- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-08
- Bylos Nr.
- I-2243-644/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00216-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- A. B.
- Atsakovas
- Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą ir prašė: 1) panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybos 2018-01-08 sprendimą Nr. 18-IL-20-00067-e atsisakyti A. B. išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus; 2) įpareigoti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viešosios tvarkos valdybą išduoti A. B. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (b. l. 2-7).
Pareiškėjas skunde bei jo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2017-12-11 pareiškėjas A. B. kreipėsi į atsakovą ir prašė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. 2018-01-08 buvo priimtas skundžiamas sprendimas, kuriuo Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – ir Kauno AVPK), vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 str. 1 d. 11 p. bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) III skyriaus 16-19 punktais, nusprendė A. B. atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Skundžiamame sprendime atsakovas nurodė, kad pareiškėją charakterizuojančios aplinkybės: 2008-12-23 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 284 str. 1 d.; 2010-09-30 Kauno miesto apylinkės prokuratūros nutarimu jo atžvilgiu nutrauktas ikiteisminis tyrimas, nesant nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 186 str. 1 d. požymių; nuo 2006-08-11 iki 2016-06-09 pareiškėjas baustas 26 kartus už administracinius teisės pažeidimus ir nusižengimus, leidžia daryti išvadą, jog A. B., laikydamas šaunamuosius ginklus, gali kelti grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Įstatymo 17 str. 1 d. 11 p.).
Pareiškėjo manymu, priimtas sprendimas yra neteisėtas, prieštaraujantis konstituciniam teisinės valstybės principui, akivaizdžiai neproporcingas, pažeidžiantis teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad jis nebekelia grėsmės sau pačiam, šeimos nariams, viešajai tvarkai arba visuomenės saugumui, nes yra neteistas (teistumas išnykęs Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 97 str.), per vienerius metus nėra padaręs administracinio teisės pažeidimo, susijusio su neteisėtu ginklo panaudojimu, kėsinimusi į nuosavybę, viešąją ar valdymo tvarką. Be to, pareiškėjas nuo 2014-07-29 vykdo individualią veiklą, gyvena susituokęs, laukia šeimos pagausėjimo, jo šeima neįrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. A. B. kaimynų teiginiai patvirtina, kad jis yra šeimyniškas žmogus, nekonfliktiška asmenybė, draugiškas ir pagalbą suteikiantis kaimynas. Pažymėjo, kad nors įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas padaręs nusikaltimą, tačiau nuo nuteisimo jau praėjo devyni metai, o pagal LR BK 97 str. 3 d. 3 p. asmuo laikomas teistu trejus metus, jeigu jis nuteistas už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą. Administracinių nusižengimų registro duomenimis pareiškėjas yra baustas paskutinį kartą 2016 metais, todėl laikytina, kad jam nebuvo paskirta administracinė nuobauda. Dėl išvardintų priežasčių atsakovas nepagrįstai pripažino pareiškėją asmeniu, kuris kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui ir dėl to neteisėtai atsisakė išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą ir atsiliepime bei paaiškinimais duotais teismo posėdžio metu, nurodė, kad surinkti rašytiniai duomenys (pareiškėjo padarytas nusikaltimas, ikiteisminio tyrimo metu nustatyti neigiamai pareiškėją charakterizuojantys faktai, sistemingas automobilio vairavimas, neturint tam teisės, automobilio-padidinto pavojaus šaltinio - vairavimas, esant neblaiviam, gabenant dujinį ginklą, taip pat sistemingas automobilio vairavimas, naudojantis mobilaus ryšio telefonu) leidžia neigiamai vertinti pareiškėjo elgesį, jo polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, jo netinkamas nuostatas į valstybėje nustatytą tvarką, charakterizuoja pareiškėją kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, nuolat nepaklūstantį jų reikalavimams ir, nepaisant nevienkartinių sankcijų, sistemingai pažeidinėjantį teisės normų reikalavimus. Pareiškėjas, darydamas teisės pažeidimus, rizikuoja ne tik savo, bet ir kitų asmenų sveikata ar net gyvybe, kelia grėsmę viešajai tvarkai, nuosavybei, visuomenės saugumui. Tokie pareiškėjo neatsakingo elgesio faktai pažeidžia įstatyme įtvirtintus rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, keliamus ginklo turėtojui. Darytina išvada, kad išdėstyti pareiškėjo biografijos faktai yra aktualūs nagrinėjamu atveju ir yra pakankamas pagrindas pagrįstai pripažinti, jog pareiškėjas savo elgesiu kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, t. y. patenka į Įstatymo 17 str. 1 d. 11 p. veikimo sritį.
