Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. Z. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos jam iškėlimo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, antstolis A. N..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Fizinio asmens bankroto instituto paskirtis – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka, siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros (Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalis).

6. Fizinio asmens bankrotas turi ir socialinį tikslą – suteikti galimybę skolų turinčiam asmeniui siekti skolų grąžinimo tam tikromis sąlygomis, kad asmuo, dėdamas pastangas, pats grąžintų dalį skolų ir ateityje netaptų našta valstybei. Teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų (FABĮ 6 straipsnio 1 dalis).

Dėl pareiškėjo nemokumo

7. FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad fizinio asmens nemokumas yra fizinio asmens būklė, kai jis negali įvykdyti skolinių įsipareigojimų, kurių mokėjimo terminai suėję ir kurių suma viršija 25 Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas minimaliąsias mėnesines algas (toliau – MMA).

8. Sprendžiant klausimą, ar egzistuoja FABĮ nustatyti pagrindai iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, tikslus kreditorių reikalavimų dydis nėra nustatinėjimas. Šis klausimas, jeigu iškeliama bankroto byla, sprendžiamas kreditorių reikalavimų tenkinimo procedūros metu. Tai reiškia, kad pareiškėjo skolinių įsipareigojimų dydis šioje stadijoje yra nustatomas tik preliminariai ir tik toje apimtyje, kiek yra reikšminga vertinant, ar pareiškėjo finansinė padėtis atitinka FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje nurodytus nemokumo požymius (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas).

9. Iš Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pažymos dėl nepakankamo atsiskaitymo su valstybės ir savivaldybių biudžetais, pinigų fondais matyti, kad kreditorei VMI prie LR FM 2024-03-26 pareiškėjas turėjo 51 495,94 Eur nepriemoką, iš kurių: 9 504,83 Eur gyventojų pajamų mokestis (toliau – ir GPM), 311,23 Eur šio mokesčio delspinigiai, 39 964,20 Eur sudarė pridėtinės vertės mokestis (toliau – ir PVM), 1 704,68 Eur PVM delspinigiai, 11,00 Eur baudų už administracinius nusižengimus. Iš pažymos priedo Nr. 1 matyti, kad GPM nepriemoka susidarė laikotarpiu nuo 2019-05-02 iki 2022-02-15, PVM mokesčio nepriemoka susidarė laikotarpiu nuo 2018-06-25 iki 2023-01-26. Atsiliepime į pareiškimą VMI nurodo, kad pareiškėjui taip pat paskirta 30 Eur administracinė bauda, kurios mokėjimo terminas yra 2024-09-17. Byloje nėra duomenų apie tai, ar ši bauda yra sumokėta.

10. Iš VSDFV Klaipėdos skyriaus rašto dėl informacijos suteikimo apie neišmokėtas išmokas ir (ar) įsiskolinimą matyti, kad pareiškėjo skola 2024-03-21 sudarė 8 057,73 Eur, iš kurių 1 175,13 Eur valstybinio socialinio draudimo (toliau – ir VSD) įmokų, 189,63 Eur sudarė delspinigių skola už darbuotojus, 4 835,96 Eur sudarė VSD įmokų skola, 3,25 Eur palūkanų, 1 851,07 Eur sudarė privalomojo sveikatos draudimo įmokų (toliau – ir PSD) įmokų skola, 2,69 Eur palūkanų. VSDFV Vilniaus skyriaus 2024 m. rugsėjo mėnesio rašte nurodyta, kad pareiškėjo 2024-09-16 įsiskolinimas sudaro 8 057,73 Eur.

12. Kitų pradelstų įsipareigojimų pareiškėjas nenurodo. Įvertinus turimų įsiskolinimų dydį, darytina išvada, kad pareiškėjo skolos, kurios gali būti nurašytos, viršija 25 MMA.

13. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad jis neturi nekilnojamojo turto, jis turi transporto priemonę (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Pareiškėjas nurodo, kad grynųjų pinigų, akcijų, vertybinių popierių neturi.

15. Atsižvelgiant į nurodytą, spręstina, kad pareiškėjo turtinė padėtis pagal jo pradelstos skolos ir turimo turto vertės santykį atitinka formaliuosius nemokumo požymius kaip jie apibrėžti FABĮ 2 straipsnio 2 dalyje.

Dėl bankroto bylos pareiškėjui iškėlimo

16. FABĮ 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas priima nutartį iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jei nustato, kad fizinis asmuo yra nemokus ir nėra FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytų pagrindų.

17. FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje nustatytas atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindų sąrašas yra baigtinis. Fizinio asmens bankroto bylą iškelti atsisakoma, jei teismas nustato, kad pareiškėjas yra nesąžiningas (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2–4 punktai), mokus (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 1 punktas), kreipėsi dėl bankroto bylos iškėlimo pakartotinai nesuėjus įstatyme nustatytam terminui (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas), arba paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 6 punktas).

18. FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nustatyta, kad pasinaudoti fizinio asmens bankroto procedūra gali tik sąžiningi asmenys. Pagal FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą bankroto byla negali būti iškelta, jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius trejus metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais.

19. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad FABĮ nustatyta fizinio asmens bankroto tvarka turi teisę pasinaudoti tik sąžiningas fizinis asmuo. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Subjektyvųjį sąžiningumo kriterijų paprastai atspindi pareiškėjo išsilavinimas, patirtis, nemokumo būklės kilimo aplinkybės ir veiksmai ar neveikimas, kurių jis ėmėsi situacijai pagerinti. Objektyvųjį kriterijų atspindi pareiškėjo (ne)atlikti ar galėję būti atlikti veiksmai per įstatymo nustatytą laikotarpį, t. y. trejus metus iki fizinio asmens kreipimosi dėl bankroto bylos iškėlimo. Nesąžiningumas gali būti pagrindas atsisakyti iškelti bankroto bylą tik tuo atveju, jei jis turėjo reikšmingą įtaką asmens nemokumui, t. y. turi būti konstatuotas nesąžiningumo ir nemokumo priežastinis ryšys. Nesąžiningu pareiškėjas pripažintinas tuomet, jeigu duomenys apie skolų atsiradimo pagrindą, skolininko elgesį su savo finansais teikia pagrindą daryti išvadą, kad jis sąmoningai (kryptingai) leido susidaryti skoloms, tikėdamasis, jog nepatenkinti kreditorių reikalavimai bus nurašyti, ar kitais būdais elgėsi itin nerūpestingai, konkrečiomis aplinkybėmis jo elgesį vertinant pagal protingumo ir teisingumo principus. Asmens, kuris buvo pernelyg pasyvus ir nesiėmė priemonių savo mokumui pagerinti, neveikimas, sistemiškai aiškinant įstatymą, pripažintinas nesąžiningu tais atvejais, kai nustatomas asmens suvokimas ir siekis savo padėtį bloginti (jos negerinti). Nesąžiningumas gali būti suprantamas kaip neveikimas, kai nededama pakankamai pastangų atsiskaityti su kreditoriais ir dėl to asmuo yra jo deklaruojamoje nemokumo padėtyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-313-313/2021, 39–42 punktai).

20. VSDFV Vilniaus skyriaus 2024 m. rugsėjo mėnesio rašte nurodyta, kad pareiškėjo 2024-09-16 įsiskolinimas sudaro 8 057,73 Eur, iš jų: 4 835,96 Eur savarankiškai dirbančio asmens valstybinio socialinio draudimo įmokų už 2018-2021 metus ir 3,25 Eur palūkanų; 1 851,07 Eur privalomojo sveikatos draudimo įmokų už 2018-2021 m. ir 2,69 Eur palūkanų; 1 175,13 Eur VSD įmokų už apdraustuosius, įsiskolinimas susidarė nuo 2021 m. gruodžio mėnesio iki 2022 m. gegužės mėnesio ir 189,63 Eur delspinigių. Taip pat nurodyta, kad Fondo valdybos Vilniaus skyrius 2021-08-13 priėmė sprendimą NR. VIA_SP10-2121 dėl 8 581,57 Eur socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo, kuris draudėjui pažeidus įsiskolinimo sumokėjimo grafiką, 2022-09-20 neteko galios.

21. Iš VMI pateiktos papildomai informacijos matyti, kad pareiškėjas kreipėsi į VMI išdėstyti mokestinės nepriemokos mokėjimą ir buvo sudarytos mokestinės paskolos sutartys (2019-10-15 Nr. (23.24-08) 327-15860, kuri pakeista 2020-08-25 Nr. (23.24-08) 327-16424; 2021-09-30 Nr. (23.24-08) 327-50573; 2021-09-30 Nr. (23.24-08) 327-50411), kurios buvo nutrauktos, atitinkamai, 2023-03-08, 2023-01-10, 2022-09-20, nes nebuvo tinkamai vykdomi mokėjimai. Kaip matyti, pagal 2021-09-30 Nr. (23.24-08) 327-50573 sutartį atliktas įskaitymas tik 234,55 Eur sumai, nors išdėstyta suma buvo 29 339,74 Eur iki 2022-12-25. Pagal 2021-09-30 Nr. (23.24-08) 327-50411 sutartį nebuvo įskaityta sumų, nors išdėstyta suma buvo 13 662,08 Eur iki 2022-08-25.

