- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2019-01-30
- Bylos Nr.
- AN15.-429-1013/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-03358-2018-1
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jurgita Šėlienė
- Pažeidėjas
- E. M.
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.7Nežymų sveikatos sutrikdymą ir turto sugadinimą nulėmęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 423 str.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 2 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. M. 2018 m. gruodžio 6 d. apie 19.51 val. Vilniuje, Pramonės g. ties 188 namu, vairuodama automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su priešpriešiais važiuojančiu automobiliu ir apgadino abu automobilius; po įvykio vietoje nepasiliko, policijai nepranešė ir pasišalino pažeisdama Kelių eismo taisykles, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki aplinkybių išsiaiškinimo.
Teismo posėdžio metu E. M. savo kaltę pripažino, gailėjosi dėl savo veiksmų. Nurodė, kad važiavo iš Naujosios Vilnios į Santariškes, gali būti Pramonės g., iš tėvų susirinkimo (vaikas antrokas), ją aplenkė vairuotojas, buvo labai tamsu, važiavo vakare. Važiavo viena, vaikas buvo namie. Ji labai pasimetė, nes nesuprato, iš kur ta mašina atsirado, net nesuprato šios situacijos, pasuko į šoną. Kai važiavo, jautė, kad kažkiek kliudė automobilį, buvo toks garsas, ji labai pasimetė. Ji neišlipo, neapžiūrėjo automobilio, sąmoningai pasišalino iš įvykio vietos. Važiuojant namo paskambino vyrui, papasakojo apie įvykį ir jis jai pasakė: „važiuok namo ir tada viską išsiaiškinsime“. Kai atvažiavo namo, pamatė, kad veidrodėlis sudaužytas, tada ji labai susinervino ir vyras pradėjo ant jos labai rėkti. Namuose išgėrė 0,7 l. alkoholinio gėrimo, o vyras paskambino į policiją. Pažymėjo, kad alkoholį vartojo tik grįžus namo, iki eismo įvykio jo nevartojo. Vyras paskambino policijai, bet jai nieko nepasakė. Automobilis, kurį ji vairavo, priklauso įmonei. Nežino, kokio dydžio žala buvo padaryta. Sutinka su jai nustatytu neblaivumu, nes namie buvo patikrinta, kai jai davė alkotesterį. Iškart po įvykio vartojo alkoholį dėl to, kad vyras pradėjo labai rėkti. Ji pripažįsta, kad padarė avariją ir išvyko iš įvykio vietos, bet ji vartojo alkoholinius gėrimus jau po eismo įvykio. Sutinka, kad padarė pažeidimą, sutinka viską sumokėti, bet neturi galimybės likti be teisių, nes jai reikia vežioti vaiką į mokyklą.
Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulis D. A. parodė, jog atsimena 2018 m. gruodžio 6 d. eismo įvykį. Buvo gautas pranešimas, kad Pramonės g., važiuojant link Mickūnų, automobilį „Nissan“ kliudė krovininis automobilis. Važiuojant į įvyko vietą buvo gautas kitas iškvietimas, kad Pramonės g. apgadintas „BMW“ automobilis. Atvažiavus į įvykio vietą „BMW“ vairuotojas nurodė, kad jo automobilį kliudė baltas „Nissan“. Nuvažiavus automobilį „Nissan“ vairavusią moterį, vyras parodė apgadintą automobilį. Vėliau atėjo moteris, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Paklausus, ar ji padarė eismo įvykį, ji pasakė, kad eismo įvykį padarė ji, bet tik po to vartojo alkoholį. Jos automobilio atitiko visi pažeidimų išmatavimai, „BMW“ nuolaužos, padarė išvadą, kad ši moteris padarė tą eismo įvykį ir pasišalino. Jos neblaivumas buvo nustatytas po eismo įvykio, jau po to, kai jie namuose pabendravo. Abu automobiliai buvo apgadinti, „BMW“ gan stipriai buvo apgadintas, „Nissan“ – tai veidrodėlis, šonas. „BMW“ apgadinimai buvo: veidrodėlis, vairuotojo stiklas, durelės bamperis ar sparnas, jei neklysta. Kaip „BMW“ vairuotojas paaiškino, „Nissan“ išvažiavo tiesiai prieš jį priešpriešiais, atsitrenkė ir nuvažiavo; moteris aiškino, kad ji važiavo namo, ją lenkė krovininis automobilis, iš priekio išvažiavo kitas automobilis, o tada krovininis automobilis metėsi į dešinę pusę, tada kliudė jos automobilį. „BMW“ vairuotojas sakė, kad matė, jog buvo baltas „Nissan“.
