- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-11-26
- Bylos Nr.
- Iv-3406-815/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02559-2010-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- R. M.
- Atsakovas
- Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
- Kategorijos
- 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 16.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Editai Sakalinskaitei, dalyvaujant pareiškėjui – R. M., pareiškėjo – R. M. atstovės – Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovui – šios profesinės sąjungos pirmininkui M. S., Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei – šios institucijos direktoriaus pavaduotojai, laikinai vykdančiai direktoriaus pareigas, J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – R. M. skundą atsakovei – Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas – R. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, ir atsakovė) direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. 4V-26 „Dėl leidimo R. M. dirbti kitą darbą panaikinimo“ (toliau – ir įsakymas Nr. 4V-26).
2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad įsakymas Nr. 4V-26, kuriuo jam panaikinta teisė dirbti kitą darbą, t. y. individualus administracinis aktas, priimtas nesilaikant imperatyvių teisės normų bei netinkamai aiškinant ir taikant materialines teisės normas, pareiškėjui nebuvo galimybės realizuoti savo teisių, gauti motyvuotą ir teisėtą sprendimą, taigi, įsakymas Nr. 4V-26 yra neteisėtas iš esmės, todėl naikintinas. Pareiškėjo skundas grindžiamas tokiais argumentais.
2.1. Dėl procesinių teisės normų pažeidimų
2.1.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 741 patvirtintų Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo ir sprendimų dėl leidimo valstybės tarnautojams dirbti kitą darbą priėmimo ir atšaukimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), 7 punktu ir atsižvelgiant į Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos 2010 m. birželio 15 d. raštą Nr. SR-14, į Inspekcijos Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) sudėtį buvo įtraukta šios profesinės sąjungos atstovė, jos narė D. K.
2.1.2. Taisyklės nustato viešumo ir skaidrumo principą, galimybę valstybės tarnautojui ar jo atstovui pateikti tam tikrą poziciją ir kitaip ginti interesus, kai svarstomi jam aktualūs klausimai (teisė ginti savo teises ir interesus tiesiogiai arba per atstovus), tačiau šie principai buvo pažeisti ir nesudaryta galimybė tinkamai ginti savo interesus. Remiantis Taisyklių 10 punktu, komisijos pirmininkas paskiria komisijos posėdžio datą, informuoja apie ją komisijos narius, prašymą pateikusį arba leidimą dirbti turintį valstybės tarnautoją, dėl kurio darbo buvo gauta informacija. Neoficialiais duomenimis, Komisijos posėdis, kuriame iš esmės buvo svarstomi klausimai, be kita ko, dėl leidimo pareiškėjui dirbti kitą darbą išdavimo, įvyko 2010 m. rugpjūčio 9 d., tačiau Komisija neinformavo valstybės tarnautojų, tame tarpe ir pareiškėjo, dėl kurių rengtas minėtas posėdis, apie posėdžio datą ir laiką: nė vienas valstybės tarnautojas nebuvo tinkamai informuotas ir nebuvo kviečiamas į planuojamą posėdį, jame nedalyvavo. Taigi, buvo apribota teisė realizuoti teisę ginti savo interesus tiesiogiai. Be to, Komisija dėl neaiškių priežasčių neinformavo ir kitų Komisijos narių prieš protingą terminą. Komisijos narė, Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovė D. K., galėjusi atstovauti pareiškėją, nebuvo informuota apie planuojamą posėdį, taip pat nesudaryta galimybė, jai nesant (ji tuo metu atostogavo), kitam įgaliotam Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovui (pirmininkui) ginti pareiškėjo interesus. Vadovaujantis Taisyklių 7, 10, 12, 13 ir 16 punktais, Komisijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. posėdis ir jame priimti sprendimai yra neteisėti, o jeigu jais buvo vadovautasi, ir sąlygotų ir įsakymo Nr. 4V-26 neteisėtumą.
2.1.3. Individualus administracinis aktas (įsakymas Nr. 4V-26) turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, turi būti priimtas laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Remiantis Taisyklių 13 punktu, Komisija išnagrinėja prašymą ar informaciją dėl leidimo dirbti kitą darbą, teikia įstaigos vadovui rekomendaciją su vienu iš siūlymų, o įstaigos vadovas priima motyvuotą sprendimą (16 punktas), tačiau iš skundžiamo įsakymo matyti, kad jį priėmė Inspekcijos direktorius vienasmeniškai, ne pagal Taisyklių 13 ir 16 punktų reikalavimus, kadangi atsižvelgta tik į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rekomendacijas. Kadangi į 2010 m. rugpjūčio 9 d. Komisijos posėdį nebuvo kviečiamas joks asmuo, teigti, kad posėdis vyko, negalima.
2.1.4. Inspekcija pažeidė įstatymų viršenybės principą, įtvirtintą Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Skundžiamame įsakyme priimta poveikio priemonė – naikinti leidimą dirbti kitą darbą yra neteisėta, nes tokios poveikio priemonės nenumato jokie teisės aktai; šio pobūdžio sprendimuose galimos poveikio priemonės įvardytos Taisyklių 13 ir 16 punktuose.
2.1.5. Skundžiamame individualiame administraciniame akte nenurodyta jo apskundimo tvarka, jis nepatvirtintas Inspekcijos antspaudu, o to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis.
