to padavė visą pinigų sumą L. B. ir nuėjo plauti aptarnavimų salės grindis. L. B. liko prie baro skaičiuoti suprekiautus pinigus. Kol plovė grindis matė, kaip L. B. ant baro stalo dėliodama pinigus juos skaičiavo. Išplovusi salės grindis ir atėjus plautis prie baro pamatė, kad ant baro stalo nebėra pinigų. L. B. tuo metu jau plovė taures. Jos kartu išplovė taures, po ko ji (G. V.) nuėjo į administracines patalpas persirengti. Už minutės ar dviejų į šias patalpas taip pat atėjo L. B.. Persirengusios abi išėjo parūkyti. Parūkiusios sugrįžo į vidų, baigė apsirengti, pasiėmė savo daiktus ir abi kartu nuėjo prie išėjimo durų. Ji (G. V.) pro duris išėjo pirma, o L. B. liko suvesti signalizacijos kodą. Tuomet L. B. pasakė einanti išsikviesti taksi ir grįžo į piceriją, o ji (G. V.) liko laukti jos koridoriuje. Negali nurodyti, kur tiksliai L. B. nuėjo, nes nematė. Maždaug po 2 min. L. B. grįžo ir užrakino duris. Jos abi kieme liko laukti atvykstančio taksi automobilio. Už kokių 5 minučių atvažiavo taksi, kuriuo L. B. išvažiavo. Ji taip pat nuėjo į namus. Pamena, kad 2012-02-03 apie 11 val. jai į mobiliojo ryšio telefoną paskambino administratorė V. V., kuri pranešė, kad seife nėra iš vakaro suprekiautų pinigų, teiravosi, gal jai kartais žinoma apie suprekiautus pinigus. Kai 2012-02-03 atėjo į piceriją, ten jau buvo L. B., V. V. ir virėja Aušra. Atėjusi V. V. padavė 40 litų pasakiusi, kad juos 2012-02-02 buvo pasiėmusi iš „kolos“ pinigų. V. V. pasakius, kad trūko ne 40, o 60 litų, ji (G. V.) pasakė, kad paėmė tik 40 litų, parodė pasirašytą raštelį. V. V. tuomet pasakė, kad L. B. verkdama jai padavė 20 litų ir pasakė šiuos pinigus pasiėmusi iš „kolos“ pinigų, kad susimokėtų už taksi. Pasak G. V., jai L. B. nesakė apie iš „kolos“ paimtus 20 litų. V. V. paprašytos ji, L. B. ir S. S. parašė pasiaiškinimus. Po to V. V. ją ir L. B. vėl pasikvietė bei paprašė pasisakyti, kuri iš jų paėmė pinigus. Ji (G. V.) pasakė, kad neturėjo jokio priėjimo prie pinigų, kad jų tikrai negalėjo paimti. L. B. taip pat nurodė, kad pinigų neėmė. Iš pradžių V. V. nurodė, kad trūkstamą pinigų sumą ji (G. V.) ir L. B. turės padengti per pusę, o vėliau pasakė, kad trūkstamą sumą turės padengti tik L. B.. Po to ji su L. B. buvo nuėjusios parūkyti ir ši pasakė, kad tuos trūkstamus pinigus nuskaičiuos nuo jos atlyginimo. Iš pokalbio suprato, kad L. B. su tuo sutiko. L. B. taip pat pasakė, kad ruošėsi išeiti iš darbo, kad jai nesvarbu, ar atskaičiuos tuos pinigus, užsiminė, kad ji šiuo metu neturi susimokėti tų pinigų, kad yra nekalta, tačiau vis tiek prisiėmė kaltę. Kiek pamena, 2012-02-03 apie 17-18 val. L. B. išėjo iš darbo pasakiusi, kad ją atleido. Vėliau iš V. V. sužinojo, kad L. B. niekas neatleido, kad ji išėjo atostogų. Praktikos metu S. S. jai yra užsiminusi, kad „koloje“, t.y. iš picerijoje visada turėjusių būtį 300 litų, ėmė trūkti pinigų, ypač tuomet kai darbą baigdavo L. B.. Trūkumą išlygindavo iš arbatpinigių gaunamais pinigais. Ji pati labai mažai bendravo su L. B.. Kiek jai (G. V.) žinoma, su L. B. niekas nenorėjo dirbti vienoje pamainoje. Priežasties negali nurodyti, nes nežino. Po to kai L. B. nebedirbo iš „kolos” nebedingdavo jokie pinigai. Pasak G. V., jai žinoma, kad administracinėse patalpose yra seifas, tačiau kur laikomas raktas nuo seifo ji nežinojo ir šiuo metu nežino. Apie tai niekas jai nepasakojo. Ji galvojo, kad seifo raktą su savimi pasiima jį užrakinęs darbuotojas. Kai iš seifo dingo pinigai, ji iš V. V. sužinojo, kad raktas nuo seifo buvo paliekamas kažkurioje administracinių patalpų vietoje. Kurioje tiksliai, jai administratorė nesakė. Jai taip pat nebuvo žinomas picerijos durų signalizacijos kodas. Ji (G. V.) tikrai 2012-02-02 picerijoje suprekiautų pinigų nepaėmė ir negalėjo jų paimti, nes prie pinigų nelenda. Praktikos metu jai buvo mokama 560 litų stipendija, taip pat praktikos metu kiekvieną dieną susirinkdavau „arbatos“ apie 20 litų, tad jai savo reikmėms pinigų užteko. L. B. jai asmeniškai niekada nėra pasakojusi, kad bloga jos finansinė padėtis, tik S. S. yra užsiminusi, jog iš L. B. sužinojusi, jog ši turi rūpesčių dėl pinigų, kad turi pasiėmusi paskolą. (b.l. 91-94)

