- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-09-07
- Bylos Nr.
- II-61-187/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00228-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Stefanija Sakalauskienė
- Pažeidėjas
- T. M.
nutarimą priėmusios institucijos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei Astai Končienei,
teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal T. M. skundą, dėl Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus 2018 m. liepos 24 d. priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 86-ANR_N-2185-2018, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Telšių apskrities VPK KPS Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistė A. A. 2018 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 86-ANR_N-2185-2018 nubaudė T. M. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 417 straipsnio 3 dalį ir paskyrė 60 Eur baudą, už tai, kad jis 2018 m. birželio 22 d., 19 val. 40 min., Telšių m., Luokės gatvėje, ties namu Nr. 29, vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis.
Telšių apskrities VPK 2018 m. rugpjūčio 13 d. gautas ir Telšių apylinkės teismui 2018 m. rugpjūčio 14 d. persiųstas pareiškėjo T. M. skundas, kuriuo pareiškėjas prašo panaikinti Telšių apskrities VPK KPS Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės (toliau – Institucija) 2018 m. liepos 24 d. nutarimą ir vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu administracinio nusižengimo bylą jo atžvilgiu dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo, nutraukti. Nurodė, kad 2018 m. birželio 22 d. 19.40 val. automobiliu (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. KBU721, išvažiavo iš prekybos centro „IKI“, esančio Telšiuose, Luokės g. 29, kiemo. Kartu buvo jo mama. Tik išvažiavus į pagrindinę gatvę, jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pareigūnas P. K. nurodė, kad jis ir jo kolegos matė, kad jis vairuodamas automobilį, kalbėjo mobiliojo ryšio telefonu, naudodamasis rankomis. Tiek jis, tiek ir jo mama tokias pareigūnų spėliones paneigė, kaltės nepripažino, nes nusižengimo neįvykdė, todėl buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su administraciniu nurodymu. Jis baudos nesumokėjo, kadangi pažeidimo nepadarė, todėl buvo priimtas nutarimas. Nurodė, kad skundžiamas nutarimas buvo priimtas remiantis išimtinai vien pareigūno, kuris surašė administracinio nusižengimo protokolą nurodytomis aplinkybėmis, jų nepagrindžiant jokiais objektyviais įrodymais. Mano, kad kaltinančiai pusei, o būtent policijos pareigūno subjektyviam aplinkybių vertinimui, negali būti suteiktas prioritetas prieš jo ir jo mamos nurodytas aplinkybes. Institucija turėjo galimybes išsireikalauti išklotines, pareigūnai galėjo patikrinti jo ir mamos telefonus, tačiau niekas nebuvo padaryta. Taip pat vadovaujantis Policijos patrulių veiklos instrukcijos nuostatomis, policijos pareigūnai patruliavimo metu visus pažeidimus privalo fiksuoti vaizdo ir garso fiksavimo įranga, tačiau paprašius parodyti tokį įrašą, nurodė, kad to padaryti neturi galimybės. Mano, kad Institucija jokių objektyvių įrodymų, kurie neginčytinai pagrįstų jo kaltę padarius ANK 417 straipsnio 3 dalyje nurodytą nusižengimą nesurinko, o jo pateiktos mobiliojo ryšio telefono išklotinės pavirtina, jog minėtu laiku vairuodamas automobilį mobiliojo ryšio telefonu jis nekalbėjo, institucija nepagrįstai pripažino jį padarius nusižengimą numatytą LR ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir paskyrė 60 Eur baudą, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena negalėjo būti pradėta ir turi būti nutraukta.
Atsiliepimas
Telšių apskrities VPK KPS atsiliepime į skundą nurodė, kad su T. M. skundu nesutinka, mano, jog jis nubaustas pagrįstai. Prašė nuobaudą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas T. M. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti skunde išdėstytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad telefone internetu naudojasi mažai, bet jei naudojamasi, tai irgi matosi išklotinėje. Prieš sustabdant policijos pareigūnams tiek jis, tiek ir mama telefonu nekalbėjo ir nesinaudojo. Jo telefonas buvo džemperio kišenėje ir jis buvo prisisegęs diržu. Rankose telefono neturėjo. Mama telefonu kalbėjo jau po to, kai jį sustabdė, skambino tėčiui. Mano, kad policijos pareigūnai galėjo suklįsti, gal matė, kad jis pasikasė galvą, nes pareigūnai išvažinėjo iš kitos gatvės.
