Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 22.4.4.; 55.1.3.

2016 m. vasario 1 d.

pareiškėjams H. S. ir R. N., jų atstovės Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovei M. B.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų H. S. ir R. N. skundą dėl tarnybinio patikrinimo išvados panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas dėl Panevėžio AVPK 2016 m. vasario 24 d. Tarnybinio patikrinimo išvados, kurioje nustatyta, kad pareiškėjams R. N. ir H. S., vykdant tarnybines pareigas, įvykusio nelaimingo atsitikimo metu pareiškėjų sveikatos sutrikdymas nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ir padidėjusia rizika pareigūno sveikatai ir dėl to pasiūlyta pareiškėjams nemokėti Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje surinkti duomenys ir šalių paaiškinimai patvirtina faktines aplinkybes, kad 2015 m. gruodžio 26 d. apie 00.08 val. Rokiškio m., Respublikos g., į prie namo Nr. (duomenys neskelbtini) stovintį policijos tarnybinį automobilį „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame Panevėžio AVPK Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus (toliau – ir Rokiškio r. PK VPS) vyriausieji patruliai R. N. ir H. S. rašė protokolą už administracinės teisės pažeidimą su jais automobilyje sėdėjusiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, atsitrenkė neblaivaus V. M. vairuojamas automobilis „Mercedes Benz E220“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Policijos pareigūnai H. S. ir R. N. dėl patirtų sužalojimų, išvežti į Respublikinę Panevėžio ligoninę, po gydytojų apžiūros jiems nustačius galvos smegenų sukrėtimą, išleisti namo gydytis ambulatoriškai. Dėl šio įvykio Panevėžio AVPK viršininko 2015 m. gruodžio 29 d. nurodymu pavesta atlikti nelaimingo atsitikimo tyrimą pagal Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK viršininko 2015 m. gruodžio 29 d. tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini). Panevėžio AVPK viršininko 2016 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 50-V-38 sudaryta komisija, Nelaimingo atsitikimo, kurio metu Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK VPS policijos pareigūnai H. S. ir R. N. patyrė sveikatos sutrikimus, 2016 m. vasario 4 d. tyrimo išvadoje (toliau – ir Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvada) pasiūlė konstatuoti, kad Panevėžio AVPK VPK Rokiškio r. PK VPS patrulių būrio vyriausieji patruliai H. S. ir R. N. patyrė nelaimingą atsitikimą tarnybos metu ir šis įvykis pripažintas draudiminiu (2 punktas), ir pradėti tarnybinį patikrinimą, siekiant nustatyti, ar H. S. ir R. N. sveikatos sutrikdymai yra susiję su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Panevėžio AVPK viršininko 2016 m. vasario 9 d. nurodymu Panevėžio AVPK Vidaus tyrimų poskyriui (toliau – ir VPT) pavesta atlikti tarnybinį patikrinimą pagal VPT vyriausiosios tyrėjos B. B. 2016 m. vasario 9 d. tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo“, kuriuo Panevėžio AVPK viršininkas buvo informuotas apie patvirtintą Nelaimingo atsitikimo tyrimo išvadą ir suformuluotu siūlymu pradėti tarnybinį patikrinimą, siekiant nustatyti, ar pareigūnų H. S. ir R. N. patirti sužalojimai arba sveikatos sutrikdymai susiję su tarnybinių pareigų atlikimu arba jų tarnyba. Atlikus tarnybinį patikrinimą, Panevėžio AVPK viršininko 2016 m. vasario 24 d. patvirtintoje Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad nelaimingas atsitikimas, kurio metu sužalojimus patyrė H. S. ir R. N., įvyko tarnybos metu, tačiau sužalojimas nesusijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno sveikatai, todėl pasiūlyta kompensacijos nemokėti (Tarnybinio patikrinimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 2-9, 30-35).

