Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Romualdas Lincevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-185-133/2012

2012 m. vasario 15 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Romualdo Lincevičiaus, teisėjų Reginos Majauskienės, Arūno Paštuolio, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam T. M. ir jo gynėjai advokatei Albinai Cirulienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. M. ir Jonavos rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinius skundus dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 28 d. nuosprendžio, kuriuo T. M. pripažintas kaltu padarius pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir nubaustas laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Į bausmės atlikimą įskaitytas laiką, išbūtą sulaikyme nuo 2011-11-24 iki 2011-11-26 (LR BK 66 str.).

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. M. nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkričio 24d. apie 10.20 valandą J.Basanavičiaus g. ir Pylimo g. sankryžoje Jonavos m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, griebdamas iš S. Č. rankos rankinę, atvirai pagrobė svetimą turtą – S. Č. priklausančią rankinę 10 litų vertės ir joje buvusius: 400 gr. duonos „Dainava“ 1,49 litų vertės, 0,530 kg. kivių bendros 1,85 litų vertės, 120 gr. karamelinių saldainių „Optima“ 0,89 litų vertės, 0,5 litrų talpos butelį degtinės „Karalius Mindaugas“ 14,99 litų vertės, 300 gr. duonos gaminį „Pynute su razinomis“ 1,74 litų vertės, tuo padarydamas nukentėjusiajai S. Č. bendrą 30,96 litų turtinę žalą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d.

Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Prokuroro nuomone, T. M. gailėjimasis nėra nuoširdus. Jis, neįsiteisėjus ankstesniam teismo nuosprendžiui, po 17 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, vėl padarė naują nusikalstamą veiką, o tai įrodo, kad kaltinamasis T. M. nepadarė išvadų iš savo ankstesnių teistumų, nekeičia savo gyvenimo būdo, nevertina kritiškai savo padarytų veikų.

Prokuroro nuomone, pirmos instancijos teismas nepagrįstai T. M. paskyrė bausmę žymiai mažesnę negu sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, t.y. teismas, nesilaikydamas BK 54 str. įtvirtintų bausmės individualizavimo nuostatų, T. M. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytas LR BK 178 str. 2 d., paskyrė per švelnią, bausmės paskirtį neatitinkančią bausmę. Todėl Jonavos rajono vyriausiasis prokuroras apeliaciniu skundu prašo Jonavos r. apylinkės teismo 2011-11-28 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-277-490/2011 pakeisti - T. M., pripažintą kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 178 str. 2 d., nuteisti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausme.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją prašiusius nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, o prokuroro skundą atmesti, prokurorę, prašiusią nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, o prokuroro skundą tenkinti, sprendžia, kad nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Tiek nuteistasis T. M., tiek prokuroras apeliaciniais skundais ginčija paskirtą bausmę, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo T. M. nusikalstamą veiką, tačiau neteisingai paskyrė bausmę, nesilaikant bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.).

Nuteistasis T. M. neginčija veikos padarymo aplinkybių, bet nesutinka su paskirta per griežta bausme. Nustatyta, kad T. M. teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d.

Skirdamas 8-ių mėnesių laisvės atėmimo bausmę T. M., apylinkės teismas motyvavo, kad, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, jo padarymo motyvus ir tikslus, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kaltinamasis padarė vieną tyčinį apysunkį savanaudišką nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d.). Jis praeityje yra teistas 7 kartus už nusikaltimus nuosavybei, administracine tvarka nebaustas (b. l. 31-102). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino savo kaltę, padaręs nusikaltimą, ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkina jo atsakomybę tai, kad nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.). Taip pat, teismas atsižvelgė į kaltinamojo šeimyninę padėtį (vedęs, augina mažametę dukrą (b. l. 30)), į tai, kad nusikaltimu didelė žala nebuvo padaryta (visi pagrobti daiktai grąžinti nukentėjusiajai) bei į aukščiau paminėtas aplinkybes, todėl T. M. nubaudė laisvės atėmimo bausme, mažesne, nei numatytas sankcijos vidurkis (LR BK 61 str. 2 d.).

Kolegijos nuomone, nuteistajam paskirta bausmė yra per švelni. Nuteistojo motyvas, kad jis padarė tik viešosios tvarkos pažeidimą nepagrįstas, jo veikoje yra Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 dalyje numatyti nusikaltimo sudėties požymiai. Jis vagystę padarė viešoje vietoje. Už šio nusikaltimo padarymą yra numatyta laisvės atėmimo bausmė iki 6-ių metų. T. M. už padarytą nusikalstamą veiką turi būti skirta griežtesnė bausmė nei ją paskyrė apylinkės teismas dėl šių motyvų: T. M. praeityje teistas 7 kartus už nusikaltimus nuosavybei. 2011-04-21 paleistas iš Alytaus pataisos namų, 2011-05-04 jis vėl padarė nusikaltimą, už kurį nuteisiamas 2011-11-08. Neįsiteisėjus 2011-11-08 nuosprendžiui jis, būdamas neblaivus, vėl padarė apysunkį nusikaltimą nuosavybei. Visa tai rodo, kad kaltinamasis T. M. nedaro išvadų, ignoruoja teismų sprendimus ir bendro gyvenimo nuostatas.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam T. M. nepagrįstai atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažinta ir tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Pagal LR BK 59 str. 1 d. 2 p. atsakomybę lengvinanti aplinkybė - kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis - yra pripažįstama, jei teismas nustato bent du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) bent vieną iš šių alternatyvų: kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką arba padėjimą išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus, svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Spręsdamas, ar kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, teismas turi įvertinti, kokį indėlį kaltinamasis savo parodymais ikiteisminio tyrimo metu ir teismui nagrinėjant bylą įnešė į teisingo sprendimo priėmimą byloje. Kaip matyti iš bylos duomenų, T. M. buvo sulaikytas tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo ne todėl, kad suprato netinkamai pasielgęs, bet tik dėl to, kad operatyviai ir nepriekaištingai savo darbą atliko policijos pareigūnai ir T. M. sulaikė bebėgantį iš nusikaltimo vietos, todėl jam neigti savo kaltę, esant akivaizdžioms sulaikymo neišvengiamumo aplinkybėms, nebuvo jokio pagrindo. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, iš aprašomosios dalies šalintina atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino kaltas ir nuoširdžiai gailisi.

Įvertinus tai kas išdėstyta, nuteistajam skirtina terminuota 2 metų laisvės atėmimo bausmė - mažesnė nei sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, teisėjų kolegijos nuomone, tik tokio dydžio bausmė užtikrins teisingumo principą ir leis pasiekti bausmės tikslus, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, prokuroro skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,

nusprendė:

nuteistojo T. M. apeliacinį skundą atmesti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2011-11-28 nuosprendį pakeisti. Iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti nustatytą T. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

T. M., pripažintam kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., paskirti 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.