Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-11-26 · Byla Nr. Iv-3406-815/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-11-26
Bylos Nr.
Iv-3406-815/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02559-2010-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Ernestas Spruogis
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Kategorijos
  • 16.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-3406-815/2010(Proceso Nr. 3-61-3-02559-2010-7)Procesinio sprendimo kategorija 16.2; 16.7; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. lapkričio 26 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Ernestas Spruogis, sekretoriaujant Editai Sakalinskaitei, dalyvaujant pareiškėjui – R. M., pareiškėjo – R. M. atstovės – Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovui – šios profesinės sąjungos pirmininkui M. S., Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovei – šios institucijos direktoriaus pavaduotojai, laikinai vykdančiai direktoriaus pareigas, J. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – R. M. skundą atsakovei – Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl įsakymo panaikinimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I

1. Pareiškėjas – R. M. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1-5) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Inspekcija, ir atsakovė) direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 11 d. įsakymą Nr. 4V-26 „Dėl leidimo R. M. dirbti kitą darbą panaikinimo“ (toliau – ir įsakymas Nr. 4V-26).

2. Pareiškėjas skunde nurodo, kad įsakymas Nr. 4V-26, kuriuo jam panaikinta teisė dirbti kitą darbą, t. y. individualus administracinis aktas, priimtas nesilaikant imperatyvių teisės normų bei netinkamai aiškinant ir taikant materialines teisės normas, pareiškėjui nebuvo galimybės realizuoti savo teisių, gauti motyvuotą ir teisėtą sprendimą, taigi, įsakymas Nr. 4V-26 yra neteisėtas iš esmės, todėl naikintinas. Pareiškėjo skundas grindžiamas tokiais argumentais.

2.1. Dėl procesinių teisės normų pažeidimų

2.1.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 741 patvirtintų Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo ir sprendimų dėl leidimo valstybės tarnautojams dirbti kitą darbą priėmimo ir atšaukimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), 7 punktu ir atsižvelgiant į Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos 2010 m. birželio 15 d. raštą Nr. SR-14, į Inspekcijos Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija) sudėtį buvo įtraukta šios profesinės sąjungos atstovė, jos narė D. K.

2.1.2. Taisyklės nustato viešumo ir skaidrumo principą, galimybę valstybės tarnautojui ar jo atstovui pateikti tam tikrą poziciją ir kitaip ginti interesus, kai svarstomi jam aktualūs klausimai (teisė ginti savo teises ir interesus tiesiogiai arba per atstovus), tačiau šie principai buvo pažeisti ir nesudaryta galimybė tinkamai ginti savo interesus. Remiantis Taisyklių 10 punktu, komisijos pirmininkas paskiria komisijos posėdžio datą, informuoja apie ją komisijos narius, prašymą pateikusį arba leidimą dirbti turintį valstybės tarnautoją, dėl kurio darbo buvo gauta informacija. Neoficialiais duomenimis, Komisijos posėdis, kuriame iš esmės buvo svarstomi klausimai, be kita ko, dėl leidimo pareiškėjui dirbti kitą darbą išdavimo, įvyko 2010 m. rugpjūčio 9 d., tačiau Komisija neinformavo valstybės tarnautojų, tame tarpe ir pareiškėjo, dėl kurių rengtas minėtas posėdis, apie posėdžio datą ir laiką: nė vienas valstybės tarnautojas nebuvo tinkamai informuotas ir nebuvo kviečiamas į planuojamą posėdį, jame nedalyvavo. Taigi, buvo apribota teisė realizuoti teisę ginti savo interesus tiesiogiai. Be to, Komisija dėl neaiškių priežasčių neinformavo ir kitų Komisijos narių prieš protingą terminą. Komisijos narė, Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovė D. K., galėjusi atstovauti pareiškėją, nebuvo informuota apie planuojamą posėdį, taip pat nesudaryta galimybė, jai nesant (ji tuo metu atostogavo), kitam įgaliotam Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovui (pirmininkui) ginti pareiškėjo interesus. Vadovaujantis Taisyklių 7, 10, 12, 13 ir 16 punktais, Komisijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. posėdis ir jame priimti sprendimai yra neteisėti, o jeigu jais buvo vadovautasi, ir sąlygotų ir įsakymo Nr. 4V-26 neteisėtumą.

2.1.3. Individualus administracinis aktas (įsakymas Nr. 4V-26) turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, turi būti priimtas laikantis teisės aktų nustatytos tvarkos. Remiantis Taisyklių 13 punktu, Komisija išnagrinėja prašymą ar informaciją dėl leidimo dirbti kitą darbą, teikia įstaigos vadovui rekomendaciją su vienu iš siūlymų, o įstaigos vadovas priima motyvuotą sprendimą (16 punktas), tačiau iš skundžiamo įsakymo matyti, kad jį priėmė Inspekcijos direktorius vienasmeniškai, ne pagal Taisyklių 13 ir 16 punktų reikalavimus, kadangi atsižvelgta tik į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rekomendacijas. Kadangi į 2010 m. rugpjūčio 9 d. Komisijos posėdį nebuvo kviečiamas joks asmuo, teigti, kad posėdis vyko, negalima.

2.1.4. Inspekcija pažeidė įstatymų viršenybės principą, įtvirtintą Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Skundžiamame įsakyme priimta poveikio priemonė – naikinti leidimą dirbti kitą darbą yra neteisėta, nes tokios poveikio priemonės nenumato jokie teisės aktai; šio pobūdžio sprendimuose galimos poveikio priemonės įvardytos Taisyklių 13 ir 16 punktuose.

2.1.5. Skundžiamame individualiame administraciniame akte nenurodyta jo apskundimo tvarka, jis nepatvirtintas Inspekcijos antspaudu, o to reikalauja Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalis.

2.2. Dėl individualaus atvejo nagrinėjimo, aiškinant ir taikant materialias teisės normas

2.2.1. Pareiškėjas Nuo 2008 m. gegužės mėn. dirba Inspekcijoje Planinių kontrolių ir ekspertizių skyriaus vyriausiuoju specialistu, eidamas šias pareigas, atlieka vieną iš pagrindinių funkcijų – visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės planinę kontrolę pagal Inspekcijos kokybės sistemos procedūrą, siekiant įvertinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktį teisės aktų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos vidaus dokumentų reikalavimams. Prieš pradėdamas dirbti Inspekcijoje, pareiškėjas žodžiu buvo užtikrintas, jog galės dirbti Inspekcijoje ir laisvu nuo pagrindinio darbo laiku dirbti kitą darbą – klinikinį – pagal išsilavinimą. Iš pradžių pareiškėjo teisėti lūkesčiai buvo pateisinti ir įteisinti, kadangi nuo 2008 m. birželio mėn. jam buvo išduoti leidimai kitam darbui, vienas paskutiniųjų – Inspekcijos direktoriaus 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 4V-23/3 dirbti kitą darbą UAB sanatorijoje „Pušyno kelias“, tačiau įsakymu Nr. 4V-32 šis leidimas naikinamas, t. y. nuo sprendimo įsigaliojimo dienos pareiškėjo kitas darbas tampa nebesuderinamas su Inspekcijoje užimamomis pareigomis. Kyla klausimas, kas, Inspekcijos nuomone, pasikeitė, kad iškilo būtinybė atšaukti sprendimą dėl leidimo dirbti kitą darbą?

2.2.2. Inspekcija įsakyme Nr. 4V-32 aiškiai įvardijo, kad vadovaujasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK) 2010 m. birželio 10 d. rašte Nr. S-623-(2.9) ir 2010 m. liepos 13 d. rašte S-742-(2.9) pateiktomis rekomendacijomis bei nurodytais motyvais, nurodė priimto sprendimo pagrindą – jog galimas interesų konfliktas atliekant pareigas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje ir šias paslaugas kontroliuojančioje įstaigoje. Toks ribojimas neproporcingas siekiamam Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslui. Turėtų būti nustatytas interesų konfliktas arba reali ir neišvengiama jo grėsmė atliekant pareigas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje ir šias paslaugas kontroliuojančioje įstaigoje; būtent šių aplinkybių (kriterijų) Inspekcija nevertino, o priimtas sprendimas neatitinka teisingumo ir protingumo principų, pažeidžia teisėtų lūkesčių principą ir asmens konstitucinę teisę laisvai pasirinkti darbą.

Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimu, kad Konstituciją atitiktų toks valstybės tarnautojų teisės dirbti kitą darbą ir gauti kitą atlyginimą reguliavimas, pagal kurį kiekvienu individualiu atveju galėtų būti sprendžiama, ar leisti valstybės tarnautojui tuo pat metu dirbti ir kitą darbą, privalomai įvertinus, ar tokiu leidimu nebus sudaryta prielaidų kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktui valstybės tarnyboje, valstybės tarnybos panaudojimui asmeniniais interesais, užsiėmimui veikla, diskredituojančia valstybės tarnybos autoritetą, trukdymui asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti patikėtas pareigas, ar valstybės tarnautojas nedirbs tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu jie turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti kito atlyginimo.

