Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2019-04-19 · Baudžiamoji byla Nr. T-404-506/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-04-19
Bylos Nr.
T-404-506/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-49775-2018-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Lilija Tarčevskaja
Nuteistasis
K. S.
Kategorijos
Bylos Nr. T-404-506/2019
Proceso Nr. 1-01-1-49775-2018-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3.; 1.1.10.4.; 2.5.16. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. balandžio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja,sekretoriaujant Ninai Kolesnikovai,

dalyvaujant nuteistajam K. S., prokurorei Astai Poškutei, Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus (toliau ir – institucija) atstovei A. Ž.,

teismo posėdyje išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl nuteistojo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), atleidimo nuo laisvės apribojimo bausmės paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-24 teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respubliks baudžiamojo kodekso (toliau ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas dešimties mėnesių laisvės apribojimo bausme, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose iki 2019-08-12 ir įpareigojant visą bausmės vykdymo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar gydymusi. K. S. bausmės pabaiga 2019-09-20.

Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimas, kuriame nurodyta, jog nuteistojo K. S. elgesį tarnyba kontroliuoja nuo 2018-11-22. Bausmės atlikimo laikotarpiu K. S. administracinių nusižengimų nepdarė, naujų ikiteisminių tyrimų jam nepradėta, nustatytu laiku jis visada būna namuose. Nuteistajam taip pat yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – iki 2019-08-12 dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau tarnybos psichologė 2019-01-17 pateikė pažymą, nurodydama, kad dėl asmens psichikos sveikatos sutrikimų jis negali dalyvauti programoje. Iš nuteistojo paaiškinimo matyti, kad jis gydosi (duomenys neskelbtini), jam diagnozuota (duomenys neskelbtini), taip pat 2019-02-26 gydytas (duomenys neskelbtini). Probacijos tarnyba siūlo nuteistąjį K. S. atleisti nuo laisvės apribojimo bausmės su numatytu įpareigojimu ir baudžiamojo poveikio priemone paskiriant kitą BK IX skyriuje numatytąją baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios.

Teismo posėdyje institucijos atstovė A. Ž. teikimą palaikė ir prašė tenkinti dėl jame nurodytų motyvų, tačiau, kadangi K. S. su nukentėjusiąja susitaikė ir gyvena kartu, prašė skirti kitą baudžiamojo poveikio priemonę teismo nuožiūra.

Nuteistasis K. S. nurodė, kad su sutuoktine nukentėjusiąja K. S. gyvena bute, kuris jiems abiem priklauso nuosavybės teise, kitos gyvenamosios vietos neturi. Su žmona santykiai geri, bendrauja normaliai, žmona kontroliuoja, kaip jis vartoja gydytojo paskirtus vaistus. Prašė teikimo netenkinti.

Prokurorė Asta Poškutė pateikė išvadą, jog teikimas tenkintinas iš dalies, nurodė, jog tikslinga K. S. palikti įpareigojimą būti namuose nustatytu laiku, o nuo baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtos teismo baudžiamuoju įsakymu, atlikimo atleisti, nes nuteistasis jos nevengia, tik negali vykdyti dėl sveikatos būklės.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas tenkintinas iš dalies.

Baudžiamasis įstatymas numato, jog nuteistąjį, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė ir kuris dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas gali atleisti nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 48 straipsnio 9 dalis). Nuteistajam, kuris vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė keičiama areštu pagal kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles (BK 48 straipsnio 10 dalis). Teismas, prieš atleisdamas nuo laisvės apribojimo bausmės arba keisdamas šią bausmę į griežtesnę, turi nustatyti, kad laisvės apribojimo bausmę atlikti nuteistasis vengia.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistasis K. S. jau yra pensininkas, jis tinkamai atlieka paskirtą bausmę – per bausmės vykdymo laikotarpį administracinių nusižengimų nepadarė (asmens bylos Nr. V3-2298 21 lapas), naujų ikiteisminių tyrimų jam nepradėta (asmens bylos Nr. V3-2298 22-24 lapas), tikrinamas, ar teismo baudžiamuoju įsakymu nustatytu laiku būna namuose, visada randamas (asmens bylos Nr. V3-2298 19 lapas).

Taip pat asmens bylos duomenimis nustatyta, kad 2019-01-17 mediatorius V. Č. ir specialistė A. M. probacijos tarnybai pateikė pažymą Nr. V11/M-224 apie K. S. dalyvavimo “Intervencinės programos smurtaujantiems šeimoje” netinkamumą, kurioje nurodė, kad nuteistasis šaukiamas atvyko pirmajam pokalbiui, tačiau paaiškino, jog turi sunkumų su atmintimi, sunkiai prisimena detales arba neprisimena visai, netgi neprisimena, dėl ko konfliktavo su sutuoktine, nors patį faktą pamena. Pažymos sudarytojai taip pat nurodė, kad nuteistasis nebegalėjo pateikti labai svarbios ir reikalingos visos programos metu informacijos, o be jos programa asmeniui bus betikslė, todėl K. S. dalyvauti programoje yra netinkamas (asmens bylos Nr. V3-2298 26 lapas).

Be to, ir VšĮ Vilniaus Respublikinės psichiatrijos ligoninės medicinos dokumentų išraše nurodyta, kad K. S. diagnozuoti psichikos ir elgesio sutrikimai, kodas pagal TLK-10-AM yra F070 (asmens bylos Nr. V3-2298 30 lapas).

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, jog K. S. vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, – negali dėl objektyvių priežasčių, tai yra, dėl savo sveikatos būklės.

Susidariusi situacija galėtų būti spręstina vienus įpareigojimus keičiant kitais (BK 48 straipsnio 7 dalis) ar taikant procedūras, numatytas BK 48 straipsnio 9 dalyje.

Tačiau teismas pažymi ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju sprendžiant nuteistajam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo klausimą, didesnis dėmesys turi būti kreipiamas į tinkamą kito jam paskirto įpareigojimo vykdymą, tai yra, įpareigojimą neišeiti iš namų tam tikru laiku. Kaip jau buvo nurodoma aukščiau, teismui pateikta medžiaga nustatyta, kad K. S. nedirba, nes yra pensininkas, gyvena jam ir jo sutuoktinei nuosavybės teise priklausančiame bute, bausmės vykdymo laikotarpiu nėra padaręs jokių teisės pažeidimų, tad teigti, kad jis, nepajėgdamas dėl sveikatos būklės vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, – apskritai vengia atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę, nėra pagrindo. Juo labiau, nėra pagrindo nuteistąjį, turintį psichikos sveikatos problemų, įpareigoti gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens, nes sutuoktinė, kuri šiuo atveju yra ir nukentėjusioji, neabejotinai daro nuteistojo elgesiui tik teigiamą poveikį, nes juo rūpinasi, padeda spręsti buities klausimus, kontroliuoja tinkamą ir savalaikį paskirtų vaistų vartojimą.

Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, teismas probacijos tarnybos teikimą tenkina iš dalies ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad K. S. atleistinas nuo jam paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – dalyvavimo smurtinį elgesį keičiančioje programoje, – vykdymo nekeičiant šios poveikio priemonės kita baudžiamojo poveikio priemone – įpareigojimu gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens, bet apsiribojant paskirtu įpareigojimu neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis BK 48 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsniu, teismas

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus teikimą dėl K. S. atleidimo nuo laisvės apribojimo bausmės tenkinti iš dalies – atleisti K. S. nuo baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose – vykdymo, paliekant nuteistajam tik įpareigojimą neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nėra susiję su darbu arba gydymusi.

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lilija Tarčevskaja