Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Romanas Klišauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo N. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo dėl neteisėtų atsakovės atstovės veiksmų.

Žala, kilusi dėl netinkamų kalinimo sąlygų ar neteisėtai taikomų suvaržymų, atlyginama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatomis.

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės (CK 6.271 straipsnyje numatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina). Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą anksčiau minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.

Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.

Pagal teisminėje praktikoje suformuotą bendrosios įrodinėjimo taisyklės aiškinimą, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2007 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi, pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus. Pagal LVAT formuojamą praktiką, pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui, o laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (žr., pvz., LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-977/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Teismas, išsamiai išnagrinėjęs ir įvertinęs pareiškėjo nurodomas reikšmingas faktines aplinkybes, patikrina laisvės atėmimo įstaigų ir jų pareigūnų veiksmų teisėtumą (LVAT 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-2072/2013).

Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis nustato, jog niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją, pareiškimo Nr. 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą byloje V. prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 44558/98 ir kt.).

Byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjas buvo maitinamas ne pagal jam numatytą valgiaraštį (dirbantys vyrai, nedirbantys vyrai, dietinis maitinimas ir t. t.).

Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijoje šalims narėms Nr. R (2006)2 „Dėl Europos kalėjimų taisyklių“ nurodyta, kad kiekvienam kalinamam asmeniui turi būti pateikiamas pilnavertis maistas, atitinkantis jų lytį, amžių, sveikatą, fizinę būklę, religiją, kultūrą ir jų darbo pobūdį, maisto pateikimas turi atitikti higienos reikalavimus, kaliniai turi būti maitinami 3 kartus per dieną, tarp kiekvieno maitinimo nustatant racionalius intervalus (22.1, 22.3, 22.4 punktai). Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 173 straipsnio 5 punktas (redakcija galiojusi iki 2022 m. gruodžio 31 d.) numatė, kad arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantys nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, atitinkantį jų religinius įsitikinimus. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Beveik analogiška nuostata įtvirtinta ir nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusios Bausmių vykdymo kodekso redakcijos 92 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią arešto ir laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems tiekiamas maistas turi atitikti rekomenduojamas paros maistinių medžiagų ir energijos normas ir, kiek tai įmanoma, – jų religinius įsitikinimus. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai.

Įstatymuose įtvirtintą kalinamų asmenų teisę į aprūpinimą maistu įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 nutarimu Nr. 14 patvirtintos Fiziologinės mitybos normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, galiojusios iki 2022 m. gruodžio 31 d. (toliau – Fiziologinės mitybos normos); Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 patvirtintos Skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normos asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, galiojusios iki 2022 m. gruodžio 31 d. (toliau – Paros išlaidų normos); Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 4/07-117 patvirtintos Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklės (toliau – Maitinimo organizavimo taisyklės); Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“; Teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444 „Dėl Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso, Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo įgyvendinimo“ 1.1 papunkčiu patvirtintos Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, įsigaliojusios nuo 2023 m. sausio 1 d. (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės).

Maitinimo organizavimo taisyklių 5 punkte nustatyta, kad maitinimą organizuoja kalinimo įstaigos administracija. Vadovaujantis Maitinimo organizavimo taisyklių 7 punktu, suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus. Šių taisyklių 14 punkte numatyta, kad maistas virtuvėje turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius. Valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras (3 priedas), panaudojant maisto produktus ir žaliavas pagal valgiaraščių prieduose nurodytus kiekius, atsižvelgiant į suimtųjų ir nuteistųjų (dirbančių ir nedirbančių) skaičių. Fiziologinių mitybos normų 1 punktu yra patvirtintos fiziologinės mitybos normos skirtingų kategorijų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose. Pagal patvirtintas Fiziologines mitybos normas dirbantiems vyrams, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maisto energetinės vertės norma asmeniui per parą yra 3301 kcal, o nedirbantiems vyrams maisto energetinės vertės norma asmeniui per parą yra 2298 kcal, atitinkamai nurodyta, kiek iš jų sudaro riebalai, baltymai, angliavandeniai, vitaminai, mineralinės medžiagos. Paros išlaidų normose buvo nustatyta paros maitinimo išlaidų norma vienam dirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje nuo 1,35 Eur iki 1,90 Eur (2.1.1 papunktis); vienam nedirbančiam vyrui, laikomam kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietoje, nuo 1,05 Eur iki 1,45 Eur (2.1.2 papunktis). Paros išlaidų normų 2.3 papunktyje nurodoma, kad pagal šio įsakymo 2.1 papunktyje nustatytą paros maitinimo išlaidų normą maitinimo išlaidos skiriamos tik maisto produktams pirkti. Asmenys laisvės atėmimo vietose maitinami pagal Kalėjimų departamento direktoriaus 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 patvirtintus valgiaraščius. Šio įsakymo 1.1 papunkčiu patvirtintas valgiaraštis dirbantiems vyrams, o 1.2 papunkčiu patvirtintas valgiaraštis nedirbantiems vyrams. Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusių Vidaus tvarkos taisyklių 311 punkte įtvirtinta, kad suimtųjų ir nuteistųjų maitinimą organizuoja kalinimo įstaiga; suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, kuriuos tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (312 punktas); nepilnamečiai, nėščios moterys ir krūtimi maitinančios motinos maitinamos 4 kartus per dieną, kiti suimtieji ir nuteistieji – 3 kartus per dieną. Maitinimo grafikas sudaromas taip, kad tarpai tarp maitinimų būtų ne trumpesni kaip 3 ir ne ilgesni kaip 5 valandos (išskyrus miegui skirtą laiką) (313 punktas); maistas turi būti gaminamas 3 ar 4 kartus per parą pagal technologinių procesų bei maisto higienos normų reikalavimus ir valgiaraščius; valgiaraščiuose nurodyti patiekalai gaminami pagal patiekalų receptūras, kurias tvirtina laisvės atėmimo vietų įstaigos direktorius (315 punktas).

Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog 2022 m. birželio 16 d. sudarytos maitinimo paslaugos teikimo sutarties Nr. 305-73, 2024 m. balandžio 25 d. maitinimo paslaugos teikimo sutarties Nr. ST-234 pagrindu nuteistųjų maitinimo paslaugas teikė UAB „Niklita“ (b. l. 69-131).

Nurodyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad viešojo administravimo subjektas (atsakovės atstovė) maitinimo organizavimo funkciją įgyvendino ne pats tiesiogiai maitindamas nuteistuosius, o pasitelkdamas maitinimo aukščiau nurodytos įmonės paslaugas.

Minėtų Maitinimo paslaugos sutarčių priedų techninėse specifikacijose yra detalizuoti nuteistųjų maitinimui ruošiamo maisto reikalavimai, Maitinimo paslaugų sutarčių prieduose nustatyti maitinimo paslaugų įkainiai.

Pagal 2022 m. birželio 16 d. Maitinimo paslaugų sutarties 2 priedą vienam nuteistajam vyriui vienos paros maisto produktų kaina numatyta nuo 1,45 Eur iki 1,90 Eur (priklausomai nuo vyrų priskyrimų t.t. grupei – dirbantys, nedirbantys, vegetarai ir t. t.). Atkreiptinas dėmesys, kad šios sumos yra skirtos tik maisto produktams pirkti. Pagal 2024 m. balandžio 25 d. Maitinimo paslaugų sutarties 1 lentelę vienam nuteistajam vyriui vienos paros maisto produktų kaina numatyta nuo 3,94 Eur iki 4,83 Eur (be PVM). Pažymėtina, kad šioje sutartyje neišskirta konkreti pinigų suma, kuri turi būti skiriama maisto produktams pirkti, nurodyta tik maitinimo kaina, kuri apima ir šios paslaugos teikimo kainą.

Iš nurodytų 2022 m. ir 2024 m. Maitinimo paslaugų sutarčių duomenų matyti, kad pinigų sumos, skiriamos maisto produktams pirkti, palyginus su 2022 m. 2024 m. ženkliai padidėjo.

Atsakovės atstovė nurodė, jog tiekiant maitinimą pareiškėjui buvo laikomasi Vyriausybės patvirtintų Fiziologinių mitybos normų, teikiamas maistas pagal patvirtintus valgiaraščius, laikomasi nustatyto kiekio ir kokybės.

Vidaus tvarkos taisyklių 322 punkte, numatyta, kad laisvės atėmimo vietų įstaiga ne rečiau kaip vieną kartą per pusmetį atlieka suimtiesiems ir nuteistiesiems tiekiamo maisto laboratorinius tyrimus. Analogiška nuostata įtvirtinta Maitinimo organizavimo taisyklių 16 punkte. Pažymėtina, kad siekiant tinkamai kontroliuoti maitinimo paslaugos teikimą, maisto ruošimą, higieną bei kitus reikalavimus, susijusius su nuteistųjų/suimtųjų maitinimu bei sanitarinių higieninių normų laikymųsi, teikiamo maisto kokybę, Lietuvos kalėjimų tarnybos direktorius 2023 m. rugsėjo 14 d. įsakymu Nr. V-715 patvirtino Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktą.

Byloje nustatyta, kad nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės kontrolės tikslais periodiškai buvo atliekami patikrinimai pataisos įstaigos valgykloje. Iš Nuteistiesiems ir suimtiesiems maitinimo organizavimo ir teikiamo maisto kokybės patikrinimo aktų (toliau – patikrinimo aktai): 2024 m. balandžio 23 d. Nr. LV-24856, 2024 m. gegužės 23 d. Nr. LV-30371, 2024 m. liepos 1 d. Nr. LV-37613, 2024 m. rugsėjo 12 d. Nr. LV-50638, 2024 m. gruodžio 20 d. Nr. LV-71663, 2025 m. sausio 30 d. Nr. LV-6489, 2025 m. vasario 6 d. Nr. LV-7912 (b. l. 37-57) matyti, jog ginčo laikotarpiu Alytaus kalėjimo valgykloje atliktų patikrinimų metu trūkumai nenustatyti. Iš patikrinimų aktų matyti, jog patikrinimai dėl maisto kokybės atlikti sudarytos komisijos.