2.2. Dėl individualaus atvejo nagrinėjimo, aiškinant ir taikant materialias teisės normas
2.2.1. Pareiškėjas Nuo 2008 m. gegužės mėn. dirba Inspekcijoje Planinių kontrolių ir ekspertizių skyriaus vyriausiuoju specialistu, eidamas šias pareigas, atlieka vieną iš pagrindinių funkcijų – visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės planinę kontrolę pagal Inspekcijos kokybės sistemos procedūrą, siekiant įvertinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktį teisės aktų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos vidaus dokumentų reikalavimams. Prieš pradėdamas dirbti Inspekcijoje, pareiškėjas žodžiu buvo užtikrintas, jog galės dirbti Inspekcijoje ir laisvu nuo pagrindinio darbo laiku dirbti kitą darbą – klinikinį – pagal išsilavinimą. Iš pradžių pareiškėjo teisėti lūkesčiai buvo pateisinti ir įteisinti, kadangi nuo 2008 m. birželio mėn. jam buvo išduoti leidimai kitam darbui, vienas paskutiniųjų – Inspekcijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 4V-23/3 dirbti kitą darbą UAB sanatorijoje „Pušyno kelias“, tačiau įsakymu Nr. 4V-32 šis leidimas naikinamas, t. y. nuo sprendimo įsigaliojimo dienos pareiškėjo kitas darbas tampa nebesuderinamas su Inspekcijoje užimamomis pareigomis. Kyla klausimas, kas, Inspekcijos nuomone, pasikeitė, kad iškilo būtinybė atšaukti sprendimą dėl leidimo dirbti kitą darbą?
2.2.2. Inspekcija įsakyme Nr. 4V-32 aiškiai įvardijo, kad vadovaujasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2010 m. birželio 10 d. rašte Nr. S-623-(2.9) ir 2010 m. liepos 13 d. rašte S-742-(2.9) pateiktomis rekomendacijomis bei nurodytais motyvais, nurodė priimto sprendimo pagrindą – jog galimas interesų konfliktas atliekant pareigas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje ir šias paslaugas kontroliuojančioje įstaigoje. Toks ribojimas neproporcingas siekiamam Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslui. Turėtų būti nustatytas interesų konfliktas arba reali ir neišvengiama jo grėsmė atliekant pareigas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje ir šias paslaugas kontroliuojančioje įstaigoje; būtent šių aplinkybių (kriterijų) Inspekcija nevertino, o priimtas sprendimas neatitinka teisingumo ir protingumo principų, pažeidžia teisėtų lūkesčių principą ir asmens konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą.
Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu, kad Konstituciją atitiktų toks valstybės tarnautojų teisės dirbti kitą darbą ir gauti kitą atlyginimą reguliavimas, pagal kurį kiekvienu individualiu atveju galėtų būti sprendžiama, ar leisti valstybės tarnautojui tuo pat metu dirbti ir kitą darbą, privalomai įvertinus, ar tokiu leidimu nebus sudaryta prielaidų kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktui valstybės tarnyboje, valstybės tarnybos panaudojimui asmeniniais interesais, užsiėmimui veikla, diskredituojančia valstybės tarnybos autoritetą, trukdymui asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti patikėtas pareigas, ar valstybės tarnautojas nedirbs tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu jie turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti kito atlyginimo.
Taigi, kiekvienas individualus sprendimo dėl leidimo išdavimo / neišdavimo dirbti kitą darbą atvejis privalo būti nagrinėjamas visuomenės (viešojo intereso) ir darbuotojo (privataus) interesų vertinimo prizmėje, bet kaip ribojančią šią teisę tik išimtinais atvejais. Būtinas kriterijus – realaus ir neišvengiamo interesų konflikto egzistavimas. Ribojimas dirbti kitą darbą, nenustačius interesų konflikto ar nenustačius konkrečių atvejų, kada buvo pamintas pasitikėjimas tam tikru asmeniu, nes buvo pažeistos šio pobūdžio santykius reglamentuojančios teisės normos, yra neteisėtas. Tuo pačiu bet koks ribojimas yra neproporcingas, jeigu teisės aktai numato prevencinį nešališkų sprendimų priėmimo valstybės tarnyboje mechanizmo įdiegimą ir užtikrinimą.
2.2.3. Remiantis VTEK 2010 m. liepos 13 d. raštu S-742-(2.9), Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas savo prasme yra prevencinis, jo tikslas yra įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje, skatinti žmonių pasitikėjimą valdžios įstaigomis bei jų administraciniais gebėjimais. Taigi, vienas iš pagrindinių šio įstatymo aspektų – viešumas. Inspekcijoje, kaip ir kitose valstybės institucijose, vadovaujantys asmenys viešai, o eiliniai tarnautojai, tame tarpe ir pareiškėjas, įstaigoje deklaruoja savo privačius interesus, tuo pačiu ir apie kitą darbą.
2.2.4. Kitas esminis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo institutas – valstybės tarnautojų etikos normų laikymasis ir interesų konflikto vengimas, t. y. nusišalinimas (nenušalinimas) nuo sprendimų priėmimo ar derinimo. Lietuvos Respublikoje yra apie 1500-3000 asmens sveikatos priežiūros įstaigų; remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Inspekcija atlieka įstaigų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų valstybinę kontrolę, t. y. esant pagrindui vertina jų teikiamų paslaugų kokybę, tačiau Inspekcija per metus sugeba atlikti tik iki 300 kontrolių, be to, kai kurios atliekamos toje pačioje įstaigoje kelis kartus. Viešai deklaravus ir teisėtai gavus leidimą dirbti kitą darbą, kad ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, Inspekcijoje nesudaromos net teorinės prielaidos kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktui, nes tarnautojas, kuris dirbo / dirba šioje įstaigoje, neskiriamas tirti ar dalyvauti tyrime. Inspekcijoje pakanka tarnautojų, galinčių atlikti tą patį darbą, be to, pareiškėją kontroliuoja tiesioginis vadovas, turintis teisę dalyvauti tyrime ar derinime.