Taigi, kiekvienas individualus sprendimo dėl leidimo išdavimo / neišdavimo dirbti kitą darbą atvejis privalo būti nagrinėjamas visuomenės (viešojo intereso) ir darbuotojo (privataus) interesų vertinimo prizmėje, bet kaip ribojančią šią teisę tik išimtinais atvejais. Būtinas kriterijus – realaus ir neišvengiamo interesų konflikto egzistavimas. Ribojimas dirbti kitą darbą, nenustačius interesų konflikto ar nenustačius konkrečių atvejų, kada buvo pamintas pasitikėjimas tam tikru asmeniu, nes buvo pažeistos šio pobūdžio santykius reglamentuojančios teisės normos, yra neteisėtas. Tuo pačiu bet koks ribojimas yra neproporcingas, jeigu teisės aktai numato prevencinį nešališkų sprendimų priėmimo valstybės tarnyboje mechanizmo įdiegimą ir užtikrinimą.

2.2.3. Remiantis VTEK 2010 m. liepos 13 d. raštu S-742-(2.9), Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas savo prasme yra prevencinis, jo tikslas yra įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje, skatinti žmonių pasitikėjimą valdžios įstaigomis bei jų administraciniais gebėjimais. Taigi, vienas iš pagrindinių šio įstatymo aspektų – viešumas. Inspekcijoje, kaip ir kitose valstybės institucijose, vadovaujantys asmenys viešai, o eiliniai tarnautojai, tame tarpe ir pareiškėjas, įstaigoje deklaruoja savo privačius interesus, tuo pačiu ir apie kitą darbą.

2.2.4. Kitas esminis Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo institutas – valstybės tarnautojų etikos normų laikymasis ir interesų konflikto vengimas, t. y. nusišalinimas (nenušalinimas) nuo sprendimų priėmimo ar derinimo. Lietuvos Respublikoje yra apie 1500-3000 asmens sveikatos priežiūros įstaigų; remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Inspekcija atlieka įstaigų, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų valstybinę kontrolę, t. y. esant pagrindui vertina jų teikiamų paslaugų kokybę, tačiau Inspekcija per metus sugeba atlikti tik iki 300 kontrolių, be to, kai kurios atliekamos toje pačioje įstaigoje kelis kartus. Viešai deklaravus ir teisėtai gavus leidimą dirbti kitą darbą, kad ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, Inspekcijoje nesudaromos net teorinės prielaidos kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktui, nes tarnautojas, kuris dirbo / dirba šioje įstaigoje, neskiriamas tirti ar dalyvauti tyrime. Inspekcijoje pakanka tarnautojų, galinčių atlikti tą patį darbą, be to, pareiškėją kontroliuoja tiesioginis vadovas, turintis teisę dalyvauti tyrime ar derinime.

2.2.5. Interesų konfliktas gali kilti ne vien tik iš kito darbo teisinių santykių, tačiau ir asmeninių, todėl suabsoliutinti ir riboti vien dėl kito darbo deklaruojamus teisinius santykius yra neproporcinga, neteisinga ir neprotinga. Visų valstybinėje tarnyboje kylančių interesų konfliktų išvengti neįmanoma, todėl juos reikia nedrausti, o deklaruoti, viešinti laikantis etikos ir moralės normų. Būtent toks mechanizmas leidžia užtikrinti visuomenės pasitikėjimą Inspekcija ir jos darbuotojais.

2.2.6. Kitas svarbus kriterijus – valstybės tarnautojo profesinė kvalifikacija. Visuomenės ir atskiro žmogaus pasitikėjimą įgauna specialistas, kuris turi reikiamą kompetenciją ir praktinius įgūdžius, kelia profesinę kvalifikaciją. Tai, kad Inspekcijos valstybės tarnautojas turi ne tik medicininį išsilavinimą, tačiau ir gydytojo licenciją bei praktikuoja, t. y. savo darbą išmano praktiškai, tobulina savo kvalifikaciją ir įgūdžius, yra Inspekcijos ir visuomenės vertybė. Todėl tik praktinė veikla užtikrina ne tik šiuolaikinio medicinos mokslo žinių įgijimą, tačiau ir kasdieninio klinikinio darbo patyrimą ir įgūdžių palaikymą bei tobulinimą. Svarstant klausimą dėl leidimo dirbti kitą darbą išdavimo turi būti atsižvelgiama ir į šį kriterijų, kuris visuomenei naudingas ir atitinkamai gerina administracinius gebėjimus šiame darbe.

2.2.7. Valstybės tarnautojo teisė dirbti kitą darbą ribojama, nes nepasitikima nei sukurtu teisiniu reguliavimu (prevenciniu mechanizmu), nei išsilavinusiu žmogumi, nei juo, kaip etine būtybe. Pažymėtina, kad dauguma Europos valstybių kitaip reguliuoja klausimus dėl leidimų dirbti kitą darbą. Pavyzdžiui, Norvegijos sveikatos priežiūros inspekcijoje tik vadovaujančiam personalui neleidžiama dirbti papildomo klinikinio darbo, tačiau eiliniams valstybės tarnautojams leidžiama, panašus reguliavimas yra Švedijoje, Danijoje, Olandijoje, Anglijoje, Belgijoje.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas skunde (b. l. 1-5) prašė teismą taikyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 71 straipsnio 2 dalies 3 punkte įtvirtintą reikalavimo užtikrinimo priemonę – ginčijamo akto (įsakymo Nr. 4V-26) galiojimo (vykdymo) laikiną sustabdymą iki įsiteisės teismo sprendimas, kadangi: faktiškai, pareiškėjui nenutraukus darbo santykių nuo 2010 m. rugpjūčio 12 d. gali būti taikoma tarnybinė atsakomybė, viena iš griežčiausių – atleidimas iš pareigų; įsakymas Nr. 4V-26 suformuluotas neatsižvelgus į darbinių teisinių santykių pobūdį ir protingumo principą (asmens sveikatos priežiūros įstaigoms trūksta gydytojų, todėl darbdavys turi teisę pasinaudoti Lietuvos Respublikos darbo kodekse numatyta teise atleisti darbuotoją tik per 14 dienų nuo prašymo pateikimo dienos); įsakyme Nr. 4V-26 vykdymo terminas, kad per protingą terminą galima būtų nutraukti darbo sutartį, nenustatytas, be to, paties įsakymo Nr. 4V-26 teisėtumo ir pagrįstumo klausimas keliamas šioje byloje; teismo proceso metu pareiškėjui, įgyvendinusiam įsakymą Nr. 4V-26 ir nutraukus darbo santykius kitame darbe, o teismui pripažinus šį skundą tenkintinu, pareiškėjui iš esmės gali nebūti galimybės atkurti darbo santykių toje darbovietėje, tokiomis pat sąlygomis ir pan., tai iš esmės inicijuotų dar vieną teismo procesą prieš Inspekciją (dėl žalos atlyginimo).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi (b. l. 7) nutarė patenkinti pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo ir sustabdė įsakymo Nr. 4V-26 galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjas skunde (b. l. 1-5) taip pat prašė teismą sujungti šią administracinę bylą Nr. I-3406-815/2010 su Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjama byla Nr. I-3366/2010, kadangi abiejose bylose pareiškėjai yra Inspekcijos darbuotojai, skundžiantys tuo pačiu pagrindu ir iš esmės tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis Inspekcijos sprendimus dėl leidimų dirbti kitą darbą atšaukimo / neišdavimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. rugsėjo 3 d. nutartimi (b. l. 7) nutarė netenkinti pareiškėjo prašymo dėl administracinių bylų sujungimo, kadangi skundas šioje administracinėje byloje Nr. I-3406-815/2010 (Proceso Nr. 3-61-3-02559-2010-7) ir skundas administracinėje byloje Nr. I-3366/2010 (Proceso Nr. 3-61-3-02519-2010-3) paduoti nors ir dėl tos pačios atsakovės, tačiau skirtingų įsakymų panaikinimo.

II

Atsakovė – Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 12-18) nurodo, kad su skundu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.

