Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-07-09 · Byla Nr. N1-125-517/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-07-09
Bylos Nr.
N1-125-517/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-39647-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rinaldas Adamonis
Kaltinamasis
K. B.
Nukentėjusysis
E. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. N1-125-517/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39647-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.1 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018m. liepos 09d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis,sekretoriaujant K. S. ir V. K.,prokurorui Liudui Žukliui,kaltinamajam K. B.,

nepilnamečio kaltinamojo K. B. atstovei pagal įstatymą(civilinei atsakovei)-motinai E. B.,

gynėjui V. G.,nukentėjusiajai E. D.,

nepilnametės nukentėjusiosios E. D. atstovui pagal įstatymą(civiliniam ieškovui)-tėvui A. D.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys nesklebtini), Ukmerėgs m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis 8 kl. išsilavinimą, nevedęs, ne karo prievolininkas, niekur nesimokantis ir nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281 straipsnio 1 dalį,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. B., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

2016m. rugpjūčio 21d., apie 16¹⁰ val., dienos metu, kaltinamasis K. B., kaip asmuo, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, ties pastatu, esančiu adresu: (duomenys neskelbtini), vairuodamas motociklą „Yamacha 125 SR “, be valstybinio numerio ženklo, kuriam nustatyta tvarka nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, pažeidė Kelių eismo taisyklių(toliau-KET) 14p.(„ Draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės “), 127p,(„ Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas “) ir 128p.(„ Jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas(jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams “)) reikalavimus ir sukėlė eismo įvykį, t.y. važiuodamas keliu, būdamas neatidus ir neatsargus, nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusią pėsčiąją-pil. E. D. ir ją sužalojo, kuriai buvo padaryti dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio ir dešinio blauzdikaulio artimojo galo priekinio krašto lūžiai(su galimu PKR pažeidimu), plėštinė dešinio dilbio žaizda, dešinio ar kairio(nurodyta lokalizacija priešinga) klubo ir dešinio kelio sričių odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis ir abiejų sėdmenų nubrozdinimai bei paviršiniai galvos odos sužalojimai(nekonkretizuoti) ir galvos smegenų sukrėtimas, kas sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šlaunikaulio ir blauzdikaulio lūžių sveikata nukentėjusiajai E. D. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis K. B., duodamas parodymus byloje, kuriuos patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kaltu, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, neprisipažino ir parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną jis su motociklu važinėjosi po Jakutiškių kaimą, Ukmergės rajone, buvo užsukęs į kaimo pradžioje esančią aikštelę, kelis kartus pravažinėjo ir pro keliu vaikštinėjusias seseris D ir E. G.. Tuo metu merginos ėjo, išsidėsčiusios viena šalia kitos per pusę kelio važiuojamosios dalies ir iš kelio nesitraukė. Apsisukęs aikštelėje, jis važiavo keliu kaimo bibliotekos kryptimi, greitis buvo ne didesnis kaip 40 km/h. Matė vėl keliu einančias seseris D ir E. G., kurios buvo išsidėsčiusios per visą kelio važiuojamąją dalį. Jis važiavo į einančių merginų pusę joms iš už nugaros. E. D. ėjo jo motociklo judėjimo pusėje, t.y. dešinėje pusėje. Merginos nuo kelio nesitraukė, kurios, tik likus apie 5 m atstumui iki jų, atsisuko į jo pusę. Kadangi tarp E. D. ir kitos merginos buvo apie 1,5 m tarpas, jis galvojo, kad šio atstumo pakaks jam saugiai pravažiuoti, tačiau, likus 1 m atstumui, E. D. staiga padarė judesį į dešinę, pakišdama koją, ko pasekoje jis, nespėjęs sureaguoti, nestabdydamas, partrenkė keliu ėjusią E. D., po ko, čiuoždamas keliu, su motociklu nuslydo į priešingos kelio pusės griovį.

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis K. B. neprisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1d., jo kaltė yra pilnai įrodyta nukentėjusiosios E. D., jos atstovo pagal įstatymą-tėvo A. D. ir liudytojų S. D., G. D., E. G. ir R. F. parodymais, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu(b.l. 99-101, t. 1) ir schema bei fotolentelėmis prie minėto protokolo(b.l. 102-107, t. 1), transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu(b.l. 110-112, t. 1) ir fotolentelėmis prie minėtų protokolų(b.l. 113-117, t. 1), neblaivumo(girtumo) nustatymo alkoholio matavimo prietaisu rodmenų kvitais(b.l. 122, 124, t. 1), specialisto išvadomis etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti(b.l. 129, 131, t. 1), teismo medicinos ekspertui pateiktų medicininių dokumentų su padarytais įrašais apie asmens sužalojimo faktą, kaip kitų objektų, apžiūros protokolu(b.l. 138-139, t. 1), teismo medicinos specialisto išvada(b.l. 158-160, t. 1) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Nukentėjusioji E. D., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną ji kartu su savo seserimis S ir G ir pussesere E. G. vaikštinėjo po Jakutiškių kaimą, Ukmergės rajone, o tuo metu po kaimą su motociklu važinėjosi jos buvęs draugas K. B., su kuriuo ji jau apie dvejus metus yra nutraukusi santykius ir nebedraugauja. Jos buvo nuėjusios prie kaimo bibliotekos, kur sėdėjo ant laiptų. Kur po to jos ėjo, ji negali pasakyti, nes po susidūrimo su K. B. vairuojamu motociklu buvo patyrusi glavos smegenų sukrėtimą, todėl niėko neatsimena, tačiau iš seserų ir pusseserės pasakojimų sužinojo, kad K. B., pirmą kartą pravažiuodamas su motociklu, vos jos nepartrenkė, kuriam pravažiavus, nuo sukelto vėjo gūsio jai net buvo pasikėlę plaukai, o antrą kartą ją su motociklu partrenkė. Dar jai pasakojo, kad partrenkimo metu ji stovėjo kelkraštyje, vienoje pusėje su pussesere E, atsisukusi veidu į atvažiuojantį K. B., o kitoje kelkraščio pusėje stovėjo jos seserys S ir G. Po jos partrenkimo K. B. pabėgo iš įvykio vietos. Sąmonę ji atgavo tik Ukmergės ligoninėje. Eismo įvykio metu jai buvo lūžęs dešinės kojos kaulas, sužalota ranka, ji patyrė galvos smegenų sukrėtimą.

