- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-04-13
- Bylos Nr.
- 2-159-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vincas Verseckas, Alė Bukavinienė (pran.), Audronė Jarackaitė
- Ieškovas
- R.Ž.
- Atsakovas
- Ramūno Žuko
- Kategorijos
- 126.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutavusios R.Žuko individualios įmonės kreditorių susirinkimo pirmininko uždarosios akcinės bendrovės ,,Egivana“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 26 d. nutarties, kuria pakeistas Ramūno Žuko individualios įmonės kreditorius, civilinėje byloje Nr.B2-101-159/2006 pagal ieškovo R.Ž. ieškinį atsakovui Ramūno Žuko individualiai įmonei dėl bankroto.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. kovo 14 d. nutartimi R.Žuko IĮ buvo iškelta bankroto byla, o 2005 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. To paties teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančios R.Žuko IĮ kreditorių finansiniai reikalavimai, į III-osios eilės kreditorių sąrašą įrašyta UAB ,,Lietuvos draudimo kreditų draudimas“ ir patvirtintas jos 43 485,39 Lt finansinis reikalavimas (b.l. 49-50).
Šalies argumentai
Kreditorius UAB ,,Draudimo kompanija Neris“ (ankstesnis pavadinimas UAB ,,Lietuvos draudimo kreditų draudimas“) kreipėsi į teismą su prašymu vietoj UAB ,,Draudimo kompanija Neris“ į bankrutavusios R.Žuko IĮ kreditorių sąrašą įrašyti VšĮ ,,Tautvilos inovacija“ su 43 485,39 Lt finansiniu reikalavimu. Nurodė, kad UAB ,,Draudimo kompanija Neris“ pagal 2005 m. gruodžio 20 d. reikalavimų perleidimo sutartį 43 485,39 Lt finansinį reikalavimą perleido VšĮ ,,Tautvilos inovacija“, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 26 straipsnio trečiąja dalimi prašė pakeisti bankrutavusios R.Žuko IĮ kreditorių.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos apygardos teismas 2006 m. sausio 26 d. nutartimi iš bankrutavusios R.Žuko IĮ III-osios eilės kreditorių sąrašo išbraukė UAB ,,Lietuvos draudimo kreditų draudimas“ su 43 485,39 Lt finansiniu reikalavimu ir vietoj jos į III-osios eilės kreditorių sąrašą įrašė VšĮ ,,Tautvilos inovacija“. Nurodė, kad iš 2005 m. gruodžio 20 d. reikalavimų perleidimo sutarties matyti, kad UAB ,,Draudimo kompanija Neris“ už 25 000 Lt atlyginimą perleido VšĮ ,,Tautvilos inovacija“ 43 485,39 Lt reikalavimo teisę į bankrutavusią R.Žuko IĮ (b.l. 145). Iš AB Ūkio banko Šiaulių filialo sąskaitos Nr. 68 išrašo matyti, kad VšĮ ,,Tautvilos inovacija“ pervedė UAB ,,Draudimo kompanija Neris“ 25 000 Lt atlyginimą (b.l. 163). Teismas konstatavo, kad esant nurodytiems įrodymams yra pagrindas tenkinti prašymą (ĮBĮ 26 str.).