Šalies argumentai
Nutarimą priėmusios institucijos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovė Asta Končienė teismo posėdžio metu nurodė, kad su skundu nesutinka. Nurodė, kad Kelių eismo taisyklės (toliau KET) apibrėžia, kad motorinių transporto priemonių (...) vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Tokie teiginiai, kad nekalbėjo telefonu yra klaidinantys, nes gal jis skaito trumpąsias žinutes, ar tikrina telefono laikrodį, ar naršo internete, ar žiūri kitą mobiliojo ryšio priemonėje esančią informaciją, visa tai yra draudžiama. Kai tarnybinis automobilis yra užvestas įrašymo įranga veikia. Prašė skundą atmesti.
Liudytojas M. B., Telšių apskrities VPK RS vyriausiasis patrulis, paliudijo, kad patruliuojant važiavo Luokės gatve ir pamatė, kaip T. M., kuris tuo metu išvažinėjo iš keliuko, dešine ranka laikydamas telefoną prie ausies, juo kalbėjo. Mašinoje dar buvo moteris. Atstumas buvo nedidelis ir matomumas geras. Telefonas buvo tamsus, spalvos negali pasakyti. Su kuo tą dieną patruliavo, neatsimena.
Liudytojas P. K., Telšių apskrities VPK RS vyriausiasis patrulis, paliudijo, kad buvo gavę iškvietimą ir jau išvažinėdami po iškvietimo iš kiemo į pagrindinę Luokės gatvę pamatė pravažiuojantį sidabrinės spalvos trečios klasės BMW automobilį, kuris važiavo nuo Masčio gatvės pusės link Turgaus aikštės ir vairuotojas kalbėjo telefonu jį prisidėjęs prie ausies. Kolega taip pat patvirtino, kad matė vairuotoją kalbant telefonu. Galėjo jis važiuoti nuo „IKI“ parduotuvės. Tikrai matė, kad kalbėjo telefonu, o ne buvo pakėlęs ranką prie galvos, matė telefoną. Fiksuotas protokole pažeidimo laikas apie 19.40 val. yra tikslus, gali būti skirtumas kelias minutes. Automobilį sustabdė Luokės gatvėje, šviesos ir garso signalais, po to, kadangi vairuotojas nepripažino pažeidimo, taip pat ir kartu važiavusi moteris, buvo nukreiptas į aikštele prie parduotuvės „Žaliasis raistas“ protokolo surašymui. Protokolo surašymas truko apie 20-30 minučių nuo sustabdymo. Kadangi žmogus gali turėti kelis telefonus, apžiūros nedarė, keleivė siūlė pažiūrėti telefono išklotinę, bet telefonai yra išmanūs ir nebūtinai turi būti skambinama. Buvo paaiškinta, kad jei nesutinka, gali pasiimti išklotinę ir kreiptis į teismą. Pagal KET negali laikyti telefono rankose.
Liudytoja A. M., T. M. mama, parodė, kad su sūnumi važiavo iš „IKI“ parduotuvės. Pasisukus iš „IKI“ į pagrindinę gatvę ir pavažiavus kelis metrus, juos su švyturėliais ir garsiniu signalu sustabdė policija. Priėjęs pareigūnas prisistatė, paprašė dokumentų. Patikrinęs dokumentus paklausė ar žino dėl ko sustabdė, paiškino, kad sūnus vairuodamas kalbėjo telefonu. Sūnus tikrai telefonu nekalbėjo ir neturėjo jo rankose, telefonas buvo džemperio kišenėje ir buvo prisisegęs diržu. Pareigūnas liepė pasukti prie „Žalio raisto“. Pasukus, dar ilgai bandė įtikinti sūnų, kad kalbėjo telefonu, jai net neleido nieko paaiškinti. Sūnus nesutiko. Pareigūnas nuėjo į automobilį surašyti protokolo, sūnus laukė lauke. Protokolą rašė nuo 19.40 iki 19.50 val., bet pareigūnas dar ilgai sėdėjo mašinoje. Jie išvažiuojant iš „IKI“ pareigūnų automobilio nematė. Sūnus yra tvarkingas vairuotojas, per 7 metus neturi nei vieno pažeidimo. Jei būtų kalbėjęs telefonu, būtų jau kitą dieną sumokėję tuos 30 Eur, o ne laukę ir 60 Eur ir dar būtų ji pati atsiprašiusi pareigūnų. Ji išėjusi iš parduotuvės turėjo savo telefoną, bet jis buvo padėtas pas ją ant kelių ir sūnui jo nedavė. Ji skambino telefonu vyrui jau po to, kai buvo sustabdyti ir pareigūnas buvo išėjęs rašyti protokolo, tai buvo po 19.40 val. Nurodė, kad jos telefono Nr. pabaigoje ...712. Tiek ji, tiek sūnus, tiek vyras visi turi tik po vieną telefoną. Pareigūnas paaiškino, jog jei nesutinka, reikia parašyti, kad nesutinka taip ir parašė. Nežino, kodėl pareigūnai apkalba sūnų, mano, kad paprasčiausiai galėjo suklįsti, sūnui pakėlus ranką prie galvos, galėjo pamanyti, kad kalba telefonu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos teisenos tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.