Nepilnametės nukentėjusiosios E. D. atstovas pagal įstatymą-tėvas A. D. teisme parodė, kad jo dukros atostogavo pas švogerį, gyvenantį (duomenys neskelbtini), o jis tuo metu buvo Kauno rajone. Sužinojęs apie eismo įvykį, jis tik sekančią dieną atvyko į ligoninę, tačiau dukra E dėl patirto galvos smegenų sukrėtimo apie eismo įvykį jam pasakoti nieko negalėjo. Iš pradžių jie buso išsigandę, galvojo, kad dėl įvykio yra kalta pati dukra, kuri mėgsta pavaidinti, gal norėdama pasimaivyti ar pagąsdinti, pakišant koją, tačiau dukra sakiusi, jog ji nieko nedarė ir yra nekalta. K. B. jiems grasino, rašė visokias SMS žinutes.

Liudytoja G. D., patvirtindama savo ikiteisminio tyrimo metu duotus, teisme parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną ji kartu su savo seserimis S ir E ir pussesere E. G. vaikštinėjo po Jakutiškių kaimą, Ukmergės rajone, o tuo metu po kaimą su motociklu važinėjosi K. B.. Jos buvo nuėjusios prie kaimo bibliotekos, kur sėdėjo ant laiptų. Sugalvojusios dar pasivaikščioti, išėjo į gatvę. Matė, kaip kaimo pradžioje esančioje aikštelėje su motociklu „ draskėsi “ K. B., kuris, važinėdamasis, „ raižė saulutes “. Po to K. B., išvažiavęs iš aikštelės, pradėjo važiuoti link jų. Kadangi K. B. važiavo greitai, jos, būdamos išsigandusios, pasitraukė į šalikelę. Tuo metu ji su seserimi S stovėjo vienoje kelkraščio pusėje, o kita sesuo E ir pusseserė E buvo priešingoje kelkraščio pusėje, iš kurių sesuo E stovėjo, vieną koją būdama pastačiusi ant asfalto. Jos sesuo E buvo pasisukusi veidu į atvažiuojantį K. B., kuri stovėjo vietoje ir nesitraukė nei į vieną pusę. Matė, kaip K. B. važiavo tiesiai link jos sesers E. Mano, jog K. B. galvojo, kad sesuo pasitrauks, tačiau taip neįvyko, ko pasekoje K. B., nepristabdęs, kliudė kelkraštyje stovėjusią seserį E ir ją partrenkė, o pats, po susidūrimo pargriuvęs ant šono, su motociklu nučiuožė į priešingos kelio pusės griovį. Prieš pat susidūrimą su K. B. vairuojamu motociklu sesuo E jokio judesio nedarė, t.y. kojos iškėlusi nebuvo. Šias aplinkybes liudytoja G. D. patvirtino tiek atliktos akistatos su kaltinamuoju K. B. metu, tiek su ja atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu(b.l. 31-35, 96-98, t. 1)

Liudytojos S. D. ir E. G., duodamos parodymus byloje, ir teisme pilnai patvirtino savo sesers(pusseserės)-liudytojos G. D. aiškinamas eismo įvykio aplinkybes, kurios abi papildomai nurodė, kad K. B. pilnai galėjo apvažiuoti kelkraštyje stovėjusią E. D., K. B. pravažiuoti netrukdė, prieš susidūrimą jokio judesio nedarė, juolab, kad visa kelio važiuojamoji dalis buvo laisva, kuria, pasak liudytojos S. D., galėjo pravažiuoti ir automobilis. Viena iš liudytojų E. G. savo duotus parodymus patvirtino su ja atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu(b.l. 40-45, t. 1).

Liudytojas R. F., patvirtindamas savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teisme parodė, kad tikslios datos neatsimena, įvykio dieną jis, sportuodamas bėgiojo, po Jakutiškių kaimą, Ukmergės rajone. Matė per kelią su mergaičių kompanija vaikštinėjančią E. D., kurios ėjo nuo kaimo bibliotekos pusės. Mergaitės ėjo per kelią eilute. Kas ėjo arčiau kelkraščio, jis negali pasakyti, nes neatsimena, negalėdamas pasakyti, ir kurioje vietoje ėjo E. D.. Jis prabėgo, su mergaitėmis prasilenkdamas. Matė iš priekio su motociklu atvažiuojantį K. B., kuris prieš tai buvo nuvažiavęs į kaimo pradžioje esančią aikštelę ir, apsisukęs, grįžinėjo atgal. Jis nuo keliu ėjusių mergaičių jau buvo nubėgęs apie 50 m metrų, kai prasilenkė su iš priekiu atvažiuojančiu K. B.. Bėgdamas toliau, jis, pasukęs galvą, vis per kairįjį petį pasižiūrėdavp atgal, kaip važiuoja K. B., tačiau pastarojo vairuojamam motociklui likus apie 4 m iki mergaičių, jis nusisuko ir, žiūrėdamas į priekį, bėgo toliau. Atsisuko atgal tik tuo metu, kai išgirdo motociklo slydimo garsą. Visą dėmesį jis buvo nukreipęs į motociklą, o į mergaites tuo metu nežiūrėjo. Apibėgęs ratą, grįžinėdamas atgal, jis matė ant kelio gulinčią E. D., kuri gulėjo toje kelio pusėje, kur yra kaimo biblioteka. Paties motociklo susidūrimo su E. D. momento jis nematė.

