Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-09-02 · Administracinė byla Nr. I-626-513/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-09-02Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-05-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-09-02
Bylos Nr.
I-626-513/2010
Teisminio proceso Nr.
3-63-3-00447-2010-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Irma Čuchraj
Pareiškėjas
D. D.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių
Trečiasis asmuo
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
  • 16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-626-513/2010(Proceso Nr. 3-63-3-00447-2010-3) (S)Procesinio sprendimo kategorijos: 16.5., 74.
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. rugsėjo 2 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. D. prašymą atsakovei Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims – Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010-06-09 teisme iškelta administracinė byla pagal pareiškėjo D. D. 2010-06-04 prašymą, kuriuo prašoma priteisti jam iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, iš viso 862,26 Lt, už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-06-30 (b.l. 4). Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, susidariusią dėl Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostatų, ribojusių darbo užmokesčio priedų mokėjimą, taikymo. Teigia, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009-12-11 priimto nutarimo pagrindu ir jo teisė dėl sumažinto darbo užmokesčio turi būti ginama. Prašomą priteisti sumą grindžia darbuotojo asmeninių uždarbio kortelių duomenimis (b.l. 5-11,13, 14).

2010-08-06 teisme gautas pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (b.l. 37).

Atsiliepimas

Atsakovė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė atsiliepimu su prašymu nesutinka ir prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad atsakovė apskaičiuodama ir išmokėdama pareiškėjui darbo užmokestį vadovavosi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų nuostatomis ir jas tinkamai taikė. Teigia, kad nėra tinkama atsakovė byloje, o gali turėti tik trečiojo suinteresuoto asmens statusą. Prašo, priėmus palankų pareiškėjui sprendimą, sprendimo vykdymą atidėti vieneriems metams, nes 2010 m. įstaigos biudžetas jau yra patvirtintas, todėl, įvykdžius teismo sprendimą, atsakovės padėtis taptų komplikuota ir tai atsiliepimų visiems įstaigos darbuotojams ir pareigūnams. Šį prašymą grindžia ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi bei nurodo į Lietuvos Apeliacinio Teismo 2009-03-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009 (b.l. 26-27).

Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (2010-02-17 Lietuvos Respublikos ministro pirmininko potvarkis Nr. 54, b.l. 25), atsiliepimu su pareiškėjo prašymu nesutinka ir prašymą prašo atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Konstitucinio Teismo nutarimai nukreipiami į ateitį ir taikomi tiems sprendimams, kurie yra neįvykdyti. Ginčo sumą laiko žala, kuriai atlyginti nėra teisės aktuose nustatytų pagrindų. Priėmus pareiškėjui palankų sprendimą prašo sprendimo vykdymą, vadovaujantis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalimi, atidėti vieneriems metams (b.l. 20-22).

Proceso dalyviams apie bylos nagrinėjimą pranešta tinkamai, byloje dalyvaujantys asmenys ir (ar) jų atstovai į teismo posėdį neatvyko, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 79 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).

Byloje iš esmės nagrinėjamas ginčas kilęs dėl darbo užmokesčio dalies priteisimo pareiškėjui D. D., iš viso – 862,26 Lt, už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-06-30, kai atsakovė nemokėjo jam priedų ir priemokų už viršvalandžius darbe. Prašymo reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių.

Rašytiniais bylos duomenimis nustatyta ir įrodyta, kad pareiškėjas D. D. ginčo laikotarpiu dirbo statutiniu valstybės tarnautoju Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinėje specialisto pareigose (b.l. 13, 14). Iš darbuotojo asmeninės uždarbio kortelės duomenų už 2008 metus nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-06-30 pareiškėjui dėl priedų ir priemokų sumai taikomo 70 procentų pareiginės algos ribojimo už darbą nesumokėta, viso - 777,21 Lt (b.l. 13, 14). Pažymėtina, kad prašyme pareiškėjas pateikia savo ginčo sumos paskaičiavimą, t.y. nurodo, kad už 2008 m. sausio mėn. jam neišmokėtas darbo užmokestis yra 645,58 Lt, už vasario – 85,05 Lt ir už birželį – 131,63 Lt. Tačiau iš byloje esančių darbuotojo asmeninių uždarbio kortelių duomenų už 2008 m. sausio - gruodžio mėn. (b.l. 13, 14) nustatyta, kad pareiškėjas prie ginčo sumos priskaičiavo ir 85,05 Lt už 2008 m. vasario mėnesį, nors ši suma pareiškėjui buvo išmokėta. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjas suklydo skaičiuodamas ginčo sumos dydį, tačiau tai esminės įtakos ginčui išspręsti neturi, nes rašytiniais įrodymais įrodyta, kad neišmokėta yra 777,21 Lt. Darbo užmokesčio nepriemoka susidarė todėl, kad apskaičiuojant priedus bei priemokas pareiškėjui buvo taikyta išmokų mokėjimo metu galiojusi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies nuostata, ribojanti mokamų priedų ir priemokų dydį.