Nagrinėjamoje byloje skundžiamas Telšių apskrities VPK KPS Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės A. A. 2018 m. liepos 24 d. nutarimas Nr. 86-ANR_N-2185-2018, kuriuo už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą T. M. paskirta 60 Eur bauda.
Administracinis nusižengimas yra LR ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-2014).
Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.
Telšių apskrities VPK KPS Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės 2018 m. liepos 24 d. nutarimu konstatuota, kad T. M. padarė ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, t. y. jis 2018 m. birželio 22 d., 19 val. 40 min., Telšių m., Luokės gatvėje, ties namu Nr. 29, vairuodamas transporto priemonę, naudojosi mobiliojo ryšio priemonėmis rankomis, tuo pažeidė KET 20 punkto reikalavimus.
ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyta jog (...) draudimo, vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo šešiasdešimt iki devyniasdešimt eurų.
KET 20 punkte nurodyta, kad motorinių transporto priemonių (...) vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas. Transporto priemonių vairuotojai turi vengti bet kokių su transporto priemonės vairavimu nesusijusių veiksmų.
Pareiškėjas T. M. ginčija Telšių apskrities VPK KPS 2018 m. liepos 24 d. nutarimo pagrįstumą ir teigia, kad administracinio nusižengimo nepadarė, t. y. vairuodamas automobilį, rankomis telefonu nesinaudojo ir negalėjo naudotis, nes, telefonas buvo džemperio kišenėje, o jis prisisegęs diržu. Nurodo, kad jis galėjo pakelti ranką pasikasyti galvą ar panašiai, o pareigūnai tai pamatę, galėjo pagalvoti, jog jis kalba telefonu. Nurodo, kad policijos pareigūnas nebandė aiškintis ar pažiūrėti kur yra telefonas, pažiūrėti išeinančius ir įeinančius skambučius, nesiklausė jo mamos, liudytojos A. M. paaiškinimų. Jo manymu priimtas nutarimas visiškai neįsigilinus į situaciją, remtąsi vien policijos pareigūno paaiškinimais, nebuvo bandoma išsireikalauti išklotinių, taip pat nesuteikė jam teisės susipažinti su filmuota medžiaga. Nutarime nustatytoms aplinkybėms paneigti jis pateikė savo ir mamos, kuri buvo kartu mašinoje telefonų išklotines. Kaip matyti iš T. M. telefono Nr. (duomenys neskelbtini )išklotinės, iš jo telefono 2018 m. birželio 22 d. buvo siųsta tik SMS žinutė 22:04 val., iš A. M. priklausančio telefono, kurio Nr.(duomenys neskelbtini), 2018 m. birželio 22 d. skambinta buvo 19:48 val. trukmė 05.07 min., po to skambinta buvo 20:31 val. trukmė 19.08 min. (b. l.5,6). Išklotinėse matyti, kad buvo fiksuojamos SMS žinutės, kiti duomenys bei mobilusis internetas, tačiau visiškai kitu laiku, nei nurodyta protokole ir nutarime. Taigi iš pateiktų telefono skambučių išklotinių matyti, kad iki policijos pareigūnų užfiksuoto pažeidimo padarymo laiko, t. y. 19.40 val. nei iš T. M., nei iš A. M. telefonų skambinta nebuvo. Skambinta iš A. M. priklausančio telefono buvo jau po to, kai užfiksuotas nusižengimas ir rašomas protokolas.Tokias aplinkybes nurodė ir liudytoja A. M., kuri nurodė, kad pareigūnui nuėjus rašyti protokolo, ji paskambino vyrui. Institucijos priėmusios nutarimą atstovė akcentavo, kad pagal KET 20 punktą vairuotojams draudžiama naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas, t. y. nebūtina kalbėti telefonu, pakanka skaityti trumpąsias žinutes, ar tikrinti telefono laikrodį. Tačiau kaip matyti iš pateiktų