Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2023-12-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1730-961/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2023-12-06
Bylos Nr.
1-1730-961/2023
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-41388-2022-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ilona Mateikienė
Kaltinamasis
A. V.
Nukentėjusysis
S. S.
Advokatai
Gitana Gudaitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1730-961/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41388-2022-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. gruodžio 6 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ilona Mateikienė,sekretoriaujant Solveigai Pervenei, Laimai Avižienytei,dalyvaujant prokurorei Audronei Nastulevičienei,kaltinamajam A. V., jo gynėjai advokatei Gitanai Gudaitei,nukentėjusiajai S. S.,laiduotojai D. J.,

viešame teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, faktinė gyvenamoji (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirba (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. V. mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos narei ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą šiomis aplinkybėmis:

jis 2022 m. spalio 31 d. apie 03.00 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, žodinio konflikto su sugyventine S. S. metu tyčia tampė ją už plaukų, pargriovęs ant lovos ir prispaudęs smaugė, ne mažiau kaip 2 (du) kartus ranka sudavė į veido sritį, įkišęs pirštus jai į burną bandė plėšti lūpą, tokiu būdu S. S. sukeldamas fizinį skausmą ir padarydamas odos nubrozdinimą dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvas periorbitalinėje srityje, kraujosruvą ir nubrozdinimą lūpos gleivinėje, poodinę kraujosruvą su odos nubrozdinimu pasmakrėje, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. V. parodė, kad visiškai pripažįsta savo kaltę dėl nusikaltimo. Su S. S. gyveno kartu, įvyko konfliktas, kurio metu jiedu susistumdė ir jis išėjo iš namų. Kai grįžo, atvažiavo policija ir jį išsivežė. Neatsimena, kad konflikto metu būtų pargriovęs S. ant lovos, tyčia tampęs už plaukų ar plėšęs lūpą, bet pripažįsta, kad fizinis konfliktas buvo. Jiedu grūmėsi, jis fiziškai stipresnis, galėjo neapskaičiuoti savo jėgos ir ją sužaloti, nors to nenorėjo. Jis nepamena, kad būtų ją smaugęs ar plėšęs lūpą, ar sudavęs į veido sritį. Bet jei S. taip teigia, tai gal ir buvo. Konflikto metu jiedu šaukė vienas ant kito, susikibo ir susistumdė, gal to susistumdymo metu ir įvyko tas pargriovimas. Nesmaugė jos, specialiai jos nedusino, jiedu tik susikibę stumdėsi. To susistumdymo metu galėjo būti, kad sugriebė jai už kaklo. Kaip atsirado S. sužalojimai, nežino. Gal ir dėl jo veiksmų. Jei specialistai nustatė kūno sužalojimus, vadinasi, galėjo konflikto metu juos padaryti. Buvo stresinė situacija, tad visko ir nebepamena. Turėjo to išvengti. Jis pripažįsta kaltinime nurodytus veiksmus, bet tiesiog visko nepamena. Konfliktas įvyko, nes jis norėjo išsikraustyti iš namų, S. to nenorėjo. Bendrų vaikų su S. neturi. Jis turi dukrą, S. taip pat. Šiuo metu su S. nebegyvena ir nebebendrauja. Atsiprašė jos. Išvakarėse abu su S. vartojo alkoholį. Alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams, blaivus nebūtų naudojęs smurto. Narkotikų jis nevartoja. Jųdviejų su S. konfliktas nebuvo pirmas, bet smurto pavartojimas – pirmas. Labai gailisi dėl savo elgesio. Neturtinei žalai atlyginti pervedė nukentėjusiajai 500 Eur sumą, mano, kad ji yra pakankama. Po įvykio aiškinosi su nukentėjusiąja dėl daiktų. Ji pasikeitė buto, kurį jis nuomojosi, spynas ir gyveno ten dar mėnesį. Tuomet jis pranešė buto savininkams, kad nebemokės už butą, kuriame negyvena. Vėliau S. pati išsikraustė iš to buto. Naudojosi jo įmonės automobiliu, kuris tebebuvo su prancūziškais numeriais. Ji negalėjo juo toliau naudotis. Bute ji galėjo gyventi kiek tik nori, bet pati nesutiko mokėti nuomos. Kai S. atėmė jo telefoną, ištrynė visus jo darytus vaizdo įrašus su jos pačios elgesiu. Jei konfliktų metu ji jo bijotų, nefilmuotų stovėdama konfliktų. Neneigia, kad pasakė jai šlykščių dalykų, bet tokie patys buvo sakomi ir jam. Tai buvo žodinis abipusis konfliktas. Jis atsiprašė nukentėjusiosios ir žodžiu, ir raštu. Ji tiesiog nori didesnės piniginės sumos.