Šalies argumentai
Bankrutavusios R.Žuko IĮ kreditorių susirinkimo pirmininkas UAB ,,Egivana“ atskiruoju skundu prašo Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 26 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad VšĮ ,,Tautvilos inovacija“ įrašymas į bankrutavusios R.Žuko IĮ kreditorių sąrašą pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, prieštarauja viešajam interesui. Teismas neatsižvelgė į tai, kad naujasis kreditorius neturėjo teisės pasirašyti reikalavimų perleidimo sutarties, kadangi minėta sutartis prieštarauja viešosios įstaigos veiklos tikslams bei neatitinka įregistruotų veiklos rūšių. VšĮ ,,Tautvilos inovacija“ nuo 2004 m. balandžio 13 d. turi paramos gavėjo statusą, todėl neturi teisės švaistyti lėšų už 25 000 Lt pirkdama kreditorinį reikalavimą, kurio nesiekia atgauti. Šią aplinkybę patvirtina tai, kad VšĮ ,,Tautvilos inovacija“ net nesusipažinusi su bankroto byla ir netapusi bankrutavusios R.Žuko IĮ kreditoriumi 2006 m. sausio 6 d. teismui pateikė prašymą atidėti teismo posėdį dėl administratoriaus pakeitimo, kuriame palaikė administratorių UAB ,,Klaipėdos administratorių biuras“.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Pagal CPK pirmojo skirsnio pirmosios dalies nuostatas, bankroto bylos nagrinėjamos pagal minėto kodekso taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų. Toks specialus įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų tenkinimą ir kt., taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja minėto įstatymo nuostatoms (ĮBĮ 1 str. 3 d.).
ĮBĮ 26 straipsnio trečiojoje dalyje nustatyta, kad įmonės bankroto proceso metu kreditoriaus reikalavimai gali būti perleisti kitam kreditoriui arba asmeniui. Šių reikalavimų eilė, nustatyta pagal ĮBĮ 35 straipsnio nuostatas, nesikeičia.
Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. gegužės 30 d. nutartimi į bankrutuojančios R.Žuko IĮ III-osios eilės kreditorių sąrašą įrašyta UAB ,,Lietuvos draudimo kreditų draudimas“ (dabartinis pavadinimas UAB ,,Draudimo kompanija Neris“) su 43 485,39 Lt finansiniu reikalavimu (b.l. 49-50). UAB ,,Draudimo kompanija Neris“ pagal 2005 m. gruodžio 20 d. reikalavimų perleidimo sutartį 43 485,39 Lt finansinį reikalavimą perleido VšĮ ,,Tautvilos inovacija“ (b.l. 145).
Teisėjų kolegija pažymi, kad vienas iš įstatyme numatytų asmenų pasikeitimo prievolėje būdų - reikalavimo teisės perleidimas (CK 6.116 – 6.122 str.). Reikalavimo teisės perleidimu laikoma sutartis, pagal kurią pradinis kreditorius savo reikalavimo teisę perduoda kitam asmeniui - naujajam kreditoriui, o pats nustoja būti prievolės šalimi. Taigi, reikalavimo teisės perleidimas yra vienas iš prievolės dalyvių pasikeitimo atvejų, kai vietoj vieno asmens atsiranda kitas. Pagal bendrą sutarčių teisės principą teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis sukuria teisines pasekmes ir turi jos šalims įstatymo galią. UAB ,,Draudimo kompanija Neris“ ir VšĮ ,,Tautvilos inovacija“ reikalavimų perleidimo sutarties teisėtumo niekas neginčijo, ji įstatymų nustatyta tvarka nėra pripažinta negaliojančia. Pagal CK 6.101 straipsnio pirmąją dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu, toks reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Tačiau šios aplinkybės byloje nebuvo nustatytos.
Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog esant galiojančiai ir įstatymų nustatyta tvarka nenuginčytai reikalavimų perleidimo sutarčiai ir ĮBĮ 26 straipsnio trečiojoje dalyje numatytai teisei kreditoriui perleisti savo reikalavimus kitam kreditoriui ar asmeniui, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą pripažinti reikalavimo teisės įgijėją VšĮ ,,Tautvilos inovacija“ bankrutuojančios R.Žuko IĮ kreditoriumi.
Apeliantas nurodė, kad VšĮ ,,Tautvilos inovacija“ įrašymas į bankrutavusios R.Žuko IĮ kreditorių sąrašą pažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, prieštarauja viešajam interesui, tačiau nepateikė įrodymų šiam teiginiui pagrįsti, todėl šis argumentas atmestinas.
Atskirojo skundo argumentų dėl reikalavimų perleidimo sutarties pagrįstumo teisėjų kolegija nenagrinėja, nes tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija neturi pagrindo atskirojo skundo motyvais naikinti skundžiamą pirmosios instancijos nutartį.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.