Be administracinėn atsakomybėn traukiamos E. M. prisipažinimo teismo posėdžio metu, jos kaltę, padarius ANK 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus, patvirtina teismo posėdžio metu liudytoju apklausto Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyr. patrulio D. A. parodymai bei byloje esantys įrodymai.
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančio E. M. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos visos jos padarytų administracinių nusižengimų aplinkybės (b. l. 1). Prie administracinio nusižengimo protokolo pridėtame paaiškinime E. M. nurodė, kad 2018 m. gruodžio 6 d. maždaug 19.50 val. vairavo automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) baltos spalvos, priklausantį jos vyro įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“, važiavo iš Naujosios Vilnios link Mickūnų miestelio, buvo tamsu, važiuojamoji dalis sausa, viena eismo juosta; jos greitis buvo maždaug 70-80 km/val.; važiavo kolona automobilių, ją pradėjo lenkti automobilis iš galo, jam lenkiant iš dešinės pusės posūkio išvažiavo mašina ir pradėjo važiuoti link jų; kadangi ją lenkiantis automobilis nespėjo pabaigti lenkimo, jam teko lįsti jai į priekį, ir tada jis ją užkabino, ji pradėjo stabdyti. Matė, jog tai baltarusiškos registracijos automobilis (b. l. 10).
Iš byloje esančio A. R. paaiškinimo matyti, kad 2018 m. gruodžio 6 d. maždaug 19.55 val. jis vairavo automobilį „BMW X3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, priklausantį V. R.. Važiavo Pramonės g. 132 link S. Batoro gatvės. Buvo tamsus paros laikas, asfaltas šlapias. Greitis buvo 40-45 km/val. Kelio danga – asfaltas – apšviesta. Buvo po vieną eismo juostą į abi puses. Buvo įjungtos artimos žibintų šviesos. Stovėjo kelio ženklas – greičio apribojimas 40 km/val. Važiuodamas į Vilniaus pusę paskutiniu momentu pastebėjo, kad į jo važiuojamosios dalies pusę greitai atvažiuoja automobilis, spėjo sureaguoti ir pasukti vairą į dešinę pusę. Pajutęs smūgį į šoną, sustojo. Apžiūrėjo, ar automobilis sustojo, bet kitas vairuotojas pabėgo iš įvykio vietos. Numerių ir automobilio markės nepastebėjo. Sužalotų žmonių nebuvo (b. l. 9).
Iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos matyti automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) išsidėstymas po eismo įvykio, žyma, kad automobilis Nissan valst. nr., (duomenys neskelbtini) pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 7).
Papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuoti automobilių „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 8).
Iš byloje esančio alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2018 m. gruodžio 6 d. 21.40 val. E. M. nustatytas 1,70 promilių neblaivumas (b. l. 11).
Byloje esančiame išraše iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės matyti, kad automobilio „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 12).
Byloje esančiose fotonuotraukose užfiksuoti automobilių „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai (b. l. 15-21).
Iš byloje esančios „AD sistemos“ PVM sąskaitos faktūros matyti, kad automobilio „BMW XR“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto darbų bendra kaina – 1 349,09 Eur (b. l 28).
Iš byloje esančių BIRT ataskaitų žiūryklės duomenų matyti, kad 2018 m. gruodžio 6 d. 19.49 val. Bendrajame pagalbos centre gautas pranešimas, kad nuo Mickūnų pusės, tik įvažiavus į Naująją Vilnią, į pranešėjo vairuojamą automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė kitas automobilis ir pasišalino link Mickūnų (b. l. 6).
ANK 423 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenų, taip pat vengusių neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo arba alkoholį, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas vartojusių po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo asmenų padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų. ANK 426 straipsnio 2 dalis numato, jog pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, užtraukia baudą vairuotojams nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų.