2.2.5. Interesų konfliktas gali kilti ne vien tik iš kito darbo teisinių santykių, tačiau ir asmeninių, todėl suabsoliutinti ir riboti vien dėl kito darbo deklaruojamus teisinius santykius yra neproporcinga, neteisinga ir neprotinga. Visų valstybinėje tarnyboje kylančių interesų konfliktų išvengti neįmanoma, todėl juos reikia nedrausti, o deklaruoti, viešinti laikantis etikos ir moralės normų. Būtent toks mechanizmas leidžia užtikrinti visuomenės pasitikėjimą Inspekcija ir jos darbuotojais.
2.2.6. Kitas svarbus kriterijus – valstybės tarnautojo profesinė kvalifikacija. Visuomenės ir atskiro žmogaus pasitikėjimą įgauna specialistas, kuris turi reikiamą kompetenciją ir praktinius įgūdžius, kelia profesinę kvalifikaciją. Tai, kad Inspekcijos valstybės tarnautojas turi ne tik medicininį išsilavinimą, tačiau ir gydytojo licenciją bei praktikuoja, t. y. savo darbą išmano praktiškai, tobulina savo kvalifikaciją ir įgūdžius, yra Inspekcijos ir visuomenės vertybė. Todėl tik praktinė veikla užtikrina ne tik šiuolaikinio medicinos mokslo žinių įgijimą, tačiau ir kasdieninio klinikinio darbo patyrimą ir įgūdžių palaikymą bei tobulinimą. Svarstant klausimą dėl leidimo dirbti kitą darbą išdavimo turi būti atsižvelgiama ir į šį kriterijų, kuris visuomenei naudingas ir atitinkamai gerina administracinius gebėjimus šiame darbe.
2.2.7. Valstybės tarnautojo teisė dirbti kitą darbą ribojama, nes nepasitikima nei sukurtu teisiniu reguliavimu (prevenciniu mechanizmu), nei išsilavinusiu žmogumi, nei juo, kaip etine būtybe. Pažymėtina, kad dauguma Europos valstybių kitaip reguliuoja klausimus dėl leidimų dirbti kitą darbą. Pavyzdžiui, Norvegijos sveikatos priežiūros inspekcijoje tik vadovaujančiam personalui neleidžiama dirbti papildomo klinikinio darbo, tačiau eiliniams valstybės tarnautojams leidžiama, panašus reguliavimas yra Švedijoje, Danijoje, Olandijoje, Anglijoje, Belgijoje.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjas skunde (b. l. 1-5) prašė teismą taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto (įsakymo Nr. 4V-26) galiojimo (vykdymo) laikiną sustabdymą iki įsiteisės teismo sprendimas, kadangi: faktiškai, pareiškėjui nenutraukus darbo santykių nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. gali būti taikoma tarnybinė atsakomybė, viena iš griežčiausių – atleidimas iš pareigų; įsakymas Nr. 4V-26 suformuluotas neatsižvelgus į darbinių teisinių santykių pobūdį ir protingumo principą (asmens sveikatos priežiūros įstaigoms trūksta gydytojų, todėl darbdavys turi teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatyta teise atleisti darbuotoją tik per 14 dienų nuo prašymo pateikimo dienos); įsakyme Nr. 4V-26 vykdymo terminas, kad per protingą terminą galima būtų nutraukti darbo sutartį, nenustatytas, be to, paties įsakymo Nr. 4V-26 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas keliamas šioje byloje; teismo proceso metu pareiškėjui, įgyvendinusiam įsakymą Nr. 4V-26 ir nutraukus darbo santykius kitame darbe, o teismui pripažinus šį skundą tenkintinu, pareiškėjui iš esmės gali nebūti galimybės atkurti darbo santykių toje darbovietėje, tokiomis pat sąlygomis ir pan., tai iš esmės inicijuotų dar vieną teismo procesą prieš Inspekciją (dėl žalos atlyginimo).
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi (b. l. 7) nutarė patenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir sustabdė įsakymo Nr. 4V-26 galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Šalies argumentai
4. Pareiškėjas skunde (b. l. 1-5) taip pat prašė teismą sujungti šią administracinę bylą Nr. I-3406-815/2010 su Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. I-3366/2010, kadangi abiejose bylose pareiškėjai yra Inspekcijos darbuotojai, skundžiantys tuo pačiu pagrindu ir iš esmės tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis Inspekcijos sprendimus dėl leidimų dirbti kitą darbą atšaukimo / neišdavimo.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi (b. l. 7) nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl administracinių bylų sujungimo, kadangi skundas šioje administracinėje byloje Nr. I-3406-815/2010 (Proceso Nr. 3-61-3-02559-2010-7) ir skundas administracinėje byloje Nr. I-3366/2010 (Proceso Nr. 3-61-3-02519-2010-3) paduoti nors ir dėl tos pačios atsakovės, tačiau skirtingų įsakymų panaikinimo.
II
Atsakovė – Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 12-18) nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.