Iš byloje esančio kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad autoįvykio vieta yra Jakutiškių gatvės, esančios Jakutiškių km., Deltuvos sen., Ukmergės raj., atkarpa. Įvykio vietos, kuri buvo fotografuojama, apžiūros metu pildytame apžiūros protokole ir braižytoje schemoje yra nurodyta oro sąlygos, kelio dangos būklė, kelio aplinka, kelio ruožo matavimo matmenys, autoįvykyje dalyvavusios motorinės transporto priemonės, t.y. motociklo „Yamacha 125 SR “, be valstybinio numerio ženklo, paliktų pėdsakų(įbrėžimų ant asfaltuotos kelio dangos, slydimo žymių ir išsimėčiusių detalių) ir buvusios parblokštos nukentėjusiosios E. D. gulėjimo išsidėstymo vietos kelio važiuojamojoje dalyje, užfiksuotos po susidūrimo eismo įvykio vietoje(b.l. 99-107, t. 1).

Iš byloje esančio transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK, kurio buveinė yra adresu: Vytauto gt. Nr. 109, Ukmergės m., vidiniame kieme buvo atlikta iš įvykio vietos nutraluotos eismo įvykyje dalyvavusios motorinės kelių transporto priemonės, t.y. motociklo „Yamacha 125 SR “, be valstybinio numerio ženklo, apžiūra. Apžiūros metu buvo nustatyti neregistruotos motorinės transporto priemonės išoriniai sugadinimai(b.l. 110-117, t. 1). Po motorinės transporto priemonės apžiūros motociklas, kaip daiktinis įrodymas, yra prijungtas prie baudžiamosios bylos medžiagos(b.l. 118-119, t. 1).

Po įvykusio eismo įvykio patikrinus tiek kaltinamojo K. B., tiek ir nukentėjusiosios E. D. fiziologinę būseną alkoholio matavimo prietaisu neblaivumui(girtumui) nustatyti, buvo nustatyta, kad abu asmenys yra blaivūs(b.l. 122, 124, t. 1). Tokie patys rezultatai buvo gauti, ir patikrinus abiejų eismo įvykio dalyvių kraują, nes iš specialisto išvadų etilo alkoholio kiekiui kraujyje nustatyti matyti, kad tiek kaltinamojo K. B., tiek ir nukentėjusiosios E. D. kraujyje etilo alkoholio rasta nebuvo(b.l. 120-121, 123, 125-131, t. 1).