Iš 2024 m. kovo 28 d. tyrimų protokolo Nr. 1978 ir iš 2024 m. rugsėjo 25 d. tyrimų protokolo Nr. 6564 nustatyta, kad atitinkamai 2024 m. kovo 22 d. ir 2024 m. rugsėjo 20 d. maisto pavyzdžiai buvo pateikti Kauno technologijos universiteto maisto instituto maisto tyrimų centrui dėl laboratorinių tyrimų atlikimo (b. l. 31, 32). Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos cheminių tyrimų skyriaus 2023 m. gruodžio 13 d. ir 2024 m. lapkričio 11 d. cheminių tyrimų protokolai Nr. Ch12305/2023 ir Nr. Ch9473/2024/P1 patvirtina, kad buvo atlikti nedirbančio vyro nuteistojo maisto davinio ištyrimai (b. l. 33-36). Minėti duomenys įrodo, jog patiekalų energetinė vertė atitinka Fiziologinės mitybos normos nustatytą maisto energetinės vertės paros normą ir sudėtį.

Pažymėtina, kad esant poreikiui pareiškėjas turėjo galimybę t. t. maisto produktų įsigyti prie pataisos įstaigos veikiančios parduotuvės. Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas šia galimybe naudojosi (b. l. 58-61). Faktas, kad pareiškėjas naudojosi šia galimybe nepatvirtina, jog jam kalinimo metu tiekiamas maistas buvo nekokybiškas ir nevisavertis.

Dėl pareiškėjo teiginių, jog tiekiamas maistas nevisavertis, nes augant infliacijai ir didėjant kainoms patvirtintos maitinimo normos ir maitinimui skiriama paros suma nesikeitė, teismas pažymi, kad pataisos įstaigai nesuteikta teisė interpretuoti teisės aktų, ji privalo vykdyti tiek Kalėjimų departamento direktoriaus, tiek Teisingumo ministro įsakymus, kuriuose numatyti reikalavimai dėl fiziologinių normų, dėl skiriamų paros maitinimo išlaidų normų ir pan., ir kol šio pobūdžio teisės normos įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytos (iki jos neteko galios), jos yra galiojančios ir Tarnyba neturi pagrindo jais nesiremti.

Pagal LVAT praktiką Kalėjimų departamento direktoriaus patvirtinti valgiaraščiai sudaryti diferencijuojant tam tikras atskiras kalinamų asmenų grupes – dirbančius/nedirbančius vyrus, dirbančias/nedirbančias moteris, nepilnamečius, nėščias moteris, krūtimi maitinančias moteris, dirbančius/nedirbančius vyrus (vegetarus), dirbančias/nedirbančias moteris (vegetares), asmenis, kuriems paskirtas dietinis maitinimas bei veganus. Tarp šių grupių yra akivaizdūs skirtumai, kuriuos apsprendžia vyrų ir moterų fiziologiniai skirtumai, asmenų amžius, aktyvumas (dirba/nedirba), rutininės mitybos poreikiai ar kt., todėl nėra pagrindo abejoti teisinio reguliavimo, pagal kurį fiziologinės mitybos normos ir valgiaraščiai sudaromi atsižvelgiant į atskirų kalinamų asmenų grupių poreikius, teisėtumu (žr., pvz., LVAT 2020 m. vasario 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1240-624/2020, 2023 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-576-629/2023).

Pareiškėjas dėl šioje byloje taikomų teisės aktų teisėtumo ištyrimo aplinkybių ir teisinių argumentų (ABTĮ 113 str.) neišdėstė, skundą grindė iš esmės bendro pobūdžio deklaratyviais teiginiais, bylą nagrinėjančiam teismui abejonių dėl ginčui taikomų aktų teisėtumo nekyla.

Pažymėtina, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu pataisos įstaigos administracijai skundų dėl netinkamo maitinimo neteikė ir į psichologus dėl patiriamų emocinių išgyvenimų sukeltų netinkamu maitinimu nesikreipė, pareiškėjo sveikatos sutrikimų dėl netinkamo maitinimo nenustatyta (b. l. 62-68).

Įvertinus nurodytas teisines ir faktines bylos aplinkybes, konstatuojama, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas nepažeidžiant galiojančio teisinio reguliavimo. Nenustačius atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų, t. y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atmetus pareiškėjo skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, netenkintinas ir išvestinis pareiškėjo skundo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovės argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo N. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.