Kauno apylinkės teismo nutarimas

sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant A. J. P., jo atstovui advokato padėjėjui Ž. A. D., institucijos, priėmusios nutarimą atstovui, nedalyvaujant, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. J. P. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. P. skunde bei teismo posėdžio metu paaiškino, kad Kauno Apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius 2013m. spalio 11 d. nutarimu A. J. P. administracinėje byloje Nr. 20N-3036756-13 pripažino kaltu padarius administracinės teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 str., paskyrė nuobaudą-specialios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 4 mėnesiams. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 str. 5 d. 110 (šimto dešimties) litų baudą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d., specialios teisės atėmimą (teisės vairuoti transporto priemones) 4 mėnesiams. Administracinės teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad 2013 m. spalio 10 d., apie 08.31 val., Kauno mieste, ties Varnių gatvės 9 namu, vairuodamas BMW 535, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko tinkamo važiavimo greičio, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio ir sustojusio automobilio, į jį atsitrenkė. Pastarasis nuo smūgio, trenkėsi į dar priekyje važiavusią transporto priemonę, eismo įvykio metu apgadinti trys automobiliai. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad sukeldamas eismo įvykį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas panašioje pagal aplinkybes byloje išaiškino, kad Kelių eismo taisyklių 9 punktas nustato bendrojo pobūdžio pareigą visiems eismo dalyviams būti atsargiems <...>, nekelti pavojaus <...>. Tačiau šis Kelių eismo taisyklių punktas, be nuorodos į konkrečius pažeistus Kelių eismo taisyklių punktus, negali būti asmens administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą pagrindas šioje situacijoje. Taip pat Kelių eismo taisyklių 132 punktas nurodo, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Šis punktas nurodo taip pat bendrus reikalavimus vairuotojams, tačiau, kad būtų galima patvirtinti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso pažeidimą, vien tokio bendrinio pobūdžio reikalavimo neužtenka, kadangi turi būti surinkti neginčijami įrodymai dėl asmens Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir kaltės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą. Kelių eismo taisyklių 236 punkte nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik techniškai tvarkingoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, išskyrus šiose taisyklėse numatytus atvejus. Trumpalaikis (vienos dienos) dalyvavimas viešajame eisme nustatytąja tvarka leidžiamas laikinaisiais valstybinio numerio ženklais paženklintoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurių savininkai (valdytojai) yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius. Tačiau kokį tai turi ryšį su eismo įvykiu, pareiškėjas nežino. Už tokį pažeidimą numatyta bauda, tačiau jis nėra priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, ir vertinti eismo įvykį kartu su transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimu viename nutarime yra nelogiška. Niekur nėra nurodyta, kad toks administracinių teisės pažeidimų kodekso pažeidimas užtraukia vairuotojo pažymėjimo atėmimą ir turi būti vertinamas kaip priežastinis ryšys tarp eismo įvykio ir draudimo sutarties neturėjimo, todėl dėl šio straipsnio turėtų būti surašytas atskiras pažeidimo protokolas. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. straipsnį jam pritaikytas specialiosios teisės atėmimas yra netinkamai panaudotas teisingumo ir racionalumo principas, kadangi eismo įvykis įvykdytas pirmą kartą, todėl naudoti sankcijoje griežčiausią nuobaudą tikrai nepateisina administracinių teisės pažeidimų kodekso 20 straipsnio tikslų. Tačiau nuo eismo įvykių nei vienas vairuotojas yra neapsaugotas ir už eismo įvykį paskyrus piniginę baudą būtų įvykdyti administracinės nuobaudos tikslai. Pareiškėjas mano, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, galima buvo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali, jei būtų nustatyta jo kaltė, tačiau kaltės niekas neįrodė ir įrodyti nesistengė. Jam nenumatyta prievolė įrodinėti nekaltumą, kaltę turi įrodyti organas, vykdantis bylos ištyrimą, o kaip žinoma, visi prieštaravimai byloje vertinami kaltinamojo naudai. Administracinės komisijos specialistas ignoravo reikalingumą visapusiško ir objektyvaus bylos ištyrimo, neapklausė nei taip vadinamųjų nuketėjusiųjų, nei uniformuotų policijos darbuotojų, tuo užkirsdamas teisę į gynybą, neįvertino tų aplinkybių, kad byla neištirta visapusiškai, nebandyta ieškoti eismo įvykio liudininkų, tuo labiau, kad akivaizdžiai matyti, kad byla buvo tiriama atmestinai, o Administracinės komisijos specialistas, nesurinkęs įrodymų, patvirtinančių kaltę, priėmė neteisėtą ir nepagristą nutarimą, kuris yra naikintinas. Buvo vadovaujamasi tik tuo, kad transporto priemones vairuoja tik tris metus, todėl protokolas surašytas net neįsigilinant kokiomis aplinkybėmis įvyko eismo įvykis ir kad prieš jį važiuojančios transporto priemonės susidūrė pirmiau, nei kad jo automobilis jau atsitrenkė į susidūrusius automobilius ir visiems labai buvo patogu apkaltinti jauną vairuotoją, neįvertinant transporto priemonių apgadinimų, neatlikus tyrimo, galiausiai nepasinaudota autoeksperto nuomone. Tiesiog surašė protokolą, apkaltino jį nebūtais dalykais ir viską nurašė pareiškėjui, kitiems eismo dalyviams buvo labai patogu laikytis tokios versijos ir, jis mano, kad jiems ir kelių policijos budinčioje dalyje buvo nurodyta, ką jie privalo rašyti, nors auto ekspertas- trasologas, pakankamai objektyviai galėtų nustatyti susiduriančių automobilių seką ir kas į ką atsitrenkė pirmas, o kas antras. Priekyje mašinos staigiai stabdė, bandė išvengti avarijos, bet nepavyko. Buvo trys mašinos ir visos apgadintos. Šiek tiek ir jo automobilis apgadintas. Atsitrenkė, nes staigiai kiti vairuotojai stabdė. Įvertino aplinkybę, kad prieš jį gali staigiai atsirasti kliūtis. Ko jie stabdė nežino, prieš perėją stabdė. Automobilis nebuvo draustas. Vairuoja 3 metus, draudimas privalo būti, užmiršo apsidrausti. Maždaug prieš mėnesį iki įvykio automobilis buvo draustas. Neturėjo galimybės apdrausti automobilį. Draudimas daugiau kainuoja negu kuras. Sužeistų žmonių nėra, nebuvo didelių nuostolių nei vienai mašinai.