Nukentėjusioji S. S. teisiamajame posėdyje dėl pareikšto civilinio ieškinio paaiškino, kad kaltinamasis jai pervedė 500 Eur, bet ten nebuvo nurodyta, kad tai pinigai už padarytą žalą. Jis taip bandė sušvelninti padėtį. Ji buvo ciniškai užpulta savo namuose, turėjo emocinių išgyvenimų, o jis neigia, kad atliko tyčinius veiksmus, aiškina, kad nieko neatsimena. Jis dažnai vartojo alkoholį ir kitas medžiagas. Grasino ją užmušti, jai sutriko miegas, buvo skausmas krūtinėje. Ją tirs psichiatras. Lankosi pas gydytojus, pateikė tyrimui psichologo čekius. Iki šiol bijo, kad jis keršys, nes po įvykio jai grasino, rašė ant jos pareiškimus. Buvo sužalojimai veide, išplėšta lūpa, išklibę dantys. Ji negalėjo tokia eiti į darbą. Naudojosi jo automobiliu, o automobilis buvo iš jos paimtas, ji nebegalėjo dirbti. Jis grasino ją suluošinti, yra tai patvirtinantys įrašai. 500 Eur suma per maža. Šiuo metu su kaltinamuoju nesusirašinėja, tai jis neblaivus jai skambinėja. Mano, kad jis vartojo narkotines medžiagas. Kol gyveno su A., pakeitė du darbus. Ir iki šio įvykio buvo nuolatinis psichologinis smurtas iš jo pusės. Jis visada buvo labai pavydus. Ji buvo su drauge, jis ją koliojo visokiais žodžiais, pargriovė. Įvykio išvakarėse ji nebuvo vartojusi alkoholio. Jis pagrobė jos naudojamą automobilį nuo parduotuvės, ją žemino. Jis ir po to ją trikdo, neleidžia miegoti, kai yra apsvaigęs. Vėl grasino suluošinti, atėmė telefonus, grasino nužudyti. Vaizdo įraše matosi, kad jai uždėta ant galvos antklodė, vyksta grasinimai, o dabar jis teigia, kad vyko paprastas konfliktas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. A. V. padarytą nusikalstamą veiką įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Kaip įtariamasis apklaustas A. V. (2022 m. spalio 31 d. apklausa) parodė, kad įtarimo esmę suprato, kaltės nepripažįsta visiškai, jokių įtarime nurodytų ir kitų veiksmų S. atžvilgiu nedarė. Galvos traumų neturėjo, psichiatrinėje nesigydė, narkologijos įskaitoje neįrašytas, dėl šios dienos jam pareikšto įtarimo nori parodyti, su S. jis gyvena apie trejus su puse metų kartu, yra nesusirašę, bendrą ūkį vedė iš dalies, nes iš esmės už viską mokėjo jis, kartu su jais gyvena dar ir jo (duomenys neskelbtini) metukų dukra nuo žmonos, su kuria dar nėra neišsiskyrę, ir S. (duomenys neskelbtini) metų dukra. Jų vaikai pas juos būna tik 50 proc. laiko, kitą laiką vaikai būna pas jo žmoną ir jos vaiko tėvą. Konflikto metu vaikų namuose nebuvo. Butą adresu (duomenys neskelbtini) nuomoja jis, sutartis jo vardu. 2022 m. spalio 29 d. apie 15 val. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas jo mamą, ten jis S. pasakė, kad išsikraustys iš buto ir ji liks ten gyventi viena. Jai pasakė priežastį, dėl ko taip nutarė, kad ji jam netinka ir nenori su ja būti kartu. S. jį pradėjo atkalbinėti, kad jos nepaliktų. Sekmadienį apie 21 val. grižus namo į (duomenys neskelbtini), S. toliau atkalbinėjo jį, kad neišeitų. Jis jai atsakė, kad apsisprendė ir tikrai išeis. Tada jis pradėjo ignoruoti S., o ši pradėjo prie jo visais įmanomais būdais kabinėtis. Jis įdėjo į voką 1 000 Eur, kuriame jau buvo 1 000 Eur, bendra suma sudarė 2 000 Eur. S. pamatė, kad deda pinigus į voką, ir paklausė, kam taip daro. Atsakė, kad tai už buto nuomą. Tada jis užsidėjo ausines, kad jos negirdėtų. Ji priėjusi pradėjo jas nuiminėti, atėmė mobiliojo ryšio telefoną, kuriame buvo vaizdo įrašai, kuriuose buvo nufilmuota, kaip ji lenda prie jo, o jis jos prašo apsiraminti. Tik atėmusi ausines ir telefoną S. pradėjo klykti, jis suprato, kad dėl jos klykimo gali būti iškviesta policija, todėl iš karto atsistojo ir ėjo link voko su pinigais, bet jų stalčiuje jau nebuvo. Paprašė, kad S. atiduotų voką, į ką ji jam atsakė (koks vokas, nežino jokio voko), ir toliau klykė. Tada jis bandė išeidinėti iš namų ir paprašė grąžinti jam jo daiktus, nebenori čia daugiau būti. S. vėl pradėjo klykti, jis apsirengė drabužiais, kurie buvo koridoriuje, apsiavė šlepetes ir išėjo pro buto duris. Išėjo iš namo laiptinės ir išėjo pasivaikščioti, kol ji aprims, nes jai ne pirmą kartą būna isterijos. Ji isterikuoja nuolat, kada nori pasikalbėti apie tai, kad jis jos neveda, neduoda pinigų, pasakoja, koks jis yra niekšas, senas ir storas, nes turi pilvą. Jis namo grįžo pirmadienio rytą apie 8 val., paskambino į duris ir paprašė jas atidaryti, kadangi jam reikėjo pasiimti daiktus ir vykti į darbą. S. durų neatidarė ir iškvietė policiją, tai, kad kviečia policiją, matė per rakto skylutę. Jis sulaukė policijos pareigūnų, tada S. atidarė duris ir esant pareigūnams ji jam surinko dalį jo daiktų. Tada policijos pareigūnai paprašė jo eiti kartu su jais, patalpino jį į tarnybinį automobilį ir atvežė į policijos komisariatą. Daugiau nieko reikšmingo papasakot negali, papasakojo viską, ką pamena (2 t., b. l. 19, 21).

Kaip įtariamasis papildomai apklaustas (2022 m. spalio 31 d. apklausa) A. V. parodė, kad visą laiką, kol vyks ikiteisminis tyrimas, gyvens pas savo mamą adresu (duomenys neskelbtini). Į butą adresu (duomenys neskelbtini), kol nebus teismo sprendimo, pasižada nevykti, tik šiandien ir kitą sutartą su pareigūnais dieną nuvyks pasiimti savo daiktų (2 t., b. l. 22-23).

Kaip įtariamasis apklaustas (2022 m. lapkričio 28 d. apklausa) A. V. parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmę suprato. Visiškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kurios padarymu yra įtariamas. Nuoširdžiai gailisi. 2022 m. spalio 30 d. apie 21.00 val. tarp jo ir jo sugyventinės S. S. kilo konfliktas dėl to, kad jis norėjo išsikraustyti. S. jo atsiprašinėjo dėl to, kad savaitgalį ji linksminosi su kitais vyrais, jis jai paaiškino, kad nori išsikraustyti ne dėl to, bet dėl to, kad daug pykosi ir nesutarė jau anksčiau. Apie tai buvo jai sakęs ir anksčiau. Visą tą laikotarpį, su pertraukomis, iki 2022 m. spalio 31 d. 03.00 val. jie su S. pykosi, vienas kitą provokavo, filmavo, tačiau jis vaizdo įrašo neturi ir pateikti negali, nes S. paėmusi jo telefoną jį ištrynė. Kažkuriuo momentu S. atėmė iš jo telefoną, paėmė iš stalčiaus 2 000 Eur vokelyje, jis reikalavo grąžinti pinigus ir atiduoti telefoną, norėjo pats atsiimti iš rankų savo telefoną, jie susistumdė, ji pradėjo klykti, jis tada nenorėdamas gilinti konflikto išėjo iš namų apie 03.00 val. ir grįžo 08.00 val. ryte, miegojo mašinoje. Konflikto metu tikrai galėjo užgauti S., galėjo pastumti. Ar tempė S. už plaukų, smaugė ir kišo pirštus į burną, jis nepamena, negali pasakyti, bet tikrai atsimena, kad stumdėsi. Taip pat atsimena, kad buvo ir užmetęs antklodę ant galvos, kai ji pradėjo klykti, sakė „kaimynus pažadinsi“. 2022 m. spalio 30 d. apie 21.00 val. jis atsidarė alaus, mano, kad išgėrė porą skardinių, ar daugiau išgėrė, nepamena. Tuo tarpu S. buvo atsidariusi ir gėrė prosecco. Šiuo metu su S. gyvena atskirai. Labai gailisi, kad jų barnis išaugo į fizinį konfliktą, nes yra fiziškai stipresnis ir tikrai žinojo, kad gali S. užgauti, turėjo bet kokiu atveju to išvengti, labai dėl to gailisi ir nori S. atsiprašyti (2 t., b. l. 34-35, 37).

Kaip įtariamasis apklaustas (2023 m. balandžio 25 d. apklausa) A. V. parodė, kad pranešimo apie įtarimą esmę suprato, dėl kaltės pasisakė praeitoje apklausoje. Lieka prie anksčiau duotų parodymų (2 t., b. l. 48, 50).

2022 m. spalio 31 d. prietaisu Draeger Alcotest 7510 Nr. ARKL0779 A. V. 08.30.59 val. buvo nustatytas 0,94 promilės girtumas (2 t., b. l. 2-3).

2022 m. spalio 31 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokole nurodyta, kad 2022 m. spalio 31 d., apie 03 val., namuose (duomenys neskelbtini), neblaivus ir galimai nuo narkotinių medžiagų apsvaigęs sugyventinis A. V., gimęs (duomenys neskelbtini) m., tampė S. S. už plaukų, pargriovęs ant lovos smaugė, po ko ranka sudavė kelis kartus į veidą bei kišdamas pirštus į burną, bandė ją plėšti. Dėl tokių jo veiksmų patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 1-3).

