- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-08-17
- Bylos Nr.
- 1S-290-307/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Viktoras Kažys, Valdimaras Bavėjanas, Albinas Bielskis
- Advokatai
- Loreta Guižauskienė
- Kategorijos
- 2.1.16.1.2.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.1.16.1.2.1.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (pirmininkas ir pranešėjas), Valdimaro Bavėjano ir Viktoro Kažio,
teismo posėdyje išnagrinėjo įtariamojo J. G. (J. G.) gynėjos advokatės Loretos Guižauskienės (toliau – ir gynėja) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutarties, kuria J. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2016 m. rugpjūčio 3 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. G. įtariamas tuo, kad jis, veikdamas bendrininkų grupėje su V. K. (V. K.) ir E. D. (E. D.), iki 2015 m. gruodžio 16 d., 10 val., slėptuvėje, esančioje Vilniuje, miško masyve prie M. Lietuvio ir B. Krivicko gatvių sankirtos, neteisėtai laikė labai didelį kiekį – 39 vienetus rudos spalvos supresuotos medžiagos briketų (bendroji masė yra 3 919,41 g), kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMB-CHMICA (metil(S)-2-(1-(cikloheksilmetil)-1H-indol-3-karboksamido)-3,3-dimetilbutanoatas, MMB-CHMINACA), kurios masė yra 6,523 g, psichotropinė medžiaga – AB-CHMINACA (N-[(1S)-1(aminokarbonil)-2-metilpropil]-1-(cikloheksilmetil)-1H-indazol-3-karboksamidas) ir narkotinės medžiagos – kanapių dervos pėdsakai, kurią 2015 m. gruodžio 16 d., 10 val., įvykio vietos apžiūros metu paėmė policijos pareigūnai. Šiais savo veiksmais jis įtariamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 25 straipsnio 2 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.
J. G. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka laikinai sulaikytas 2016 m. vasario 3 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas dviem mėnesiams, kurios terminas buvo tęsiamas vėlesnėmis to paties teismo nutartimis.
Žemesnės instancijos teismas
Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartimi įtariamajam J. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas dviem mėnesiams BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu, motyvuojant tuo, kad jis darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.
Šalies argumentai
Įtariamojo J. G. gynėja skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį, kuria jo ginamajam pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas ir skirti švelnesnę kardomąją priemonę.
Skunde nurodoma, kad remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pagrįsto manymo, kad įtariamasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas nepakanka priimant sprendimą pratęsti kardomąją priemonę – suėmimą, turi būti nustatyti ir kiti kardomųjų priemonių pratęsimo pagrindai. Be to, kuo ilgiau asmuo laikomas suimtas, tuo kruopščiau turi būti tikrinami konkretūs faktai, įrodantys būtinybę asmenį laikyti suimtą.
Šalies argumentai
Gynėja skunde nurodo, kad pats faktas, jog Vilniaus apygardos teisme jau keletą metų nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje vienas iš kaltinamųjų yra J. G., savaime nereiškia, kad jis yra kaltas tiek dėl minėtoje byloje, tiek dėl šiame ikiteisminiame tyrime inkriminuotų nusikalstamų veikų. Nurodo, kad kaltė siejama su įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu, o ne nagrinėjamų bylų ar pradėtų ikiteisminių tyrimų kiekiu.
Gynėjos teigimu, nusikaltimo sunkumas ir gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliutūs pagrindai neribotą laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Skunde nurodoma, kad J. G. bendravimas su E. D. buvo neišvengiamas, nes įtariamieji susitikdavo Vilniaus apygardos teisme. Įtariamųjų žmonos yra artimos draugės, kurioms bendravimas tarpusavyje nėra uždraustas. J. G. ir E. D. turi panašaus amžiaus vaikus, kurie taip pat bendrauja, todėl nepavykdavo išvengti atsitiktinių susitikimų.
Gynėjos manymu, apygardos teismas visiškai nevertino to, kad J. G. bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais, parodymų patikrinimo vietoje metu savanoriškai parodė slėptuvę su ten buvusia draudžiama medžiaga, kurios pareigūnai be J. G. pagalbos nebūtų radę. Gynėjos teigimu, ši aplinkybė aiškiai parodo, kad J. G. daugiau neketina užsiimti neteisėta veikla.