22. Taigi, laikotarpiu nuo 2019 iki 2021 metų VMI pareiškėjui išdėstė mokestinės nepriemokos mokėjimus, o VSDFV Vilniaus skyrius 2021-08-13 atidėjo socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimą. Pareiškėjas minėtus susitarimus pažeidė, todėl susitarimai buvo nutraukti 2022 ir 2023 metais.

23. Pareiškėjas pateikė teismui išrašus iš „Swedbank“, AB, už laikotarpį nuo 2024-03-01 iki 2024-06-03, kuriuose likučiai nurodyti 0,87 Eur ir 3,50 Eur. Pateiktas išrašas iš šiame banke turimos sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2021-04-03 iki 2022-04-03 įplaukos ir išlaidos sudarė apie 6 500 Eur. Pajamos gautos iš Sulčių baro. Už laikotarpius nuo 2023-04-03 iki 2024-04-03 likutis buvo 0,87 Eur. Kitoje sąskaitoje Nr.(duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 2022-04-03 iki 2023-04-03 pajamos buvo 100, išlaidos – 96,50 Eur. 100 Eur suma įmokėta pareiškėjo sutuoktinės.

24. Taip pat pateikė išrašą iš AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2021-04-03 iki 2022-04-03, iš kurio matyti, kad iš viso įplaukų buvo 49 135,76 Eur, išlaidų – 49 134,75 Eur, 2022-04-03 iki 2023-04-03 įplaukų ir išlaidų buvo nulis, 2023-04-03 iki 2024-04-03 įplaukų ir išlaidų buvo nulis, 2024-03-01 iki 2024-06-03 likutis buvo 1,01 Eur. Į šią sąskaitą pinigai patekdavo pareiškėjui atlikus pavedimus iš kitos turimos banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), arba įnešus grynuosius pinigus, taip pat pervedant lėšas iš SEB sąskaitos AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini).

25. Iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašo už laikotarpį nuo 2021-04-03 iki 2022-04-03 matyti, kad įplaukų buvo 152 356,71 Eur ir tiek pat išlaidų, laikotarpiu nuo 2022-04-03 iki 2023-04-03 įplaukų buvo 632,31 Eur, išlaidų – 274,29 Eur, laikotarpiu nuo 2023-04-03 iki 2024-04-02 įplaukų 0 Eur, išlaidų 12 Eur, 2024-06-03 likutis buvo 344,02 Eur.

26. Iš pateiktų bankuose turimų sąskaitų išrašų taip pat matyti, kad pareiškėjas įmokas VSDFV ir VMI atliko iš „Swedbank“, AB. Iš šio banko sąskaitų išrašų (laikotarpis nuo 2021-04-03 iki 2024-04-03) matyti, kad paskutinis mokėjimas VMI atliktas 2022-07-07, VSDFV – 2022-07-07. Pagrindiniai mokėjimai buvo atliekami VSDFV, o VMI atlikti tik 3 mokėjimai. Mokėjimai buvo atliekami iki 200 Eur sumos, dažniausiai iki 100 Eur sumos.

27. Iš AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad laikotarpiu nuo 2021-04-03 iki 2022-04-03 VMI atlikti šie mokėjimai: 2022-02-25 (27,12 Eur), 2022-01-12 (142,10 Eur), VSDFV – 2022-01-28 (10,26 Eur); laikotarpiu nuo 2022-04-03 iki 2023-04-03, 2023-04-03 iki 2024-04-03 neatliko nei vieno mokėjimo. Iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2021-04-03 iki 2022-04-03 išrašo matyti, kad pareiškėjas VSDFV atliko šiuos mokėjimus: 2022-01-31 (117,03 Eur), 2022-01-28 (421,06 Eur), 2021-11-25 (182,91 Eur), 2021-10-28 (477,96 Eur), 2021-10-19 (38,44 Eur), 2021-10-18 (757,45 Eur); VMI atliko šiuos mokėjimus: 2022-01-14 (193,11 Eur), 2022-01-13 (444,35 Eur), 2022-01-12 (256,48 Eur).