Atsakovo nuomone, pareiškėjo argumentai, jog jis įgijo išsilavinimą, sukūrė šeimą, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, atsižvelgiant į pareiškėjo neatsakingo elgesio faktus, jo padarytų teisės pažeidimų pobūdį, neleidžia teigti, jog pareiškėjui leidimo ginklams neišdavimas yra neproporcinga priemonė. Pareiškėjas savo elgesiu turi įrodyti, kad grėsmės visuomenei dėl jo elgesio nebėra, o tai liudytų tam tikras laikotarpis, per kurį pareiškėjas nenusižengtų teisės aktų reikalavimams, jų nebekartotų ir pan.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
Byloje nustatyta, kad 2017-12-11 prašymu Nr. 17-G-20-05646-e pareiškėjas kreipėsi į atsakovą prašydamas išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai (b. l. 22). Atsakovas (institucija, kuri yra kompetentinga nagrinėti tokio pobūdžio prašymus ir spręsti jų tenkinimo klausimą) 2018-01-08 sprendimu Nr. 18-IL-20-00067-e nusprendė atsisakyti išduoti A. B. leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu – ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui (b. l. 10,11).
Byloje ginčas kilo dėl atsakovo 2018-01-08 sprendimo Nr. 18-IL-20-00067-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nuspręsta A. B. atsisakyti išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Kaip matyti iš pareiškėjo teismui pateikto skundo bei jo atstovės paaiškinimų, savo nesutikimą su atsakovo Sprendimu, A. B. iš esmės grindžia tuo, kad Sprendime nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu atsisakyta patenkinti jo prašymą, nepatvirtina fakto, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, t. y. skundžiamo sprendimo motyvai nepatvirtina Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatų.
Teisėjų kolegija pažymi, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo, kuris reglamentuoja ginklų ir šaudmenų apyvartą, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, paskirtis yra nustatyti ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus ir subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teises ir pareigas. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktas nustato, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policija nurodo atsisakymo išduoti leidimą (panaikinti leidimą) motyvus. Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinis gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).
Iš Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo turinio matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti išduotas ar panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, būtent - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus ir juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2014 m. birželio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais aiškindama Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatą, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bet kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. Be to, administracinėje byloje Nr. A143-974/2014 apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog turi būti vertinamos visos aplinkybės, charakterizuojančios asmenį, norintį gauti leidimą laikyti, nešiotis ginklą. Tik įvertinus visumą surinktų duomenų apie asmenį, galima padaryti pagrįstą išvadą apie tai, ar jis kelia grėsmę įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytoms vertybėms, ar ne.
Įvertinus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto normos aiškinimo, matyti, kad kiekvienas atvejis yra vertinamas individualiai, o pripažinimą, jog asmuo kelią grėsmę kitų asmenų ir savo gyvybei, sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, iš esmės lemia jo veiksmų iki prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus vertinimas. Atitinkamai, vertinant pareiškėjo charakteristikas ir biografiją, turi būti atsižvelgiama į pareiškėjo veiksmų pobūdį, t. y. į kokius visuomenės gėrius šiomis veikomis buvo kėsintasi ir kokia atsakomybė (baudžiamoji ar administracinė) už tuos veiksmus buvo taikoma, taip pat į sunkumą, pakartotinumą bei tai, kiek laiko yra praėję nuo minėtų veiksmų atlikimo iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pateikimo (žr., pvz., LVAT 2018 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-136-1062/2018).