išklotinių, mobiliuoju internetu 2018 m. birželio 22 d. minėtuose telefonuose naudotasi nebuvo. Kaip matyti iš T. M. paaiškinimų, apklaustų liudytojų A. M., M. B., P. K. parodymų, T. M. nuo pat pradžių nepripažino padaręs administracinį nusižengimą. Jo parodymai nuo pat pradžių nuoseklūs, kad jis vairuodamas automobilį telefonu nekalbėjo ir jo rankose nelaikė. Jau surašant administracinio nusižengimo protokolą jis atsisakė pasirašyti ir nurodė, kad nesutinka su pažeidimu. Tačiau, kaip nurodė liudytojas P. K., nors jam ir buvo pasiūlyta pažiūrėti telefonų skambučius, jis tai padaryti atsisakė, nes žmogus gali turėti kelis telefonus ir neaišku su kuriuo galėjo kalbėti. Tačiau kur buvo padėtas telefonas ši aplinkybė taip pat nėra nustatyta.
Nors liudytojais apklausti policijos pareigūnai netiksliai nurodė aplinkybes, kur važiavo T. M., kai buvo pastebėtas kalbantis telefonu, tačiau abu pareigūnai nurodė matę, kad T. M. telefoną laikė dešine ranka prie ausies, kas reiškia, kalbėjimą telefonu. Tačiau aukščiau aptarta skambučių išklotinių analizė paneigia būtent šią aplinkybę.
Teismo vertinimu institucija nesurinko pakankamai įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti neabejotiną išvadą, kad T. M. padarė jam inkriminuota administracinį pažeidimą. Nevertinant liudytojų parodymų, kurie yra subjektyvūs, kitų įrodymų pagrindžiančių, jog T. M. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje, byloje nėra. Byloje nėra pateiktas nusižengimą užfiksavęs vaizdo įrašas. Institucijos atstovė paaiškino, kad jei policijos tarnybinis automobilis yra užvestas, tai pažedimai yra fiksuojami vaizdo ir garso įranga, tačiau nurodė, kad praėjo daug laiko, o įrašai saugomi tik 1 mėnesį, todėl nėra galimybės pateikti. Atkreiptinas dėmesys, kad T. M. jau protokolo surašymo metu, tai yra iš karto nurodė, kad jis nepripažįsta ir nesutinka su pažeidimu, todėl pareigūnai turėjo galimybę prie protokolo iš karto pridėti ir vaizdo įrašą, kuriame būtų užfiksuotas daromas pažeidimas, tačiau to nepadarė. Pažymėtina, kad T. M. jau skunde nurodė, kad nors jis ir prašė parodyti jo užfiksuota nusižengimą, tai nebuvo padaryta.
Visos šios išvardytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pažeidimas nebuvo ištirtas išsamiai, policijos pareigūnai nesiekė įrodyti pažeidimo, kai būtent institucija, surašiusi nutarimą, turėjo galimybę ir prievolę įrodyti pažeidimą. Šiuo atveju neabejotina, kad bylos medžiaga surinkta ir pateikta teismui aplaidžiai, atsižvelgiant į tai, kad T. M. nuo pat pradžių nepripažino padaręs nusižengimą.
Administracinių nusižengimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Taigi, teismas byloje esančius duomenis, policijos pareigūnų ir liudytojų paaiškinimus laiko nepakankamais administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltei neabejotinai pagrįsti, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, T. M. skundas tenkintinas, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinio nusižengimo teisena nutrauktina (LR ANK 642 straispnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,
nutaria:
skundą tenkinti.
Panaikinti Telšių apskrities VPK KPS Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo grupės specialistės A. A. 2018 m. liepos 24 d. nutarimą Nr. 86-ANR_N-2185-2018 administracinio nusižengimo byloje ir administracinio nusižengimo bylos teiseną T. M. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.