28. Iš AB SEB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad laikotarpiu nuo 2022-04-03 iki 2023-04-03 VSDFV atliko mokėjimus: 2023-01-04 (5,41 Eur), 2022-11-23 (42,61 Eur), 2022-09-29 (14,19 Eur), 2022-07-01 (8,93 Eur); VMI: 2023-01-04 (8,94 Eur), 2022-11-23 (70,37 Eur), 2022-09-29 (0,64 Eur); 2022-07-01 (19,11 Eur); laikotarpiu nuo 2023-04-03 iki 2024-04-02 VSDFV ir VMI nebuvo atliktas nei vienas mokėjimas. VSDFV ir VMI mokėjimai buvo atliekami taip pat iš AB Citadele banko.

31. Byloje yra pateikta 2024-05-22 darbo sutartis, iš kurios matyti, kad pareiškėjas mažojoje bendrijoje „Busas veža“ įsidarbino vairuotoju-ekspeditoriumi. Pagal sutartį, pareiškėjui kas mėnesį turi būti mokamas 974 Eur dydžio atlyginimas. Taip pat pareiškėjas pateikė 2024-05-23 transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, kuri buvo išnuomota MB „Busas veža“ už 80 Eur, mokant kas mėnesį. 2024-08-29 teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad UAB „Busas veža“ jam moka fiksuotą atlyginimą ir kad gauna pajamas iš šios bendrovės. Tačiau 2024-09-18 teismo posėdyje pareiškėjas jau dėstė kitokią poziciją – paaiškino, kad nors MB „Busas veža“ pažymoje apie išmokėtą atlyginimą nurodyta, jog jam buvo išmokėtas atlyginimas, atlyginimas nebuvo pervestas (pasak pareiškėjo, atlyginimas nebuvo sumokėtas nuo gegužės mėnesio). Iš byloje esančių Sodros duomenų matyti, kad yra deklaruota, jog už 2024 m. gegužės mėnesį pareiškėjui MB „Busas veža“ sumokėjo 309,90 Eur, birželį – 974 Eur, liepos mėnesį – 974 Eur dydžio atlyginimą. Taigi, pareiškėjo paaiškinimai yra prieštaringi ir neatitinka bylos medžiagos turinio. Pareiškėjas paaiškino, kad MB „Busas veža“ savininkas yra jo pažįstamas. Pažymėtina, kad sutartys su šia bendrija buvo sudarytos prieš kreipiantis į teismą su pareiškimu, tikėtina, siekiant formaliai padidinti gaunamų pajamų dydį. Pareiškėjas taip pat paaiškino, kad ketina išeiti iš šio darbo ir ieško kito darbo, tačiau darbo aprašymo niekam dar nebuvo išsiuntęs.

32. Aukščiau aptartos aplinkybės paneigia pareiškėjo pareiškime nurodytą aplinkybę, kad gaunamos pajamos bus apie 1 591,67 Eur. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu pareiškėjas faktiškai gauna labai nedideles pajamas (arba faktiškai iš viso jų negauna) ir elgiasi pasyviai. Pareiškėjas tikslingai neišmoka sau atlyginimą ir tai įrodo, kad jis vengia turėti lėšų įsipareigojimams padengti. Pareiškime nurodyta, kad jo nemokumą nulėmė individualios veiklos nesėkmė, Covid 19 pandemijos metu taikyti apribojimai, sutuoktinės sveikatos sutrikimai, tačiau jokių duomenų šioms aplinkybėms pagrįsti nepateikė. Priešingai, bylos duomenys patvirtina, kad 2021-2022 metais veikla buvo vykdoma ir buvo gaunamos pajamos. Tai suponuoja išvadą, kad pasibaigus pandemijai individuali veikla, jei ir buvo laikinai patyrusi sunkumus, atsinaujino, o kadangi pareiškėjas tęsė šią veiklą ir ją vykdo iki šiol, tai leidžia manyti, kad veikla pareiškėjui finansiškai buvo naudinga, o kreditorių skolas dengė savo nuožiūra (žr. nutarties 26-28 punktus), nedėdamas papildomų pastangų joms padengti. Kadangi pareiškėjas neatskleidė visų duomenų apie vykdytą veiklą (nepateikti duomenys apie visas turimas bankuose sąskaitas, neatskleista bendrijos steigimui panaudotų lėšų kilmė ir pan.), galimai pareiškėjas siekia nuslėpti nuo kreditorių kitas gaunamas pajamas, kurios neatsispindi pateiktuose dokumentuose (minėta, kad pareiškėjas pats patvirtino, kad neoficialiai gautus pinigus panaudoja naujoms prekėms pirkti; galimai, darbuotojams atlyginimai mokami iš kitų bankų sąskaitų arba grynais pinigais). Pareiškėjas nurodo, kad nemokumą nulėmė sveikatos sutrikimai, tačiau apsiribojo tik paaiškinimais apie jo sutuoktinės sveikatos problemas 2018 metais, kurie yra iki šiol. Kad pareiškėjas turėjo ar turi šiuo metu sveikatos problemų, byloje duomenų nėra, apie tai pareiškėjas teismo posėdžio neminėjo. Taigi, nėra aplinkybių, pateisinančių pareiškėjo vengimą ieškotis kito darbo arba papildomo pajamų šaltinio, siekiant padengti skolas kreditoriams.