Skunde taip pat nurodoma, kad nors J. G. praeityje teistas, tačiau paskutinį kartą – 2007 m., ilgą laiką naujų pažeidimų nepadarė. 2010 m. sukūrė šeimą, susilaukė dviejų vaikų, dirbo ir turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, šiuo metu turi realią galimybę grįžti į darbą. Šios aplinkybės, gynėjos manymu, paneigia apygardos teismo prielaidą, kad įtariamasis darys naujas nusikalstamas veikas.
Šalies argumentai
Gynėja skunde nurodo, kad būtinybės riboti J. G. laisvę šiuo metu nėra, kadangi šiuo metu jokie procesiniai veiksmai su įtariamuoju neatliekami, laukiama tam tikrų duomenų išslaptinimo, o šis procesas paprastai užtrunka. Gynėjos manymu, dėl šių priežasčių BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti taikant įtariamajam švelnesnes kardomąsias priemones.
Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Suėmimo kaip ir kitų kardomųjų priemonių taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo nuomone, šioje byloje tokie duomenys yra užfiksuoti 2015-12-16, 2016-02-12 apžiūros protokoluose, 2016-05-17, 2016-06-30, 2016-07-13 specialisto išvadose, 2016-01-04 sekimo protokolo priede, 2016-05-18 parodymų patikrinimo vietoje protokole, įtariamojo E. D. 2016-05-05 apklausos protokole ir kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, tokiu atveju veikos kvalifikavimo ir asmens kaltės klausimai iš esmės nėra sprendžiami, tai daroma išnagrinėjus bylą teisiamajame posėdyje. Taigi, ikiteisminio tyrimo medžiaga analizuojama tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės - suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.
Vilniaus apygardos teismas pratęsė įtariamajam J. G. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo terminą remdamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu, t.y. esant pagrįstam manymui, jog įtariamasis J. G. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie jo teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas (įtarimas) kelių nusikalstamų veikų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veikos ir kiti duomenys.
Įtariamajam J. G. inkriminuojamas nusikaltimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Už šio nusikaltimo padarymą numatyta griežta laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmė. J. G. įtariamas minėtą nusikaltimą padaręs bendrininkų grupe ir remiantis ikiteisminio tyrimo medžiaga tikėtina, kad J. G. inkriminuotas nusikaltimas buvo ne atsitiktinis, o iš anksto suplanuotas, gerai suorganizuotas, padarytas siekiant pasipelnyti. Iš J. G. charakterizuojančios ikiteisminio tyrimo medžiagos taip pat matyti, kad jis anksčiau daug kartų teistas, taip pat dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinkti duomenys apie J. G. anksčiau padarytus nusikaltimus, jų pobūdį, rodo, kad dalį pragyvenimui reikalingų pajamų įtariamasis galėjo gauti iš nusikalstamų veikų. Šių duomenų pagrindu taip pat darytina išvada, kad J. G. yra linkęs nusikalsti.
Remiantis baudžiamosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis, J. G. taikoma kardomoji priemonė – namų areštas, kurios viena iš sąlygų yra bet kokiais būdais ar priemonėmis, taip pat ir per kitus asmenis neieškoti ryšių su E. D., su juo nesusitikinėti ir nebendrauti. Iš šiame ikiteisminiame tyrime slapto sekimo metu užfiksuotų duomenų matyti, kad J. G., kardomosios priemonės – namų arešto taikymo laikotarpiu buvo susitikęs su E. D., todėl tokiu būdu pažeidė minėtoje baudžiamojoje byloje jam taikomos kardomosios priemonės sąlygas. Gynėja skunde nepagrįstai nurodo, kad J. G. su E. D. susitikdavo atsitiktinai, dėl artimo jų šeimų bendravimo, kadangi pagal surinktus duomenis matyti, jog šie susitikimai galimai buvo susiję su naujos nusikalstamos veikos darymu.
Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje J. G. gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Nors gynėjos skunde nurodoma, kad J. G. yra vedęs, turi mažamečių vaikų, nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau legaliai dirbo ir turi galimybę išėjęs į laisvę įsidarbinti, šios aplinkybės nepaneigia būtinybės pratęsti įtariamajam kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminą. Priešingai nei nurodoma gynėjos skunde, tai, kad J. G. bendradarbiavo su teisėsaugos pareigūnais taip pat savaime nepatvirtina, kad įtariamasis ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų ir nesudaro pagrindo įtariamajam taikyti švelnesnes kardomąsias priemones. Kardomoji priemonė – suėmimas neišvengiamai suvaržo suimtojo teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje, BPK 44 straipsnio 1 dalyje ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 5 straipsnio nuostatose, tačiau šiuo atveju be teisių suvaržymo netaikant griežčiausios kardomosios priemonės neįmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje įtvirtintų tikslų. Įvertinus nusikaltimo, kurio padarymu įtariamas J. G., pobūdį, sunkumą bei įtariamojo galimą vaidmenį darant šį nusikaltimą, pripažintina, kad griežčiausios kardomosios priemonės taikymas įtariamajam neprieštarauja proporcingumo principui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normoms bei nepažeidžia Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų.
BPK 122 straipsnyje yra nurodyti tik bendrieji suėmimo skyrimo ar termino pratęsimo pagrindai ir sąlygos, taikomi tęsiant suėmimo terminą iki šešių mėnesių. Pratęsiant suėmimo terminą virš šešių mėnesių be bendrųjų yra būtini ir specialūs suėmimo termino pratęsimo pagrindai – tai ypatingas bylos sudėtingumas ar didelė apimtis (BPK 127 straipsnio 2 dalis). Ypatingą bylos sudėtingumą ar didelę apimtį lemia padarytų nusikalstamų veikų, įtariamųjų ar nukentėjusiųjų bei liudytojų didelis skaičius, dalies proceso dalyvių (nukentėjusiųjų arba liudytojų) gyvenimas užsienio valstybėse, reikalingų duomenų gavimas iš užsienio valstybių įstaigų ir gautų dokumentų vertimas iš užsienio kalbų, daug laiko reikalaujančių ekspertizių atlikimas ir jų sudėtingumas, proceso veiksmų ar kitų dokumentų gausumas ir pan. Iš pateiktos ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad įtarimai pareikšti trims įtariamiesiems, jie įtariami labai sunkaus nusikaltimo padarymu bendrininkų grupe. Įtariamieji galimai disponavo nauja psichotropine medžiaga, o ekspertinė įstaiga neturėjo pamatinės medžiagos pavyzdžio, šio pavyzdžio gavimas ekspertinėje įstaigoje užtruko. 2016-05-18 parodymų patikrinimo vietoje metu paaiškėjo naujos aplinkybės, kurias, pasitelkus specialistus reikėjo papildomai ištirti. Ikiteisminis tyrimas atliekamas aktyviai, atlikta daug ikiteisminio tyrimo veiksmų – kratos, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros, objektų tyrimai, apklausti liudytojai, įtariamieji, taikytos procesinės prievartos priemonės, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką veiksmai. Nėra duomenų, kad ikiteisminis tyrimas būtų vilkinamas, atliekamų procesinių veiksmų kiekis pateisina ikiteisminio tyrimo trukmę.
BPK 127 straipsnio 7 dalies nuostatos nesieja būtinumo per paskutinius du suėmimo taikymo mėnesius atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus su konkrečiu įtariamuoju. Svarbu, jog būtų atliekami ikiteisminio tyrimo veiksmai, pvz. apklausiami kiti įtariamieji, nukentėjusieji ar liudytojai, skiriamos užduotys objektams tirti ir kt. Po paskutinio suėmimo pratęsimo buvo gauta paskirto cheminio tyrimo paskutinė specialisto išvada, surašyti galutiniai pranešimų apie įtarimus projektai, baigti apžiūrėti tyrimui reikšmingi daiktai, surašyti procesinės prievartos priemonės ir išslaptintos medžiagos protokolai. Ikiteisminiame tyrime dar būtina priimti procesinį sprendimą įtariamojo D. K. atžvilgiu, įteikti galutinius pranešimus apie įtarimą dviem įtariamiesiems ir atlikti veiksmus, susijusius su ikiteisminio tyrimo pabaigimu. Šioje bylos tyrimo stadijoje siekiamas rezultatas pateisina J. G. taikomą griežčiausią kardomąją priemonę.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog Vilniaus apygardos teismo nutartis dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino įtariamajam J. G. pratęsimo yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsniu,
nutaria:
įtariamojo J. G. (J. G.) gynėjos Loretos Guižauskienės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 2 d. nutartį.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.