Kauno apylinkės teismo įsakymas

2016-04-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1140-667/2016

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-04-21
Bylos Nr.
1-1140-667/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-14363-2016-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alvydas Rimkevičius
Kaltinamasis
I. K.

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-1140-667/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-14363-2016-9Procesinio sprendimo kategorija:(S)1.1.7.2.4; 1.2.5.4; 2.1.16.2.1; 2.10.1.3; 2.10.1.4
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. balandžio 21 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Mockienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, (duomenys neskelbtini) studentas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 145 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. K., 2016-03-27, apie 2 val., Kaune, Laisvės al. 59, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (jam nustatytas 1,06 promilių (neblaivumas) girtumas), kas galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui, peiliu grasindamas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti K. R. sveikatą padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 145 str. 1 d., kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2016-03-27, apie 1.30 val., buvo klube “Džem Pub”, kuris yra Kaune, Laisvės al., tikslaus numerio nežino, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp jo ir lietuvio, kurio nepažįsta, kilo žodinis konfliktas, dėl kokios priežasties nežino. Lietuvis vyriškis jam kažką pasakė lietuviškai, tačiau jis nesuprato ką. Tada lietuvis jam be jokios priežasties sudavė du smūgius į skruostą. Po 50 min., išeidamas namo, prie klubo jis pastebėjo 5 nepažįstamus jaunuolius, kurie jam pasirodė įtartini ir gali jam ką nors padaryti. Todėl jis parėjo į namus, esančius (duomenys neskelbtini), kur pasiėmė peilį norėdamas apsiginti. Tada jis grįžo prie minėto klubo peilį laikydamas rankoje, tačiau peiliu nemosikavo, niekam negrąsino, tiesiog tai buvo principo reikalas, taip jis norėjo save apginti. (b. l. 34).

Kaltinamojo kaltę, įvykdžius baudžiamajame įstatyme numatytą ir jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, be jo parodymų, kuriais jis kaltę pripažįsta iš dalies (b. l. 34), taip pat neabejotinai įrodo ir patvirtina: nukentėjusiojo K. R. parodymai (b. l. 4, 10-12), liudytojų R. Ž. (b. l. 14-16), M. M. (b. l. 17-19), E. P. (b. l. 20-21), A. V. (b. l. 26-27) parodymai, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas (b. l. 25), įvykio vietos apžiūros protokolas (b. l. 5-7), pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolas (b. l. 28) bei kiti baudžiamosios bylos duomenys.

Nukentėjusysis K. R. parodė, kad 2016-03-26, apie 23 val., su draugais M. M., R. Ž., E. Z. atvyko į naktinį klubą “Džem Puib”, esantį Kaune, Laisvės al.59. Būnant naktiniame klube, jie bendravo su dviem užsieniečiais. 2016-03-27, apie 2.20 val., kartu su minėtais užsieniečiais išėjo į lauką, kuriame berūkant vienas iš užsieniečių pradėjo agresyviai elgtis, konfliktuoti dėl nežinomų priežasčių išsitraukė 30-40 cm ilgio peilį, siūlė eiti už kampo pakalbėti, tarp jų kilo žodinis konfliktas, kuris peraugo į realius grasinimus. Vienas iš užsieniečių, galimai Gruzijos pilietis agresyviai demonstruodamas peilį, ėjo link jo, angliškai grasindamas jį nužudyti, papjauti. Supratęs, kad nepažįstamas asmuo gali jį sužaloti arba nužudyti, pradėjo bėgti, o pastarasis jį vaikėsi po Laisvės alėją. Netoliese jis pamatė policijos pareigūnus, kuriuos sustabdė ir paprašė pagalbos, pastarieji sulaikė užsienietį. Visą įvykį matė jo draugai. Papildomos apklausos metu parodė, kad 2016-03-26 su draugais R. Ž., M. M. ir E. Z. buvo naktiniame klube “Džem Jup”, kuris yra Kaune, Laisvės al. 59. Būnant klube su nepažįstamu užsieniečiu kilo žodinis konfliktas, kuris truko trumpai, po to su minėtu užsieniečiu ir jo draugu, jie išgėrė alaus, pasikalbėjo ir viskas buvo gerai. Po kiek laiko su draugais išėjo į lauką, kartu išėjo ir paminėtas užsienietis su draugu. Stovint lauke ir rūkant, nepažįstamas užsienietis su kuriuo klube buvo kilęs trumpalaikis konfliktas, pasiūlė eiti už kampo pasikalbėti, jis atsisakė. Tada šis staiga, be jokios priežasties iš už palto išsitraukė sidabrinės spalvos peilį, pradėjo šaukti jam nesuprantama kalba bei užsimojęs peiliu pradėjo bėgti link jo. Tai pamatęs jis išsigando, pradėjo bėgti ir pamatė Laisvės alėja važiuojantį policijos ekipažą. Su draugais susistabdė pareigūnus, kurie užsienietį sulaikė. Pastarasis pamatęs pareigūnus, nusiramino ir rankose turėtą peilį išmetė ant grindinio. (b. l. 9-11).