Kaip liudytoja apklausta S. S. parodė, kad 2022 m. spalio 31 d., apie 03 val., namuose adresu (duomenys neskelbtini), jai jau gulint lovoje, bemiegant, jos sugyventinis A. V., gim. (duomenys neskelbtini), su kuriuo gyvena beveik 4 (ketverius) metus, būdamas neblaivus, ir įtaria, kad galimai pavartojęs narkotinių medžiagų, pradėjo agresyviai elgtis, atėjęs atsigulė į lovą, paskui vėl staigiai atsikėlė, nuėjo į svetainę, tada po kiek laiko atėjo į miegamąjį, atėmė jos telefoną ir pradėjo ją tyčia tampyti už plaukų, po ko pargriovė ant lovos, prispaudė ir pradėjo smaugti, o tada su ranka sudavė kelis kartus (kiek kartų – pasakyti negali) į veidą bei kišo pirštus į burną ir bandė plėšti lūpą. Jai kažkaip pavyko ištrūkti ir ji bėgo link išėjimo, bandė išbėgti iš buto, bet nepavyko, todėl ji pradėjo garsiai šaukti ir iš jo kišenės pagriebusi jo bei savo telefonus, nubėgo į miegamąjį, užsidarė ir iškvietė pagalbą. Anksčiau taip pat būdavo konfliktai. Dėl visų A. V. veiksmų patyrė fizinį skausmą (1 t., b. l. 2-4).

2022 m. lapkričio 3 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3507/2022 (01) nurodyta, kad: 1. S. S. nustatyta odos nubrozdinimas dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvos periorbitalinėje srityje, kraujosruva ir nubrozdinimas lūpos gleivinėje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu pasmakrėje. 2. Sužalojimai padaryti kietu buku ar / ir briauną turinčiu daiktu (daiktais), galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2022 m. spalio 31 d. 3. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 4. S. S. sužalojimų jai padarymo metu galėjo jausti fizinį skausmą. 5. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip 4 (keturiais) trauminiais poveikiais. 6. Neatmetama, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti įvykio aplinkybėse nurodytu būdu. 7. Nustatytų sužalojimų vietose pėdsakų, pagal kuriuos būtų galima spręsti apie žalojančio daikto individualias savybes, neužsifiksavo.8. S. S. sužalojimų jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse. 9. Nustatyti sužalojimai nėra būdingi griuvimui (1 t., b. l. 95-96).

2022 m. lapkričio 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu S. S. pateikė mobiliojo ryšio telefoną.

2022 m. lapkričio 14 d. daiktų apžiūros protokole nurodoma, jog apžiūrėtas mobilaus ryšio telefonas iPhone 13. Atrakinus telefoną matomas pagrindinis meniu. Paspaudus ant telefone esančios nuotraukų galerijos matoma, kad telefone yra nuotraukų ir vaizdo įrašų. Ikiteisminiam tyrimui reikšmingas vaizdo įrašas „IMG_5220“, jo trukmė 00:00:07 sekundės. Vaizdo įrašo laikas ir data 2022 m. spalio 31 d. 02.58 val. Vaizdo įraše matoma, kad kambaryje stovi vyras, kuris be viršutinių drabužių, pilkomis treninginėmis kelnėmis, vidutinio kūno sudėjimo, ant dešinės rankos nuo peties iki alkūnės matoma juoda tatuiruotė, kas joje pavaizduota nėra aišku, galimai „grobuonis“. Vyras pasako „S., aš tave (necenzūrinis žodis) iki tol, kol tu būsi neįgali“. Vaizdo įrašas baigiasi (1 t., b. l. 80)

Po apžiūros mobilaus ryšio telefonas iPhone 13 pagal pakvitavimą grąžintas nukentėjusiajai (1 t., b. l. 83).

2022 m. lapkričio 18 d. Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad yra daroma skambučio į bendrąjį pagalbos centrą garso įrašo, pavadinto „BPC skambučio ra as (ID (duomenys neskelbtini) skambučio pradžia 2022-10-31 03 10 46)“, kurio dydis yra 181 KB, trukmė 1 min. 1 sek., stenograma. Stenogramoje užfiksuota, jog moteris prašo pagalbos adresu (duomenys neskelbtini), nes vyras prisivartojęs narkotikų mušasi. Nurodo operatorei laiptinės kodą – (duomenys neskelbtini), aukštą – (duomenys neskelbtini). Nurodo, jog vyras sakė, kad ją užmuš. Nurodo savo vardą – S. Operatorei klausiant pavardės, pokalbis baigiasi. Daroma skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašo pavadinto „BPC skambu io ra as (ID (duomenys neskelbtini), skambu io prad ia 2022-10-31 03 14 38)“, kurio dydis yra 84 KB, trukmė 28 sekundės, stenograma. Stenogramoje užfiksuota, jog ta pati pranešėja, skambinusi iš (duomenys neskelbtini), nurodo, kad greitosios nereikia, ji užsidarė duris, nes bijo išeiti. Jai prakirsta lūpa. Bet greitosios nereikia, tik policijos (1 t., b. l. 119-120).

2022 m. gruodžio 20 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros metu nustatyta, kad yra 19 vaizdo įrašų, užfiksuotų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis.

Apžiūrimas vaizdo įrašas 2022_1031_032919_007, kurio trukmė yra 10 min. 10 sek. Vaizdo įrašo kairiajame kampe matoma data 2022 m. spalio 31 d. ir laikas, vaizdo įrašas prasideda 03.29.10 val. ir baigiasi 03.39.20 val. Vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnai kyla liftu ir prieina prie buto durų, pažymėtų skaičiumi (duomenys neskelbtini). Buto duris atidaro moteris, šviesių plaukų, vilkinti tamsios spalvos chalatą, ir pakviečia pareigūnus užeiti. Pareigūnui paklausus, kas atsitiko, moteris paaiškina, kad vyras gal padaugino alaus, kažko nerado ir pradėjo ją pulti. Moteris toliau pareigūnams aiškindama įvykio aplinkybes pasako „aš net nežinau, man pasakė baisius žodžius, aš dabar sakysiu, aš nežinau, aš nenoriu tam žmogui blogo, sakė - aš tave sukaposiu į gabalus ir išmesiu per langą. Aš žiauriai išsigandau“. Pareigūnas paklausia „jūs fizinį skausmą pajutot?“ Moteris atsako „kaip manot?“. Pareigūnas pasako „aš turiu paklaust, jūs turit atsakyt“. Moteris atsako „Taip, žiauriai pajutau, ir išsigandau: ir psichinį ir fizinį, ir kraujai, niekas nemušė gyvenime manęs“. Toliau moteris, aiškindama įvykio aplinkybes, policijos pareigūnams sako, jog ją sugyventinis pradėjo dusinti, kišti pirštus į burną, jai atrodė, kad išraus jos dantis, burnoje yra žaizdos. Moteris pareigūnui parodo žaizdą burnoje. Pareigūnas pašviečia su žibintuvėliu į burną ir pasako „sužalota“. Toliau moteris aiškindama pasakoja, jog ji užsidarė kambaryje, sugyventinis ilgai nemiegojo, ieškojo ausinių, vaikščiojo pirmyn atgal ir po to pradėjo ją pulti, paaiškina „gal norėjo, kad aš neklykčiau, bet man iš karto skaudžiai daryti, už burnos kažkaip imti ir aš sakau pasitrauk tu, sakau, aš tau viską duosiu, net nesupratau ko nori, ir nesuprantu kaip prakirto man“. Pareigūnas kalba „ne, tai sakau, jeigu jūs turit pretenzijų, pajutot fizinį skausmą, mes pradėsim jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą“, po to priduria „nes matosi pas jus ir kaklas, ten smaugta“. Toliau moteris paaiškina, kad sugyventinis iš jos atėmė telefoną ir tada pradėjo mušti, ji bandė bėgti pro duris, jis jai neleido, ir tuo metu iš jo kišenės ji pasiėmė telefonus ir užsidarė kambaryje.