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, iki prašymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus (2017-12-11) pateikimo, baudžiamąja tvarka teistas vieną kartą – 2008 m. gruodžio 23 d. teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-3714-738/2008 (b. l. 26,27) pagal BK 284 str. 1 dalį (viešoje vietoje, prie restorano, pareiškėjas, būdamas neblaivus, įžūliu elgesiu, be jokios priežasties prikibo prie nukentėjusiojo, tyčia, vieną kartą trenkė ranka nukentėjusiajam į veidą ir išdaužė restorano langą, savo veiksmais pareiškėjas demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką). Vėliau pareiškėjas nuo 2006-08-11 iki 2016-06-09 buvo baustas 26 kartus už administracinius teisės pažeidimus ir nusižengimus: vieną kartą 2010 metais už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam (buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis) bei dujinio ginklo gabenimą; tris kartus baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę neturėdamas tam teisės; du kartus baustas už tai, kad vairavo transporto priemonę, kai atimta teisė vairuoti, penkis kartus baustas už tai, kad vairuodamas transporto priemonę rankomis naudojosi mobilaus ryšio telefonu ir kt. (b. l. 28-42).
Teismo vertinimu, minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu konstatuoti A. B. tyčiniai veiksmai - viešoje vietoje, prie restorano, pareiškėjas, būdamas neblaivus, įžūliu elgesiu, be jokios priežasties prikibo prie nukentėjusiojo, tyčia, vieną kartą trenkė ranka nukentėjusiajam į veidą ir išdaužė restorano langą, tuo demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką, yra pavojingi savaime ir tai liudija pareiškėjo neatsakingumą, nepagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms. Tokie agresyvūs, aplinkinius šokiruojantys ir moralės požiūriu nepriimtini veiksmai, akivaizdžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai (pažymėtina, kad nusikalstama veika, numatyta BK 284 str. 1 dalyje, buvo priskirta prie nusikaltimų viešajai tvarkai). Be to, sistemingas automobilio vairavimas, neturint tam teisės, automobilio vairavimas, esant neblaiviam, gabenant dujinį ginklą, o, už šį pažeidimą netekus teisės vairuoti automobilį, pareiškėjas vis tiek kelis kartus jį vairavo, taip pat sistemingas automobilio vairavimas, naudojantis mobilaus ryšio telefonu, tik patvirtina, kad pareiškėjas kelia akivaizdžią grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.
Vertinant pirmiau nurodytus duomenis, kaip minėta, yra reikšmingas ir jų atsiradimo laike aspektas. Nuo paskutinio pažeidimo padarymo dar nėra praėję nei du metai, todėl teisėjų kolegijos manymu, negalima teigti, kad visi padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto taikymo prasme.
Įvertinusi byloje nustatytų aplinkybių visumą, atsižvelgusi į pirmiau nurodytus pareiškėjo padarytus pažeidimus, padarytų veikų pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, jog atsakovas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, ir atsisakė pareiškėjui suteikti specialią teisę, t. y. netenkino jo prašymo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo.
Vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Teismų praktikoje pripažįstama, jog šiomis nuostatomis iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai bei motyvai.
Iš ginčijamo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018-01-08 sprendimo Nr. 18-IL-20-00067-e, turinio matyti, kuo vadovaujantis priimtas pareiškėjui nepalankus sprendimas. Teisėjų kolegijos vertinimu, anksčiau nurodytos aplinkybės patvirtina, kad ginčijamame sprendime neabejotinai atsispindi faktinis ir teisinis jo priėmimo pagrindas bei motyvacija, toks aktas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija daro išvadą, kad atsakovo priimtas sprendimas – atsisakyti pareiškėjui suteikti specialią teisę, t. y. netenkinti jo prašymo dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus išdavimo, yra teisėtas, pagrįstas galiojančiais teisės aktais, todėl jį naikinti nėra jokio pagrindo. Dėl šių priežasčių atmestinas ir išvestinis reikalavimas dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p.,
nusprendžia:
Pareiškėjo A. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiog Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.