Liudytojai R. Ž. (b. l. 14-16), M. M. (b. l. 17-19), E. P. (b. l. 20-21) davė atitinkamus parodymus, kurie iš esmės yra analogiški nukentėjusiojo parodymams.

Aukščiau išdėstyti, teismo ištirti ir įvertinti įrodymai neabejotinai patvirtina, kad kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas galėjo turėti įtakos nusikalstamos veikos padarymui, peiliu grasindamas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą padarė nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, todėl jo veika teisingai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 145 str. 1 d.

BK 145 str. 1 d. alternatyvi sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių - viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti (BPK 418 str. 1 d.).

Civilinis ieškinys nepareikštas, proceso išlaidų byloje nėra.

Prokurorė 2016-04-11 priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir apie tai paskelbė kaltinamajam. Kaltinamasis su prokurorės sprendimu kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir prokurorės siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu sutinka (b. l. 61).

Nukentėjusiajam galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta 2016-04-11 (b. l. 58). Duomenų, kad nukentėjusysis per septynias dienas nuo pranešimo gavimo būtų pasinaudojęs teise tokį sprendimą apskųsti ikiteisminio tyrimo teisėjui, byloje nėra, teisme dėl to nukentėjusiojo prašymų, pareiškimų negauta (BPK 418 str. 4 d.).

Prokurorė teismui pateikė 2016-04-14 pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (teisme gautas 2016-04-15).

Teisę surašyti teismo baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str. 2 d.). Esant visoms įstatyme numatytoms sąlygoms ir pagrindams procesas užbaigtinas priimant teismo baudžiamąjį įsakymą, kuris yra nuosprendis (BPK 29 str. 2 d., 41 str., 418 str. 1 d., 420 str. 1 d. 1 p.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra (BK 59, 60 str.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus: kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nesunkus nusikaltimas, jo pobūdį, kaltinamojo asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą (BK 54 str.).

Prokurorė kaltinamajam už nusikalstamą veiką - tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d., siūlo skirti bausmės rūšį – baudą, kurios dydis 6 MGL (225,96 eurai).

Kaltinamasis neteistas – teisiamas pirmą kartą, duomenų apie administracines nuobaudas nėra. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes sutinka su prokurorės siūloma skirti kaltinamajam bausmės rūšimi – bauda, tačiau daro išvadą, jog siekiant bausmės tikslų, numatytų BK 41 str. - sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, - kaltinamajam skirtinas didesnis baudos dydis nei siūlo prokurorė, kuris yra mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas baudos vidurkis - 250 MGL; BPK 140 str. 9 d., BK 65 str. 1 d. 2 p. a pp., 66 str. 2 d. pagrindais į bausmę įskaitytinas laikinas sulaikymas nuo 2016 m. kovo 27 d., 2 val. 55 min. iki 2016 m. kovo 28 d., 9 val. 42 min., kas sudaro dvi paras - vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (b. l. 35, 39)

Už nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d., kaltinamajam gali būti paskirta bausmė - bauda iki 500 MGL dydžio (BK 10 str., 11 str. 3 d., 47 str. 3 d. 2 p.).

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų ataskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (Žin., 2008, Nr. 83-3294, Nr. 149-6013) 4 str. 2 d. nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Teismas, nustatydamas konkretų baudos dydį ir spręsdamas kitus klausimus, remiasi minėtomis įstatymo nuostatomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 897 „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ (Žin., 2008, Nr. 121-4608; TAR, 2014-09-11, Nr. 12127) nustatytas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra lygus 37,66 euro.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilis sunaikintinas.

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421, 422 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką – tyčinį nesunkų nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 str. 1 d. ir skirti bausmę – baudą 10 MGL dydžio (376,60 eurų);

į paskirtąją bausmę įskaityti laikiną sulaikymą nuo 2016 m. kovo 27 d., 2 val. 55 min. iki 2016 m. kovo 28 d., 9 val. 42 min., kas sudaro dvi paras - vieną sulaikymo parą prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BPK 140 str. 9 d., BK 65 str. 1 d. 2 p. a pp., 66 str. 2 d.), šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę - baudą sumažinti 4 MGL ir laikyti, jog paskirtoji bausmė yra bauda 6 MGL dydžio (225,96 eurų – du šimtai dvidešimt penki eurai 96 ct).

Įpareigoti nuteistąjį per du mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos bausmę įvykdyti - baudą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas — 6801 ir sumokėtos baudos banko kvitą pateikti Kauno apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinės tarnautojui (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120).

Išaiškinti nuteistajam, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstinai.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – peilį.

Nuteistajam I. K. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

Teisėjas Alvydas Rimkevičius