1. Remiantis Taisyklių 12 punktu, valstybės tarnautojas savo iniciatyva arba komisijai pakvietus gali dalyvauti posėdyje ir pateikti papildomą informaciją arba paaiškinimus, kurie padėtų įvertinti, ar valstybės tarnautojui dirbant kitą darbą atsiranda (arba atsiras) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnyje nurodytos aplinkybės. Taigi, Taisyklės nenumato imperatyvaus reikalavimo kviesti valstybės tarnautoją dalyvauti komisijos posėdyje, tai daroma tik esant tikslintinų aplinkybių arba paties valstybės tarnautojo iniciatyva. 2010 m. rugpjūčio 9 d. įvykęs Komisijos posėdis buvo pakartotinis, t. y. atidėtas būtent pagal Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko M. S. 2010 m birželio 18 d. rašte Nr. SR-16 pateiktą prašymą; pirmasis Komisijos posėdis įvyko 2010 m. gegužės 20 d., buvo nuspręsta sprendimo priėmimą atidėti iki VTEK išvados pateikimo, minėtas aplinkybes R. M. išsamiai paaiškino savo paaiškinime. Inspekcija nepažeidė Taisyklių 7, 10, 12, 13, 16 punktų nuostatų.
2. Tokią pačią prasmę turinčio, tačiau formaliai kito žodžio panaudojimo traktavimas kaip neteisėtumas prieštarauja logikai, sveikam protui ir teisėtų lūkesčių principui. Akivaizdu ir teisme turėtų būti pripažinta visiems žinomu, jog žodžiai „nesuteikti“ ir „neišduoti“ yra sinonimai bei žodžiai „naikinti“ ir „atšaukti“ yra sinonimai; vidutiniam protingam asmeniui nekiltų pagrįsta abejonė, kad frazės nesuteikti leidimo ir neišduoti leidimo gali būti skirtingai suprantamos, be to, VTEK 2010 m. birželio 10 d. rašte Nr. S-623-(2.9) bei 2010 m. liepos 13 d. rašte Nr. S-742-(2.9) vartojo būtent terminus „panaikinti“ ir „nesuteikti“.
Motyvuojamoji dalis
3. Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad individualius administracinius aktus turi teisę priimti viešojo administravimo subjektai, turėdami šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus, tuo tarpu Taisyklių IV dalyje nurodytas sprendimas, buvo priimtas vykdant vidaus administravimą ir privalo atitikti Taisyklių reikalavimus. Inspekcijos direktoriaus sprendimas Taisyklių reikalavimus atitiko, teigti, jog rašytinis neinformavimas apie apskundimo tvarką atėmė iš pareiškėjo teisę minėtą sprendimą apskųsti, neteisinga, nes apskundimo tvarka buvo nurodyta Inspekcijos profesinės sąjungos pirmininkui M. S. adresuotame VTEK 2010 m. liepos 13 d. rašte Nr. S-742-(2.9).
4. Komisijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. posėdyje dalyvavo Komisijos narė – V. M., Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos narė, ir Taisyklių 8 punkto reikalavimas, kad jeigu institucijoje ar įstaigoje yra veikianti profesinė sąjunga į komisijos narių sąrašą turi būti įtrauktas šios profesinės sąjungos atstovas, nebuvo pažeista, nes į Inspekcijos Komisijos narių sąrašą buvo įtraukti du profesinės sąjungos atstovai: D. K. ir V. M.
5. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416-05), ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Šiuo atveju pareiškėjo – R. M. nurodytų procedūrinių pažeidimų iš esmės nėra, o jei teismas pripažintų juos buvus, jie tikrai neturėjo įtakos įsakymo Nr. 4V-26 pagrįstumui, todėl naikinti įsakymą Nr. 4V-26 nėra pagrindo.
6. Pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, jog nesupranta, kas pasikeitė, kad staiga, nemotyvuotai, vienašališku Inspekcijos direktoriaus sprendimu, buvo panaikintas leidimas dirbti kitą darbą.
Sveikatos apsaugos ministras 2010 m. gegužės 20 d. pavedimu Nr. 17-623, atsižvelgdamas į dienraščio „Lietuvos rytas“ 2010 m. gegužės 20 d. straipsnyje „Valstybės tarnyba – vešlios uždarbio iš šalies ganyklos“ minimus faktus, pavedė Inspekcijos direktoriui kreiptis į VTEK ir prašyti pateikti rekomendaciją dėl iškilusių abejonių, ar darbas, kurį valstybės tarnautojai dirba, nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje ir iki 2010 m. birželio 11 d. pateikti išvadas. Inspekcijos direktorė 2010 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 4R-925, 2010 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 4R-05-25 ir 2010 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 4R-965 kreipėsi į VTEK su prašymu paaiškinti, ar visų Inspekcijos valstybės tarnautojų kitas darbas nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto.
Inspekcija 2010 m. birželio 11 d. raštu Nr. 4R-1067 apie VTEK rekomendaciją informavo Sveikatos apsaugos ministrą, kuris 2010 m. birželio 14 d.rezoliucija pavedė Sveikatos apsaugos viceministrei kontroliuoti rekomendacijos įgyvendinimą ir ji 2010 m. birželio 14 d. rezoliucija pavedė Inspekcijos direktorei įgyvendinti VTEK rekomendaciją. Remiantis Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-941 patvirtintų Inspekcijos nuostatų 13 ir 15 punktais, Valstybės tarnybos įstatymo 31¹ straipsnio 3 dalimi, rezoliucijų nevykdymas būtų reiškęs tiesioginį pavedimų nevykdymą.