Iš byloje esančios teismo medicinos specialisto švados matyti, kad 2017m. gegužės 02d.-2017m. rugsėjo 12d. susipažinus su padarytos veikos aprašymo aplinkybėmis ir atlikus išsireikalautuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nepilnametės nukentėjusiosios E. D. asmens apžiūros tyrimą, buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai, t.y. dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio ir dešinio blauzdikaulio artimojo galo priekinio krašto lūžiai(su galimu PKR pažeidimu), plėštinė dešinio dilbio žaizda, dešinio ar kairio(nurodyta lokalizacija priešinga) klubo ir dešinio kelio sričių odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis ir abiejų sėdmenų nubrozdinimai bei paviršiniai galvos odos sužalojimai(nekonkretizuoti) ir galvos smegenų sukrėtimas, galėjo būti padaryti ne mažiau kaip penkiais trauminiais kietų bukų daiktų poveikiais ar penkiais trauminiais objektais. Sužalojimų padarymo galimybė nurodytu laiku, parbloškiant motociklu, neatmetama, o pagal nustatyta pil. E. D. padarytų kūno sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją, tikėtina, kad ji su ją parbloškusiu motociklu kontaktavo dešinės kojos kelio, dešinio klubo sritimis ir dešinės rankos dilbiu. Nukentėjusiajai E. D. dėl padarytų kūno sužalojimų, t.y. šlaunikaulio ir blauzdikaulio lūžių, buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas(b.l. 158-159, t. 1). Toks pats sveikatos sutrikdymo laipsnis nukentėjusiajai E. D. dėl jos patirtų sužalojimų 2016m. rugpjūčio 21d. įvykusio eismo įvykio metu buvo konstatuotas, ir 2016m. spalio 14d. Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK tarnybinėse patalpose dalyvavusiam teismo medicinos ekspertui davus išvadą po susipažinimo su nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis ir pateiktuose medicininiuose dokumentuose esančių įrašų apie buvusios sužalotos nepilnamtės nukentėjusiosios E. D. asmens apžiūrą įvertinimo, ką patvirtina byloje esantis kitų objketų apžiūros protokolas(b.l. 138-140, t. 1).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016m. rugpjūčio 21d., vakare, nukentėjusioji E. D. kartu su savo seserimis S ir G ir pussesere E. G. vaikštinėjo po Jakutiškių kaimą, Ukmergės rajone, o tuo metu po kaimą su motociklu važinėjosi kaltinamasis K. B., kuris, pasak mergaičių, kaimo pradžioje esančioje aikštelėje su motociklu „ draskėsi “, „ raižė saulutes “, t.y. sukinėjo motociklą aplink save, vieną koja stovėdamas ant žemės, važinėjosi po aikštelę, pasikėlęs ant vieno rato, kelis kartus pirmyn-atgal buvo pravažiavęs ir pro vaikštinėjančias merginas. Pasėdėjusios ant kaimo bibliotekos laiptų, nukentėjusioji E. D. kartu su savo seserimis S. ir G. ir pussesere E. G. vėl sugalvojo pasivaikščioti ir, išėjusios į kelią, t.y. Jakutiškių gatvę, stovėjo, kurios matė iš aikštelės išvažinėjantį kaltinamąjį K. B.. Pamačiusios iš priekio link jų motociklu atvažiuojantį kaltinamąjį K. B., mergaitės pasitraukė į šalikelę, iš kurių nukentėjusioji E. D. ir jos pusseserė E. G. stovėjo kaltinamojo K. B. vairuojamo motociklo važiavimo link jų kryptimi šalikelės dešinėje pusėje, t.y. motociklo judėjimo važiuojamąja kelio dalimi pusėje, o nukentėjusiosios E. D. seserys S ir G. - priešingoje kairėje pusėje. Stovėdama kelkraštyje, tik vieną koją būdama pastačiusi ant asfaltuotos kelio dangos, nukentėjusioji E. D., matydama link jos atvažiuojantį kaltinamąjį K. B., niekur nesitraukė, būdama įsitikinusi, kad kaltinamasis ją apvažiuos, nes, pasak visų parodymus byloje davusių mergaičių, važiuojamoji kelio dalis buvo visiškai laisva, kuria būtų galėjęs pravažiuoti ir automobilis, tačiau kaltinamojo K. B. vairuojamas motociklas, nepristabdęs, kliudė kelkraštyje stovėjusią nukentėjusiąją E. D. ir ją partrenkė, o pats kaltinamasis K. B., po susidūrimo pargriuvęs ant šono, su motociklu nučiuožė į priešingos kelio pusės griovį. Šios įvykio aplinkybės yra patvirtintos tiek pačios nukentėjusiosios E. D., tiek ir liudytojų S. D. G. D. ir E. G. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe atliekant akistatą(akistata tarp kaltinamojo K. B. ir liudytojo G. D.) ir parodymus patikrinimo vietoje metu(parodymų patikrinimo vietoje su liudytojomis G. D. ir E. G. protokolai)(b.l. 13-14, 24-25, 31-36, 38-45, 96-97, t. 1), kuriuos(parodymus) visos mergaitės dar kartą patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu, pasak kurių visų, nukentėjusioji E. D. prieš susidūrimą su kaltinamojo K. B. vairuojamu motociklu jokio judesio nedarė, t.y. stovėdama kelkraštyje, kojos į važiuojamąją kelio dalį iškėlusi nebuvo, kas tokiu būdu galėtų sutrukdyti pravažiuoti keliu važiavusiam kaltinamajam K. B. ir taip įtakoti eismo įvykio kilimą. Tiek nukentėjusiosios E. D., tiek ir liudytojų S. D. G. D. ir E. G. duoti parodymai byloje yra tvirti ir nuoseklūs, kuriais netikėti ir vertinti juos kaip siekimą apkalbėti kaltinamąjį K. B., pastarąjį kaltinant eismo įvykio sukėlimu, teismui nėra jokio pagrindo. Nors kaltinamasis K. B., duodamas parodymus byloje, nurodė priešingai, teigdamas, kad neva nukentėjusioji E. D., atsisukdama pamačiusi link jos atvažiuojantį motociklą, nuo kelio nesitraukė, o stovėdama ant kelio važiuojamosios dalies, likus apie 1 m atstumui staiga iškišo koją, ko pasekoje jis, nespėdamas sureaguoti, su motociklu nukentėjusiąją partrenkė, tačiau tikėti tokiu kaltinamojo aiškinimu nėra jokio pagrindo, nes išaiškintomis bylos aplinkybėmis nėra nustatyta, kad būtent pati nukentėjusioji E. D. savo kokiais nors neteisėtais veiksmais būtų sukėlusi eismo įvykį. Priešingai, pagal kaltinamojo K. B. duotus parodymus jo susidūrimo su nukentėjusiąja E. D. momentu kaltinamasis būtų nubloškęs ir sužalojęs dar ir kitas kaltinamojo važiavimo kryptimi nukentėjusiajai iš kairės pusės ėjusias mergaites ar vieną iš jų, nes, pasak kaltinamojo, mergaitės ėjo keliu, būdamos išsidėsčiusios viena šalia kitos per visą kelio važiuojamąją dalį, nuo kelio nesitraukė, o po susidūrimo kaltinamojo K. B. vairuojamas motociklas, čiuoždamas keliu, nuslydo būtent į kairės kelio pusės, kuria kaltinamojo žodžiais turėjo eiti(stovėti) kitos mergaitės, griovį. Tokiu būdu kaltinamojo K. B. aiškinamos įvykio aplinkybės byloje yra vertintinos tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos taktika, kuria yra siekiama suklaidinti teismą ir tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, kuriuos patvirtina visų byloje išaiškintų aplinkybių visuma, todėl kaltinamojo K. B. duoti parodymai byloje yra vertintini kritiškai, kuriais teismas turi pakankamą pagrindą netikėti. Byloje nesivadovautina ir parodymus byloje davusių liudytojų D. K., A. P. ir A. K., pastarojo, kaip asmens nedalyvavusio bylos nagrinėjimo teisme metu dėl išvykimo į užsienį, parodymus pagarsinant teisme LR BPK 276 str. 4d. pagrindu(b.l. 61-64, t. 1), aiškinamomis įvykio aplinkybėmis, nes visi minėti liudytojai kaltinamojo K. B. vairuojamo motociklo susidūrimo su nukentėjusiąja E. D. metu betarpiškai įvykio vietoje ar šalia jos nestovėjo, būdami apie 100 m atstumu nuo susidūrimo vietos, kur liudytojo A. P. sodyboje dirbo prie namo priestato atstatymo darbų, todėl, atsižvelgiant į nemažą atstumą, iš kur buvo stebimos iš nugaros pusės keliu link atvažiuojančio motociklo einančios mergaitės, ir įvertinus tai, kad visi šie liudytojai įvykio dieną buvo išgėrę, nes, pasak liudytojo D. K., dirbdami jie gėrė alų, juolab, kad liudytojų D. K., A. P. ir A. K. duoti parodymai apie tai, ką jie eismo įvykio metu veikė ir kur stovėjo, prieštarauja ir tarpusavyje, ką patvirtina ir su jais visais atliktas parodymų patikrinimas vietoje(b.l. 65-70, 74-81, 85-90, t. 1), visų minėtų liudytojų parodymus byloje teismas vertina kritiškai.