Liudytoja V. T. paaiškino, kad važiavo automobiliu Varnių gatve, sustojo prie šviesoforo, pajudėjo nuo šviesoforo, greitis didelis nebuvo. Važiavo antra eile. Buvo perėja, iš mikriuko iššoko žmogus ir prieš perėją sustojo. Jis ėjo link perėjos. Stabdė normaliai, ne staigiai. Paskui pajuto smūgį, su mama atsilenkė į priekį. Jos automobilis nepajudėjo į priekį. 12 metų vairuoja. Kai sustojo, per veidrodėlį matė, kad už jos stovėjo pilka mašina ir paskui staigiai pajudėjo. Automobilis apgadintas. Buvo sulinkęs kablys. Draudimas dar nesumokėjo, paskaičiavo 740 litų žalą. Vežė tvarkyti automobilio apačią, nes atsirado bildesys. Meistrai pasakė, kad važiuotų pas nepriklausomus ekspertus, nes draudimas paskaičiavo per mažai. Norės, kad pilnai žalą atlygintų.

Liudytoja D. O. G. paaiškino, kad važiavo Varnių gatve nuo tilto. Privažiavo perėją, dukra sustojo. Po 3 - 4 sekundžių pajuto smūgį. Po smūgio matė, kad eina žmogus per perėją. Dukros mašina buvo apgadinta, kokia žala padaryta nežino.