Kompensacijas pareigūno sveikatos sutrikdymo atvejais reglamentuoja teisės normos, įtvirtintos Vidaus tarnybos statuto, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu (toliau – ir Vidaus tarnybos statutas) (ginčui aktuali įstatymo redakcija, galiojusi iki 2015 m. gruodžio 31 d.), 40 straipsnio 3 dalyje. Pagal Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalį, pareigūnui kompensacija dėl sveikatos sutrikdymo gali būti mokama nustačius, jog atitinkama konkreti situacija priskirtina vienam iš šių atvejų: 1) pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 2) pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai; 3) pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2010 m. gruodžio 6 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A756-1509/2010 pažymėjo, kad pirmosios alternatyvos dalis „kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas“ yra panaši į trečiąją alternatyvą „kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso“, t. y. ir vienu, ir kitu atveju pareigūno sveikatos sutrikdymas yra siejamas su jo tarnybinių pareigų atlikimu, todėl lingvistinio teisės aiškinimo požiūriu šios nuostatos galėtų būti suprastos panašiai. Tačiau, kita vertus, šių nuostatų skirtingas suformulavimas bei priskyrimas prie skirtingų alternatyviai nurodytų paminėtos kompensacijos išmokėjimo sąlygų suponuoja, kad įstatymų leidėjo joms yra suteikta skirtinga prasmė. Aiškindama šį skirtumą, teisėjų kolegija pažymėjo, kad trečiosios iš nurodytų alternatyvų suformulavimas (kai pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso) leidžia ją suprasti taip, kad joje nurodyti tarnybinių pareigų atlikimas bei pareigūno statusas savaime yra priežastis, kuri lėmė pareigūno sveikatos sutrikdymą. Šiems atvejams gali būti priskirtos situacijos, kai nustatoma, jog tretieji asmenys sutrikdo vidaus tarnybos sistemos pareigūno sveikatą dėl atitinkamų jo atliktų veiksmų vykdant tarnybos pareigas (pavyzdžiui, sulaikymo už padarytą nusikaltimą ir pan.) ar atitinkamo statuso (Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 5 dalis) vidaus tarnyboje. Tuo tarpu pirmosios iš anksčiau nurodytų alternatyvų paminėta dalis (kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas) pagal savo prasmę nukreipia į laiką, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, siejant jį (laiką) su tarnybinių pareigų atlikimu. Ši teisės normos dalis turi būti suprantama ir aiškinama taip, kad laikas, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta, yra jo tarnybinių pareigų atlikimo metas. Kalbėdama apie antrąją iš nurodytų alternatyvų (kai pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar sveikatos sutrikdymas yra susijęs su jo tarnybinių pareigų atlikimu, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai), teisėjų kolegija pažymėjo, kad ji yra adresuota situacijai, kai pareigūno sveikatos sutrikdymas buvo patirtas laiko požiūriu nors ir ne tarnybinių pareigų atlikimo metu, tačiau jam atliekant savo kaip vidaus tarnybos (policijos) pareigūno pareigas, kurias jis turi atlikti pagal pareigūno statusą.

Ar pareigūno susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas yra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu ar pareigūno statusu, taip pat ar tarnybinių pareigų atlikimas susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, nustatoma vidaus reikalų ministro patvirtinta tvarka (Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 5 dalis). Tokią tvarką įtvirtina Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 1V-138 patvirtintos Nustatymo, ar vidaus tarnybos sistemos pareigūno mirtis ar sveikatos sutrikdymas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu arba jo tarnyba, o vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigos kursanto – su profesiniu ar įvadiniu mokymu, taisyklės (toliau – ir Taisyklės). Pagal Taisyklių 4 punktą, esant pareigūno sveikatos sutrikdymui, statutinėje įstaigoje turi būti atliktas tarnybinis patikrinimas. Tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareigūno susižalojimas, sužalojimas arba sveikatos sutrikdymas priskirtinas kuriam nors iš Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų, pareigūnas siunčiamas į Centrinę medicinos ekspertizės komisiją (toliau – ir CMFK) sveikatos sutrikdymo sunkumo mastui nustatyti (Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 8 dalis). Taigi Taisyklėse numatyta tarnybinio patikrinimo išvada lemia, ar pradedama administracinė procedūra dėl kompensacijos skyrimo (pareigūnas siunčiamas į CMEK sveikatos sutrikdymo laipsniui nustatyti ir kt.). Tuo atveju, jei tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatoma, kad pareigūno sužalojimas, susižalojimas ar jo sveikatos sutrikdymas neatitinka Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytų sąlygų gauti kompensaciją, kompensacijos skyrimo procedūra galima tuo atveju, jei tarnybinio patikrinimo išvada teisės aktų nustatyta tvarka yra pakeičiama arba panaikinama.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo panaikinti Tarnybinio patikrinimo išvadą ir pripažinti, kad sveikatos sutrikdymą jie patyrė, esant Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytoms sąlygoms ir dėl to būtų pradėta kompensacijos skyrimo administracinė procedūra bei skirta kompensacija. Byloje nėra ginčo dėl to, kad sveikatos sužalojimą pareiškėjai patyrė nelaimingo atsitikimo metu, atliekant tarnybines pareigas.