Kadangi iš baudžiamojoje byloje esančio kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad kelio, t.y. Jakutiškių gatvės, esančios adresu: Jakutiškių km., Deltuvos sen., Ukmergės raj., kur įvyko eismo įvykis, važiuojamosios kelio dalies bendras plotis yra 4,42 m(b.l. 99-107, t. 1), todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir bylos nagrinėjimo teisme metu patikrintų įrodymų ir visų kitų išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamasis K. B., kaip asmuo, neturintis teisės vairuoti transporto priemones, būdamas neatidus ir neatsargus, nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, vairuodamas motociklą „ Yamacha 125 SR “, be valstybinio numerio ženklo, kuriam nustatyta tvarka nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra, važiuodamas keliu ties pastatu, esančiu adresu: Jakutiškių gt. Nr. 1, Jakutiškių km., Deltuvos sen., Ukmergės raj., atsitrenkė į kelkraštyje stovėjusią pėsčiąją-pil. E. D. ir ją sužalojo, kuriai buvo padaryti dešinio šlaunikaulio vidinio krumplio ir dešinio blauzdikaulio artimojo galo priekinio krašto lūžiai(su galimu PKR pažeidimu), plėštinė dešinio dilbio žaizda, dešinio ar kairio(nurodyta lokalizacija priešinga) klubo ir dešinio kelio sričių odos nubrozdinimai su poodinėmis kraujosruvomis ir abiejų sėdmenų nubrozdinimai bei paviršiniai galvos odos sužalojimai(nekonkretizuoti) ir galvos smegenų sukrėtimas. Kadangi kaltinamojo K. B. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai(eismo įvykio metu galiojusi Kelių eismo taisyklių 14, 127-128pp. redakcija) buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pačiu kilusiu eismo įvykiu ir jo sukeltomis pasekmėmis, t.y. eismo įvykio metu nukentėjusiajai E. D. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas(b.l. 132-160, t. 1), kaltinamojo padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1d., požymius, t.y. asmens, vairuojančio kelių transporto priemonę, pažeidimas kelių eismo saugumo taisyklių, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas nepilnametės nukentėjusiosios E. D. interesais jos atstovo pagal įstatymą-tėvo A. D. civilinis ieškinys bendroje 2.000,- Eur.(dviejų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumoje nusikaltimu padarytai turtinei ir neturtinei žalai atlyginti(b.l. 21, t. 1).

Kadangi eismo įvykį sukėlė nepilnamečio kaltinamojo-pil. K. B. vairuojama be valstybinio numerio ženklo ir Lietuvos Respublikoje neregistruota motorinė transporto priemonė, t.y. motociklas „ Yamacha 125SR “,vadovaujantis LR 2007m. gegužės 17d. transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. X-1137 nuostatomis, prievolė atlyginti eismo įvykio metu padarytą žalą tenka Lietuvos transporto priemonių draudikų biurui(minėto įstatymo 17 str. 1d. 1p.), todėl minėta draudimo įstaiga, 2018m. sausio 18d. įvykusiame teismo posėdyje pradėjus nagrinėti baudžiamąją bylą, buvo patraukta civiliniu bendraatsakovu baudžiamojoje byloje(b.l. 67, t. 2). Į teismo paklausimą dėl žalos turtinius reikalavimus byloje pareiškusiems asmenims atlyginimo fakto Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras atsakė, kad eismo įvykio metu nukentėjusios nepilnametės E. D. interesus byloje atstovaujantis jos atstovas-tėvas A. D. nesikreipė su pretenzija į Biurą ar Biuro atstovą Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nustatyta tvarka, todėl nebuvo jokio teisinio pagrindo spręsti išmokos mokėjimo klausimą, juolab, kad objektyviai ir pagrįstai įvertinti nukentėjusiosios eismo įvykio patirtos žalos dydžio nebuvo ir galimybės, nes byloje nėra pateikta žalą pagrindžiančių dokumentų, o prašoma nusikaltimu padaryta neturtinė žala gali būti atlygintina tik pačiai dėl eismo įvykio nukentėjusiai(sužalotai) nepilnametei E. D.(b.l. 37, 63-67, 69-71, t. 2). Esant tokioms aplinkybėms, atidėjus bylos nagrinėjimą 2018m. sausio 18d. įvykusiame teismo posėdyje dėl paties kaltinamojo K. B. neatvykimo į teismą, pati nepilnametė nukentėjusioji E. D. kreipėsi į Biurą su pretenzija dėl 2018m. rugpjūčio 21d. eismo įvykio metu patirtos neturtinės žalos 2.000,- Eur.(dviejų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumoje atlyginimo(b.l. 83-84, 92-93, 101-104, t. 2). Tokiu būdu laikytina, kad nepilnametės nukentėjusiosios E. D. interesais jos atstovo pagal įstatymą-tėvas A. D. baudžiamojoje byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį 2.000,- Eur.(dviejų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumoje nusikaltimu padarytai neturtinei žalai atlyginti.