33. Pareiškėjas pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-08-07 įsakymą, priimtą civilinėje byloje Nr. eL2-29637-1094/2019, kuriuo išieškota iš pareiškėjo jo nepilnamečiams vaikams iki jų pilnametystės kiekvienam mokant po 215 Eur sumą per mėnesį. Kaip matyti, pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo padavė pareiškėjo sutuoktinė R. S. – Z. Taip pat byloje pateikta 2024 metų povedybinė sutartis, sudaryta tarp pareiškėjo ir jo sutuoktinės R. S. – Z. Šia sutartimi, be kita ko, susitarta, kad turtui, kurį šalių santuokos metu po šios sutarties sudarymo savo vardu įgis bet kuri viena iš šalių, bus taikoma visiško atskirumo teisinis režimas, tai yra, bet koks turtas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, pinigai, vertybiniai popieriai, intelektinės veiklos rezultatai, turtinės teisės ir pareigos, o taip pat visas kitas turtas), kurį savo vardu po šios sutarties sudarymo įgis kuri nors viena iš šalių, bus laikomas šį turtą įgijusios šalies asmenine nuosavybe. Tiek teismo įsakymas (pažymėtina, kad pareiškėjas su R. S. – Z. iki šiol yra susituokęs; pareiškimo padavimo metu pareiškėjas jau turėjo įsiskolinimų kreditoriams), tiek povedybinė sutartis sudaro sąlygas pabloginti pareiškėjo turtinę padėtį, atitinkamai, ir jo galimybes atsiskaityti su kreditoriais, taigi, parodo pareiškėjo nevisišką sąžiningą elgesį kreditorių atžvilgiu.

34. Remiantis tuo, kas nurodyta, spręstina, kad pareiškėjo veiksmuose yra požymių, kurie rodo, kad jis paskutinių trejų metų laikotarpiu galėjo slėpti turimas pajamas nuo kreditorių, vengė ir iki šiol vengia pagerinti savo finansinę padėtį, o kartu ir kreditorių galimybes atgauti skolas. Pažymėtina, kad fizinio asmens pareiga siekti visomis priemonėmis gauti kuo didesnes pajamas turi būti vykdoma viso bankroto proceso metu. Pareiškėjas, sudarydamas mokumo atkūrimo planą, privalės nurodyti lėšas, kurias numato gauti periodiškai ar kaip vienkartines pajamas per visą bankroto procesą bei kitas priemones, skirtas mokumui atkurti (persikvalifikavimas, įsidarbinimas ir kitos) (FABĮ 7 straipsnio 1 dalis). Todėl pareiškėjo pastangos įsitvirtinti darbo rinkoje bei pagal galimybes gauti kuo pelningesnį darbą bus svarbios tvirtinant mokumo atkūrimo planą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas gyveno ir gyvena iš neaiškių pajamų, iš MB „Vaišė“ veiklos sau neišsimoka jokių lėšų, teismo posėdžio metu paaiškino, kad iš MB „Busas vežas“ taip pat negauna pajamų, negalėjo paaiškinti, kaip jis sieks padengti kuo didesnę įsiskolinimo dalį. Tai suponuoja išvadą, kad pareiškėjas siekia išvengti skolų mokėjimo, o ne sąžiningai atkurti savo mokumą. Iškėlus pareiškėjui bankroto bylą būtų pažeistas teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros principas.

35. Nurodytų motyvų pagrindu teismas konstatuoja, kad egzistuoja FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga, draudžianti iškelti pareiškėjui bankroto bylą. Dėl to pareiškėjo pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, 5 straipsnio 8 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

atsisakyti iškelti pareiškėjui K. Z. bankroto bylą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.