Kauno apygardos teismo nutartis

2011-02-02 · Civilinė byla Nr. 2S-403-436/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-02
Bylos Nr.
2S-403-436/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Arūnas Rudzinskas (pran.), Raimondas Buzelis, Izolda Nėnienė
Ieškovas
V. A. N.
Kategorijos
  • 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2S-403-436/2011Procesinio sprendimo kategorija 122.2., 122.4
Pirmosios instancijos teismo teisėjaS.JuknevičienėKAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Arūno Rudzinsko, kolegijos teisėjų Raimondo Buzelio ir Izoldos Nėnienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. A. N. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo Hipotekos skyriaus 2010 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta įregistruoti Kauno miesto apylinkės teismo pateiktą turto arešto aktą.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m, lapkričio 5 d. nutartimi tenkino ieškovo V. A. N. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir areštavo žemės sklypą, asmeninės nuosavybės teise priklausantį G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyrius 2010 m. lapkričio 8 d. nutartimi atsisakė įregistruoti Kauno miesto apylinkės teismo pateiktą turto arešto aktą (Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas nurodė, kad pateiktoje registruoti nutartyje nenurodytas areštuojamo turto savininkės G. Š. asmens kodas. Šis duomuo yra vienas iš privalomai registruotinų registre, todėl jo nesant nutartį registruoti teismas atsisakė.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas V. A. N. prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės-įpareigoti Alytaus rajono apylinkės teismą įregistruoti turto arešto aktą G. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini)) turtui 2010-11-05 Kauno miesto apylinkės teismo nutarties pagrindu. Ieškovas nurodo, kad ieškovo V. A. N. pateiktas ieškinys atitiko procesinio dokumento formai bei turiniui keliamus reikalavimus. Ieškinys privalo atitikti CPK 111 str. bei CPK 135 str. nustatytus reikalavimus. Vadovaujantis LR CPK 111 str. 2 d. 2 p. asmens kodą ieškovas privalo nurodyti tik tuo atveju, jeigu šis kodas jam yra žinomas, o kodo nenurodymas negali susiaurinti procesinių ar materialinių asmens teisių. CPK 144 str. 1 d. numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo Įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Jokių papildomų reikalavimų, prašymui (turiniui ir formai) dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, CPK nenustato. Ieškovas V. A. N. atsakovės G. S. asmens kodo nežinojo ir negalėjo žinoti, kadangi asmens duomenys yra slapti ir be asmens sutikimo ar teismo leidimo juos gauti yra neįmanoma, jei šie duomenys nėra paskelbti viešuose registruose. T.y. ieškovas ieškinyje neprivalėjo nurodyti atsakovės G. S. asmens kodo, jeigu šis kodas jam nebuvo žinomas. Ieškovo teigimu teismo priimta nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo G. Š. turto atžvilgiu atitiko procesinio dokumento formai bei turiniui keliamus reikalavimus. CPK 116 str. nustato bendruosius reikalavimus teismo procesinių dokumentų turiniui bei formai. Vadovaujantis šio straipsnio 2 dalies nuostatomis, visi procesiniai dokumentai surašomi bei priimami CPK nustatyta tvarka. Remiantis CPK 148 straipsnio 4 dalies 4 punktu, nutartyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, turi būti nurodytas asmens kodas (jeigu žinomas). T.y. asmens kodas nėra privalomas rekvizitas nei ieškovo teikiamam prašymui dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nei prašymą, patenkinus teismo priimtai nutarčiai. Asmens kodas turi būti nurodomas tik tuo atveju, jeigu jis yra žinomas. Nurodo, kad esant Lietuvos Respublikos turto areštų aktų registro ir civilinio proceso kodekso normų kolizijai dėl reikalavimo nurodyti asmens kodą, teismas turėjo vadovautis CPK normomis. CPK 1 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta kolizinė taisyklė, nustatanti CPK pirmumą palyginti su kitais įstatymais. Lietuvos Respublikos turto areštų aktų registro įstatymas nustato turto areštų aktų įregistravimo tvarką. Remiantis šiuo įstatymu, vienas iš atsisakymo įregistruoti arešto aktą pagrindų yra asmens, kurio turtas areštuojamas, asmens kodo nenurodymas. Todėl vadovaujantis CPK 1 straipsnio nuostatomis teismas turėjo vadovautis CPK normomis. Be to, teismas turėjo pakankamai duomenų turto bei jo savininko identifikavimui. Lietuvos Respublikos turto areštų aktų registro įstatyme numatyta galimybė laikinai įregistruoti neišsamius turto arešto akto duomenis, jeigu nėra žinoma turto sudėtis. Taikant analogiją, tokia pat tvarka turėtų būti laikinai įregistruojamas turto arešto aktas, nesant nurodyto asmens kodo, tuo atveju, jeigu galima tiksliai identifikuoti asmenį. Gimimo data, konkretūs areštuotino turto identifikaciniai duomenys yra pakankami duomenys turto arešto akto įregistravimui.