Vidaus tarnybos pareigūnų darbo užmokestį reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau ? ir Įstatymas) VI skyriaus (23 - 26 straipsnių) nuostatos, kurios, remiantis šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalimi, yra be išlygų taikomos ir statutiniams valstybės tarnautojams.

Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio redakcijoje, galiojusioje nuo 2002-07-01 iki 2007-10-01 buvo numatyta, kad valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro: pareiginė alga; priedai; priemokos. Priedų ir priemokų suma negalėjo viršyti 70 procentų pareiginės algos. Nuo 2007-10-01 galiojusioje to paties straipsnio redakcijoje buvo numatyta, kad į šią sumą neįskaitomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktuose numatyti priedai (už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas). Nuo 2009-01-01 į darbo užmokestį, apibrėžtą Įstatymo 23 straipsnyje, atskira eilute buvo įtrauktas apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbas ir budėjimas, o 23 straipsnio 2 dalies nuostata patikslinta, kad į priedų ir priemokų sumą neįskaitomi apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą bei priedai už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir pareiginės algos dydžio vienkartinis priedas.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau - ir KT) 2009-12-11 nutarimu ,,Dėl Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies (2002 m. balandžio 23 d., 2007 m. birželio 7 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002 m. balandžio 23 d. redakcija; Žin., 2002, Nr. 45-1708; 2007 m. birželio 7 d. redakcija; Žin., 2007, Nr. 69-2723) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje (2002 m. balandžio 23 d. redakcija) nustatytą ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui. Toks Konstitucinio teismo aiškinimas reiškia, jog paminėtu teisiniu reguliavimu privalėjo būti aptarta, kokiais būdais turėjo būti atlyginama už darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę tais atvejais, kai apskaičiuotas ir išmokėtas darbo užmokestis viršijo nustatytą ribą. To nepadarius, laikytina, kad atsakovė (darbdavys) iki šiol už faktiškai pareiškėjo atliktą darbą poilsio bei švenčių dienomis ir nakties metu, papildomų užduočių, atliktų viršijant nustatytą darbo trukmę, iki šiol nėra tinkamai (pilnai) atsiskaitęs. Tokia situacija prieštarauja Konstitucijai bei teisingumo principams.

KT 2004-12-13 nutarime nurodė, kad asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku ir valdžios institucijos neturi teisės atsisakyti vykdyti įstatymą ar kitą teisės aktą, motyvuodamos šio akto nekonstitucingumu.

LVAT 2005-12-21 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 pasisakė, kad reikalavimas priteisti negautą darbo užmokestį nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo ir nesiejamas su darbo užmokesčio nesumokėjusio subjekto (institucijos) kalte. Be to, paminėtoje byloje LVAT nurodė, kad tarnybos teisiniai santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.

Atmestinas kaip nepagrįstas atsakovės atsiliepimo argumentas, jog Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė nėra tinkama atsakove byloje. Pažymėtina, kad byloje įrodyta, jog pareiškėjas tarnybos teisiniais santykiais ginčo laikotarpiu buvo tiesiogiai susijęs su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktine, t.y. subjektu (pareiškėjo darbdaviu), privalančiu mokėti pareiškėjui darbo užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas garantijas, sprendžiančiu pareigūnų priėmimo į valstybės tarnybą bei atleidimo iš jos klausimus, tvirtinančiu pareigybių aprašymus. Todėl bylose dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, atsakovu yra darbdavys. Akcentuotina, kad valstybė galėtų būti tinkamų atsakovu byloje, jeigu pareiškėjas formuluodamas savo reikalavimus prašytų atlyginti žalą, padarytą neteisėtais valstybės institucijos (jos pareigūnų) veiksmais, tuo tarpu pareiškėjas prašo priteisti jam neišmokėtą darbo užmokesčio dalį, todėl atsakove yra tiesioginis pareiškėjo darbdavys, ginčo atveju - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė.