1. Remiantis Taisyklių 12 punktu, valstybės tarnautojas savo iniciatyva arba komisijai pakvietus gali dalyvauti posėdyje ir pateikti papildomą informaciją arba paaiškinimus, kurie padėtų įvertinti, ar valstybės tarnautojui dirbant kitą darbą atsiranda (arba atsiras) Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnyje nurodytos aplinkybės. Taigi, Taisyklės nenumato imperatyvaus reikalavimo kviesti valstybės tarnautoją dalyvauti komisijos posėdyje, tai daroma tik esant tikslintinų aplinkybių arba paties valstybės tarnautojo iniciatyva. 2010 m. rugpjūčio 9 d. įvykęs Komisijos posėdis buvo pakartotinis, t. y. atidėtas būtent pagal Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko M. S. 2010 m birželio 18 d. rašte Nr. SR-16 pateiktą prašymą; pirmasis Komisijos posėdis įvyko 2010 m. gegužės 20 d., buvo nuspręsta sprendimo priėmimą atidėti iki VTEK išvados pateikimo, minėtas aplinkybes R. M. išsamiai paaiškino savo paaiškinime. Inspekcija nepažeidė Taisyklių 7, 10, 12, 13, 16 punktų nuostatų.

2. Tokią pačią prasmę turinčio, tačiau formaliai kito žodžio panaudojimo traktavimas kaip neteisėtumas prieštarauja logikai, sveikam protui ir teisėtų lūkesčių principui. Akivaizdu ir teisme turėtų būti pripažinta visiems žinomu, jog žodžiai „nesuteikti“ ir „neišduoti“ yra sinonimai bei žodžiai „naikinti“ ir „atšaukti“ yra sinonimai; vidutiniam protingam asmeniui nekiltų pagrįsta abejonė, kad frazės nesuteikti leidimo ir neišduoti leidimo gali būti skirtingai suprantamos, be to, VTEK 2010 m. birželio 10 d. rašte Nr. S-623-(2.9) bei 2010 m. liepos 13 d. rašte Nr. S-742-(2.9) vartojo būtent terminus „panaikinti“ ir „nesuteikti“.

Motyvuojamoji dalis

3. Viešojo administravimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad individualius administracinius aktus turi teisę priimti viešojo administravimo subjektai, turėdami šio įstatymo nustatyta tvarka jiems suteiktus viešojo administravimo įgaliojimus, tuo tarpu Taisyklių IV dalyje nurodytas sprendimas, buvo priimtas vykdant vidaus administravimą ir privalo atitikti Taisyklių reikalavimus. Inspekcijos direktoriaus sprendimas Taisyklių reikalavimus atitiko, teigti, jog rašytinis neinformavimas apie apskundimo tvarką atėmė iš pareiškėjo teisę minėtą sprendimą apskųsti, neteisinga, nes apskundimo tvarka buvo nurodyta Inspekcijos profesinės sąjungos pirmininkui M. S. adresuotame VTEK 2010 m. liepos 13 d. rašte Nr. S-742-(2.9).

4. Komisijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. posėdyje dalyvavo Komisijos narė – V. M., Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos narė, ir Taisyklių 8 punkto reikalavimas, kad jeigu institucijoje ar įstaigoje yra veikianti profesinė sąjunga į komisijos narių sąrašą turi būti įtrauktas šios profesinės sąjungos atstovas, nebuvo pažeista, nes į Inspekcijos Komisijos narių sąrašą buvo įtraukti du profesinės sąjungos atstovai: D. K. ir V. M.

5. Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2005 m. balandžio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-416-05), ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės; kriterijus, pagal kurį turi būti vertinama procedūros pažeidimo įtaka priimto administracinio akto teisėtumui, yra tikimybė, kad dėl šio pažeidimo buvo priimtas nepagrįstas sprendimas. Šiuo atveju pareiškėjo – R. M. nurodytų procedūrinių pažeidimų iš esmės nėra, o jei teismas pripažintų juos buvus, jie tikrai neturėjo įtakos įsakymo Nr. 4V-26 pagrįstumui, todėl naikinti įsakymą Nr. 4V-26 nėra pagrindo.

6. Pareiškėjas klaidina teismą, teigdamas, jog nesupranta, kas pasikeitė, kad staiga, nemotyvuotai, vienašališku Inspekcijos direktoriaus sprendimu, buvo panaikintas leidimas dirbti kitą darbą.

Sveikatos apsaugos ministras 2010 m. gegužės 20 d. pavedimu Nr. 17-623, atsižvelgdamas į dienraščio „Lietuvos rytas“ 2010 m. gegužės 20 d. straipsnyje „Valstybės tarnyba – vešlios uždarbio iš šalies ganyklos“ minimus faktus, pavedė Inspekcijos direktoriui kreiptis į VTEK ir prašyti pateikti rekomendaciją dėl iškilusių abejonių, ar darbas, kurį valstybės tarnautojai dirba, nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje ir iki 2010 m. birželio 11 d. pateikti išvadas. Inspekcijos direktorė 2010 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 4R-925, 2010 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 4R-05-25 ir 2010 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 4R-965 kreipėsi į VTEK su prašymu paaiškinti, ar visų Inspekcijos valstybės tarnautojų kitas darbas nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto.

7. R. M. leidimas dirbti kitą darbą UAB sanatorijoje „Pušyno kelias“ buvo suteiktas 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 4V-23/3. VTEK 2010 m. birželio 10 d. rašte Nr. S-623-(2.9) „Dėl rekomendacijos pateikimo“ (toliau – ir raštas Nr. S-623-(2.9)), be kita ko, nurodė, jog net jei atitinkamas Inspekcijos tarnautojas nusišalintų nuo sprendimų priėmimo procedūrų, susijusių su jo papildoma darboviete, išliktų nuolatinė grėsmė, kad tarnybinė Inspekcijos informacija būtų panaudota ne tarnybos tikslams, jog rekomenduoja per vieną mėnesį nuo rekomendacijos išsiuntimo dienos panaikinti leidimus dirbti kitą darbą bei apie tai raštu informuoti VTEK, rekomendacijos neįgyvendinus, VTEK bus priversta svarstyti, ar pradėti tyrimus dėl nurodytų asmenų veiklos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms.

Inspekcija 2010 m. birželio 11 d. raštu Nr. 4R-1067 apie VTEK rekomendaciją informavo Sveikatos apsaugos ministrą, kuris 2010 m. birželio 14 d.rezoliucija pavedė Sveikatos apsaugos viceministrei kontroliuoti rekomendacijos įgyvendinimą ir ji 2010 m. birželio 14 d. rezoliucija pavedė Inspekcijos direktorei įgyvendinti VTEK rekomendaciją. Remiantis Sveikatos apsaugos ministro 2009 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. V-941 patvirtintų Inspekcijos nuostatų 13 ir 15 punktais, Valstybės tarnybos įstatymo 31¹ straipsnio 3 dalimi, rezoliucijų nevykdymas būtų reiškęs tiesioginį pavedimų nevykdymą.

8. Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas M. S. 2010 m. birželio 18 d. raštu Nr. SR-16 kreipėsi į Inspekcijos direktorę bei Komisiją ir informavo, kad pakartotinai kreipėsi į VTEK, išdėstė jai savo nesutikimą dėl formalaus teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų teisės dirbti kitą darbą, aiškinimo, pateikė išsamų paaiškinimą ir prašymą pakartotinai įvertinti jų rašte pateiktą informaciją prieš pateikiant Inspekcijai rekomendacijas ir paprašė atidėti Komisijos ir Inspekcijos direktoriaus sprendimų dėl leidimų dirbti kitą darbą priėmimą iki pakartotino VTEK atsakymo pateikimo. Taigi, M. S. suvokė, kad būtent VTEK nuomonė yra ypatingai svarbi Inspekcijos direktoriui priimant sprendimą. Komisija 2010 m. birželio 18 d. posėdyje, atsižvelgdama į paminėtą M. S. kreipimąsi, sprendimo priėmimo terminą atidėjo iki pakartotinės VTEK išvados gavimo.

VTEK 2010 m. liepos 1 d. posėdyje dalyvavo Inspekcijos direktorė, Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos narys, Teisės skyriaus vedėjas V. M., Neplaninių kontrolių skyriaus vedėja N. M. ir Planinių kontrolių ir ekspertizių skyriaus vedėjas R. G. VTEK 2010 m. liepos 13 d. raštu Nr. S-742-(2.9) „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2010 m. birželio 3 d. rekomendacijos“ (toliau – ir raštas Nr. S-742-(2.9)), adresuotu Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkui ir Inspekcijos direktoriui, nurodė, kad VTEK nuomonė nepasikeitė, kad Inspekcijos veikla negali kelti visuomenės pasitikėjimo, kai pusė jos darbuotojų dirba įvairiose kontroliuojamose institucijose, todėl tokio pobūdžio leidimų išdavimas gresia sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolę vykdančio subjekto diskreditavimu.

9. Inspekcijoje planinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės procedūra yra atliekama pagal direktoriaus patvirtintą procedūrą, ji yra daugiapakopė, Inspekcijos tarnautojai atlieka kontrolės procedūrą ir nustato teisės aktų ir vidaus dokumentų reikalavimų pažeidimus, todėl pareiškėjo teiginys, kad tik realiai praktikuojančio gydytojo ir tik tos srities specialisto parengta Inspekcijos išvada yra atsvara asmens sveikatos priežiūros įstaigų pašaipoms ir kritikai, nėra pagrįstas ir teisingas.