Remiantis Tarnybinio patikrinimo išvados duomenimis, po aptariamo nelaimingo atsitikimo pareiškėjai buvo išvežti į VšĮ Rokiškio rajono ligoninę, vėliau į VšĮ Respublikinę Panevėžio ligoninę, kur po gydytojų apžiūros pareiškėjai buvo paleisti gydytis namuose. Minėtoje Išvadoje taip pat užfiksuota, kad namuose blogai pasijutęs R. N. kreipėsi į VšĮ „Rokiškio rajono ligoninę“, kurioje gydytojai jam konstatavo galvos smegenų sukrėtimą, juosmens sumušimą. Analogiškomis aplinkybėmis sveikatos sutrikimus grindė ir H. S. VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės chirurgijos klinikos vedėjas R. S. informavo, kad R. N. į Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių kreipėsi 2015 m. gruodžio 26 d. 2.03 val., tuo tarpu H. S. – tą pačią dieną 2.08 val., abiems pareigūnams nustatytas lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimas. H. S. patirtą galvos smegenų sukrėtimą patvirtina ir atsakovo iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ gautame rašte užfiksuoti duomenys ir kartu su juo pateikta forma 027/a, kurioje H. S. nustatyta diagnozė – S06.00, kas pagal Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos sutrikimų klasifikacijos sisteminį ligų sąrašą įvardinama kaip smegenų sukrėtimas. Tai, jog R. N. patyrė galvos smegenų sukrėtimą, patvirtina VšĮ Rokiškio pirminės asmens sveikatos priežiūros centro pateiktame R. N. medicinos duomenų išraše užfiksuoti duomenys (Tarnybinio patikrinimo medžiaga Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 30-35). Teismas neturi pagrindo abejoti Tarnybinio patikrinimo išvadoje nustatytais duomenimis, kuriuos detalizuoja ir pareiškėjų byloje pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 41-49).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas faktines aplinkybes teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo taikyti Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nurodytos antrosios ir trečiosios alternatyvos, kadangi byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėjai patyrė traumą dėl prieš tai jų atliktų tarnybinių pareigų arba kad jie buvo sužaloti tik dėl turimo policijos pareigūno statuso, šiuo atveju laikas, kuomet pareiškėjai patyrė sveikatos sutrikdymą, laikytinas tarnybinių pareigų atlikimo laiku. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamai situacijai aktualus Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies pirmosios iš nurodytų alternatyvų (kompensacijos išmokėjimas, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susiję sus padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai) aiškinimas. Pažymėtina, jog nustačius, kad pareiškėjų sveikata buvo sutrikdyta tarnybinių pareigų atlikimo metu, būtina nustatyti ir kitą Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies pirmosios alternatyvos sąlygą, t. y., ar pareiškėjo tiesioginių pareigų vykdymas buvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs aiškinimą dėl Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatos apie tarnybinių pareigų atlikimo sąsają su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2010 m. sausio 25 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A143– 145/2010 padarė išvadą, kad Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatoje nurodyti pavojus ir rizika (kaip faktoriai, lemiantys šios teisės normos taikymą) yra skirti ne apskritai visai pareigūno tarnybai, o tik konkrečiai tarnybos pareigų atlikimo situacijai, kai pareigūnas buvo sužalotas, susižalojo arba jo sveikata buvo sutrikdyta. Sprendžiant Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje nustatytos pirmosios alternatyvos taikymo klausimą, yra būtina išaiškinti, ar pareigūno sužalojimas, susižalojimas arba jo sveikatos sutrikdymas atsirado tuo metu, kai jis ėjo savo tarnybines pareigas; antra, ar šie reiškiniai (pareigūno sveikatai arba gyvybei) atsirado tuo metu, kai tarnybinių pareigų atlikimas buvo lydimas padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Aiškinant pirmąją iš nurodytų aplinkybių, būtina vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis (kalbant apie policijos pareigūnus) policijos veiklos specifiką, kurią atskleidžia policijos uždaviniai, nustatytiPolicijos veiklos įstatymo 5straipsnyje. Be to, sprendžiant klausimą dėl pareigūno konkrečios veiklos priskyrimo tarnybinių pareigų atlikimui, būtina išaiškinti, ar tokia veikla (veikimas ar neveikimas) priklausė nuo pareigūno paties pasirinkto elgesio modelio, t. y. ar pareigūnas, ją atlikdamas, veikė pagal jam privalomą jo vadovybės nurodymą (įsakymą ir pan.), ar tai buvo jo paties apsisprendimo elgtis taip, o ne kitaip rezultatas.

Policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje pagrindiniais policijos uždaviniais įvardinama žmogaus teisių ir laisvių apsauga (1 punktas); asmens, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimas (2 punktas); nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų prevencija (4 punktas); nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas (1 dalies 5 punktas). Vadovaujantis Policijos patrulių veiklos instrukcijos, patvirtintos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V-673 (ginčui aktuali 2015 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. 5-V-991 redakcija) (toliau – Instrukcijos), nuostatomis, policijos patrulis, nustatęs, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, privalo vietoje surinkti faktinius duomenis, kvalifikuojančius administracinį teisės pažeidimą (pareiškimas, liudytojų parodymai ir kt.), ir surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą; policijos patruliui dirbant mobilioje kompiuterizuotoje darbo vietoje, tais atvejais, kai nėra būtinybės pažeidėjo pristatyti į policijos įstaigą, policijos patrulis surašo pažeidėjui administracinio teisės pažeidimo protokolą (47 ir 48 punkto nuostatomis). Pagal Instrukcijų 56 punktą, užklupęs asmenis, darančius teisės pažeidimą arba įtariamus padarius teisės pažeidimą, kai policijos patrulis turi informacijos arba mano, kad sulaikomi asmenys gali priešintis gyvybei ar sveikatai pavojingu būdu, o delsimas gali kelti grėsmę visuomenės ar policijos patrulio saugumui, policijos patrulis turi sulaikyti asmenis nedelsdamas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai sveikatos sužalojimus patyrė vykdydami jiems teisės aktuose nustatytas tarnybines funkcijas (policijos specialiajame automobilyje pildydami protokolą už administracinės teisės pažeidimą kartu su jais automobilyje sėdėjusiam administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui). Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas tokių pareiškėjų tarnybinių funkcijų vykdymo sąlygų neturi pagrindo vertinti kaip tarnybinių funkcijų vykdymo padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygomis, kadangi protokolų už administracinės teisės pažeidimą pildymas policijos specialiajame automobilyje yra įprastinė pareiškėjų, kaip policijos pareigūnų veikla. Taip pat nėra pagrindo pareiškėjų teiginius, jog jie būdami sužaloti eismo įvykio metu, siekdami sulaikyti teisės pažeidimu įtariamą V. M., veikė itin ekstremaliomis, normalioms tarnybos sąlygoms neįprastomis aplinkybėmis, vertinti kaip pagrįstais, kadangi, kaip nustatyta prieš tai, pareiškėjų sveikatos sužalojimas nebuvo tokio masto ir intensyvumo, kad pareiškėjai negalėtų toliau vykdyti tarnybinių pareigų, t. y. sulaikyti V. M..

Vadovaudamasis tarnybinio patikrinimo medžiaga, teismas taip pat sprendžia, kad policijos pareigūnų sveikata sutrikdyta ne kito asmens poveikiu iš šalies dėl atliktų jų veiksmų vykdant tarnybines pareigas ar atitinkamo statuso vidaus tarnyboje. Byloje taip pat nenustatyta, kad į policijos pareigūnų, vykdančių tarnybines pareigas policijos specialiajame automobilyje, transporto priemonę atsitrenkusio automobilio vairuotojas V. M. turėjo išankstinių nusistatymų ir/ar ketinimų sužaloti pareigūnus, tokių nuo V. M. valios priklausančių veiksmų nepatvirtina ir byloje surinkti įrodymai apie šio asmens padarytus teisės pažeidimus (b. l. 75-88). Teismas taip atsižvelgia į tai, kad Panevėžio AVPK Rokiškio r. PK 2015 m. gruodžio 26 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl V. M. nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir LR BK) 281 straipsnio 2 dalyje, Panevėžio apygardos prokuratūros 2016 m. birželio 16 d. nutarimu buvo nutrauktas, nesant veikloje nusikaltimo numatyto LR BK 281 straipsnio 2 dalyje požymių (b. l. 64-65). Minėtame nutarime nustatyta ir Tarnybinio patikrinimo tyrimo medžiagą sudarančiame Įtariamojo apklausos protokole užfiksuota, kad V. M., vairuodamas automobilį, kuriuo vėliau atsitrenkė į policijos specialiųjų automobilį, siekdamas buteliuko su vandeniu netyčia paspaudė akseleratoriaus pedalą ir automobilis (automobilis su automatine pavarų dėže) staigiai pajudėjo į priekį ir atsitrenkė į tarnybinį policijos automobilį, dėl ko V. M. gailisi. Šie duomenys patvirtina teismo suformuluotą išvadą, kad asmens veikimas nebuvo sąlygotas pareiškėjų tarnybinių pareigų atlikimo ar jų turimu policijos pareigūnų statusu.

Atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad pareiškėjų sužalojimas buvo nulemtas ne tarnybos pareigų atlikimą lydėjusių padidėjusių pavojaus ar rizikos pareigūnų gyvybei ar sveikatai, bet aplinkybių, kurios betarpiškai gali nesisieti su tarnyba. Nagrinėjamoje situacijoje nebuvo būdingų padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktorių Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies prasme: Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies garantijos įtvirtinimas siejamas su ypatingu policijos pareigūnų statusu ar pareigų, kurioms būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai faktoriai, atlikimu, pvz., pareigūnas trečiųjų asmenų sužalojamas dėl to, kad tinkamai / netinkamai atliko savo kaip policijos pareigas, patyrė sveikatos sužalojimą sulaikymo, kurio metu prieš jį buvo panaudotas fizinis smurtas, metu, autoįvykio, kuris įvyko neįprastomis, ekstremaliomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, transporto priemone persekiojant pažeidimą padariusį asmenį) ar pan. Tuo tarpu situacijoms, kurioms nėra būdingi padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos būtent vidaus reikalų sistemos pareigūno, o ne bet kurio kito tarnautojo ar darbuotojo, gyvybei ar sveikatai faktoriai, Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies garantija netaikytina.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad byloje nenustatyta aplinkybių, lemiančių sąlygas taikyti pareiškėjų atžvilgiu Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pareiškėjų tarnybinių pareigų vykdymas, jų atlikimo metu, nebuvo susijęs su padidėjusiu pavojumi ar padidėjusia rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. Pagal Vidaus tarnybos statuto 49 straipsnio nuostatas, pareiškėjo sveikatos sutrikdymas atliekant tarnybines pareigas laikomas tik kaip nelaimingas atsitikimas tarnyboje. Pagal Vidaus tarnybos statuto 49 straipsnio 1 dalį, pareigūnų sveikata ir gyvybė visam tarnybos laikui privalomai draudžiama valstybės biudžeto lėšomis nuo nelaimingų atsitikimų tarnyboje, nuo nelaimingų atsitikimų, susijusių su tarnyba, nuo nelaimingų atsitikimų vykstant į tarnybą ar grįžtant iš jos. Pareiškėjui dėl šio įvykio buvo išmokėta pareigūnų sveikatos ir gyvybės draudimo išmoka, todėl vidaus tarnybos pareigūnų socialinė garantija pareiškėjo atžvilgiu buvo įgyvendinta. Nors pareiškėjo sveikata buvo sutrikdyta tarnybos laiku - tiesioginių pareigų atlikimo metu, pareiškėjo atžvilgiu taikyti Vidaus tarnybos statuto 40 straipsnio 3 dalyje numatytą garantiją nebuvo faktinio ir teisinio pagrindo, nes nagrinėjamu atveju nepakako vien fakto konstatavimo, jog pareiškėjų sveikata buvo sutrikdyta tarnybinių pareigų atlikimo metu, nenustačius papildomų sąlygų, suteikiančių teisės į kompensaciją, t.y. kad pareiškėjų sveikata buvo sutrikdyta tarnybinių pareigų atlikimo metu dėl padidėjusio pavojaus ar padidėjusios rizikos pareiškėjo gyvybei ar sveikatai, taip pat tai, jog pareigūno sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, teismas daro išvadą, kad atsakovo surašyta Išvada yra teisėta ir pagrįsta, todėl nėra pagrindo jos naikinti. Netenkinus pareiškėjų reikalavimo dėl Išvados panaikinimo, atitinkamai netenkintini ir kiti išvestiniai pareiškėjų skundo reikalavimai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

H. S. ir R. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.