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje pareiškiamas kaltinamajam arba už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims(LR BPK 109 str.). Kadangi 2018m. rugpjūčio 21d. kaltinamojo K. B. vairuotos motorinės transporto priemonės, t.y. motociklo „ Yamacha 125 SR “, civilinė atsakomybė nei vienoje draudimo bendrovėje eismo įvykio dienai drausta nebuvo, šiuo konkrečiu atveju už kaltinamojo K. B. padarytą veiką, kurios metu žala buvo padaryta tretiesiems asmenims, materialiai atsakingas asmuo yra Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuras, nes kaltinamasis padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą(identifikuotą) kelių transporto priemonę(LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 1d. 1p.). Tokiu būdu, dėl žalos padarymo atsiradus kaltinamojo K. B., kaip transporto priemonės valdytojo, civilinei atsakomybei, biuras, vadovaudamasis LR Vyriausybės 2004m. birželio 23d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklėmis(LR Vyriausybės 2008m. vasario 13d. nutarimu Nr. 122 patvirtintų naujų taisyklių 7, 12-13p.p. redakcija) ir LR transporto priemonių draudikų biuro patvirtinta Eismo įvykiuose padarytos žalos asmeniui administravimo metodika, yra įpareigotas mokėti išmokas fiziniams asmenims, kaip nukentėjusiems tretiesiems asmenims, jiems eismo įvykio metu patirtai ir dokumentais pagrįstai turtinei žalai, įskaitant ir neturtinės žalos dalį, atlyginti draudimo įstatymo numatytos draudimo sumos ribose(LR CK 6.263 str. 2d., 6.283 str. 1d., LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo, įsigaliojusio 2007m. birželio 11d., 11 str. 1d. 3p.).

Įstatymas numato, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais(LR CK 6.250 str. 2d.). Kartu ši komentuojama norma numato, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. LR CK 6.283 str. 1d., numatančioje turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo privalomumą, yra įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas(restitutio ir integrum), tačiau neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikytinas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais yra neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingai kompensuoti nukentėjusio asmens patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais(LR CK 6.250 str. 1d.). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai-asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas. Tai gali būti fizinis skausmas, kūno žalojimas, organizmo vientisumo pažeidimas, taip pat juos lydintys dvasiniai išgyvenimai, nes asmuo apmąsto įvykusias pasekmes. Fizinio poveikio atveju fizines pasekmes asmuo vertina ne vien dėl jau įvykusio fakto, bet ir dėl ateities-kaip skausmo sukėlimas ar kūno sužalojimas paveiks tolimesnę jo sveikatą, nes fizinis asmuo nuolat susirūpinęs savo ateitimi ir išlikimu, t.y. savo fiziniu ir dvasiniu saugumu.

Išaiškinus visas bylos aplinkybes, matyti, kad nepilnametė nukentėjusioji E. D. po eismo įvykio metu patirtų sužalojimų iš karto buvo pristatyta į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių, kur po medikų apžiūros buvo paguldyta į ligoninės vaikų ligų skyrių, o po to pervežta į VšĮ „ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kaunio klinikos “, ją hospitalizuojant vaikų chirurgijos skyriuje, kur ji stacionare buvo gydoma stacionare iki 2016m. rugpjūčio 31d. Sveikatos būklei pagerėjus, mergaitė ambulatoriniam gydymui buvo išleista į namus, rekomenduojant tęsti mobilizaciją gipso langete penkias savaites, vaikščioti su ramentais, neminant dešinės kojos. 2016m. rugsėjo 22d. buvo paskirta vaikų ortopedo-traumatologo kontrolė, rekomenduota kelio sąnario mankšta po imobilizacijos nuėmimo. Reabilitacija pacientei buvo pradėta nuo 2016m. rugsėjo 26d., rekomenduojant mokymąsi namuose. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje esantys rašytiniai įrodymai(b.l. 133, 136, 158-160, t. 1). Pasak pačios teisme apklaustos nepilnametės nukentėjusiosios E. D., dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų jai ne tik buvo sukeltas didelis fizinis skausmas, bet pastaroji patyrė ir dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, vidinę depresiją ir nerimą, kadangi netrumpą laiką teko gydytis patirtus sužalojimus, dėl lūžusios kojos mergaitė ilgai negalėjo atsistoti ir vaikščioti, todėl, nukentėjusiosios žodžiais, kurį laiką nelankydama mokyklos, ji negalėjo susitikti ir bendrauti su savo draugais, o tai morališkai ją labai gniuždė. Be to, nepilnametės nukentėjusiosios D. J. teigimu, po gydymosi dėl patirto galvos smegenų sukrėtimo jai dažnai paskauda ir svaigsta galva, ji iki galo nebegali sulenkti buvusios sužalotos kojos, kurią tebeskauda, kelio, o tai sukelia diskomfortą.