Taigi byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų, kurie vienas kitą papildo ir detalizuoja, visuma patvirtina, kad E. M. 2018 m. gruodžio 6 d. apie 19.51 val. Vilniuje, Pramonės g., ties 188 namu, vairuodama automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neatidi, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, susidūrė su priešpriešiais važiuojančiu automobiliu ir apgadino abu automobilius, vartojo alkoholį po eismo įvykio iki aplinkybių išsiaiškinimo (jai nustatytas 1,70 promilių neblaivumas). Šiais savo veiksmais ji pažeidė ANK 423 straipsnio 3 dalį. Taip pat E. M. po įvykio vietoje nepasiliko, policijai nepranešė bei pasišalino iš įvykio vietos, kuomet padaryta žala viršija penkiolika bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (nagrinėjamu atveju žalos dydis – 1 349,09 Eur), ir šiais veiksmais padarė ANK 426 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.
Administracinio nusižengimo protokole E. M. taip pat pareikštas kaltinimas ir pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį, kurioje numatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius. Teismo vertinimu, E. M. veiksmuose nėra ANK 417 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, kadangi, kaip jau minėta, eismo įvykis įvyko dėl jos padarytų KET pažeidimų, susijusių su išvažiavimu į priešpriešinę eismo juostą. Esant tokioms aplinkybėms, E. M. pareikštas kaltinimas pagal 417 straipsnio 8 dalį laikytinas pertekliniu, kadangi atsakomybę pagal šį straipsnį nagrinėjamu atveju apima ANK 423 straipsnio 3 dalis. Administracinio nusižengimo protokole esančiame kaltinime nenurodytas joks papildomas E. M. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, kurio neapimtų ANK straipsniai, pagal kuriuos jos padarytos veikos jau yra kvalifikuotos. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš E. M. pareikšto administracinio kaltinimo ANK 417 straipsnio 3 dalis šalintina.
Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į padarytų nusižengimų pobūdį bei nusižengimų padarymo aplinkybes (padaryti du administraciniai nusižengimai, susiję su transportu ar kelių ūkiu), į tai, kad nustatyta E. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padariusi administracinius nusižengimus ir gailisi dėl jų (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), į tai, kad nenustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, taip pat atsižvelgia į pažeidėjos asmenybę – administracine tvarka nebausta, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteista, auginanti nepilnametį. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje, bus pasiekti E. M. paskyrus baudas, lygias 423 straipsnio 3 dalies ir 426 straipsnio 2 dalies sankcijose nustatytiems minimaliems baudų dydžiams. Paskirtos baudos subendrintinos apėmimo būdu (ANK 38 str.).
ANK 423 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. ANK 426 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pripažįsta nusižengimus, gailisi dėl savo veiksmų, anksčiau nėra baustas už analogiškus administracinius nusižengimus, teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, neteistas, todėl jam skirtina minimalaus termino minėta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiama E. M. prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones, motyvuodama tuo, kad jai reikia vežti vaiką į mokyklą. ANK 34 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reikia vežti vaiką į mokyklą, nėra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir netaikyti įstatyme numatyto privalomo specialiosios teisės atėmimo, o įvertinus padarytų administracinių nusižengimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kaip minėta, teismas skiria minimalias įstatyme numatytas nuobaudas su specialiosios teisės atėmimu minimaliam įstatyme nustatytam terminui.
Pagal ANK 423 straipsnio 5 dalies nuostatas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje, gali būti skiriama administracinio poveikio priemonė – transporto priemonės konfiskavimas. Nagrinėjamu atveju E. M. padarė aptariamą nusižengimą naudodamasi automobiliu, kuris priklauso kitam asmeniui. Įvertinus tai, kad tai yra pirmas tokio pobūdžio nusižengimas ir įstatymas numato teismo teisę, bet ne pareigą konfiskuoti transporto priemonę, teismas sprendžia, kad transporto priemonės konfiskavimas šiuo konkrečiu atveju būtų perteklinis. Todėl šiuo atveju teismas aptariamos administracinio poveikio priemonės nagrinėjamoje byloje netaiko.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais,
nutaria:
E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1 200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 1 100 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto eurų) baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, paskirtas nuobaudas subendrinti ir E. M. paskirti galutinę nuobaudą – 1200 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 17075511489, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 18095309672 ir įmokos kodą – 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.