III
1. Teismo posėdyje pareiškėjas – R. M., remdamasis skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti ir panaikinti įsakymą Nr. 4V-26, kuriuo jam panaikinta teisė dirbti kitą darbą UAB sanatorijoje „Pušyno kelias“, pabrėžė, kad nedirbdamas gydytoju-praktiku praras savo kvalifikaciją kaip medikas, nurodė, kad UAB sanatorijoje „Pušyno kelias“ dirbo nuo 20:00 val. iki 7:00 val. budinčiu vaikų ligų gydytoju, taip pat šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis, su jo pareigomis Inspekcijoje šis darbas nesikirto.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdyje atsakovės – Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė – šios institucijos direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti direktoriaus pareigas, J.S. (2010 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. A-132 (b. l. 56)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
7.3. Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnyje, be kitų sąlygų, nustatyta, kad leidimas dirbti kitą darbą gali būti išduotas, jei tai nekelia interesų konflikto, ir jei tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokias nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos; todėl net nevertinant galimų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimų paminėtiems Inspekcijos tarnautojams dirbant minėtus papildomus darbus, leidimai jiems dirbti kitą darbą negalėjo būti išduoti.
11. Pareiškėjas 2010 m. birželio 16 d. paaiškinime Komisijai (b. l. 22), be kita ko, nurodė: nuo 2008 m. birželio mėn. dirba papildomą darbą UAB sanatorijoje „Pušyno kelias“ vaikų ligų gydytoju; eidamas į valstybės tarnautojo pareigybę atsisakė ankstesnių pareigų su sąlyga, jog bus galimybė dirbti ir praktinį gydytojo darbą, idant neprarastų įgytos kvalifikacijos; skyriaus vedėjas žino apie papildomą darbą, nė karto neskyrė atlikti kontrolę toje įstaigoje; šioje situacijoje interesų konfliktas negalimas, kadangi įtaigoje yra pakankamai saugiklių tam išvengti; nori ir toliau dirbti gydytoju-praktiku.
Rezoliucinė dalis
14.1. Stabdyti Komisijos rekomendacijos sprendimo priėmimo terminą iki bus gauta pakartotinė VTEK rekomendacija ir išaiškinimas dėl minimos situacijos.
14.3. Iki 2010 m. liepos 8 d. negavus VTEK išvadų ir rekomendacijų, informuoti Sveikatos apsaugos ministeriją apie nagrinėjimo termino pratęsimą, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes.
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo – R.M. skundas yra pagrįstas ir teisėtas, būtina įvertinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. 4V-26 „Dėl leidimo R. M. dirbti kitą darbą panaikinimo“ pagrįstumą ir teisėtumą. Tam, be kita ko, reikia atskleisti teisinį reguliavimą, susijusį su valstybės tarnautojams (valstybės tarnautoju yra pareiškėjas, žr. jo pareigybės aprašymą (b. l. 46)) leidimų dirbti kitą darbą išdavimu.
Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnyje „Valstybės tarnautojų teisė dirbti kitą darbą“ (2010 m. birželio 22 d. redakcija) nustatyta:
Įvertinus nustatytąjį teisinį reguliavimą, be kita ko, įtvirtintą Konstitucijoje bei Valstybės tarnybos įstatyme, darytina išvada, kad valstybės tarnautojai gali dirbti kitą darbą (ne valstybės tarnyboje) tik gavę leidimus – kitaip tariant, šiuo aspektu galioja leidimų sistema. Tiesa, leidimas dirbti kitą darbą valstybės tarnautojui gali būti neišduodamas tik esant pakankamam, t. y. proporcingam pagrindui, t. y. įvertinus: ar tokiu leidimu nebus sudaryta prielaidų kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktui valstybės tarnyboje, valstybės tarnybos panaudojimui asmeniniais interesais, užsiėmimui veikla, diskredituojančia valstybės tarnybos autoritetą, trukdymui asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti patikėtas pareigas, ar valstybės tarnautojas nedirbs tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu jis turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą, arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojas negali dirbti kito darbo ir gauti kito atlyginimo. Bet kuriuo atveju, diskreciją priimti sprendimą dėl leidimo dirbti kitą darbą išdavimo priima valstybės tarnybos institucijų atitinkami subjektai (pagal Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio 2 dalį – sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo valstybės tarnautojo prašymu).
3.1. Pasak pareiškėjo, skundžiamu įsakymu Nr. 4V-26 nebuvo individuliai įvertintos su pareiškėju susijusios aplinkybės, be to, leidimo dirbti kitą darbą panaikinimas yra neproporcingas.