Apžiūrimas vaizdo įrašas 2022_1031_033920_008, kurio trukmė yra 10 min. Vaizdo įrašo kairiajame kampe matoma data 2022 m. spalio 31 d. ir laikas, vaizdo įrašas prasideda nuo 03:39:19 ir baigiasi 03:49:19. Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnas paaiškina, jog bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnai vaikšto po butą, moteris skundžiasi, jog jai viskas ištinę, pareigūnas pasako „tai matosi, kad jūsų lūpos ištinusios“.

Apžiūrimas vaizdo įrašas 2022_1031_034919_009, kurio trukmė yra 10 min. Vaizdo įrašo kairiajame kampe matoma data 2022 m. spalio 31 d. ir laikas, vaizdo įrašas prasideda nuo 03:49:18 ir baigiasi 03:59:18. Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnai ieško nukentėjusiosios sugyventinio, neradę grįžta į butą ir pradeda pildyti procesinius dokumentus.

Apžiūrimas vaizdo įrašas 2022_1031_035918_010, kurio trukmė yra 10 min. Vaizdo įrašo kairiajame kampe matoma data 2022 m. spalio 31 d. ir laikas, vaizdo įrašas prasideda nuo 03:59:17 ir baigiasi 04:09:17. Vaizdo įraše matoma, kaip policijos pareigūnas pildo procesinius dokumentus. Moteris kartojasi aiškindama įvykio aplinkybes, papildo, kad kraują pamatė tik vėliau, kai buvo priėjusi prie durų, aiškina, kad sugyventinis ją draskė, už plaukų, smaugė, vėliau smūgiavo per pagalvę.

Apžiūrimas vaizdo įrašas 2022_1031_040917_011, kurio trukmė yra 10 min. Vaizdo įrašo kairiajame kampe matoma data 2022 m. spalio 31 d. ir laikas, vaizdo įrašas prasideda 04.09.16 val. ir baigiasi 04.19.16 val. Vaizdo įraše moteris pakartotinai paaiškina įvykio aplinkybes, aprašytas jau apžiūrėtuose vaizdo įrašuose.

Apžiūrimas vaizdo įrašas 2022_1031_041916_012, kurio trukmė yra 10 min. Vaizdo įrašo kairiajame kampe matoma data 2022 m. spalio 31 d. ir laikas, vaizdo įrašas prasideda nuo 04.19.16 val. ir baigiasi 04.29.15 val. Moteris su pareigūnais kalbasi apie įvykį, patikslina aplinkybes, moteris pakartoja, jog buvo trankoma per pagalvę.

Apžiūrimas vaizdo įrašas 2022_1031_042915_013, kurio trukmė yra 10 min. Vaizdo įrašo kairiajame kampe matoma data 2022 m. spalio 31 d. ir laikas, vaizdo įrašas prasideda nuo 04.29.14 val. ir baigiasi 04.39.14 val. Moteris paaiškina, jog mano, kad jai buvo trenkta, nes skauda. Vėliau pareigūnai nueina fotografuoti įvykio vietą, kraujo dėmes, kurios yra ant durų. Taip pat moteris parodo nuotrauką, kurioje matosi kraujo dėmės ant grindų, bet paaiškina, kad jau išvalė, parodo dar akių vokus, pareigūnas nufotografuoja. Vaizdo įrašas baigiasi.

Apžiūrimi vaizdo įrašai 2022_1031_043914_014, 2022_1031_044200_015, 2022_1031_ 045200_016, tyrimui nereikšmingi.

Apžiūrimas vaizdo įrašas 2022_1031_073647_001, kurio trukmė yra 3 min. 2 sek. Vaizdo įrašo kairiajame kampe matoma data 2022 m. spalio 31 d. ir laikas, vaizdo įrašas prasideda 07.36.44 val. Vaizdo įraše matoma, kaip pareigūnai stovi koridoriuje prie lifto, po ko kyla liftu. Išėję iš lifto lipa laiptais, kur prie buto durų sutinka stovintį vyrą. Pareigūnas jam prisistato, įspėja, kad daromas vaizdo ir garso įrašas. Pareigūnui paklausus, kas atsitiko, vyras paaiškina, kad negali užeiti namo pasiimti daiktų, tarp jo ir sugyventinės kilo konfliktas, nes jis nori išsikraustyti, susirado kotedžą ir nori išeiti iš minėto buto, sugyventinę palikti.

Apžiūrimas vaizdo įrašas 2022_1031_073947_002, kurio trukmė yra 3 min. Vaizdo įrašo kairiajame kampe matoma data 2022 m. spalio 31 d. ir laikas, vaizdo įrašas prasideda nuo 07.39.45 val. ir baigiasi 07.42.45 val. Vaizdo įraše matoma, kaip vyras paaiškina, jog visas konfliktas prasidėjo dėl to, kad jis sugyventinei paaiškino, jog nebenori gyventi kartu, jis išsikraustys. Po minutės moteris atidaro buto duris, paaiškina, kad vyro neįleis, o pareigūnus pakviečia į vidų. Pareigūnas užeina, moteris jam pradeda aiškinti, kad vyras ją sumušė, buvo kraujo, grasino užmušti, konfliktas įvyko šiandien 3 val. nakties.

Apžiūrimas vaizdo įrašas 2022_1031_074246_003, kurio trukmė yra 3 min. Vaizdo įrašo kairiajame kampe matoma data 2022 m. spalio 31 d. ir laikas. Vaizdo įrašas prasideda nuo 07.42.44 val. ir baigiasi 07.45.44 val. Vaizdo įraše matoma, kaip vyras paaiškina, kad nori pasiimti daiktus, pareigūnas paprašo moters paduoti batus ir vėl užeina į vidų. Moteris ieško vyro batų, pasakoja įvykio aplinkybes, kurios nurodytos apžiūrėtuose vaizdo įrašuose, telefone parodo vaizdo įrašą, kuriame matomas vyras sakantis „aš tave (necenzūrinis žodis) iki tol, kol tu būsi neįgali“ (vaizdo įrašas pridėtas prie ikiteisminio tyrimo medžiagos).