Atsiliepimas

Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovės G. Š., L. K. Š. prašo ieškovo atskirąjį skundą atmesti; Alytaus rajono apylinkės teismo 2010-11-08 nutartį palikti nepakeistą. Atsakovės nurodo, jog ieškovo V. A. N. atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad pateiktas ieškinys atitiko procesinio dokumento formai bei turiniui keliamus reikalavimus, nėra susiję su nutartimi atsisakyti įregistruoti turto arešto aktą. Alytaus rajono apylinkės teismas, spręsdamas turto arešto akto įregistravimo klausimą, nagrinėjo ne ieškovo ieškinį, o pateiktą turto arešto aktą. Turto arešto aktų įregistravimo tvarką nustato ne LR CPK, o specialus įstatymas - LR Turto arešto aktų registro įstatymas bei Turto arešto aktų registro objektų registravimo taisyklės, patvirtintos LR Teisingumo ministro 2007-08-28 įsakymu Nr. 1R-3116. Nurodo, jog ieškovo pateiktas ieškinys yra su trūkumais, jame neteisinga nurodyta atsakovės G. Š. gimimo data. Ieškovių teigimu nutartis neatitinka procesinio dokumento formai bei turiniui keliamų reikalavimų. Joje nenurodyta ieškovo gyvenamoji vieta (CPK 148 str. 4 d. 5 p.), laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mastas (CPK 145 str. 4 d..2d.).

LR CPK 1 str. numato civilinių santykių sritis, kurias reguliuoja civilinio proceso įstatymai. Minėtoje teisės normoje nenumatyta, kad CPK reguliuotų turto arešto aktų įregistravimą. LR CPK yra bendroji teisės norma, o LR Turto areštų aktų registro įstatymas ir LR Turto areštų aktų registro nuostatai yra specialiosios teisės normos. Teisės teorijoje yra įtvirtintas fundamentalus principas, jog esant neatitikimui tarp bendrosios teisės normos ir specialiosios teisės normos, vadovaujamasi specialiąja teisės norma, todėl teismas pagrįstai vadovavosi LR Turto areštų aktų registro įstatymu. Nurodo, kad specialioji teisės norma negali būti taikoma pagal analogiją. Be to, ieškovas pareiškė tokius reikalavimus, kurie negali būti patenkinti nagrinėjant bylą apeliacine tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria atsisakyta įregistruoti Kauno miesto apylinkės teismo pateiktą turto arešto aktą. Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje surinktą medžiagą, sprendžia, kad hipotekos skyriaus teisėjos nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, reglamentuojančių turto arešto aktų registravimą, todėl tokia teismo nutartis yra paliktina nepakeista.

Turto arešto aktų įregistravimo tvarką reglamentuoja specialus įstatymas- Turto arešto aktų registro įstatymas. Todėl sprendžiant klausimą, dėl nutarties, kuria atsisakyta įregistruoti turto arešto aktą, pagrįstumo, turi būti taikomos šio įstatymo normos. Pažymėtina, kad teismo nutartis dėl laikinosios apsaugos priemonės – turto arešto – taikymo savaime yra turto arešto aktas, t. y. dokumentas, kuriuo įforminamas valstybės institucijos (pareigūno) sprendimas priverstinai tam tikram laikui apriboti nuosavybės teises į turtą (Turto arešto aktų registro įstatymo 2 straipsnio 5 dalis).

Turto arešto aktų registro įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad hipotekos teisėjas atsisako įregistruoti turto arešto aktą, jeigu hipotekos skyriui pateiktuose registruoti dokumentuose neįrašyti šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5, 6, 9, 10 punktuose nurodyti duomenys. Minėto įstatymo 8 straipsnio 1 d. 1 punkte nurodyta, jog turto arešto aktų registre kaupiami ir tvarkomis turto arešto duomenys: asmuo, kurio turtas areštuojamas, -fizinio asmens vardas, pavardė, kodas, adresas. T.y. turto arešto akte turi būti nurodomas asmens, kurio turtas areštuojamas asmens kodas. Turto arešto akto registrų įstatyme nėra numatyta šios taikymo normos išimčių. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, susijusias su turtu, nutartyje gali nenurodyti išsamių turto duomenų, tokiu atveju turto arešto aktas įregistruojamas laikinai.

Nagrinėjamu atveju Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. lapkričio 5 d. nutarties rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog areštuojamas žemės sklypas, asmeninės nuosavybės teise priklausantis G. Š., gim. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). T.y. nenurodytas asmens, kurio turtas areštuojamas, asmens kodas. Atsižvelgiant į tai, kolegija sprendžia, kad atskirojo skundo argumentai dėl skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo, yra atmestini kaip nepagrįsti, nes akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė atsakovės asmens kodo, todėl hipotekos teisėja teisėtai ir pagrįstai atsisakė įregistruoti nutartį.

Pažymėtina, kad teismas spręsdamas klausimą dėl hipotekos teisėjo nutarties pagrįstumo, nesprendžia ieškinio atitikimo teisės aktų reikalavimams klausimo.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog atskirojo skundo motyvais panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 336 straipsniu ir 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2010 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Arūnas RudzinskasKolegijos teisėjai Raimondas BuzelisIzolda Nėnienė