Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-04-13 · Byla Nr. ATP-116-616/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-04-13
Bylos Nr.
ATP-116-616/2017
Teisminio proceso Nr.
4-35-3-00877-2016-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Ernesta Montvidienė
Pažeidėjas
D. Ž.
Administracinė byla Nr. ATP-116-616/2017Teisminio proceso Nr. 4-35-3-00877-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.7.4; 2.15; 3.26.2.
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. balandžio 13 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Ernesta Montvidienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. Ž. skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutarties ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Iš teismu pateiktos medžiagos matyti, kad D. Ž. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 str. 1 d. buvo nubaustas 289 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams už tai, kad 2016 m. liepos 30 d. apie 10 val. 42 min. Radviliškio r., Šeduvoje, Progimnazijos g., ties sankryža su Panevėžio g., vairavo automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,42 promilės girtumas.

Pažeidėjas 2017 m. vasario 28 d. pateikė prašymą Radviliškio rajono apylinkės teismui dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, tačiau Radviliškio rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 13 d. nutartimi D. Ž. prašymo netenkino. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog D. Ž. ir jo motinai nustatytas darbingumo lygis, būtinybė nuolat lankytis pas gydytojus – nėra svarbios ir išskirtinės aplinkybės, jos egzistavo ir pažeidimo padarymo metu, jokios naujos aplinkybės, kurių nebūtų buvę skiriant nuobaudą, neatsirado, todėl nėra pagrindo taikyti ATPK 329 str. nuostatas, nes, pasak teismo, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo dar prieš sėsdamas už vairo, turėjo numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo. Apylinkės teismas savo nutartyje taip pat pažymėjo, kad sutrumpinus D. Ž. specialiosios teisės atėmimo terminą, nebus pasiekti ATPK 20 str. įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Nesutikdamas su žemesnės instancijos teismo nutartimi, D. Ž. pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui, prašydamas panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį ir sutrumpinti jam to paties teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu nustatytą teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

Skunde pažeidėjas nurodo, kad su Radviliškio raj. apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu iškart sutiko, paskirtą baudą sumokėjo, išklausė švietėjišką kursą apie alkoholio daromą žalą, per teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpį nepadarė jokio teisės pažeidimo, praeityje nėra teistas, seniūnijos charakterizuojamas teigiamai, jam buvo nustatytas neblaivus tik mažai viršijantis leistiną girtumo ribą, vairuodamas automobilį manė, kad yra blaivus.

Be to, D. Ž. skunde nurodo, kad nuo 2014-06-11 yra pripažintas iš dalies darbingu (55 procento darbingumas), jo motinai nuo 2013-09-05 nustatytas tik 45 procentų darbingumas, todėl tiek jam, tiek jo mamai nuolat reikia lankytis pas gydytojus. Pažeidėjas žada ateityje laikytis įstatymų ir nebedaryti teisės pažeidimų, teigia, kad paskirtos nuobaudos tikslai jau yra pasiekti.

Atsiliepime į D. Ž. skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) prašo skundo netenkinti, Radviliškio rajono apylinkės teismo nutartį palikti galioti, nes pareiškėjas piktybiškai vykdė priešiną teisei veiką, žinant įstatymo griežtumą ir nuobaudos neišvengiamumą. Institucijos teigimu, pažeidėjas sąmoningai sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių ir visuomenės interesui.

Skundas tenkinamas.

Iš teismui pateiktos medžiagos, skundžiamos nutarties ir pateikto skundo akivaizdu, jog D. Ž. suinteresuotas ankščiau nustatyto termino atgauti teisę vairuoti transporto priemones. Tokią galimybę pažeidėjui numatė ATPK 329 str., galiojęs iki 2016-12-31, kur buvo nustatyta – jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Be abejonės, iš šios teisės normos seka, jog paskyrusi nuobaudą institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą.

Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad D. Ž. paskirtą 289 Eur baudą sumokėjo, mokėsi ir baigė papildomą vairuotojų mokymą, išklausė privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, kad speciali nuobauda (teisės vairuoti transporto priemones atėmimas) vykdoma jau daugiau nei pusę nustatyto laiko. Taigi, D. Ž. atitinka formalias ATPK 329 str. numatytas sąlygas, tą patį pripažino ir apylinkės teismas, tačiau atsisakė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, motyvuodamas tuo, kad jis padarė šiurkštų teisės pažeidimą, kad nėra jokių išskirtinių po teisės pažeidimo padarymo atsiradusių aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti įstatyme numatytą išimtį, ir kad sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą pasiekti nuobaudos tikslų pasiekti neįmanoma. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su apylinkės teismo išvada.