3.2. Teismas pabrėžia, kad Komisija 2010 m. gegužės 20 d. posėdyje (protokolas Nr. 8P-1 (b. l. 40)), apsvarsčiusi, ar Inspekcijos valstybės tarnautojų, tame tarpe ir R. M., prašymai ir leidimai dirbti kitą darbą nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, specialistams atliekant savo tiesiogines pareigas Inspekcijoje, išnagrinėjusi turimą medžiagą dėl Inspekcijos valstybės tarnautojų, tame tarpe ir R. M., prašymų bei leidimų dirbti kitą darbą, pasiūlė Inspekcijos direktorei kreiptis dėl susidariusios situacijos išaiškinimo bei rekomendacijos į VTEK; Inspekcijos direktorė, vadovaudamasi Taisyklių 13.5 punktu, kreipėsi į VTEK, prašydama pateikti rekomendaciją, ar Inspekcijos valstybės tarnautojų inter alia R. M. prašymai ir leidimai dirbti kitą darbą nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, valstybės tarnautojams atliekant savo tiesiogines pareigas Inspekcijoje, šiais raštais: 2010 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 4R-925 „Dėl Komisijos rekomendacijos pateikimo“ (b. l. 35-36), 2010 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 4R-956 „Dėl rekomendacijos pateikimo ir išaiškinimo“, 2010 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 4R-965 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 38); Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsakydama į Inspekcijos raštus Nr. 4R-925, Nr. 956, 2010 m. birželio 10 d. rašte Nr. S-623-(2.9) „Dėl rekomendacijos pateikimo“ (b. l. 42-43), be kita ko, nurodė, kad penkiems Inspekcijos tarnautojams, tarp jų ir R. M., suteikti leidimai dirbti įvairiose sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose; iš šių valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų akivaizdžiai matyti, kad jie turi administracinius įgaliojimus sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų atžvilgiu ir interesų konfliktas, jiems dirbant atitinkamose įstaigose, neabejotinai kils (atsižvelgiant į leidimų dirbti suteikimo datas, jau galėjo kilti); paminėtų Inspekcijos tarnautojų, tame tarpe ir R. M., kiti darbai negali būti priskirti prie tokių darbų, dėl kurių kyla vienkartiniai interesų konfliktai, nes Inspekcija iš esmės atlieka sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklos kontrolės funkcijas, todėl net jei atitinkamas Inspekcijos tarnautojas nusišalintų nuo sprendimų priėmimo procedūrų, susijusių su jo papildoma darboviete, išliktų nuolatinė grėsmė, kad tarnybinė Inspekcijos informacija būtų panaudota ne tarnybos tikslams; ši grėsmė akivaizdi įvertinant ir Inspekcijoje dirbančių žmonių skaičių (Inspekcijoje dirba tik apie 25 žmonės); kad Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnyje, be kitų sąlygų, nustatyta, kad leidimas dirbti kitą darbą gali būti išduotas, jei tai nekelia interesų konflikto, ir jei tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos; todėl, net nevertinant galimų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimų, paminėtiems Inspekcijos tarnautojams dirbant minėtus papildomus darbus, leidimai jiems dirbti kitą darbą negalėjo būti išduoti; kad Inspekcijos veikla negali kelti visuomenės pasitikėjimo, kai pusė jos darbuotojų dirba įvairiose kontroliuojamose institucijose, todėl tokio pobūdžio leidimų išdavimas gresia sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolę vykdančio subjekto diskreditavimu – visuomenės akyse akivaizdžiai kenkia institucijos autoritetui ir griauna pasitikėjimą ja; kad VTEK, atsižvelgdama į visas nustatytas aplinkybes, rekomenduoja per vieną mėnesį nuo rekomendacijos išsiuntimo dienos panaikinti minėtus leidimus dirbti kitą darbą nurodytiems bei apie tai raštu informuoti VTEK; rekomendacijos neįgyvendinus, VTEK bus priversta svarstyti, ar pradėti tyrimus dėl nurodytų asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms; Inspekcija 2010 m. birželio 11 d. rašte Nr. 4R-1066 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 21) R. M. nurodė, jog 2010 m. birželio 10 d. gautas VTEK raštas Nr. S-623-(2.9), kuriame Inspekcijos prašymu pateikiami išaiškinimai dėl valstybės tarnautojų viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje dirbant kitą darbą, jog atsižvelgiant į rašte pateiktas rekomendacijas, 2010 m. birželio 18 d. 10:00 val. planuojamas Inspekcijos Tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo komisijos posėdis, kuriame bus svarstomi rekomendacijoje pateikti klausimai, taip pat, vadovaudamasi Taisyklių 10 ir 11 punktais, prašė R. M. per keturias darbo dienas pateikti komisijai paaiškinimą dėl rašte minimos informacijos; pareiškėjas 2010 m. birželio 16 d. paaiškinime Komisijai (b. l. 22), be kita ko, nurodė: nuo 2008 m. birželio mėn. dirba papildomą darbą UAB sanatorijoje „Pušyno kelias“ vaikų ligų gydytoju; eidamas į valstybės tarnautojo pareigybę atsisakė ankstesnių pareigų su sąlyga, jog bus galimybė dirbti ir praktinį gydytojo darbą, idant neprarastų įgytos kvalifikacijos; skyriaus vedėjas žino apie papildomą darbą, nė karto neskyrė atlikti kontrolę toje įstaigoje; šioje situacijoje interesų konfliktas negalimas, kadangi įtaigoje yra pakankamai saugiklių tam išvengti; nori ir toliau dirbti gydytoju-praktiku; Komisija 2010 m. rugpjūčio 9 d. 15:00 vykusiame posėdyje (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 8V-2-1 (b. l. 23-24)), kuriame dalyvavo: Komisijos pirmininkas R. G., narė-posėdžio sekretorė I. J., narė V. M., svarstė VTEK pateiktas rekomendacijas dėl leidimų Inspekcijos valstybės tarnautojams, tame tarpe ir R. M., dirbti kitą darbą, Inspekcijos tarnautojų paaiškinimus, Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos raštus VTEK, VTEK pakartotinę rekomendaciją, kitą susijusią medžiagą ir, vadovaudamasi VTEK raštuose Nr. S-623-(2.9) ir Nr. S-742-(2.9) pateiktomis rekomendacijomis, atsižvelgdama į visas aplinkybes, nutarė, be kita ko, rekomenduoti panaikinti R. M. 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 4V-23/1 suteiktą leidimą dirbti kitą darbą UAB sanatorijoje „Pušyno kelias“ dėl galimo interesų konflikto atliekant pareigas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje ir šias paslaugas kontroliuojančioje įstaigoje; Inspekcijos direktoriaus pavaduotoja, pavaduojanti direktorių, J. S., vadovaudamasi VTEK 2010 m. birželio 10 d. rašte Nr. S-623-(2.9) ir 2010 m. liepos 13 d. rašte Nr. S-742-(2.9) pateiktomis rekomendacijomis bei Taisyklėmis, 2010 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 4V-26 „Dėl leidimo R. M. dirbti kitą darbą panaikinimo“ (b. l. 6, 47) panaikino Planinių kontrolių ir ekspertizių skyriaus vyriausiajam specialistui R. M. 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 4V-23/1 suteiktą leidimą dirbti kitą darbą UAB sanatorijoje „Pušyno kelias“, atsižvelgdama į VTEK rekomendacijas dėl galimo interesų konflikto atliekant pareigas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje ir šias paslaugas kontroliuojančioje įstaigoje.