Apžiūrimi vaizdo įrašai 2022_1031_074545_004, 2022_1031_074844_005, 2022_1031_ 075143_006, 2022_1031_075442_007, 2022_1031_075741_008, 2022_1031_080040_009 nereikšmingi (1 t., b. l. 112-114).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą, kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad yra įrodyta, jog A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

A. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme pripažino, jog 2022 m. spalio 31 d. su sugyventine kilo konfliktas, kurio metu jiedu susistumdė, grūmėsi ir jis atliko fizinio pobūdžio veiksmus S. atžvilgiu. Teigia, kad neturėjo tyčios jos žaloti, bet neatmeta galimybės, jog galėjo atlikti kaltinime išvardintus veiksmus S. atžvilgiu, kurių nebepamena dėl girtumo ir streso. Suvokia, kad būdamas žymiai stipresnis, galėjo neapskaičiuoti savo fizinės jėgos ir padaryti S. sužalojimus, kuriuos po to užfiksavo specialistai, nors sužaloti jos tikrai nesiekė. Suvokia, kad turėjo vengti fizinio konflikto, matomai jį paveikė išgertas alkoholis. Atsiprašė S. ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad su S. santykius aiškintis ir pyktis pradėjo dar išvakarėse, tai su pertraukomis truko nuo 21.00 val. iki 3 valandos ryto. Fizinis susistumdymas su S. kilo dėl dingusių iš stalčiaus 2000 eurų bei jo paimto telefono, kai S. ištrynė jo darytą vaizdo įrašą. Mėginant atsiimti telefoną jiedu susistumdė, grumtynių metu jis tikrai galėjo užgauti S. Detaliai savo veiksmų (ar tempė už plaukų, smaugė, sukišo pirštus į burną) jis nepamena, atsimena tik susistumdymą ir kad buvo užmetęs antklodę jai ant galvos, kad ji nepažadintų rėkdama kaimynų. Tuo metu nukentėjusioji S. S. viso ikiteisminio tyrimo metu (savo pareiškime ir duodama parodymus) teigė, kad sugyventinis A. V. konflikto metu ją tampė už plaukų, pargriovęs ant lovos smaugė, ranka kelis kartus sudavė į veidą ir kišdamas pirštus į burną bandė įplėšti, dėl šių veiksmų ji patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais jos parodymais, nes nukentėjusiajai objektyviai medicininių apžiūrų metu buvo nustatyti jos nurodomus smurtinius veiksmus atitinkantys sužalojimai veido srityje. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikos 2022 m. spalio 31 d. medicinos dokumentų išraše nurodoma, kad pacientei S. S. apžiūros metu konstatuota ekstraoraliai – kraujosruvos periorbitalinėje srityje, apatinė lūpa suskilinėjusi, stebimos sukrešėjusio kraujo sankaupos, apatinės lūpos gleivinėje, kairėje pusėje stebima hematoma, žandikaulių, dantų lūžių nestebima. Diagnozuotas lūpos ir burnos ertmės paviršinis sužalojimas, nubrozdinimas (1 t., b. l. 88). Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje, specialistui apžiūrėjus S. S. ir jos medicininius dokumentus, konstatuoti šie sužalojimai: odos nubrozdinimas dešinės ausies kaušelyje, kraujosruvos periorbitalinėje srityje, kraujosruva ir nubrozdinimas lūpos gleivinėje, poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu pasmakrėje. Sužalojimai padaryti galimai 2022 m. spalio 22 d., ne mažiau kaip 4 trauminiais poveikiais, jie nėra būdingi griuvimui. Kad kaltinamasis buvo nusiteikęs konflikto metu pavartoti fizinį smurtą, rodo jo frazė nukentėjusiajai, užfiksuota jos mobiliuoju telefonu „S., aš su<...>siu tave, kol būsi neįgali“. Iš nukentėjusiosios pokalbio su pareigūnais, užfiksuoto jų body kamerose, matyti, jog moteris pasakoja, kad konfliktas su sugyventiniu kilo, kai jis kažko nerado ir pradėjo ją pulti, konflikto metu sugyventinis ją pradėjo dusinti, kišti į burną pirštus, burnoje liko žaizdos. Pareigūnui parodė žaizdą, šis įvykio vietoje patvirtino matantis, kad burna sužalota, kad moters lūpos patinusios. Moteris aiškino, kad taip vyras elgėsi norėdamas, kad ji neklyktų. Taip pat moteris pareigūnams minėjo, kad ją draskė už plaukų, smaugė. Pareigūnas pastebėjo, kad ant jos kaklo matyti smaugimo žymės. Policijos pareigūnai užfiksavo kraujo dėmes ant durų, nukentėjusioji dar parodė jiems nuotraukas su kraujo dėmėmis ant grindų, kurias iki pareigūnų atvykimo jau išvalė. Šie duomenys teismui nepalieka abejonių, kad kaltinamasis atliko kaltinime nurodytus veiksmus S. S. atžvilgiu ir jais padarė jai teismo medicinos specialisto užfiksuotus kūno sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Teismas atsižvelgia ir į tai, jog kaltinamasis grumtynių metu buvo neblaivus, todėl galimai nesugebėjo objektyviai įvertinti naudojamo smurto intensyvumo ir galimų pasekmių nukentėjusiajai. Tačiau teismas neturi pagrindo abejoti, jog kaltinamasis suvokė, kad stiprus sugriebimas už kaklo, po kurio buvo likusios žymės net iki pareigūnų atvykimo, smūgiai į galvos ir ypač pažeidžiamą veido sritį gali sukelti fizinį diskomfortą, skausmą ir sužalojimus, tačiau norėjo taip veikti, t. y. savo nusikalstamus veiksmus atliko tiesiogine tyčia. Jo pikta grasinanti frazė nukentėjusiajai rodo, kad jis pyko ir norėjo sukelti jai skausmą. Jokios aplinkybės, sukėlusios kaltinamojo susierzinimą (galimai dingę pinigai, asmeninio telefono paėmimas), negali būti pateisinimu smurtiniams veiksmams kito asmens atžvilgiu. Smurtas buvo panaudotas prieš šeimos narį – sugyventinę, namų aplinkoje, dėl jo kilo baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai, todėl A. V. veika pagrįstai kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Teisme buvo gautas kaltinamojo A. V. ir jo sesers D. J. prašymas perduoti kaltinamąjį jo sesers D. J. atsakomybei pagal laidavimą. Prašyme nurodoma, jog kaltinamasis atitinka BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Jis teisiamas dėl nusikaltimo, kuris pagal BK 11 straipsnio 3 dalį yra priskirtas nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, todėl toks jo elgesys nėra tendencingas, o veikiau atsitiktinis. A. V. pripažino savo kaltę dėl įvykio ir pareiškė, jog gailisi dėl veikos padarymo, ikiteisminio tyrimo metu savanoriškai davė parodymus dėl įvykio aplinkybių. Atlygino žalą nukentėjusiajai S. S., t. y. į nukentėjusiosios banko sąskaitą pervedė 500 Eur, kas atitinka teismų praktiką priteisiant neturtinės žalos atlyginimą tokio pobūdžio bylose. Yra pagrindo manyti, kad A. V. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, kadangi nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo nesislapstė, nebėgo, davė parodymus, kaip minėta, nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, buvo pavienio, atsitiktinio pobūdžio, nulemta susiklosčiusių aplinkybių, o ne planuotas tyčinis nusikaltimas. A. V. niekada nebuvo įtariamas ir teistas nei dėl tokių, nei kitokios kategorijos nusikalstamų veikų. A. V. yra sėkmingai įgijęs aukštąjį universitetinį išsilavinimą (duomenys neskelbtini), jam suteiktas (duomenys neskelbtini) bakalauro laipsnis. A. V. yra gerai charakterizuojamas kolegų ir darbdavio, pažymint punktualumą, kruopštumą, darbų atlikimo kokybiškumą, drausminių nuobaudų neturėjimą, pareigingumą, stengimąsi išspręsti problemas abiem pusėms priimtinu būdu, todėl yra pagrindo manyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Prašymą ir sutikimą būti A. V. laiduotoja reiškia jam artimas, autoritetą turintis asmuo, artimas giminaitis, sesuo D. J. D. J. yra nepriekaištingos reputacijos, ją apibūdinančios socialinės ir asmeninės savybės leidžia spręsti apie tinkamumą būti laiduotoju. Ji yra įgijusi aukštąjį universitetinį išsilavinimą (duomenys neskelbtini), jai suteiktas (duomenys neskelbtini) magistro kvalifikacinis laipsnis. D. J. (duomenys neskelbtini) dirba (duomenys neskelbtini). Ji yra ištekėjusi, gyvena kartu su sutuoktiniu M., augina du sūnus (duomenys neskelbtini) metų. Laisvalaikiu padeda mamai, sportuoja, nuolat kelia kvalifikaciją profesinėje srityje. Pažymi, kad laiduotoja D. J. ir kaltinamasis A. V., būdami brolis ir sesuo, bendrauja spręsdami asmeninio pobūdžio problemas ir šeimyninius klausimus, rūpindamiesi (duomenys neskelbtini) gyvenančia senyvo amžiaus vieniša mama. D. J. vaikai betarpiškai bendrauja su A. V. dukra S., laiduotoja, kaltinamasis, jų vaikai ir kiti šeimos nariai kartu švenčia metines šventes, gimtadienius, susitinka ir darbo dienomis, ir savaitgaliais. Bendravimas tarp šeimos narių vyksta nepertraukiamai. D. J. yra žinomos ikiteisminio tyrimo aplinkybės, ji buvo tas asmuo, kuris padėjo A. V. suprasti padarytos veikos neteisėtumą ir pavojingumą. D. J. skatino brolį susitaikyti su buvusia sugyventine, nuoširdžiai gailėtis ir vengti konfliktinių situacijų savo gyvenime. D. J., betarpiškai bendraudama su A. V. suprato jo išgyvenimus, pati pasiūlė prisiimti atsakomybę už brolį. D. J. yra charakterizuojama kaip atsakinga, sąžininga, turinti aukštą moralę darbuotoja, savo atsakomybėje turinti 53 darbuotojus. D. J., kaip padalinio vadovę, vertina ne tik kolektyvas, bet ir vadovybės yra įvertinta už rezultatus aukščiausiu įvertinimu. Priklausomybės ligomis ji neserga. Sesuo kaltinamajam A. V. yra autoritetas, asmuo, į kurį lygiuojamasi, todėl laiduotoja turi neabejotinas galimybes daryti teigiamą įtaką A. V. glaudžiu tarpusavio ryšių palaikymu. Esant būtinybei, D. J. sutinka įmokėti nustatyto dydžio piniginį užstatą (2 t., b. l. 137-140).

