Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo L. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-16729-584/2016 pagal ieškovo L. K. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo L. K. ieškinį atsakovei I. K. dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, santuokoje įgyto turto padalijimo, kompensacijos priteisimo. Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei priklausantį nekilnojamąjį turtą: nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jį perleisti, įkeisti kitiems asmenims. Nurodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir atsakovei perleidus ginčo namą, būtų pažeisti ieškovo interesai, teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi ieškovo prašymą atmetė.Teismas sprendė, kad ieškovas nereiškia reikalavimo priteisti jam dalį turto natūra, todėl laikinosios apsaugos priemonės atsakovės turto atžvilgiu nebaigtam statyti gyvenamajam namui, (duomenys neskelbtini), nėra tiesiogiai susijęs su pareikštais reikalavimais.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmes – taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas nepagrįstai nurodė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės nėra tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais. Ieškovas nereiškia reikalavimo jam natūra priteisti ½ dalį gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tačiau prašo pripažinti ½ dalį šio gyvenamojo namo bendrąja daline nuosavybe. Neareštavus atsakovės vardu registruoto nebaigto statyti gyvenamojo namo ir atsakovei perleidus šį turtą tretiesiems asmenims, ieškovo reikalavimas šį turtą pripažinti bendrąja daline nuosavybe iš esmės taptų nebeįgyvendinamas. Teismas turi įvertinti pareikšto reikalavimo dydį, atsakovės turtinę padėtį, elgesį ir kitas aplinkybes (CPK 177 str. 1 d.). Ieškovo reikalavimas yra turtinio pobūdžio. Atsakovei perleidus gyvenamąjį namą tretiesiems asmenims, atsakovė neturėtų pakankamai lėšų išmokėti ieškovui kompensaciją. Atsakovė yra fizinis asmuo, o prašoma priteisti ieškovui 12 350 Eur kompensacijos suma yra labai didelė. Nėra duomenų, kad atsakovė, perleidusi gyvenamąjį namą tretiesiems asmenims, bus pajėgi išmokėti ieškovui kompensaciją. Dėl Asmens duomenų apsaugos įstatymo ribojimų ieškovas nežino atsakovės materialinės padėties. Atsakovė turimą turtą gali paslėpti, perleisti tretiesiems asmenims ar kitokiu būdu apsunkinti savo turtinę padėtį. Aplinkybė, kad šalys bendrai ėmė kreditą įsigyti žemės sklypą ir pasistatyti gyvenamąjį namą, atsakovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl dalies įmokų pagal kredito sutartį priteisimo iš ieškovo (civilinė byla Nr. e2-13588-151/2016), patvirtina, kad pakankamai lėšų sumokėti ieškovui kompensaciją atsakovė neturėtų. Nenustačius akivaizdaus ieškinio nepagrįstumo bei esant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai, kad nesiėmus laikinos apsaugos, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, teismas turėjo pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Netaikius laikinųjų apsaugos priemonių būtų pažeisti ieškovo interesai, nes gyvenamąjį namą šalys pradėjo statytis už bendrai pasiskolintas lėšas, paskolą šiai dienai moka ir ieškovas. Laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumą pagrindžia ir tai, kad atsakovė vengia susitarti su ieškovu dėl turto atidalijimo.Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra pagrįsta ir teisėta.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti. Pagal laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtį ir esmę, siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnis) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje AB „Specializuotas transportas“ v. VšĮ Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centras, bylos Nr. 2-1868/2010). Teismas gali padaryti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, jeigu yra reali grėsmė, kad vienas sutuoktinis jį perleis kitiems asmenims, suvaržys, sunaudos ar sunaikins. Šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas – užtikrinti, kad šalių santuokoje įgyto turto kiekis, vertė ir pan. nepakistų iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės, areštas nebaigtam statyti gyvenamajam namui, esančiam (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jį perleisti, keisti kitiems asmenims, nėra tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais. Teismo sprendimas yra priimamas dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 1dalis). Taigi, ieškovo ieškinio patenkinimo atveju byloje būtų priimtas sprendimas pripažinti, kad šalys bendrojoje dalinėje nuosavybėje įgijo po ½ dalį nekilnojamojo turto - nebaigto statyti pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio statybos baigtumas yra 55 proc., esančio (duomenys neskelbtini); padalinti santuokoje įgytą turtą atsakovei asmeninės nuosavybės teise priteisiant: 0,53 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Kauno r. (vidutinė rinkos vertė 2016 m. sausio 1 d. vertinimu 10 600 Eur); 0,1184 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2016 m. sausio 1 d. vertinimu 15 700 Eur); pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 11 m², esantį (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2016 m. sausio 1 d. vertinimu 427 Eur); pastatą – ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 38 m², esantį (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2016 m. sausio 1 d. vertinimu 1850 Eur); pastatą – viralinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 46 m², esantį (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė 2016 m. sausio 1 d. vertinimu 899 Eur); nebaigtą statyti pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (vidutinė rinkos vertė (55 proc. baigtumo) 2016 m. sausio 1 d. vertinimu yra 8510 Eur); įpareigoti atsakovę ieškovui sumokėti 12 350 Eur dydžio piniginę kompensaciją už jam priklausančią ½ dalį turto, kuris asmeninės nuosavybės teise atitenka atsakovei. Ieškovas nurodo, kad gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), šalys pradėjo statytis už bendrai pasiskolintas lėšas. Atsakovė nesutinka, kad gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), būtų traukiamas į dalintiną turtą ar pripažintas kaip bendroji dalinė nuosavybė. Atsakovės teigimu, nebaigtas statyti gyvenamasis namas jai priklauso asmeninės nuosavybės teise, tai patvirtina nekilnojamojo turto registro išrašas. Atsakovė taip pat nesutinka, kad vienam sutuoktiniui būtų priteistas visas turtas, o antram – kompensacija iš pirmojo sutuoktinio. Pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vykstant teisminiam procesui dėl turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe ir jo padalijimo (minėta, kad atsakovė nesutinka vienam sutuoktiniui priteisti visą turtą), būtina užtikrinti, kad ginčo objektu esantis turtas išlaikytų esamą padėtį – ginčo turto ir jo vertės stabilumą, kol bus priimtas teismo sprendimas. Kitu atveju, atsakovės vardu registruotam, į dalintiną turtą trauktinam turtui nepritaikius laikinosios apsaugos ir atsakovei jį realizavus (pardavus, perleidus ir pan.), gali iškilti reali grėsmė sumažinti šalių santuokos metu įgyto turto mastą iki byla bus išnagrinėta iš esmės, dėl ko pasikeitus dalintino turto mastui gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas galutinio teismo sprendimo įvykdymas. Ieškovas nepagrįstai atsakovės kreipimąsi į Kauno apylinkės teismą civilinėje byloje Nr. e2-13588-151/2016 laiko įrodymu, kad atsakovė neturėtų pakankamai lėšų sumokėti ieškovo prašomą priteisti kompensaciją. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, atsakovės kreipimasis į teismą, siekiant apginti, jos manymu, pažeistas teises, neapibrėžia jos tikros turtinės padėties. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, Teismų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnio 1 dalis). Be to, iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. birželio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-13588-151/2016 civilinę bylą nutraukė, ieškovui atsiskaičius su atsakove (sumokėjus skolą), t. y. pripažinus atsakovės pažeistą teisę.Kita vertus, ieškovas teisingai nurodo, kad ieškiniu iš atsakovės prašoma priteisti 12 350 Eur kompensacija atsakovei kaip fiziniam asmeniui laikytina didele suma. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės galimybė realizuoti jos vardu registruotą turtą, kad į jį negalėtų būti nukreiptas išieškojimas, apsunkintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą arba padarytų neįmanomą, jeigu būtų priimtas ieškovo reikalavimus tenkinantis sprendimas. Atsakovė apeliacinės instancijos teismui galėjo pateikti atsiliepimą į atskirąjį skundą ir įrodymus, kurių pagrindu teismas galėtų spręsti, jog ieškovo prašoma priteisti kompensacijos suma jai nėra didelė, ir tokiu būdu paneigti objektyvios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą (CPK 178 str.). Atsakovei nepateikus duomenų apie turtinę padėtį, pagrindžiančių, jog laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas dėl didelės priteistinos kompensacijos sumos nekeltų grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo vykdymui, konstatuotina, kad pareikšto piniginio reikalavimo suma jai yra didelė, kas taip pat objektyviai padidina teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką. Nagrinėjamam klausimui nėra aktualūs ieškovo argumentai, susiję su šalių paimtos paskolos grąžinimu, priežastys, dėl kurių šalys nesusitaria dėl turto atidalijimo. Šie argumentai išsamiai bus įvertinti išnagrinėjus bylą iš esmės, todėl apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, dėl jų nepasisako. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo, nenustatė, kad prašoma taikyti laikinoji apsauga yra tiesiogiai susijusi su ieškinio reikalavimais, ginčo objektu esančio turto pardavimas, perleidimas teismo sprendimo įvykdymą apsunkintų arba padarytų neįmanomu, todėl tai sudaro pagrindą naikinti apeliacine tvarka peržiūrėtą nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkintinas, uždraustina perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti ieškinyje nurodyto turto nuosavybės teisę kitų asmenų naudai (CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, CPK 145 straipsnio 8 dalimi, 151 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atskirąjį skundą tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 15 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Tenkinti ieškovo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Ieškovo L. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) reikalavimų užtikrinimui uždrausti perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti nuosavybės teises į nebaigtą statyti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), padarant apie tai įrašą Nekilnojamojo turto registre.

Nutartį nedelsiant nusiųsti Turto arešto aktų registro tvarkytojai, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojai, šalims.

Nutartyje nurodytą turtą palikti saugoti turto savininkei I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Nurodyti, kad už nutartyje nurodytų apribojimų pažeidimą turto savininkė atsako nuo nutarties areštuoti turtą paskelbimo jiems momento, o šią nutartį priėmus jai nedalyvaujant – nuo jos įregistravimo turto arešto aktų registre momento.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.