UAB (duomenys neskelbtini) 2012-02-13 pažymoje nurodyta, kad 2012-02-03 picerijoje (duomenys neskelbtini), pasigesta 2012-02-02 suprekiautų pinigų – 1283,82 litų. (b.l. 6)

UAB „Apsaugos komanda“ 2012-04-03 rašte Nr. 20112-01276, nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) picerijos, esančios (duomenys neskelbtini), signalizacijos įjungimo signalas UAB „Apsaugos komanda“ centralizuoto stebėjimo kompiuteryje gautas 2012-02-02 22.51 val. Signalizacijos išjungimo signalas 2012-02-03 gautas 09.17 val. Nakties metu objekto signalizacijos aliarminių, taip pat įjungimo/išjungimo signalų nebuvo gauta. (b.l. 43)

UAB (duomenys neskelbtini) pateiktoje visiškos materialinės atsakomybės sutarties kopijoje nurodyta, kad 2011-08-26 tarp UAB (duomenys neskelbtini) generalinio direktoriaus pavaduotojo G. D. ir padavėjos L. B. pasirašyta visiškos materialinės atsakomybės sutartis. (b.l. 38)

Bankrutuojančios AB banko „Snoras“ 2012-03-14 rašte Nr. P701 pateikta informacija, kad D. B. vardu AB banke „Snoras“ 2007-12-12 paimta 5000 litų, o 2008-05-08 – 15000 litų paskolos. 2011-10-12 padarius pertvarkymą – iš dviejų paskolų perdaryta į vieną vartojamąją paskolą (bendras paskolos dydis 7432,94 litai). Klientas šios paskolos nėra dengęs, susidariusi pradelsimo suma – 432,01 litai. (b.l. 53)

Objektyviajam turto pasisavinimo nusikalstamos veikos sudėties požymiui – veikai – būdinga tai, kad kaltininkas pasisavina jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą. Turtas yra svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Teismų praktikoje pripažįstama, kad patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtai kaltininko valdomas svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus, o turto pasisavinimas – tai veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu. Pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Teismų praktikoje taip pat pripažįstama, kad įstatymas nenustato reikalavimo, jog turtas būtų patikėtas norminiu aktu ar rašytine sutartimi. Be to, svetimo turto pasisavinimas yra padaromas tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai.

Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamoji L. B. kalta neprisipažino ir nuosekliai tvirtino, kad pinigų neėmė, juos suskaičiavusi supildė kasos žurnalą, orderį ir nunešė pinigus ir pinigų išėmimo kvitą, padėjo į seifą ir užrakino, kas paėmė pinigus nežino, G. V. buvo nuėjusi į patalpą po to kai ji padėjo pinigus į seifą ir ji žinojo, kur yra seifo raktas. Kaltinamosios L. B. kaltės, kad ji pasisavino pinigus nepatvirtina ir liudytojų parodymai, kurie savo parodymuose nurodė: liudytoja V. V. parodė, kad kai ryte atėjo į darbą, darbe jau buvo vyrėja A. K., kuriuos akivaizdoje ji atidarė seifą ir nerado voko su pinigais, G. V. ir L. B. neigė paėmusios pinigus, L. B. nurodė, kad pinigus padėjo į seifą, ji galvoja, kad pinigus galėjo paimti G,V. arba L. B., G. V. galėjo žinoti, kur buvo padėtas raktas nuo seifo, nes tai žinojo visi darbuotojai; liudytoja A. K. parodė, kad atėjo į darbą apie 9 val. po kelių minučių atėjo V. V., kuri seife nerado pinigų, kur yra dedamas seifo raktas ji žinojo, žinojo ir G. V., raktas buvo spintelėje bendro naudojimo patalpose; S. S. ikiteisminio tyrimo duotose parodymuose, nurodė, kad dirbant kartu su L. B. tukdavo pinigų „koloje“ po kelis litus, trūkumą padengdavo abi, kas paėmė pinigus iš seifo nežino, mano ,kad G. V. nežinojo, kur yra dedamas seifo raktas; G. V. ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad pinigų iš seifo neėmė, kur dedamas buvo raktas nuo seifo nežinojo, kas paėmė pinigus ji nežino. Pagal LR BK 183 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė galima asmeniui, kuris pasisavina jam patikėtą svetimą turtą, pagal byloje esamus duomenis kaltinamoji L. B. dirbo padavėja, buvo pasirašiusi visiškos materialinės atsakomybės sutartį, todėl dėl savo užimamų pareigybių ji teisiškai valdė svetima turtą - picerijoje suprekiautus pinigus, kurių atžvilgiu L. B. turėjo teisiškai apibrėžtus įgalinimus – darbo pabaigoje visų padavėjų suprekiautus pinigus buhalteriškai užfiksuoti ir padėti į seifą saugojimui, pagal įmonėje nusistovėjusią tvarką, kad kaltinamoji L. B. to nepadarė byloje duomenų nėra. Turto pasisavinimas tai veiksmai, kuriais patikėtas ar esantis kaltininko žinioje turtas neteisėtai, neatlygintinai paverčiamas savo turtu. Teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, nei liudytojų parodymai, nei kiti byloje esantys duomenys nepatvirtino fakto, kad kaltinamoji L. B. paėmė tai yra pasisavino pinigus. Teisminio nagrinėjimo metu, nustatyta, kad L. B. padėjus pinigus į seifą, šis faktas bylos duomenimis nėra paneigtas, po pinigų padėjimo į seifą, patalpose, kurios yra bendro naudojimo ir kuriose yra seifas, buvo užėjusios G. V., kuri kaip nurodo liudytojos žinojo, kur seifo raktas ir kitos dienos ryte iki pinigų dingimo fakto nustatymo A. K., kuri taip pat žinojo, kur yra padėtas raktas, todėl teismas neatmeta galimybės, kad jos turėjo galimybę pasisavinti seife buvusius pinigus. Vien tai, kad kaltinamoji buvo materialiai atsakinga pagal visiškos materialinės atsakomybės sutartį nepatvirtina fakto, kad kaltinamoji pasisavino pinigus ir neužtraukia jai baudžiamosios atsakomybės pagal LR BK 183 str. 1 d. Teismas nenustatė, kad kaltinamoji L. B. būtų atlikusi, kokius tai tyčinius veiksmus turėdama tikslą pasisavinti svetimą turtą, nes nėra taip patvirtinančių tiesioginių ir netiesioginių įrodymų, kad kaltinamoji pasiimdavo pinigų iš „kolos“, kurios vėliau gražindavo, kad koloje trūkdavo kelių litų, kad turėjo daug piniginių įsipareigojimų tai nepatvirtina jos kaltės padarius nusikalstamą veiką.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, L. B. išteisintina neįrodžius, kad L. B. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Teismui priimant išteisinamąjį nuosprendį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., UAB“VGC“ pareikštas civilinis ieškinys dėl 1283,82Lt. turtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298 straipsniais, 303 str. 5 d. 2 p., 304 str., 305 str. 3 d., 307 str. 4 d., 308 str.,

nusprendžia:

L. B., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltinamą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje, išteisinti, neįrodžius, kad kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

UAB (duomenys neskelbtini) pareikštą civilinį ieškinį dėl 1283,82 Lt turtinės žalos priteisimo iš L. B. palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Panevėžio miesto apylinkės teisme.

Teisėjas Audrius Sadauskas