Teisiamojo posėdžio metu D. J. prašė atleisti jos brolį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Nurodė, kad brolis po nagrinėjamo įvykio atvyko į jos namus, jiedu pasikalbėjo, aptarė įvykį. Brolis neslėpė, kad su S. įvyko konfliktas, jiedu susistumdė, ji yra įsitikinusi, kad jis nesiruošė tyčia nei jos smaugti, nei žudyti. Pati broliui pasakė, kad jei jis pavartojo prieš S. jėgą, turi atsiprašyti. Jos žiniomis, butą (duomenys neskelbtini) gatvėje nuomojo A. Daug bendrauja su broliu, jis bendrauja su jos vaikais, visa šeima, padeda, kai jai reikalinga pagalba. Jie kartu sprendžia bendras šeimos problemas. Gyvena abu (duomenys neskelbtini), netoli vienas nuo kito. Ji yra vyresnė, tad brolis jos patarimų klauso. Brolis pavartoja alkoholio savaitgaliais, tačiau nedideliais kiekiais, saikingai. Nėra buvę, kad jis dėl alkoholio nenuvyktų į darbą ar nusikalstų. Jis pasidarė tyrimą dėl narkotikų vartojimo, rezultatas buvo neigiamas. Daug metų pažįsta brolį, jis sąžiningas ir teisingas žmogus, jų namuose nebuvo vartojamas smurtas, tėvai niekada nesimušė. Jis suklydo tą kartą. S. atsiprašė, atlygino žalą. Ji pasiruošusi laiduoti už brolį.

Vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti atleistas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog asmuo būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, turi būti nustatyta BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų visuma (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-31/2010, Nr. 2K-51/2010).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. V. padarė nesunkų nusikaltimą, yra neteistas ir nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės (2 t., b. l. 83-85), per pastaruosius penkerius metus ne mažiau aštuonių kartų baustas administracine tvarka, daugiausiai už nedidelius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vieną kartą už viešosios tvarkos pažeidimą, visos baudos sumokėtos (2 t., b. l. 75-82). Savo kaltę pripažįsta ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir dalį nukentėjusiosios S. S. prašomos neturtinės žalos, tai lengvina jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 punktas). Sunkina kaltinamojo atsakomybę tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Dirba dviejose įmonėse. Vienai iš jų vadovauja, kitoje užima atsakingas pareigas. Teigiamai charakterizuojamas darbdavio, kuris A. V. apibūdina kaip punktualų, pareigingą ir kruopštų darbuotoją, nepriekaištingai atliekantį pavestas darbo funkcijas ir neturintį drausminių nuobaudų, nekonfliktišką ir gebantį pritapti prie kolektyvo asmenį (2 t., b. l. 143). Todėl, įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pobūdį bei pavojingumą, kaltinamojo asmenybę, galima pagrįstai manyti, jog dalyvavimas baudžiamajame procese jam padarė pakankamą poveikį ir A. V. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, A. V. elgesio korekcija galima netaikant jam kriminalinės bausmės.

A. V. visiškai atlygino turtinę žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir iš dalies neturtinę žalą nukentėjusiajai S. S., 2023 m. birželio 7 d. pervesdamas jai 500 Eur sumą (2 t., b. l. 144), atitinkamai BPK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto sąlyga yra įvykdyta. Ginčas tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios dėl neturtinės žalos dydžio nėra kliūtis atleidimo nuo atsakomybės pagal laidavimą institutui taikyti, nes įstatymų leidėjas numato galimybę jį taikyti net ir tuomet, kai žala yra atlyginta tik iš dalies.

BK 40 straipsnyje yra nustatyta, kad asmuo pagal laidavimą gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tokiu atveju, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Kaip jau minėta, byloje pateiktas prašymas perduoti A. V. jo sesers D. J. atsakomybei pagal laidavimą. Pateikti duomenys patvirtina, kad D. J. neteista (2 t., b. l. 154), per pastaruosius penkerius metus tris kartus bausta administracine tvarka už ANK 416 straipsnio 3 dalyje numatytą nusižengimą (greičio viršijimą), visos trys baudos sumokėtos (2 t., b. l. 156-158). D. J. turi aukštąjį išsilavinimą (2 t., b. l. 146). Dirba (duomenys neskelbtini) ir yra itin teigiamai charakterizuojama darbdavio, kuris ją apibūdina kaip patikimą, atsakingą, sąžiningą, aukštos moralės asmenį (2 t., b. l. 152). Dalyvauja visuomeninėje veikloje, yra (duomenys neskelbtini) sąjungos narė (2 t., b. l. 150-151). Nurodo, jog su broliu ją sieja artimi ir abipusiu rūpesčiu vieni kitais ir pasitikėjimu paremti santykiai. Teismo įsitikinimu, D. J. charakterizuojantys duomenys, jos ir kaltinamojo artimas, ilgalaikis bei tvirtas šeimyninis ryšys, savitarpio pasitikėjimu, pagarba ir parama pagrįsti santykiai leidžia pagrįstai konstatuoti, jog ji yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą poveikį broliui A. V. Taigi įvertinus aukščiau išdėstytą konstatuotina, jog D. J. atitinka įstatyme numatytus laiduotojui keliamus reikalavimus.