Kadangi draudiminis eismo įvykis įvyko 2016m. rugpjūčio 21d., įstatyme numatant, kad iš transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sumos dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, mokėtinos neturtinės žalos dydis nuo 2012m. birželio 11d. negali viršyti 5.000,- Eur.(penkių tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumos(LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo, įsigaliojusio 2007m. birželio 11d., 11 str. 1d. 3p.), atsižvelgiant į nepilnametei nukentėjusiajai E. D. eismo įvykio metu padarytų kūno sužalojimų sunkumą(nesunkus sveikatos sutrikdymas), dydį ir jų sukeltas pasekmes(po eismo įvykio patirtų sužalojimų išliko liekamieji reiškiniai, t.y. dėl patirto galvos smegenų sukrėtimo nukentėjusiajai dažnai paskauda ir svaigsta galva, mergaitė iki galo nebegali sulenkti buvusios sužalotos kojos, kurią tebeskauda, kelio) ir į pačios nukentėjusiosios individualias savybes(amžių, t.y. nukentėjusioji yra nepilnametė, gim. 2002m. kovo 12d., ir jos užimtumą, t.y. nukentėjusoji yra Kėdainių raj. Labunavos pagrindinės mokyklos moksleivė, išlaikoma tėvų)(nuo 2008m. vasario 23d. įsigaliojusios naujos LR Vyriausybės 2004m. birželio 23d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių redakcijos 12.4p.), o taip pat ir į formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką baudžiamosiose bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir įvertinus tai, kad pati draudimo įstaiga(Biuras) neprieštarauja dėl prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio(b.l. 83-84, 92-93, 101-104, t. 2) bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais(LR CK 1.5 str.), civilinis ieškinys dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo yra tenkintinas dalinai, iš Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro nepilnametės nukentėjusiosios E. D. naudai priteisiant visa prašomą neturtinės žalos sumą, kuri neviršija draudimo įstatymo numatytos mokėti neturtinės žalos sumos ribos(LR CK 6.254 str. 2d., 6.283 str. 1d.). Atsižvelgiant į tai, kad šiuo nagrinėjamu atveju dėl eismo įvykio nukentėjusiam asmeniui mokėtinos neturtinės žalos dydis neviršija draudimo įstatymo numatytos mokėti maksimalios žalos(5.000,- Eur. suma) ribos, pareiga pačiam kaltinamajam K. B., kaip dėl eismo įvykio kaltam asmeniui, atlyginti nukentėjusiajai E. D. jos patirtą neturtinę žalą neatsiranda, todėl civilinis ieškinys kaltinamojo K. B. atžvilgiu yra atmestinas(LR BPK 115 str. 1d.).

Baudžiamojoje byloje yra pareikštas ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinis ieškinys bendrai 241,85 Eur.(dviejų šimtų keturiasdešimt vieno euro ir 85 eur/ct.) sumai turėtoms eismo įvykio metu buvusios sužalotos nukentėjusiosios E. D. gydymo išlaidoms atlyginti(b.l. 164-168, t. 1).

LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas numato, kad asmenys, kurie teisės aktų nustatyta tvarka turi regreso ar subrogacijos teisę į žalą padariusį asmenį, pretenziją dėl išmokos gali pateikti tiesiogiai kaltininko civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui arba, jei tokio nėra, žalą padariusiam asmeniui(minėto įstatymo, įsigaliojusio 2007m. birželio 11d., 19 str. 10d.). Kadangi 2016m. rugpjūčio 21d. kaltinamojo K. B. vairuotos motorinės transporto priemonės, t.y. motociklo „ Yamacha 125 SR “, kaip neregistruotos transporto priemonės, civilinė atsakomybė nei vienoje draudimo bendrovėje eismo įvykio dienai drausta nebuvo, valstybės turėtas nukentėjusiosios gydymo išlaidas visiškai vienas pats privalo atlyginti tik kaltinamasis K. B., kaip dėl autoįvykio kaltas asmuo, kuris šiuo metu jau yra sulaukęs pilnametystės(b.l. 178, t. 1), bendrais pagrindais LR CK 6.263 str. 2d., 6.276 str. 1 ir 3d.d. ir 6.280 str. 1d. pagrindu. Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus teritorinės ligonių kasos byloje keliami ieškininiai reikalavimai Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kaip civilinio bendraatsakovo, atžvilgiu yra atmestini(LR BPK 115 str. 1d.).

Spręsdamas kaltinamojo K. B. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir ne tik į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str., bet ir į kitus nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, numatytus LR BK XI skyriuje.

Kaltinamojo K. B. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie neatsargių nusikaltimų(LR BK 16 str. 4d., 281 str. 8d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo K. B. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis anksčiau teistas nebuvo, nusikalto pirmą kartą, jam inkriminuojamą nusikaltimą padarė, dar būdamas nesukakęs aštuoniolikos metų amžiaus, t.y. būdamas nepilnametis, kas lengvina kaltinamojo K. B. atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių kaltinamojo K. B. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes(LR BK 55 str.). Įstatyme vartojama sąvoka „ paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes “ reiškia, kad įstatymų leidėjas tipine bausme už nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymą laiko su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Būtent tokios bausmės paskyrimas paprastai leidžia įgyvendinti bausmės paskirtį(tikslus). Atsižvelgiant į tai, LR BK 55 str. nuostatos yra laikytinos specialiąja norma LR BK 61 str. atžvilgiu(bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir(ar) sunkinančių aplinkybių) pagal tai, kaip LR BK 61 str. numatytas bausmės rūšies parinkimas. Tik išskirtiniais, netipiškais atvejais, nustačius atsakomybę sunkinančias aplinkybes, tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę.