Atsakovės argumentai dėl sprendimo vykdymo atidėjimo, nurodant į Lietuvos apeliacinio teismo 2009-03-09 nutartį, priimtą civilinėje byloje dėl nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo ir kt., laikytina juridiškai netinkama. Pažymėtina, kad „(...) teisėjas yra teisminės valdžios dalis, Lietuvos Respublikos vardu vykdantis teisingumą (Konstitucijos 5 str. 1 d., 109 str. 1 d.). Vykdydami teisingumą teisėjai yra nepriklausomi (Konstitucijos 109 str. 2 d.), inter alia nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų (Teismų įstatymo 3 str. 3 d.). Konstitucijoje įtvirtinta specifinė teismo funkcija, teisėjo ir teismų nepriklausomumo principas lemia ir ypatingą teisėjo, kaip teisminės valdžios dalies, teisinį statusą. (...) teisėjo santykis su teismu kaip įstaiga, kurioje jis atlieka savo funkcijas, yra specifinis, skiriasi nuo valstybės tarnautojo santykio su įstaiga, kurioje jis tarnauja.“ (žr. LVAT 2010-06-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A6621735/2010). Byloje nėra konkrečių įrodymų, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas negalės būti įvykdytas laiku ir tinkamai dėl objektyvių, nuo atsakovės valios nepriklausančių priežasčių, todėl teismas netaiko ir įstatymo analogijos. Sprendimo vykdymo tvarkos klausimas gali būti išspręstas šalių susitarimu, valstybinės valdžios ir (ar) valdymo organų sprendimais ar priverstinio vykdymo procese, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens prašymai atidėti sprendimo vykdymą laikytini nepagrįstais, kadangi tai ir nenumatyta įstatymu (ABTĮ 97 straipsnis).

Kreipimasis į teismą teisminės gynybos, nepasibaigus senaties terminui, sąlygoja tai, kad asmuo nepraranda teisės apginti savo tikrai ar tariamai pažeistų teisių, net ir tada, jei jis į teismą kreipėsi po atitinkamo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo atitinkamas teisės aktas pripažintas antikonstituciniu, priėmimo, nes Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme, ginčijami sprendimai nelaikomi įvykdytais, kol neišnyksta asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (LVAT sprendimai administracinėse bylose Nr. A12-219/2004; A1-638/2005).

Byloje nustatyta ir įrodyta, kad pareiškėjas su prašymu į teismą kreipėsi 2010-06-04 (b.l. 4). Ginčo laikotarpis - nuo 2008-01-01 iki 2008-06-30, neviršija 3 metų (Lietuvos Respublikos darbo kodekso 298 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad pareiškėjo reikalavimas dėl neišmokėto darbo užmokesčio dalies priteisimo pateiktas nepraleidus senaties terminų, o tai, kaip minėta, yra ta sąlyga, kuri įgalina ginčijamus atsakovo sprendimus dėl ne viso darbo užmokesčio išmokėjimo laikyti neįvykdytais Konstitucinio teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme.

Teismas išanalizavęs faktines bylos aplinkybes ir teisinius ginčo situacijos aspektus, atmeta kaip nepagrįstus atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentus, susijusius su pareiškėjo prašymo reikalavimo neteisėtumu ir (ar) nepagrįstumu. Išdėstytų ir įvertintų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad pareiškėjo D. D. prašymas tenkintinas (ABTĮ 88 straipsnio 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Prašymą tenkinti, priteisti pareiškėjui D. D. iš atsakovės Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės nesumokėto darbo užmokesčio dalį, iš viso – 777,21 Lt (septynis šimtus septyniasdešimt septynis litus ir 21 centą), už laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-06-30 (fizinių asmenų ir kiti mokesčiai neišskaičiuoti).

Sprendimą per 14 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėja Irma Čuchraj