Liudytojas D. J. paaiškino, kad važiavo į darbą automobiliu Varnių gatve. Pajudėjus nuo reguliuojamos sankryžos yra perėja. Prieš važiavo Ford automobilis, kuris prieš perėją staigiai stabdė, kad praleistų pėsčiąjį. Stabdžių negirdėjo, bet stabdė greičiau nei įprastai. Teko staigiai stabdyti, sustojo gal pusės metro atstumu nuo priešais buvusio automobilio. Spėjo pažiūrėti į galinio vaizdo veidrodėlį ir pamatė kaip tuo momentu trenkėsi automobilis. Stumtelėjo į priekį ir atsitrenkė į priekinį automobilį. Jo automobilis apgadintas smarkiai. Sugadintas visas galinis bamperis, galinė lempa pajudėjusi iš vietos, nukritusi nuo bamperio plastmasė, priekinis bamperis apgadintas ir sulankstytas galinis kapotas. Į draudimą kreipėsi, žala neatlyginta, žala apie 1350 litų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. J. P. 2013 m. spalio 10 d., apie 08.31 val., Kauno mieste, ties Varnių gatvės 9 namu, vairuodamas BMW 535, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinko tinkamo važiavimo greičio, nesilaikė saugaus atstumo iki priekyje važiavusio ir sustojusio automobilio, į jį atsitrenkė. Pastarasis, nuo smūgio, trenkėsi į dar priekyje važiavusią transporto priemonę, eismo įvykio metu apgadinti trys automobiliai. Civilinė atsakomybė privalomuoju draudimu nedrausta.

Ginčo dėl pačių pažeidimų nėra.

Pirmiausiai pareiškėjas teigia, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad sukeldamas eismo įvykį, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, tačiau šis Kelių eismo taisyklių punktas, be nuorodos į konkrečius pažeistus Kelių eismo taisyklių punktus, negali būti asmens administracinės atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksą pagrindas šioje situacijoje, bet administracinio teisės pažeidimo protokole (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07 – 13 – 7877869 1 lape) Nr. 20P – 3031358 – 13 nurodyta, kad: „Teisės akto, kurio reikalavimai pažeisti, pavadinimas, punktas (-ai) KET 9, 132, 236“, t. y., kokius Kelių eismo taisyklių punktus pareiškėjas pažeidė. Tuo labiau, kad savo skunde pareiškėjas Kelių eismo taisyklių 132 ir 236 punktus analizuoja, bet kažkodėl juos irgi įvardydamas bendrais reikalavimais, nors Kelių eismo taisyklių 132 punktas nurodo konkrečius veiksmus: „Vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus“, kurių neatliko pareiškėjas, ir su kuriais pareiškėjas sutinka.

Kelių eismo taisyklių 236 punkte nurodoma, kad Lietuvos Respublikoje viešajame eisme leidžiama dalyvauti tik <...>, kurių savininkai (valdytojai) yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Kelių eismo taisyklių 238 punkte nurodoma, kad dalyvauti viešajame eisme Lietuvos Respublikoje leidžiama nustatytąja tvarka įregistruotoms motorinėms transporto priemonėms, priekaboms, kurioms atlikta ir galioja privalomoji techninė apžiūra ir kurių valdytojai yra apsidraudę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu ir sumokėję valstybės nustatytus su transporto priemone ar dalyvavimu viešajame eisme susijusius mokesčius.

Nors administracinio teisės pažeidimo protokole (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07 – 13 – 7877869 1 lape) Nr. 20P – 3031358 – 13 nenurodytas Kelių eismo taisyklių 238 punktas, o nurodytas 236 punktas, pažeidimo esmės tai nekeičia, ir toks nenurodymas nėra esminis. Tuo labiau, kad pareiškėjas pats nurodo, kad nėra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu.

Pažeidėjas nurodo, kad tai, kad nėra apsidraudęs transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, nėra susiję su pačiu autoįvykiu ir kokį tai turi ryšį su eismo įvykiu, jis nežino. Už tokį pažeidimą numatyta bauda, tačiau jis nėra priežastiniame ryšyje su eismo įvykio kilimu, ir vertinti eismo įvykį kartu su transporto priemonės civilinės atsakomybės draudimo viename nutarime, yra nelogiška.