10. Neturint pakankamai žinių apie kitose šalyse nustatytą atitinkamą teisinį reguliavimą, t. y. kokie analogiškose institucijose dirbančių valstybės tarnautojų įgaliojimai, teisių ir pareigų apimtys, negalima daryti vienareikšmių išvadų ir teigti, jog būtina perimti atitinkamą patirtį.

Europos Parlamento pareigūnų ir tarnautojų pareigų vadovo (Elgesio kodekso), priimto 2008 m. liepos 7 d., skyriaus „Bendrosios pareigos“ A dalyje „Pareiga būti nepriklausomam“ b skirsnio „Leidimas vykdyti išorinę veiklą“ 2 straipsnyje įtvirtinta, kad pareigūnai ar kiti tarnautojai negali vienu metu dirbti viešojoje tarnyboje ir privačiame sektoriuje, nurodyta, kad, pavyzdžiui, prašymai dirbti vertėju, gydytoju, medicinos seserimi, architektu, dėstytoju, advokatu, mašininke, verstis komercine veikla ir t. t. visuomet atmetami.

11. Komisijos pirmininkė J. S., sveikatos apsaugos ministrui 2010 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. K-108 pavedus jai nuo 2010 m. liepos 15 d. laikinai vykdyti Inspekcijos direktoriaus funkcijas, siekdama užtikrinti maksimalų sprendimų nešališkumą, objektyvumą, proporcingumą ir skaidrumą, nusišalino nuo Komisijos pirmininko pareigų ir paprašė Komisiją tęsti darbą, Komisijos pirmininko pavaduotojui R. G. atliekant Komisijos pirmininko funkcijas.

12. VTEK rekomendacijose nurodė, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas savo esme yra prevencinis, jo tikslas – įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje, skatinti žmonių pasitikėjimą valdžios įstaigomis bei jų administraciniais gebėjimais. 2009 m. Lietuvos korupcijos suvokimo indeksas buvo vidutiniškas, lyginant su kitomis pokomunistinėmis šalimis, Lietuva lenkė tik Lenkiją, tuo tarpu Čekija, Estija, Vengrija, Slovakija ir Slovėnija pernai buvo mažiau korumpuotos nei Lietuva. VTEK 2009 m. gegužės 11 d. rezoliucijoje Nr. KS-41 „Dėl prievolės vengti interesų konflikto ir pareigos nusišalinti“ konstatavo būtinybę vengti net interesų konflikto regimybės, kada tik atrodo, kad interesų konfliktas yra, nes pagrįstas įtarimas, kad tam tikri sprendimai galėjo būti priimami esant interesų konfliktui, tiek pat kenkia pasitikėjimui valstybine tarnyba kaip ir realus ar galimas interesų konfliktas.

Priimant sprendimą dėl R. M. kito darbo, vadovautasi jo paaiškinimu, VTEK 2010 m. birželio 10 d. raštu Nr. S-623-(2.9), 2010 m. liepos 13 d. raštu Nr. S-742-(2.9) bei 2009 m. gegužės 11 d. rezoliucija Nr. KS-41, Komisijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. rekomendacija, Sveikatos apsaugos ministro pavedimu Sveikatos apsaugos viceministrei kontroliuoti VTEK rekomendacijos įgyvendinimą, Sveikatos apsaugos viceministrės pavedimu vykdyti VTEK rekomendaciją, Europos Parlamento pareigūnų ir tarnautojų pareigų vadovo (Elgesio kodekso) nuostatomis, atkreiptas dėmesys į Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko 2010 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. SR-17 pateiktas pastabas, atsižvelgta į ypatingą Inspekcijos vaidmenį, siekiant užtikrinti tinkamą asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, nuolatinį žiniasklaidos ir visuomenės dėmesį, tai, jog Inspekcijos sprendimai nuolat viešai diskutuojami ir neretai kritikuojami žiniasklaidoje, siekta maksimaliai padidinti visuomenės pasitikėjimą Inspekcijos veikla, sumažinti korupcijos pasireiškimo tikimybę, užtikrinant vienodą visų Inspekcijos tarnautojų padėtį – tarnybą tik Inspekcijoje, o ne paralelinį kai kurių tarnautojų darbą ir Inspekcijoje, kuri atlieka asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų valstybinę kontrolę ir ekspertizę, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

III

1. Teismo posėdyje pareiškėjas – R. M., remdamasis skunde pateiktais argumentais, prašė skundą tenkinti ir panaikinti įsakymą Nr. 4V-26, kuriuo jam panaikinta teisė dirbti kitą darbą UAB sanatorijoje „Pušyno kelias“, pabrėžė, kad nedirbdamas gydytoju-praktiku praras savo kvalifikaciją kaip medikas, nurodė, kad UAB sanatorijoje „Pušyno kelias“ dirbo nuo 20:00 val. iki 7:00 val. budinčiu vaikų ligų gydytoju, taip pat šeštadieniais, sekmadieniais ir švenčių dienomis, su jo pareigomis Inspekcijoje šis darbas nesikirto.

2. Teismo posėdyje pareiškėjo – R. M. atstovės – Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovas – šios profesinės sąjungos pirmininkas M. S. (2008 m. lapkričio 10 d. Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos Steigiamojo susirinkimo protokolas (b. l. 57); ) Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos įstatai (b. l. 58-60); Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos 2010 m. lapkričio 12 d. raštas Nr. SR-25 (b. l. 61)), remdamasis pareiškėjo skunde pateiktais argumentais, prašė pareiškėjo skundą tenkinti ir panaikinti įsakymą Nr. 4V-26.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdyje atsakovės – Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė – šios institucijos direktoriaus pavaduotoja, laikinai vykdanti direktoriaus pareigas, J.S. (2010 m. lapkričio 10 d. įsakymas Nr. A-132 (b. l. 56)), remdamasi atsiliepime į pareiškėjo skundą pateiktais argumentais, prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,

konstatuoja:

I

Nagrinėjamoje administracinėje byloje inter alia nustatyta:

1. Inspekcijos Planinių kontrolių ir ekspertizių skyriaus vyriausiajam specialistui R. M. 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 4V-23/1 buvo suteiktas leidimas dirbti kitą darbą UAB sanatorijoje „Pušyno kelias“ (žr. skundą (b. l. 1-5); atsiliepimą (b. l. 12-18); įsakymą Nr. 4V-26(b. l. 6, 47)).

2. Pareiškėjas – R. M. nuo 2008 m. gegužės mėn. eina Inspekcijos Planinių kontrolių ir ekspertizių skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas (žr. skundą (b. l. 1-5)). Remiantis Inspekcijos direktoriaus 2010 m. liepos 26 d. įsakymu Nr. 4V-24 patvirtintu Planinių kontrolių ir ekspertizių skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės aprašymu (toliau – ir Pareigybės aprašymas) (b. l. 46): šios pareigybės paskirtis – vykdyti visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės planinę kontrolę bei vykdyti visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi sveikatos priežiūros veikla, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų bei jų pasirengimo teikti kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos paslaugas, naujai įdiegiamų žmogaus organų ir audinių transplantacijos paslaugas, žmogaus kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugas ekspertizę; specialiosios veiklos sritys – visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės planinė kontrolė bei visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi sveikatos priežiūros veikla, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų bei jų pasirengimo teikti kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos paslaugas, naujai įdiegiamų žmogaus organų ir audinių transplantacijos paslaugas, žmogaus kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugas ekspertizė; šias pareigas einantis valstybės tarnautojas vykdo, be kita ko, šias funkcijas: atlieka visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės planinę kontrolę pagal Inspekcijos kokybės sistemos procedūrą, siekiant įvertinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų atitiktį teisės aktų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos vidaus dokumentų reikalavimams; atlieka visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi sveikatos priežiūros veikla, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų bei jų pasirengimo teikti kompiuterinės tomografijos ir magnetinio rezonanso tomografijos paslaugas, naujai įdiegiamų žmogaus organų ir audinių transplantacijos paslaugas, žmogaus kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos paslaugas ekspertizę; valdo pagal kompetenciją Inspekcijos gaunamus dokumentus bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateiktus dokumentus, Inspekcijos kokybės sistemos procedūrose nustatyta tvarka, siekiant užtikrinti gautų dokumentų saugumą bei konfidencialumą; rengia pagal kompetenciją Inspekcijos siunčiamus dokumentus Inspekcijos kokybės sistemos procedūrose nustatyta tvarka; teikia rekomendacijas asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir pacientų saugai gerinti; vykdo pagal kompetenciją kitus su Inspekcijos veikla susijusius nenuolatinio pobūdžio vadovų pavedimus.

