- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-26
- Bylos Nr.
- 1-2933-673/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40287-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- I. G.
- Kaltinamasis
- G. G.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje:
G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Anykščių r. sav., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyv. (duomenys neskelbtini)., deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2019 m. rugsėjo 18 d. apie 19.00 val., G. G., (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo 4 laiptinės pirmame aukšte, savo šeimos narei - sugyventinei I. G. tyčia tris kartus kumščiu sudavė į galvą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis G. G. kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, sudavė savo sugyventinei, su kuria kartu gyvena apie 4 metus ir augina bendrą vaiką, I. G. tris kartus kumščiu į galvą, suvokia, kad jo smurtiniai veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Buvo išgėręs, jei būtų buvęs blaivus, nebūtų taip pasielgęs, mano, kad turi problemą dėl alkoholio vartojimo, dėl to jau kreipėsi pas gydytoją. Gailisi. Pakruojo rajono policijos komisariate atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš tą pačią sugyventinę, tačiau galutinio procesinio sprendimo dar nežino. Nurodė, kad vaikystėje ir pats buvo mušamas, ir matė, kaip tėvas mušė jo motiną.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai nukentėjusiosios parodymais ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji I. G. parodė, kad su sugyventiniu G. G. kartu gyvena apie 4 metus, veda bendrą ūkį. Prieš 4 mėnesius su sugyventiniu atvyko gyventi į nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kartu augina 8 mėnesių amžiaus dukrą. 2019-09-18 apie 15 val. ji su dukra buvo išėjusi pasivaikščioti. Sugrįžusi namo negalėjo įeiti į butą, nes buto raktą turėjo pas draugus išėjęs sugyventinis. Apie 19 val. sugrįžus sugyventiniui tarp jų namo, esančio J. B. g. 126, ketvirtos laiptinės pirmame aukšte, kilo konfliktas. Ji nenorėjo sugyventinio išleisti pas draugus, todėl sugriebė pastarąjį už rūbų. Tada sugyventinis tris kartus kumščiu sudavė jai į galvos dešinę sritį. Dėl suduotų smūgių jai buvo sukeltas fizinis skausmas, po smūgių ji iš karto susiėmė už galvos. Po smūgių ji atsitrenkė į sieną. Dar ir dabar tvinkčioja galvoje, truputi jaučia skausmą vietoje, į kurią buvo suduota. Sugyventiniui išėjus ji paskambino pagalbos telefonu. Vežime buvusi dukra neverkė, kaimynai į laiptinę išėję nebuvo, jų konflikto niekas nematė. Įvykio metu ji buvo blaivi. G. G. prieš ją smurtavo ir 2019 m. vasarą, dėl šio įvykio Pakruojo rajono policijos komisariate yra atliekamas ikiteisminis tyrimas (b. l. 38-46).
Iš BPC duomenų matyti, kad 2019-09-18 19.41 val. I. G. pranešė, jog sugyventinis ją mušė rankomis, stumdė, plūdosi, pasiėmė raktą, dėl ko ji su vaiku negali įeiti į namus (b. l. 20-24).
Iš policijos pareigūnės A. M.-E. tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio vietoje nukentėjusioji nurodė, kad sugyventinis G. G. tris kartus kumščiu jai sudavė į galvą, sukėlė fizinį skausmą, įvykį matė mažametis vaikas, kuris sėdėjo vežimėlyje (b. l. 25).
Patikrinus alkoholio kiekio matavimo prietaisu, 2019-09-18 20.15 val. ir 20.16 val., G. G. nustatytas 0,18 promilių girtumas, I. G. buvo blaivi (b. l. 60).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.
Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra ir paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios parodymais, BPC pažyma, nustatyta, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. apie 19.00 val., G. G., (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo 4 laiptinės pirmame aukšte, savo šeimos narei - sugyventinei I. G. tyčia tris kartus kumščiu sudavė į galvą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta: ,,Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui...“. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos Baudžiamojo kodekso 248 straipsnio 1, 2 dalys, kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai.
Kadangi kaltinamasis ir nukentėjusioji yra sugyventiniai, kurie kartu gyvena apie 4 metus, veda bendrą ūkį, jie laikytini šeimos nariais.
Nustatyta, kad kaltinamasis aplinkybėse nurodytu laiku tyčia smurtavo savo sugyventinės atžvilgiu ir savo smurtiniais veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis prisipažino, kad aplinkybėse nurodytu laiku jis tyčia ir sąmoningai atliko kaltinime nurodytus smurtinius veiksmus šeimos nario – sugyventinės atžvilgiu, suvokia, kad jo veiksmai sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamojo kaltę įrodo ištirti nukentėjusios parodymai, kuriais ji patvirtino, kad kaltinamasis – nukentėjusiosios sugyventinis, mažamečio vaiko akivaizdoje, smurtavo jos atžvilgiu, sukėlė jai fizinį skausmą. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir jos pranešimo apie nusikaltimą BPC turinys, policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės.
Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas. Smurtinius veiksmus kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų nukentėjusiajai bus sukeltas fizinis skausmas ir gali būti sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl G. G., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalis (fizinio skausmo sukėlimas sugyventinei).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.
Atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailėjosi. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Bausmės skyrimo nuostatos.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas tyčinis, baigtas, nesunkus nusikaltimas; į padarytos veikos motyvus ir tikslus – smurtas panaudotas dėl nepateisinamo pykčio, prieš moterį, šalia kurios vežimėlyje buvo savimi pasirūpinti nesugebantis kūdikis, tai yra vaikas, kuriam reikalinga nuolatinė sveikos ir nesužalotos motinos globa; į tai, kad yra atsakomybę lengvinanti ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių; į kaltininko asmenybę charakterizuojančius duomenis (b. l. 88-102): neteistas, baustas administracine tvarka, nedirba, paskutinė darbo sutartis nutraukta kaltinamojo iniciatyva – be svarbių priežasčių, nuo 2019-09-16 registruotas Užimtumo tarnyboje, turi mažametį vaiką, sveikas, tačiau pripažino, kad turi problemą dėl alkoholio vartojimo.
Teismas daro išvadą, kad pirmą kartą teisiamam kaltinamajam už nusikaltimą skirtina laisvės apribojimo bausmė (BK 48 str.), mažesnė nei galimos skirti bausmės vidurkis (BK 61 str.), kaltinamajam skiriant įpareigojimus (BK 48 str. 6 d.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), į bausmės laiką įskaitant laikino sulaikymo laiką (BK 66 str.).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonės taikymo.
Kito žmogaus mušimas, žeminimas, gąsdinimas, kaltinimas, bandymas kontroliuoti, manipuliavimas - tipiškas smurtautojo elgesys. Smurtautojas fizinį, psichologinį smurtą naudoja todėl, kad tik žemindamas ir kontroliuodamas kitus pats gali pasijusti vertingas, galingas ar stiprus. Tačiau tai apgaulingas suvokimas, nes smurtautojas – asmuo, turintis psichologinę problemą. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, tokį elgesio modelį smurtautojas matė savo tėvų šeimoje, o ir pats buvo smurto auka. Tačiau smurto pagalba smurtautojui nepavyks išspręsti savo nepilnavertiškumo bėdos. Smurtautojui reikalingas pagalba. Problemos išviešinimas ir bausmė taip pat yra pagalba smurtautojui.
Kaltinamasis, būdamas psichiškai sveikas, privalo suvokti, kad smurtaujantis asmuo gali pakeisti savo elgesį, tačiau tik pripažindamas turintis problemą ir kreipdamasis pagalbos į specialistus. Smurto auka neprivalo savęs laikyti kalta ar išprovokavusią smurtautoją, nes problemą turi ne nukentėjęs asmuo, o kaltinamasis. Todėl, siekdamas sudaryti sąlygas kaltinamajam sąmoningai, o ne dėl to, kad priemonė yra prievartinio pobūdžio, pabandyti spręsti savo psichologines problemas, teismas kartu su bausme kaltinamajam skiria ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 3 dalis).
Kardomoji priemonė.
Kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-09-18 20.20 val. iki 2019-09-19 15.41 val. (1 parą). Paleidus jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Daiktinis įrodymas.
CD su vaizdo įrašu (b. l. 19), saugomas byloje, paliktinas toliau saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsnis, 301-305 straipsniu, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas šeimos nariui – sugyventinei), ir nuteisti 1 metų laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir visą bausmės laiką gydytis dėl alkoholio vartojimo;
remiantis BK 64¹ straipsniu bausmę 1/3 sumažinti ir galutinę bausmę paskirti - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės metu G. G. įpareigojant: 1) dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje; 2) per 1 (vieną) mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti ir visą bausmės laiką gydytis dėl alkoholio vartojimo;
bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: G. G. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškinti, kad G. G. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus (-ą) įpareigojimus (-ą), nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimus (-ą). Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimų (-o)), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę. veiką, teismas skiria jam bausmę pagal šio kodekso 64 straipsnyje numatytas taisykles. Išaiškinti, kad asmuo, kuris vengia vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, bausmę vykdančios institucijos teikimu teismo gali būti pripažinti kaltu ir nuteistas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019-09-18 20.20 val. iki 2019-09-19 15.41 val. (vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms).
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Daiktinį įrodymą – CD su vaizdo įrašu, saugomą byloje, palikti toliau saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).