Teismui nustačius visas BK 40 straipsnyje numatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygas, A. V. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, laiduotojos asmenybę, nustatytinas minimalus BK 40 straipsnyje numatytas laidavimo terminas, be užstato.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Vienas šios teisės realizavimo būdų yra civilinio ieškinio pareiškimas įtariamajam, kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims baudžiamajame procese (BPK 109 straipsnis).

Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 21,51 euro žalos atlyginimo už S. S. gydymą (t. 1, b. l. 99-107). Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad nukentėjusiajai S. S. 2021 m. liepos 17 d. VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje buvo suteiktos otorinolaringologo paslaugos, paslaugų kaina – 21,51 euro. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu pervedė prašomą sumą (1 t., b. l. 108) ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa pranešė atsisakanti civilinio ieškinio, nes jai padaryta turtinė žala yra atlyginta. Nurodė žinanti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje numatytas civilinio ieškinio atsisakymo teisines pasekmes (1 t., b. l. 109).

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymas nuo ieškinio niekieno teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia ir yra priimtinas, procesas šioje dalyje nutrauktinas.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė S. S. ikiteisminio tyrimo metu pateikė ieškinį, prašydama jai atlyginti nusikaltimu padarytą 4000 eurų neturtinę žalą. Ieškinyje nurodė, kad dėl A. V. užpuolimo ir prieš ją panaudotų fizinių veiksmų patyrė fizinio pobūdžio pasekmes. Smaugiama A. V. patyrė kaklo traumą, ilgai skaudėjo gerklę, buvo sunku kalbėti. Dėl burnos sužalojimų buvo sunku kramtyti ir valgyti. Prakirsta lūpa ir kiti veido sužalojimai buvo matomi išoriškai, todėl viešumoje jautė psichologinį diskomfortą. Dėl sužalojimų nedirbo, prarastos pajamos turėjo tiesioginės įtakos mažametės dukters gerbūviui. Dėl A. V. veiksmų patyrė šoką ir dvasinius išgyvenimus. Dėl patirto didelio streso atsinaujino panikos priepuoliai, naktimis negalėdavo užmigti, turėjo gerti raminamuosius vaistus. Nesaugumo ir baimės jausmas lydi iki šiol. A. V. iki šiol grasina rašydamas žinutes, tad išėjusi iš namų baiminasi, kad bet kuriuo momentu gali būti vėl užpulta. Kadangi gyveno A. V. nuomojamame bute, privalėjo su mažamete dukra skubiai keisti būstą, ieškoti galimybių sumokėti užstatą už naujo būsto nuomą. Kadangi A. V. be įspėjimo paėmė jai perleistą automobilį, turėjo sunkumų kraustydamasi į naują būstą, vežiodama dukrą į ugdymo įstaigas. Dėl to patyrė didelį stresą, juolab, kad A. V. visais įmanomais būdais trukdė sukurti saugią aplinką jai ir dukrai. Ji buvo priversta lankytis pas privatų psichologą, kurio seansas kainuoja 40 Eur. Tą reikėjo daryti 3 kartus per savaitę. Ši pagalba per metus jai kainuos 6240 Eur. Psichologinį smurtą iš A. V. pusės patyrė ir seniau, pastaruosius metus nuolat kentėjo jo patyčias ir žeminimus, tris kartus teko keisti darbą, nes po eilinio smurto protrūkio likdavo nedarbinga. Dėl išvardintų priežasčių patirtą neturtinę žalą vertina 4000 Eur (b. l. 45-72).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-196/2010, Nr. 3K3-202/2012 ir kt.). Ši praktika nuosekliai atkartojama ir vėlesnėse kasacinio teismo nutartyse.

Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme įtvirtintais kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14/2012, 2K-38-942/2017, 2K-135-693/2019, 2K-130-387/2023 ir kt.).

Nukentėjusiajai kaltais A. V. veiksmais buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo A. V. veiksmų nukentėjusioji patyrė ne tik sveikatos sutrikdymą, bet ir fizinį skausmą, emocinių išgyvenimų, tiek įvykio dieną, tiek po jo. Vis tik, įvertinus civiliniame ieškinyje išdėstytus argumentus ir byloje pateiktus medicinos dokumentus, darytina išvada, kad neturtinei žalai atlyginti prašoma 4000 Eur suma yra per didelė. Byloje nėra patikimų duomenų, kad nukentėjusiajai dėl sužalojimo sukeltos pasekmės yra ilgalaikės ir ateityje lems gyvenimo kokybės pablogėjimą, kad nukentėjusioji dėl traumos ilgą laiką būtų buvusi nedarbinga. Fiziniai sužalojimai nebuvo tokie rimti, kad jų gijimas ir nedarbingumas galėtų būti ilgalaikis. Kaip neturtinės žalos turinį nukentėjusioji nurodo aplinkybes, kurios tiesiogiai nesusijusios su nusikalstamais veiksmais: stresą dėl gyvenamojo būsto keitimo, automobilio praradimo, dėl kurio jai kilo sunkumų atlikti darbo funkcijas bei rūpintis vaiku. Teismas pažymi, kad teismas nukentėjusiosios galimai patirtą turtinę ir neturtinę žalą vertina tik kaltinamajam pareikšto kaltinimo ribose. Baudžiamojoje byloje nukentėjusiajam nuo nusikalstamos veikos asmeniui priteisiama tik ta žala, kuri yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su jo atliktais teisei priešingais veiksmais, dėl kurių šis yra traukiamas baudžiamojon atsakomybėn jam pareikšto kaltinimo pagrindu. Tuo metu nukentėjusioji savo patirtus išgyvenimus sieja ne tik su jos atžvilgiu pavartotu smurtu ir sužalojimais, trauminiais padariniais, bet ir su ankstesniu kaltinamojo elgesiu iki įvykio dienos ar po jos, jų vėlesniais nesutarimais dėl turtinių klausimų, po to kai jiedu išsiskyrė ir nebegyvena kaip pora, finansiniais sunkumais, asmeninių santykių aiškinimusi po konflikto, t. y. neturtinės žalos reikalavimą sieja su dalykais, kurie tiesiogiai ir artimai nėra susiję su nagrinėjama nusikalstama veika ir jos pasekmėmis.

Teismui taip pat kyla abejonių dėl kai kurių ieškinio argumentų. Vienas jų, kad prakirsta lūpa ir kiti veido sužalojimai buvo matomi išoriškai, todėl viešumoje ji jautė psichologinį diskomfortą, ji jautė baimę ir nerimą bendrauti, negalėjo dirbti. Tuo metu byloje pateiktos nuotraukos, kuriose kaltinamoji pozuoja socialiniams tinklams, dalinasi savo gyvenimo įvykiais, bendrauja, jokių sužalojimo požymių nuotraukose nematyti, jei jos yra, tai visiškai užmaskuotos makiažu, nepanašu, kad ji būtų sutrikusi, prislėgta, užsidariusi, nepajėgtų bendrauti, dėl matomų išoriškai sužalojimų negalėtų dirbti. Kaltinamasis nurodė ir pateikė žinutes, kad ji pati rašė jam, kvietė susitikti, taigi baimės su juo bendrauti jausmas nebuvo toks stiprus, kaip ieškinyje teigia nukentėjusioji. Advokatė pagrįstai pažymėjo, kad nukentėjusiosios vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su tėvu, kuris ir turi pareigą užtikrinti saugią gyvenamą aplinką jų vaikui. Teismo vertinimu, nukentėjusiosios patirti nepatogumai dėl to, kad po konflikto nutrūkus jos ir kaltinamojo santykiams, bendrai buičiai bei finansinei paramai iš kaltinamojo pusės, kasdienės pragyvenimo ir buities išlaidos teko pačiai nukentėjusiajai, negali būti neturtinės žalos pagrindas šioje byloje.