Tokiu būdu, teismas, atsižvelgdamas tiek į padarytos veikos pobūdį ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo K. B. asmenybę bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi(LR BK 41 str.), laiko, kad kaltinamajam, kaip pirmą kartą teisiamam asmeniui, pasak kurio, jis jau kurį laiką neoficialiai uždarbiavo užsienyje, planuodamas vėl važiuoti į užsienį uždarbiauti, už padarytą veiką yra paskirtina sankcijoje numatyta alternatyvi, su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis,-bauda. Pagal seną LR BK 47 str. redakciją įstatymas asmenims už padarytą neatsargų nusikaltimą nenumatė galimos skirti baudos minimalios ribos, numačius, kad bauda yra nustatoma iki 225 MGL dydžio(LR 2016m. kovo 25d. įstatymo Nr. XII-2277, įsigaliojusio 2016m. kovo 30d., redakcija). 2017m. spalio 06d. įsigaliojo nauja LR BK 47 str. redakcija, pagal kurią asmenims už padarytą neatsargų nusikaltimą bauda yra nustatoma nuo 20 iki 750 MGL dydžio(2017m. rugsėjo 28d. įstatymu Nr. XIII-653, įsigaliojusiu 2017m. spalio 06d., patvirtintos LR BK 47 str. 3d. 5p. redakcija). Keitėsi ir LR BK 90 straipsnyje nepilnamečiams asmenims galimos skirti baudos, kaip bausmės rūšies, dydžiai, nes 2017m. spalio 06d. įsigaliojus naujai LR BK 90 str. 3d. redakcijai, nepilnamečiams asmenims už padarytą nusikaltimą gali būti skiriama nuo 5 iki 50 MGL dydžio bauda. Kadangi baudžiamasis įstatymas, sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios(LR BK 3 str. 3d.), kaltinamajam K. B., kaip nepilnamečiam asmeniui, padariusiam neatsargų nusikaltimą, yra taikytinos baudos, kaip bausmės, dydžių nuostatos pagal seną LR BK 90 str. 3d. redakciją, galiojusią iki 2017m. spalio 06d., taikant iki 2018m. sausio 01d. galiojusį bazinį bausmių ir nuobaudų dydį-37,66 euro, paskyrus ilgesnį paskirtinos baudos susimokėjimo terminą(2017m. rugsėjo 28d. įstatymu Nr. XIII-653, įsigaliojusiu 2017m. spalio 06d., patvirtintos LR BK 90 str. 3d. redakcija).

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, kuris gali būti taikomas tik tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis K. B. 2016m. rugpjūčio 21d. motorinę kelių transporto priemonę, t.y. motociklą, vairavo, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nes, pasak paties kaltinamojo, jis neturi vairuotojo pažymėjimo, leidžiančio vairuoti A kategorijos transporto priemones.

Kadangi pagal LR BK 67 str. nuostatas nepilnamečiam, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės LR BK VI ir XI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės LR BK X skyriuje numatytais pagrindais, baudžiamasis įstatymas nenumato uždraudimo naudotis specialia teise, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, skyrimo galimybės, sistemiškai aiškinant įstatymą, laikytina, kad ir bausmės skyrimo nepilnamečiam asmeniui atveju minėta baudžiamojo poveikio priemonė yra neskirtina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

K. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1d., ir nuteisti, paskiriant 30 MGL 1.129,80 Eur.(vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt devynių eurų ir 80 eur/ct.) dydžio baudą.

Nustatyti K. B. savanoriško baudos, kaip paskirtos bausmės, sumokėjimo terminą-dešimt mėnesių ir išaiškinti, kad bauda(1.129,80 Eur.) turi būti sumokėta per dešimt mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pinigines lėšas pervedant į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą(sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB bankas „ Swedbank “, įmokos kodas 6801).

Kardomąją priemonę-nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Nepilnametės nukentėjusiosios E. D. interesais jos atstovo pagal įstatymą-tėvo baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo tenkinti pilnai, priteisiant iš draudimo įstaigos-Lietuvos transporto priemonių draudikų biuro, kaip civilinio bendraatsakovo, 2.000,- Eur.(dviejų tūkstančių eurų ir 00 eur/ct.) sumą, o ieškininius reikalavimus dėl nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo paties kaltinamojo K. B., kaip dėl autoįvykio kalto asmens, atžvilgiu atmesti.

Baudžiamojoje byloje pareikštą Vilniaus teritorinės ligonių kasos, kaip civilinio ieškovo, atstovaujančio valstybės interesus, civilinį ieškinį tenkinti pilnai, priteisiant iš kaltinamojo K. B., kaip dėl kilusio eismo įvykio kalto asmens, 241,85 Eur.(dviejų šimtų keturiasdešimt vieno euro ir 85 eur/ct.) sumą turėtoms nukentėjusiosios gydymo išlaidoms atlyginti, o valstybinės institucijos reikalavimą dėl nukentėjusiosios gydymo išlaidų atlyginimo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, kaip civilinio bendraatsakovo, atžvilgiu atmesti.

Daiktinį įrodymą-motociklą „ Yamaha 125 SR “, identifikavimo Nr, (duomenys neskelbtini), be valstybinio numerio ženklo, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti jo teisėtam savininku-kaltinamajam K. B..

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Teisėjas Rinaldas Adamonis