Pirmiausia dėl skundžiamoje nutartyje išdėstytų motyvų būtina pažymėti, jog esminis klausimas, sprendžiant pagal ATPK 329 str. dėl atimtos teisės vairuoti transporto priemones gražinimo anksčiau nustatyto termino, yra tas, ar egzistuoja minėtame administraciniame įstatyme numatytos atitinkamos sąlygos ir ar yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 str. Sprendžiant klausimą dėl ATPK 329 str. taikymo/netaikymo, būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, įvertinti jo požiūrį į nuobaudą bei elgesį iki nuobaudos paskyrimo ir nuobaudos vykdymo metu. Be to, būtina pažymėti, kad ATPK 329 str. nuostatos galimybę sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą sieja su aplinkybėmis, egzistuojančiomis nuobaudos vykdymo metu, ir nenumato apribojimo taikyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą asmenims, kuriems nuobauda paskirta už pavojingą ar už mažiau pavojingą teisės pažeidimą. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas, jau pasiekė jai keliamus tikslus, bet ne su kažkokiomis konkrečiomis išskirtinėmis aplinkybėmis, yra sietini ATPK 329 str. numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 str. įtvirtintas teisingumo principas ir nuostata, kad teisingumą vykdo teismai, reiškia, kad konstitucinė vertybė yra ne pats sprendimo priėmimas teisme, bet būtent teismo teisingo sprendimo priėmimas. Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo inter alia 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai). Taigi, užtikrinant konstitucinį teisinės valstybės principą, teismui, atsižvelgus į visas reikšmingas aplinkybes, yra suteikta galimybė individualizuoti griežtą nuobaudą.

Šioje byloje D. Ž. pagal ATPK 126 str. 1 d. nubaustas už tai, kad vairavo transporto priemonę (automobilį) būdamas neblaivus, jam buvo nustatytas 0,42 promilių girtumas – tik nežymiai - 2/100, viršijantis leistiną normą (0,4 promilės). Dėl to aukštesnės instancijos teismas nesutinka su Institucijos atsiliepime išreikšta pozicija, kad D. Ž. piktybiškai, sąmoningai vykdė priešingą teisei veiką. Teismo nuomone, D. Ž. padarytas pažeidimas yra daugiau atsitiktinis, padarytas klystant dėl savo būsenos. Šios nutarties priėmimo dieną D. Ž. atimta teisė vairuoti transporto priemones jau daugiau nei 8 mėnesiai, per šį laikotarpį jis nepadarė naujų administracinių pažeidimų, tarp jų Kelių eismo taisyklių pažeidimų. Iki minėto teisės pažeidimo padarymo D. Ž. niekada nebuvo baustas administracine tvarka už itin grubius, pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas nuobaudas už du padarytus (2011 metais ir 2015 metais; abu kartus nesegėjo automobilyje įrengtų saugos diržų) Kelių eismo taisyklių pažeidimus pareigingai atlikdavo ir Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu inkriminuoto pažeidimo padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų už tos pačios rūšies teisės pažeidimus neturėjo. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog D. Ž. dėl ligos (ar būklės), atsiradusios nuo vaikystės, nuo 2014-06-11 iki 2051-06-04 nustatytas tik 55 % darbingumas, todėl nekyla abejonių, kad jis turi periodiškai lankytis pas gydytojus. Gyvenamosios vietos seniūnija neturi nusiskundimų dėl D. Ž. elgesio, jo šeimoje auga mažametis vaikas. Vien dėl to, kad visos šios aplinkybės egzistavo ir pažeidimo padarymo metu, apylinkės teismas faktiškai jas įvertino D. Ž. nenaudai. Apygardos teismas nepritaria tokiam vienareikšmiškam vertinimui konkrečiu atveju.

Taigi, aptartos aplinkybės nerodo, jog D. Ž. dėsningai, piktybiškai pažeidinėtų įstatymus, kad nedaro išvadų dėl įstatymams prieštaraujančio savo elgesio, kad skiriamos nuobaudos jam įtakos nedaro.

Tai, kas paminėta, byloja apie D. Ž. norą taisytis, apie jo neigiamą požiūrį į savo padarytą teisės pažeidimą, apie būtinybę, pablogėjus sveikatos būklei, turėti teisę vairuoti transporto priemones. Aukštesniojo teismo nuomone, nustatytų ir šioje nutartyje aptartų aplinkybių visuma patvirtina pakankamą paskirtos administracinės nuobaudos baudžiamąjį poveikį administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu. Jau pritaikytas specialiosios teisės atėmimo terminas (daugiau nei 8 mėnesiai; specialios teisės atėmimo pabaiga – 2017-07-30) ir paskirta sumokėta bauda yra pakankamos priemonės ATPK 20 str. įtvirtintiems administracinės nuobaudos tikslams pasiekti konkrečiu atveju.

Pažymėtina, kad specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies. Tuo realizuojamas konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Asmens veiklos suvaržymai, kuriuos jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 3 punktu,

nutaria:

panaikinti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 13 d. nutartį ir D. Ž. prašymą tenkinti – Radviliškio rajono apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 11 d. nutarimu paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą sutrumpinti iki 9 (devynių) mėnesių – iki 2017-04-30.

Nutartis įsiteisėja jo paskelbimo dieną ir yra neskundžiamas.

Teisėja Ernesta Montvidienė