A. J. P. 2013 m. spalio 10 d., apie 08.31 val., Kauno mieste, ties Varnių gatvės 9 namu, vairuodamas BMW 535, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nepasirinkdamas tinkamo važiavimo greičio, nesilaikydamas saugaus atstumo iki priekyje važiavusio ir sustojusio automobilio, į jį atsitrenkdamas, apgadindamas tris automobilius, ir tuo pat dalyvaudamas viešajame eisme Lietuvos Respublikoje savo civilinės atsakomybės neapdraudęs privalomuoju draudimu, tuo pačiu metu padarė du idealiąją sutaptimi sutampančius administracinio teisės pažeidimo pažeidimus, už kuriuos administracinė atsakomybė numatyta pagal atitinkamai Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. ir 123 str. 5 d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnis „Administracinių nuobaudų skyrimas, padarius kelis administracinius teisės pažeidimus“ numato, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai. Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas kartu nagrinėja tas pats organas (pareigūnas), galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose.

Kauno Apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracinės veiklos skyrius vadovavosi minėta įstatymine norma.

A. J. P. mano, kad paskirta administracinė nuobauda yra per griežta.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio „Transporto priemonių vairavimo tvarkos pažeidimas“ penktoji dalis numato, kad transporto priemonės vairavimas neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu – užtraukia transporto priemonės vairuotojui baudą nuo aštuoniasdešimties iki vieno šimto dvidešimties litų.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio „Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs nežymų sveikatos sutrikdymą arba nulėmęs turto sugadinimą“ antroji dalis numato, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų.

Kauno apskrities vyliausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracijos skyrius A. J. P. 2013 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 20N-3036756-13 administracinio teisės pažeidimo byloje atėmė specialiąją teisę (teisę vairuoti transporto priemones) 4 (keturių) mėnesių laikotarpiui.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsnis „Nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrosios taisyklės“ numato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Susipažinus su administracinio teisės pažeidimo byla akivaizdu, kad Kauno apskrities vyliausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracijos skyrius atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei skyrė atitinkamą nuobaudą.

Kauno apskrities vyliausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos administracijos skyriaus 2013 m. spalio 11 d. nutarime Nr. 20N-3036756-13 nurodoma, kad lengvinančių aplinkybių nenustatyta, pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda, pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 32 straipsnio 1 dalies 6 punktą sunkinančia aplinkybe laikytina tik tokia aplinkybė, kai teisės pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą. Duomenų, kad nagrinėjamo pažeidimo padarymo dieną A. J. P. būtų padaręs nusikaltimą ar turėtų išnykusį teistumą nėra, vadinasi ši aplinkybė negali būti vertinama, kaip atsakomybę sunkinanti, todėl ši sunkinantį aplinkybė šalintina.

Tačiau teismas vertina, kad žemesnė negu sankcijos vidurkio dydžio nuobauda nėra per griežta. Tuo labiau, kad lengvinančių aplinkybių nėra, o yra sunkinanti aplinkybė: pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies pažeidimas, už kurį jau buvo paskirta administracinė nuobauda (administracinio teisės pažeidimo bylos Nr. 07 – 13 – 7877869 15 lapas).

Pareiškėjas nurodo, kad vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, galima buvo taikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, jei būtų nustatyta jo kaltė, tačiau kaltės niekas neįrodė ir įrodyti nesistengė.

Asmens kaltė įrodyta.

Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta kad, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje arba administracinė nuobauda gali būti visai neskiriama. Pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Tuo tarpu nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas, administracinės bylos N62-690/2011, N62-982/2011, Nr. N3-396/2007).

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn šeimyninė padėtis, jo šeimos problemos, jo gyvenamoji vieta, materialinė padėtis, nelaikytinos išskirtinėmis aplinkybėmis.

Teismas nenustatė šioje byloje išskirtinių aplinkybių, kad galėtų taikyti Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio 1 dalį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 – 302 str., 302² str., 302⁴ str.

nutarė:

Pareiškėjo A. J. P., (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.

2013 m. spalio 11 d. Administracinio teisės pažeidimo nutarime Nr. 20P – 3031358 – 13 nurodyti, kad buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių 238 punktas.

Iš 2013 m. spalio 11 d. administracinio teisės pažeidimo nutarimo Nr. 20P – 3031358 – 13 pašalinti sunkinančią aplinkybę kad teisės pažeidimas padarytas asmens, kuris pirmiau buvo padaręs nusikaltimą.

Grąžinti pateiktas medžiagas pateikėjams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.