Įvertinus visas paminėtas faktines aplinkybes darytina išvada, kad, nors VTEK 2010 m. birželio 10 d. rekomendacines išvadas pateikė dėl kelių Inspekcijos darbuotojų, tačiau tos išvados yra tiesiogiai susijusios ir su konkrečiu pareiškėju – R. M. Juolab, kad VTEK savo rekomendacinėse išvadose (b. l. 42-43) vertino R. M. pareigybės aprašymą (b. l. 46). Teismas ypač sutinka su VTEK pozicija, išdėstyta minėtose rekomendacinėse išvadose (b. l. 42-43), kad iš šių valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų akivaizdžiai matyti, kad jie turi administracinius įgaliojimus sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų atžvilgiu ir interesų konfliktas, jiems dirbant atitinkamose įstaigose, neabejotinai kils (atsižvelgiant į leidimų dirbti suteikimo datas, jau galėjo kilti); paminėtų Inspekcijos tarnautojų, tame tarpe ir R. M., kiti darbai negali būti priskirti prie tokių darbų, dėl kurių kyla vienkartiniai interesų konfliktai, nes Inspekcija iš esmės atlieka sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklos kontrolės funkcijas, todėl net jei atitinkamas Inspekcijos tarnautojas nusišalintų nuo sprendimų priėmimo procedūrų, susijusių su jo papildoma darboviete, išliktų nuolatinė grėsmė, kad tarnybinė Inspekcijos informacija būtų panaudota ne tarnybos tikslams; ši grėsmė akivaizdi įvertinant ir Inspekcijoje dirbančių žmonių skaičių (Inspekcijoje dirba tik apie 25 žmonės). Todėl teismas vertina, kad VTEK savo rekomendacinėse išvadose (b. l. 42-43) vertino individualiai ir R. M. veiklą.
Dar daugiau, ypač pabrėžtina, kad pareiškėjas – R. M. pateikė savo rašytinę poziciją (b. l. 22) dėl VTEK rekomendacinių išvadų (b. l. 42-43), nurodydamas, kad: nuo 2008 m. birželio mėn. dirba papildomą darbą UAB sanatorijoje „Pušyno kelias“ vaikų ligų gydytoju; eidamas į valstybės tarnautojo pareigybę atsisakė ankstesnių pareigų su sąlyga, jog bus galimybė dirbti ir praktinį gydytojo darbą, idant neprarastų įgytos kvalifikacijos; skyriaus vedėjas žino apie papildomą darbą, nė karto neskyrė atlikti kontrolę toje įstaigoje; šioje situacijoje interesų konfliktas negalimas, kadangi įtaigoje yra pakankamai saugiklių tam išvengti; nori ir toliau dirbti gydytoju-praktiku. Ypač pabrėžtina ir tai, kad Komisija 2010 m. rugpjūčio 9 d. 15:00 vykusiame posėdyje (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 8V-2-1 (b. l. 23-24)), kuriame dalyvavo: Komisijos pirmininkas R. G., narė-posėdžio sekretorė I. J., narė V. M., svarstė VTEK pateiktas rekomendacijas dėl leidimų Inspekcijos valstybės tarnautojams, tame tarpe ir R. M., dirbti kitą darbą, Inspekcijos tarnautojų paaiškinimus (be kita ko, ir R. M. (b. l. 22)), Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos raštus VTEK, VTEK pakartotinę rekomendaciją, kitą susijusią medžiagą ir, vadovaudamasi VTEK raštuose Nr. S-623-(2.9) ir Nr. S-742-(2.9) pateiktomis rekomendacijomis, atsižvelgdama į visas aplinkybes, nutarė, be kita ko, rekomenduoti panaikinti R. M. 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 4V-23/1 suteiktą leidimą dirbti kitą darbą UAB sanatorijoje „Pušyno kelias“ dėl galimo interesų konflikto atliekant pareigas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje ir šias paslaugas kontroliuojančioje įstaigoje.
Vadinasi, negalima teigti, jog R. M. klausimas buvo išnagrinėtas, nevertinant aplinkybių, ar R. M. gali dirbti sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose institucijose. Priešingai, Komisija, vertinusi VTEK rekomendacines išvadas (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 8V-2-1 (b. l. 23-24)), įvertino, kad R. M. funkcijos Inspekcijoje yra susijusios su asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrole, taip pat įvertino, kad darbas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose, institucijose, organizacijose yra nederantis su R. M., kaip valstybės tarnautojo, pareigomis Inspekcijoje.