3. Remiantis R. M. 2010 m. balandžio 27 d. privačių interesų deklaracija (b. l. 49, 50), pareiškėjas dirba Inspekcijoje vyriausiuoju specialistu bei UAB sanatorijoje „Pušyno kelias“ vaikų gydytoju (budėjimas), žmona – V. M. dirba Inspekcijoje vyriausiąja specialiste bei VšĮ Vilniaus centro poliklinikoje gydytoja, taip pat R. M. sūnus, brolis ir sesuo dirba gydytojais.

4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2010 m. gegužės 20 d. pavedime Nr. 17-623 (b. l. 31), atsižvelgdamas į dienraščio „Lietuvos rytas“ 2010 m. gegužės 20 d. straipsnyje „Valstybės tarnyba – vešlios uždarbio iš šalies ganyklos“ minimus faktus, pavedė Inspekcijos direktorei R. N. išsiaiškinti straipsnyje nurodytas aplinkybes bei kreiptis į VTEK ir prašyti pateikti rekomendaciją dėl iškilusių abejonių, ar darbas, kurį valstybės tarnautojai dirba, nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, bei iki 2010 m. birželio 11 d. pateikti išvadas.

5. Komisija 2010 m. gegužės 20 d. posėdyje (protokolas Nr. 8P-1 (b. l. 40)), apsvarsčiusi, ar Inspekcijos valstybės tarnautojų, tame tarpe ir R. M., prašymai ir leidimai dirbti kitą darbą nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, specialistams atliekant savo tiesiogines pareigas Inspekcijoje, išnagrinėjusi turimą medžiagą dėl Inspekcijos valstybės tarnautojų, tame tarpe ir R. M., prašymų bei leidimų dirbti kitą darbą, pasiūlė Inspekcijos direktorei kreiptis dėl susidariusios situacijos išaiškinimo bei rekomendacijos į VTEK.

6. Inspekcijos direktorė, vadovaudamasi Taisyklių 13.5 punktu, kreipėsi į VTEK, prašydama pateikti rekomendaciją, ar Inspekcijos valstybės tarnautojų inter alia R. M. prašymai ir leidimai dirbti kitą darbą nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, valstybės tarnautojams atliekant savo tiesiogines pareigas Inspekcijoje, šiais raštais: 2010 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 4R-925 „Dėl Komisijos rekomendacijos pateikimo“ (toliau – ir raštas Nr. 4R-925) (b. l. 35-36), 2010 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 4R-956 „Dėl rekomendacijos pateikimo ir išaiškinimo“ (toliau – ir raštas Nr. 4R-956) (b. l. 37), 2010 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 4R-965 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (toliau – ir raštas Nr. 4R-965) (b. l. 38).

7. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsakydama į Inspekcijos raštus Nr. 4R-925, Nr. 956, 2010 m. birželio 10 d. rašte Nr. S-623-(2.9) „Dėl rekomendacijos pateikimo“ (b. l. 42-43), be kita ko, nurodė:

7.1. VTEK savo rekomendacijose dėl leidimų dirbti kitą darbą suteikimo ne kartą pasisakė, kad jei galimas interesų konfliktas yra vienkartinio pobūdžio ir asmuo turi galimybę nusišalinti nuo sprendimo priėmimo procedūrų, susijusių su interesų konfliktą keliančiu asmeniu (kai tarnautojui pagal jo pareigybės aprašymą gali tekti atlikti tam tikrus veiksmus, kurie būtų susiję su įmone, kurioje papildomai dirba, bet institucijoje yra žmogus, galintis jį pakeisti), jam gali būti suteiktas leidimas dirbti papildomą darbą;

7.2. penkiems Inspekcijos tarnautojams, tarp jų ir R. M., suteikti leidimai dirbti įvairiose sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose. Iš šių valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų akivaizdžiai matyti, kad jie turi administracinius įgaliojimus sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų atžvilgiu ir interesų konfliktas, jiems dirbant atitinkamose įstaigose, neabejotinai kils (atsižvelgiant į leidimų dirbti suteikimo datas, jau galėjo kilti). Paminėtų Inspekcijos tarnautojų, tame tarpe ir R. M., kiti darbai negali būti priskirti prie tokių darbų, dėl kurių kyla vienkartiniai interesų konfliktai, nes Inspekcija iš esmės atlieka sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklos kontrolės funkcijas, todėl net jei atitinkamas Inspekcijos tarnautojas nusišalintų nuo sprendimų priėmimo procedūrų, susijusių su jo papildoma darboviete, išliktų nuolatinė grėsmė, kad tarnybinė Inspekcijos informacija būtų panaudota ne tarnybos tikslams; ši grėsmė akivaizdi įvertinant ir Inspekcijoje dirbančių žmonių skaičių (Inspekcijoje dirba tik apie 25 žmonės).

7.3. Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnyje, be kitų sąlygų, nustatyta, kad leidimas dirbti kitą darbą gali būti išduotas, jei tai nekelia interesų konflikto, ir jei tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokias nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos; todėl net nevertinant galimų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimų paminėtiems Inspekcijos tarnautojams dirbant minėtus papildomus darbus, leidimai jiems dirbti kitą darbą negalėjo būti išduoti.

7.4. Inspekcijos veikla negali kelti visuomenės pasitikėjimo, kai pusė jos darbuotojų dirba įvairiose kontroliuojamose institucijose, todėl tokio pobūdžio leidimų išdavimas gresia sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolę vykdančio subjekto diskreditavimu – visuomenės akyse akivaizdžiai kenkia institucijos autoritetui ir griauna pasitikėjimą ja.

7.5. VTEK, atsižvelgdama į visas nustatytas aplinkybes, vadovaudamasi Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 8 ir 9 punktais, 18 straipsnio 1 dalies 5 punktu, rekomenduoja per vieną mėnesį nuo rekomendacijos išsiuntimo dienos panaikinti minėtus leidimus dirbti kitą darbą nurodytiems bei apie tai raštu informuoti VTEK; rekomendacijos neįgyvendinus, VTEK bus priversta svarstyti, ar pradėti tyrimus dėl nurodytų asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms.

8. Inspekcija 2010 m. birželio 11 d. rašte Nr. 4R-1066 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir raštas Nr. 4R-1066) (b. l. 21) R. M. nurodė, jog 2010 m. birželio 10 d. gautas VTEK raštas Nr. S-623-(2.9), kuriame Inspekcijos prašymu pateikiami išaiškinimai dėl valstybės tarnautojų viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje dirbant kitą darbą, jog atsižvelgiant į rašte pateiktas rekomendacijas, 2010 m. birželio 18 d. 10:00 val. planuojamas Inspekcijos Tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo komisijos posėdis, kuriame bus svarstomi rekomendacijoje pateikti klausimai, taip pat, vadovaudamasi Taisyklių 10 ir 11 punktais, prašė R. M. per keturias darbo dienas pateikti komisijai paaiškinimą dėl rašte minimos informacijos.

9. Inspekcija 2010 m. birželio 11 d. rašte Nr. 4R-1067 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir raštas Nr. Nr. 4R-1067) (b. l. 34) informavo Sveikatos apsaugos ministrą apie VTEK rašte Nr. S-623-(2.9) pateiktą rekomendaciją bei įsipareigojo per VTEK nustatytą terminą įgyvendinti pateiktą rekomendaciją ir informuoti Sveikatos apsaugos ministeriją teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Inspekcijos 2010 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 3V-14 „Dėl Valstybinės medicininio audito inspekcijos Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo komisijos sudėties pakeitimo“ (toliau – ir įsakymas Nr. 3V-14) (b. l. 19) patvirtinta nauja Komisijos sudėtis: Komisijos pirmininkas – J. S., pirmininko pavaduotojas – R. G. (nesant Komisijos pirmininko, atlieka jo funkcijas), nariai: I. J., V. M., D. K.

11. Pareiškėjas 2010 m. birželio 16 d. paaiškinime Komisijai (b. l. 22), be kita ko, nurodė: nuo 2008 m. birželio mėn. dirba papildomą darbą UAB sanatorijoje „Pušyno kelias“ vaikų ligų gydytoju; eidamas į valstybės tarnautojo pareigybę atsisakė ankstesnių pareigų su sąlyga, jog bus galimybė dirbti ir praktinį gydytojo darbą, idant neprarastų įgytos kvalifikacijos; skyriaus vedėjas žino apie papildomą darbą, nė karto neskyrė atlikti kontrolę toje įstaigoje; šioje situacijoje interesų konfliktas negalimas, kadangi įtaigoje yra pakankamai saugiklių tam išvengti; nori ir toliau dirbti gydytoju-praktiku.

12. Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas M. S. 2010 m. birželio 16 d. rašte Nr. SR-15 „Dėl informacijos ir prašymo pateikimo“ (toliau – ir raštas Nr. SR-15) (b. l. 29-30) VTEK pirmininkui prašė pakartotinai įvertinti šiame rašte pateiktą informaciją, patiekiant Inspekcijai rekomendacijas, arba, esant reikalui, atlikti išsamų tyrimą, atsižvelgiant į faktines kiekvieno valstybės tarnautojo prašymo dirbti kitą darbą aplinkybes. Rašte Nr. SR-15, be kita ko, nurodyta: Inspekcijos darbuotojų profesinė sąjunga susipažino su VTEK raštu Nr. S-623-(2.9) ir nenori sutikti su jame išdėstyta kategoriška VTEK nuomone; formalusis teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojo teisės dirbti kitą darbą, aiškinimas ir siūlomos rekomendacijos pažeidžia Inspekcijos ir joje dirbančių valstybės tarnautojų teises ir interesus; matyt VTEK nebuvo pateikta visa informacija, kuri leistų nustatyti, kaip Inspekcijoje vykdoma privačių ir viešųjų interesų prevencija, garantuojama valstybės tarnautojų prievolė vengti interesų konflikto ir pareiga nusišalinti, atliekamas privačių interesų deklaravimas; visų valstybinėje tarnyboje kylančių interesų konfliktų išvengti neįmanomą todėl ir jų uždrausti negalima; tai, jog kai kurie Inspekcijos valstybės tarnautojai dirba kitą darbą asmens sveikatos priežiūros įstaigose, negali sudaryti absoliutaus draudimo dirbti kitą darbą, nes nebuvo vertinta Inspekcijos veiklos specifika ir valstybės tarnautojų, dalyvaujančių skundo nagrinėjime, kvalifikaciniai reikalavimai; Lietuvos Respublikoje yra apie 1500-2000 asmens sveikatos priežiūros įstaigų, Inspekcija atlieka jų teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų valstybinę kontrolę, neatsižvelgiant į jų nuosavybės formą; per metus Inspekcija atlieka tik iki 300 kontrolių, kai kurios kontrolės atliekamos toje pačioje įstaigoje kelis kartus, todėl galimi tik pavienio ir teorinio pobūdžio privačių ir viešųjų interesų konfliktai; Inspekcijoje pakanka valstybės tarnautojų, galinčių pakeisti vienas kitą atostogų metu ar negalint atlikti savo funkcijų dėl privačių interesų (kito darbo).

13. Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas M. S. 2010 m. birželio 18 d. rašte Nr. SR-16 „Dėl informacijos ir prašymo pateikimo“ (toliau – ir raštas Nr. SR-16) (b. l. 28) Inspekcijos direktorei bei Inspekcijos Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo komisijai nurodė, be kita ko, jog: Inspekcijos darbuotojų profesinė sąjunga susipažino su VTEK raštu Nr. S-623-(2.9); Inspekcijos darbuotojų profesinė sąjunga raštu Nr. SR-15 Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai išdėstė nesutikimą dėl formalaus teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojo teisės dirbti kitą darbą, aiškinimo, pateikė išsamų paaiškinimą ir prašymą pakartotinai įvertinti rašte Nr. S-623-(2.9) pateiktą informaciją, pateikiant Inspekcijai rekomendacijas; atsižvelgiant į Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos kreipimąsi į VTEK prašo atidėti Komisijos rekomendacijų ir Inspekcijos direktoriaus sprendimų dėl leidimų dirbti kitą darbą priėmimą iki VTEK atsakymo pateikimo.

Rezoliucinė dalis

14. Inspekcijos Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo komisija 2010 m. birželio 18 d. 10:00 val. posėdyje (protokolas Nr. 8V-2 (b. l. 39)) svarstė VTEK rašte Nr. S-623-(2.9) pateiktas rekomendacijas dėl leidimų Inspekcijos valstybės tarnautojams dirbti kitą darbą, Inspekcijos tarnautojų paaiškinimus, Inspekcijos darbuotojų profesinė sąjungos kreipimąsi į VTEK ir kitą susijusią medžiagą bei, atsižvelgdama į Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko 2010 m. birželio 18 raštą Nr. SR-16, Inspekcijos darbuotojų paaiškinimus ir kitą medžiagą, vadovaudamasi Taisyklių 17 punktu, nutarė:

14.1. Stabdyti Komisijos rekomendacijos sprendimo priėmimo terminą iki bus gauta pakartotinė VTEK rekomendacija ir išaiškinimas dėl minimos situacijos.

14.2. Sušaukti kitą Komisijos posėdį 2010 m. liepos 8 d.

14.3. Iki 2010 m. liepos 8 d. negavus VTEK išvadų ir rekomendacijų, informuoti Sveikatos apsaugos ministeriją apie nagrinėjimo termino pratęsimą, atsižvelgiant į minėtas aplinkybes.

15. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2010 m. liepos 13 d. rašte Nr. S-742-(2.9) „Dėl Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos 2010 m. birželio 3 d. rekomendacijos“ (toliau – ir raštas Nr. S-742-(2.9)) Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkui M. S. (rašto Nr. S-742-(2.9) kopija išsiųsta Inspekcijos direktorei R. N.) (b. l. 44-45), be kita ko, nurodė:

15.1. VTEK 2010 m. liepos 1 d. posėdyje (kuriame dalyvavo Inspekcijos direktorė R. N., Teisės skyriaus, Neplaninių kontrolių skyriaus bei Planinių kontrolių ir ekspertizių skyriaus vedėjai, Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos narys), atsižvelgdama į Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkui M. S. kilusias abejones dėl VTEK rašte Nr. S-623-(2.9) pateiktos rekomendacijos dėl leidimų dirbti kitą darbą Inspekcijos tarnautojams, išklausė visų posėdyje dalyvavusių asmenų poziciją, susipažino su papildomai 2010 m. liepos 1 d. VTEK posėdžiui pateikta medžiaga.

15.2. Sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo valstybės tarnautojo prašymu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, nustatančia leidimo dirbti kitą darbą suteikimo procesą. Jei komisijai, sudarytai asmens prašymui dirbti kitą darbą nagrinėti, kyla abejonių, ar tas kitas darbas nesukels interesų konflikto, institucijos vadovas kreipiasi į VTEK, kad ši pateiktų savo rekomendaciją. VTEK dėl leidimo dirbti kitą darbą pateikia tik rekomendacijas – sprendimą leisti ar neleisti asmeniui papildomai dirbti priima jį į pareigas priėmęs asmuo. Rekomendacijos nėra privalomojo pobūdžio, taigi, net jei VTEK rekomenduoja vadovui neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo, vadovas gali tokį leidimą suteikti, ir atvirkščiai, jei VTEK nemato kliūčių asmeniui papildomai dirbti, vadovas gali tokio leidimo nesuteikti.

15.3. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas savo esme yra prevencinis, jo tikslas – įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą ir užkirsti kelią atsirasti bei plisti korupcijai valstybinėje tarnyboje, skatinti žmonių pasitikėjimą valdžios įstaigomis bei jų administraciniais gebėjimais.

15.4. 2010 m. liepos 1 d. išklausius Inspekcijos atstovus, VTEK nuomonė nepasikeitė, t. y. Inspekcija veikla negali kelti visuomenės pasitikėjimo, kai pusė jos darbuotojų dirba įvairiose kontroliuojamose institucijose, todėl tokio pobūdžio leidimų išdavimas gresia sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolę vykdančio subjekto diskreditavimu.

15.5. VTEK 2010 m. birželio 3 d. priimtoje rekomendacijoje išsakė abejones ir dėl Valstybės tarnybos įstatymo tinkamo taikymo, suteikiant Inspekcijos tarnautojams leidimus dirbti kitą darbą, tačiau VTEK nėra įgaliota teikti išaiškinimų dėl šio įstatymo taikymo, tai yra Valstybės tarnybos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos kompetencija.

15.6. Vadovaujantis Taisyklių 20 punktu, institucijos vadovo priimti sprendimai dėl leidimo dirbti kitą darbą suteikimo / nesuteikimo / panaikinimo gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2010 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. K-108 „Dėl R. N. pavadavimo“ (toliau – ir įsakymas Nr. K-108) (b. l. 41) pavedė Inspekcijos direktoriaus pavaduotojai J. S. nuo 2010 m. liepos 15 d. laikinai vykdyti Inspekcijos direktoriaus funkcijas R. N. ligos metu.

17. Inspekcijos direktoriaus pavaduotoja J. S. 2010 m. liepos 19 d. pateikė Komisijai nusišalinimą nuo Komisijos veiklos (b. l. 20), kuriame nurodė, jog Sveikatos apsaugos ministrui 2010 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. K-108 pavedus nuo 2010 m. liepos 15 d. laikinai vykdyti Inspekcijos direktoriaus funkcijas, susidarius situacijai, kai dubliuojasi Komisijos pirmininko funkcijos ir Inspekcijos direktoriaus funkcijų vykdymas, siekdama užtikrinti maksimalų sprendimų nešališkumą, objektyvumą, proporcingumą ir skaidrumą, nusišalina nuo Komisijos pirmininko pareigų ir paprašė Komisiją tęsti darbą, vadovaujantis Inspekcijos direktoriaus 2010 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. 3V-14.

18. Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas M. S. 2010 m. rugpjūčio 2 d. rašte Nr. SR-17 „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir raštas Nr. SR-17) (b. l. 25) Inspekcijos direktoriaus pavaduotojai, pavaduojančiai direktorių, J. S. bei Inspekcijos Valstybės tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo komisijai, be kita ko, nurodė: Inspekcijos darbuotojų profesinė sąjunga susipažino su VTEK raštu Nr. S-742-(2.9); VTEK rašte Nr. S-742-(2.9) pažymėta, kad sprendimą dėl leidimo dirbti kitą darbą priima Inspekcijos direktorius, šis sprendimas gali nesutapti su VTEK rekomendacija; Inspekcijos darbuotojų profesinė sąjungos pozicija yra ta, jog Inspekcijos valstybės tarnautojai, kurie praktikuoja pagal savo kompetenciją, turi teisę dirbti kitą darbą; VTEK teiginys, kad Inspekcijos pusė valstybės tarnautojų dirba asmens sveikatos priežiūros įstaigose ir tai kelia žmonių nepasitikėjimą institucija, yra niekuo nepagrįsta; VTEK rašte nieko neužsiminta apie prevencinio nešališkų sprendimų priėmimo valstybės tarnyboje mechanizmo įdiegimą ir užtikrinimą; Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovaujami nariai vykdo Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatas – deklaruoja privačius interesus bei, esant pagrindui, nusišalina nuo dalyvavimo priimant sprendimus; Inspekcijos darbuotojų profesinė sąjunga savo poziciją grindžia Europos valstybių teisiniu reguliavimu ir praktika šioje srityje (Norvegijos sveikatos priežiūros inspekcijoje tik vadovaujančiam personalui neleidžiama dirbti papildomo klinikinio darbo, tačiau eiliniams valstybės tarnautojams leidžiama, panašus reguliavimas yra Švedijoje, Danijoje, Olandijoje, Anglijoje).

19. Komisija 2010 m. rugpjūčio 9 d. 15:00 vykusiame posėdyje (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 8V-2-1 (b. l. 23-24)), kuriame dalyvavo: Komisijos pirmininkas R. G., narė-posėdžio sekretorė I. J., narė V. M., svarstė VTEK pateiktas rekomendacijas dėl leidimų Inspekcijos valstybės tarnautojams, tame tarpe ir R. M., dirbti kitą darbą, Inspekcijos tarnautojų paaiškinimus, Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos raštus VTEK, VTEK pakartotinę rekomendaciją, kitą susijusią medžiagą ir, vadovaudamasi VTEK raštuose Nr. S-623-(2.9) ir Nr. S-742-(2.9) pateiktomis rekomendacijomis, atsižvelgdama į visas aplinkybes, nutarė, be kita ko, rekomenduoti panaikinti R. M. 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 4V-23/1 suteiktą leidimą dirbti kitą darbą UAB sanatorijoje „Pušyno kelias“ dėl galimo interesų konflikto atliekant pareigas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje ir šias paslaugas kontroliuojančioje įstaigoje.

20. Inspekcijos direktoriaus pavaduotoja, pavaduojanti direktorių, J. S., vadovaudamasi VTEK 2010 m. birželio 10 d. rašte Nr. S-623-(2.9) ir 2010 m. liepos 13 d. rašte Nr. S-742-(2.9) pateiktomis rekomendacijomis bei Taisyklėmis, 2010 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 4V-26 „Dėl leidimo R.M. dirbti kitą darbą panaikinimo“ (b. l. 6, 47) panaikino Planinių kontrolių ir ekspertizių skyriaus vyriausiajam specialistui R.M. 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 4V-23/1 suteiktą leidimą dirbti kitą darbą UAB sanatorijoje „Pušyno kelias“, atsižvelgdama į VTEK rekomendacijas dėl galimo interesų konflikto atliekant pareigas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje ir šias paslaugas kontroliuojančioje įstaigoje.

II

1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje sprendžiant, ar pareiškėjo – R.M. skundas yra pagrįstas ir teisėtas, būtina įvertinti Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 11 d. įsakymo Nr. 4V-26 „Dėl leidimo R. M. dirbti kitą darbą panaikinimo“ pagrįstumą ir teisėtumą. Tam, be kita ko, reikia atskleisti teisinį reguliavimą, susijusį su valstybės tarnautojams (valstybės tarnautoju yra pareiškėjas, žr. jo pareigybės aprašymą (b. l. 46)) leidimų dirbti kitą darbą išdavimu.

2. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 13 d. nutarime, jo motyvuojamosios (konstatuojamosios) dalies V skyriaus 11 punkte, be kita ko, konstatavo, kad Konstituciją atitiktų toks valstybės tarnautojų teisės dirbti kitą darbą ir gauti kitą atlyginimą reguliavimas, pagal kurį kiekvienu individualiu atveju galėtų būti sprendžiama, ar leisti valstybės tarnautojui tuo pat metu dirbti ir kitą darbą, privalomai įvertinus, ar tokiu leidimu nebus sudaryta prielaidų kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktui valstybės tarnyboje, valstybės tarnybos panaudojimui asmeniniais interesais, užsiėmimui veikla, diskredituojančia valstybės tarnybos autoritetą, trukdymui asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti patikėtas pareigas, ar valstybės tarnautojas nedirbs tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu jis turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą, arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti kito atlyginimo. Šiame nutarime taip pat konstatuota, kad įstatymų leidėjas turėtų numatyti ir subjektus, kurie spręstų, leisti ar neleisti valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą ir gauti kitą atlyginimą, bei šių subjektų atsakomybę už priimtus neteisėtus sprendimus.

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnyje „Valstybės tarnautojų teisė dirbti kitą darbą“ (2010 m. birželio 22 d. redakcija) nustatyta:

„1. Valstybės tarnautojui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą atlyginimą (toliau – dirbti kitą darbą), jeigu tai nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti asmeniniais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti atlyginimo.

2. Sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo valstybės tarnautojo prašymu. Valstybės tarnautojų prašymai leisti dirbti kitą darbą nagrinėjami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

3. Sprendimas dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą galioja vienerius metus nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu toks sprendimas priimtas dėl valstybės tarnautojo kito darbo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose paramos teikimo arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai projektuose, leidimas galioja iki projekto pabaigos. Valstybės tarnautoją perkėlus į kitas pareigas, pasikeitus jo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, valstybės tarnautojas privalo pateikti naują prašymą leisti dirbti kitą darbą.

4. Sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą priėmęs asmuo gali šį sprendimą atšaukti, jeigu atsiranda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių toks leidimas negalėjo būti išduotas. Tokie sprendimai priimami Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

5. Sprendimas neleisti valstybės tarnautojui dirbti kito darbo gali būti skundžiamas teismui įstatymų nustatyta tvarka.“

Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2009 m. gegužės 11 d. rezoliucijoje Nr. KS-41 „Dėl prievolės vengti interesų konflikto ir pareigos nusišalinti“ (Žin., 2009, Nr. 74-3061), vadovaudamasi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 18 straipsnio1 dalies 15 ir 16 punktais, atkreipdama dėmesį į tai, kad interesų konfliktai pakerta visuomenės pasitikėjimą valstybine tarnyba, t. y. visuomenė, matydama, kad tarnautojai patys sprendžia klausimus, susijusius ir su jų privačiais interesais, pradeda nepasitikėti valdžios įstaigomis ir jų priimamais sprendimais, dėl to net geri ir tinkami sprendimai vertinami įtariai, su nepasitikėjimu ar išankstine neigiama nuostata, atsižvelgdama į tai, kad nors interesų konfliktai ir nėra tapatūs korupcijai, tačiau sudaro galimybę ir palankią terpę korupcinio pobūdžio nusikalstamoms veikoms pasireikšti, todėl tokie interesų konfliktai yra artimi korupcijai ir gali ją lemti, primindama, kad dėl minėtų priežasčių ir realus (konkrečioje situacijoje objektyviai egzistuojantis) interesų konfliktas, ir galimas (objektyviai numatomas ateityje) interesų konfliktas yra vengtinas, konstatuodama būtinybę vengti net interesų konflikto regimybės, – kada tik atrodo, kad interesų konfliktas yra – nes pagrįstas įtarimas, kad tam tikri sprendimai galėjo būti priimti esant interesų konfliktui, tiek pat kenkia pasitikėjimui valstybine tarnyba kaip ir realus ar galimas interesų konfliktas, siūlydama tarnautojams elgtis taip, kad net nekiltų abejonių, kad interesų konfliktas yra, rekomendavo inter alia: einant pareigas valstybinėje tarnyboje nusišalinti nuo visų veiksmų, jei jie sukelia interesų konfliktą; nusišalinti nuo visų interesų konfliktą sukeliančių sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo stadijų, kad ir kaip jos būtų įvardijamos; nusišalinti nuo rengimo, svarstymo ir priėmimo sprendimų, susijusių su tiesioginės naudos gavimu sau ir (ar) artimiesiems; nusišalinti, kai sprendimai susiję su asmenimis, iš kurių tarnautojas (ar jo artimieji) gauna bet kokios naudos ar su kuriais jį sieja sutartiniai ar kiti įsipareigojimai; nusišalinti, kai sprendimai priimami dėl įmonių ar organizacijų, su kuriomis tarnautojas (jo artimieji) yra susijęs akcijomis, naryste, einamomis pareigomis ar kitais ryšiais; tinkamai atlikti pareigą nusišalinti.