Taip pat nukentėjusioji teigė, kad po įvykio jai liko didelės psichologinės pasekmės, sutriko miegas, nepradingsta nerimo ir nesaugumo jausmas, atsinaujino panikos priepuoliai, reikia gerti raminamuosius, jai reikalingos intensyvios psichologo paslaugos. Tačiau iš ieškovės pateiktų dokumentų matyti, kad pas psichologę ji lankėsi keturis kartus 2022 m. lapkričio mėnesį, po to vizitai nutrūko (1 t., b. l. 71-72, 3 t., b. l. 43-44). Teisminio nagrinėjimo metu teismui pateikta papildoma informacija apie S. S. išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2024 m. sausio 31 d., tačiau tik vienas nedarbingumo pažymėjimas išduotas gydytojo psichiatro (2022 m. gruodžio 28 d. – 2022 m. gruodžio 30 d.), kiti pažymėjimai išduoti šeimos gydytojų, vidaus ligų gydytojo, iš Sodros duomenų bazės išrašo nematyti, dėl kokių ligų jie buvo išduoti. Tokiu būdu teismui pateikti duomenys tik apie psichinės sveikatos specialistų teikta pagalbą nukentėjusiajai 2022 m. lapkričio – gruodžio mėnesiais. Teismui pateiktas 2023 m. spalio 31 d. medicinos dokumentų išrašas, kad S. S. po 2022 m. lapkričio mėnesį patirto smurto artimoje aplinkoje gydėsi pas psichiatrus (duomenys neskelbtini) poliklinikoje. Diagnozuota liga (duomenys neskelbtini). Skirtas gydymas alprazolamu, kvetiapinu. Tačiau iš nukentėjusiosios pateikto išrašo nėra aišku, kokiu tiksliai laikotarpiu buvo paskirtas gydymas, ar ji tebėra tęsiamas iki šiol. Išrašas adresuojamas teismui, tai nėra aktualus šiai dienai siuntimas pas specialistą. Tuo metu kaltinamasis pateikė 2021 m. vasario 8 d. (duomenys neskelbtini) poliklinikos medicinos dokumentų išrašą/siuntimą, iš kurio matyti, kad pas psichologus pacientė lankosi nuo 2017 m., adaptacijos sutrikimas jai diagnozuotas dar 2019 m. (3 t., b. l. 54). Įvertinus šias aplinkybes darytina išvada, kad civilinio ieškinio reikalavimui pagrįsti iš esmės nepateikta patikimų duomenų, kad nagrinėjamas įvykis paliko ilgalaikes pasekmes nukentėjusiosios psichinei sveikatai, jai iki šiol yra reikalinga psichologų ar psichiatrų pagalba būtent dėl 2022 m. spalio 30 d. įvykio trauminio poveikio, o ne dėl iki jo turėtų sveikatos sutrikimų, kas leistų nukrypti nuo paprastai tokio pobūdžio bylose priteisiamų sumų neturtinei žalai atlyginti praktikos. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skambindama Bendrajam pagalbos centrui S. S. buvo klausiama, ar reikia greitosios medicinos pagalbos, ir ji atsakė neigiamai. Vadinasi, ji nesijautė taip blogai, kad neturtiniai praradimai būtų vertinami tokia didele suma. Be to, ji posėdžio metu neneigė po įvykio pati skambinusi A. V.; tai aiškino tuo, kad jos vaikas norėjo pabendrauti; tačiau ir ši aplinkybė rodo, kad grėsmės iš A. V. ji nebejaučia, todėl ieškinyje nurodomas nesaugumo jausmas ir baimė, jei šiuo metu tai ir jaučia, nesietini su nagrinėjamos nusikalstamos veikos pasekmėmis.

Pagal formuojamą teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais paprastai svyruoja apytiksliai nuo 300 Eur iki 1 000 Eur (pvz., kasacinės instancijos teismo nutartys bylose Nr. 2K-99-507/2015 (priteista 434,43 Eur už sukeltą fizinį skausmą dėl galvos sumušimo), Nr. 2K-201-697/2015 (nežymus sveikatos sutrikdymas dėl pakaušio sumušimo, kraujosruvų veide, priteista 289,62 Eur), Nr. 2K-393-489/2017 (nežymus sveikatos sutrikdymas dėl žaizdos veido srityje, priteista 300 Eur), 2K-347-976/2018 (nežymus sveikatos sutrikdymas dėl daugybinių kraujosruvų veide, žaste, šlaunyje, priteista 500 Eur), Nr. 2K-109-976/2018 (nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas papurškus į akis dujų, priteista 1 000 Eur) Nr. 2K-130-387/2023 (nenustatytu skaičiumi smūgių į veidą padaryta plėštinė žaizda smakre, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu. priteista 400 Eur), Nr. 2K-101-511/2023 (4 smūgiais į veidą padarytos kraujosruvos kairio smilkinio priekinėje dalyje, kairės akies vokuose, kairės akies obuolio junginėje, nosies kairėje bei kairėje ir dešinėje plaštakose ir kt., priteista 500 Eur) ir kt.).

Atsižvelgiant į nukentėjusiajai A. V. veiksmais padaryto kūno sužalojimo pobūdį (nežymus sveikatos sutrikdymas, iš esmės pasireiškęs tik odos nubrozdinimais ir kraujosruvomis) ir dėl jų patirtus trumpalaikio pobūdžio fizinius nepatogumus, teismas konstatuoja, jog nukentėjusiajai neturtinei žalai atlyginti 500 eurų suma yra pakankama. Toks neturtinės žalos dydis, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką šios rūšies bylose.

Kadangi tokio dydžio suma jau buvo atlyginta kaltinamojo iki nuosprendžio priėmimo, nukentėjusiosios S. S. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Dėl kitų procesinių klausimų

Kompiuterinės laikmenos su vaizdo įrašais iš body kamerų, BPC skambučių garso įrašais bei S. S. pateiktomis nuotraukomis ir vaizdo įrašu paliktinos saugoti byloje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, perduodant jį D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams, be užstato, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus kardomąją priemonę panaikinti.

Kompiuterines laikmenas su vaizdo įrašais iš body kamerų, BPC skambučių garso įrašais bei S. S. pateiktomis nuotraukomis ir vaizdo įrašu palikti saugoti byloje.

Priimti civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos atsisakymą nuo ieškinio dėl turtinės žalos atlyginimo ir procesą šioje dalyje nutraukti.

Atmesti nuketėjusiosios S. S. civilinį ieškinį dėl 4000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimo.

A. V. išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, sprendimas dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti panaikintas ir tokiu atveju bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat išaiškinti, kad jeigu laidavimo metu jis padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

D. J. išaiškinti, kad ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju, atsižvelgus į laidavimo atsisakymo priežastis, bus sprendžiama dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ilona Mateikienė