3.4. Skunde pareiškėjas pabrėžia, kad neatsitiko nieko nauja, nekilo jokių naujų aplinkybių, todėl, esą, nebuvo pagrindo naikinti jam, R. M., suteiktą leidimą dirbti kitą darbą. Teismas atmeta tokius argumentus kaip nepagrįstus: tai, kad R. M. darbovietė – Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos anksčiau netinkamai aiškino teisės aktus ir išdavė pareiškėjui leidimą dirbti kitą darbą sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje, nereiškia, kad, iškilus viešumon tokioms aplinkybėms (žr. „Lietuvos rytas“ publikaciją, b. l. 32-33), t. y. kilus grėsmei Inspekcijos reputacijai visuomenės akyse (tai faktinė aplinkybė), Inspekcija, pasirėmusi Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalies nuostatomis, negali panaikinti pareiškėjui leidimo dirbti kitą darbą. Priešingai, pareiškėjo teisėti lūkesčiai nėra pažeidžiami tuo, kad, jam nepagrįstai išdavus leidimą dirbti kitą darbą, leidimas yra panaikinamas.
4.1. Šiame kontekste ypač pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio nuostatas skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl o, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1606/2008 konstatavo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą; kad administraciniai teismai vadovaujasi praktika, jog dėl procedūrinių pažeidimų, neturėjusių įtakos sprendimo pagrįstumui, objektyviam aplinkybių įvertinimui, iš esmės teisingi aktai nėra naikinami.
4.2. Esminiai pareiškėjo argumentai, kad skundžiamas įsakymas Nr. 4V-26 yra nepagrįstas dėl procedūrinių pažeidimų, yra tokie, kad, pirma, pareiškėjas nedalyvavo Komisijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. įvykusiame posėdyje (žr. Komisijos posėdžio protokolą (b. l. 23-24)), nes jam nebuvo pranešta, ir, antra, minėtame posėdyje nedalyvavo Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovė – D. K., kuriai taip pat nebuvo pranešta apie Komisijos posėdį. Teismas pabrėžia, kad Komisijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. įvykęs posėdis (žr. Komisijos posėdžio protokolą (b. l. 23-24)) savo sudėtimi yra teisėtas, jame dalyvavo Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovė V. M. (žr. atsiliepimą į skundą (b. l. 12-18)), todėl vien ta aplinkybė, kad teismo posėdyje nedalyvavo kita Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovė D. K., nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą įsakymą Nr. 4V-26. Dar daugiau, teismas ypač akcentuoja, kad Komisijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. posėdis buvo pakartotinis; apie VTEK rekomendacines išvadas (b. l. 42-43) R. M. žinojo, pateikė save ginančią rašytinę poziciją dėl VTEK išvadų (b. l. 22); pareiškėjas buvo informuotas apie 2010 m. birželio 18 d. 10:00 val. planuojamą Inspekcijos Tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo komisijos posėdį (b. l. 21), tačiau jis buvo atidėtas 2010 m. liepos 8 d. arba vėlesniam terminui, nes buvo atsižvelgta į Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos veiksmus (kreipiantis pakartotinai į VTEK), be kita ko, ginančius ir pareiškėją (Komisijos protokolas Nr. 8V-2 (b. l. 39)). Todėl ir šios aplinkybės nėra tokios, kuriomis remiantis iš esmės teisingą aktą – įsakymą Nr. 4V-26 – galima būtų panaikinti.
4.3. Pasak pareiškėjo, skundžiamas įsakymas Nr. 4V-26 yra neargumentuotas ir nemotyvuotas. Teismas pabrėžia, kad nors įsakyme nėra nuorodų į Komisijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. posėdyje suformuluotas išvadas (žr. Komisijos posėdžio protokolą (b. l. 23-24)), tačiau skundžiamas įsakymas neabejotinai remiasi Komisijos rekomendacijomis, kurios parengtos įvertinus VTEK pateiktas rekomendacijas dėl leidimų Inspekcijos valstybės tarnautojams, tame tarpe ir R. M., dirbti kitą darbą, Inspekcijos tarnautojų (be kita ko, R. M.) paaiškinimus, Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos raštus VTEK, VTEK pakartotinę rekomendaciją, kitą susijusią medžiagą, atsižvelgus į visas aplinkybes. Todėl ir šiuo aspektu skundžiamas įsakymas Nr. 4V-26 negali būti naikinamas.
4.4. Nors įsakyme Nr. 4V-26 yra naudojamas terminas „naikinu“, o ne „atšaukiu“ (kas itin atitiktų Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalies nuostatas), tačiau argumentai dėl skundžiamo įsakymo Nr. 4V-26 naikinimo šiuo aspektu yra visiškai nepagrįsti, kadangi minėtų terminų prasmė (arba semantinė reikšmė) yra vienoda.
4.5. Nors įsakymas Nr. 4V-26 yra be antspaudo, jame nėra numatyta apskundimo tvarka, tačiau tai nesutrukdė pareiškėjui ginti savo teises teisme, todėl vien paminėtu pagrindu įsakymo Nr. 4V-26 naikinti negalima.
5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjo – R. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 11 d. įsakymas Nr. 4V-26 „Dėl leidimo R. M. dirbti kitą darbą panaikinimo“ paliktinas nepakeistas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,
nusprendžia:
pareiškėjo – R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.