Įvertinus nustatytąjį teisinį reguliavimą, be kita ko, įtvirtintą Konstitucijoje bei Valstybės tarnybos įstatyme, darytina išvada, kad valstybės tarnautojai gali dirbti kitą darbą (ne valstybės tarnyboje) tik gavę leidimus – kitaip tariant, šiuo aspektu galioja leidimų sistema. Tiesa, leidimas dirbti kitą darbą valstybės tarnautojui gali būti neišduodamas tik esant pakankamam, t. y. proporcingam pagrindui, t. y. įvertinus: ar tokiu leidimu nebus sudaryta prielaidų kilti viešųjų ir privačių interesų konfliktui valstybės tarnyboje, valstybės tarnybos panaudojimui asmeniniais interesais, užsiėmimui veikla, diskredituojančia valstybės tarnybos autoritetą, trukdymui asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti patikėtas pareigas, ar valstybės tarnautojas nedirbs tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu jis turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą, arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ar nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojas negali dirbti kito darbo ir gauti kito atlyginimo. Bet kuriuo atveju, diskreciją priimti sprendimą dėl leidimo dirbti kitą darbą išdavimo priima valstybės tarnybos institucijų atitinkami subjektai (pagal Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio 2 dalį – sprendimą dėl leidimo valstybės tarnautojui dirbti kitą darbą priima valstybės tarnautoją į pareigas priėmęs asmuo valstybės tarnautojo prašymu).

3. Dėl individualaus atvejo nagrinėjimo, aiškinant ir taikant materialines teisės normas

3.1. Pasak pareiškėjo, skundžiamu įsakymu Nr. 4V-26 nebuvo individuliai įvertintos su pareiškėju susijusios aplinkybės, be to, leidimo dirbti kitą darbą panaikinimas yra neproporcingas.

3.2. Teismas pabrėžia, kad Komisija 2010 m. gegužės 20 d. posėdyje (protokolas Nr. 8P-1 (b. l. 40)), apsvarsčiusi, ar Inspekcijos valstybės tarnautojų, tame tarpe ir R. M., prašymai ir leidimai dirbti kitą darbą nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, specialistams atliekant savo tiesiogines pareigas Inspekcijoje, išnagrinėjusi turimą medžiagą dėl Inspekcijos valstybės tarnautojų, tame tarpe ir R. M., prašymų bei leidimų dirbti kitą darbą, pasiūlė Inspekcijos direktorei kreiptis dėl susidariusios situacijos išaiškinimo bei rekomendacijos į VTEK; Inspekcijos direktorė, vadovaudamasi Taisyklių 13.5 punktu, kreipėsi į VTEK, prašydama pateikti rekomendaciją, ar Inspekcijos valstybės tarnautojų inter alia R. M. prašymai ir leidimai dirbti kitą darbą nesukelia viešųjų ir privačių interesų konflikto, valstybės tarnautojams atliekant savo tiesiogines pareigas Inspekcijoje, šiais raštais: 2010 m. gegužės 20 d. raštu Nr. 4R-925 „Dėl Komisijos rekomendacijos pateikimo“ (b. l. 35-36), 2010 m. gegužės 25 d. raštu Nr. 4R-956 „Dėl rekomendacijos pateikimo ir išaiškinimo“, 2010 m. gegužės 27 d. raštu Nr. 4R-965 „Dėl papildomų duomenų pateikimo“ (b. l. 38); Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, atsakydama į Inspekcijos raštus Nr. 4R-925, Nr. 956, 2010 m. birželio 10 d. rašte Nr. S-623-(2.9) „Dėl rekomendacijos pateikimo“ (b. l. 42-43), be kita ko, nurodė, kad penkiems Inspekcijos tarnautojams, tarp jų ir R. M., suteikti leidimai dirbti įvairiose sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose; iš šių valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų akivaizdžiai matyti, kad jie turi administracinius įgaliojimus sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų atžvilgiu ir interesų konfliktas, jiems dirbant atitinkamose įstaigose, neabejotinai kils (atsižvelgiant į leidimų dirbti suteikimo datas, jau galėjo kilti); paminėtų Inspekcijos tarnautojų, tame tarpe ir R. M., kiti darbai negali būti priskirti prie tokių darbų, dėl kurių kyla vienkartiniai interesų konfliktai, nes Inspekcija iš esmės atlieka sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklos kontrolės funkcijas, todėl net jei atitinkamas Inspekcijos tarnautojas nusišalintų nuo sprendimų priėmimo procedūrų, susijusių su jo papildoma darboviete, išliktų nuolatinė grėsmė, kad tarnybinė Inspekcijos informacija būtų panaudota ne tarnybos tikslams; ši grėsmė akivaizdi įvertinant ir Inspekcijoje dirbančių žmonių skaičių (Inspekcijoje dirba tik apie 25 žmonės); kad Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnyje, be kitų sąlygų, nustatyta, kad leidimas dirbti kitą darbą gali būti išduotas, jei tai nekelia interesų konflikto, ir jei tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos; todėl, net nevertinant galimų Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatų pažeidimų, paminėtiems Inspekcijos tarnautojams dirbant minėtus papildomus darbus, leidimai jiems dirbti kitą darbą negalėjo būti išduoti; kad Inspekcijos veikla negali kelti visuomenės pasitikėjimo, kai pusė jos darbuotojų dirba įvairiose kontroliuojamose institucijose, todėl tokio pobūdžio leidimų išdavimas gresia sveikatos priežiūros įstaigų veiklos kontrolę vykdančio subjekto diskreditavimu – visuomenės akyse akivaizdžiai kenkia institucijos autoritetui ir griauna pasitikėjimą ja; kad VTEK, atsižvelgdama į visas nustatytas aplinkybes, rekomenduoja per vieną mėnesį nuo rekomendacijos išsiuntimo dienos panaikinti minėtus leidimus dirbti kitą darbą nurodytiems bei apie tai raštu informuoti VTEK; rekomendacijos neįgyvendinus, VTEK bus priversta svarstyti, ar pradėti tyrimus dėl nurodytų asmenų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo nuostatoms; Inspekcija 2010 m. birželio 11 d. rašte Nr. 4R-1066 „Dėl informacijos pateikimo“ (b. l. 21) R. M. nurodė, jog 2010 m. birželio 10 d. gautas VTEK raštas Nr. S-623-(2.9), kuriame Inspekcijos prašymu pateikiami išaiškinimai dėl valstybės tarnautojų viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje dirbant kitą darbą, jog atsižvelgiant į rašte pateiktas rekomendacijas, 2010 m. birželio 18 d. 10:00 val. planuojamas Inspekcijos Tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo komisijos posėdis, kuriame bus svarstomi rekomendacijoje pateikti klausimai, taip pat, vadovaudamasi Taisyklių 10 ir 11 punktais, prašė R. M. per keturias darbo dienas pateikti komisijai paaiškinimą dėl rašte minimos informacijos; pareiškėjas 2010 m. birželio 16 d. paaiškinime Komisijai (b. l. 22), be kita ko, nurodė: nuo 2008 m. birželio mėn. dirba papildomą darbą UAB sanatorijoje „Pušyno kelias“ vaikų ligų gydytoju; eidamas į valstybės tarnautojo pareigybę atsisakė ankstesnių pareigų su sąlyga, jog bus galimybė dirbti ir praktinį gydytojo darbą, idant neprarastų įgytos kvalifikacijos; skyriaus vedėjas žino apie papildomą darbą, nė karto neskyrė atlikti kontrolę toje įstaigoje; šioje situacijoje interesų konfliktas negalimas, kadangi įtaigoje yra pakankamai saugiklių tam išvengti; nori ir toliau dirbti gydytoju-praktiku; Komisija 2010 m. rugpjūčio 9 d. 15:00 vykusiame posėdyje (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 8V-2-1 (b. l. 23-24)), kuriame dalyvavo: Komisijos pirmininkas R. G., narė-posėdžio sekretorė I. J., narė V. M., svarstė VTEK pateiktas rekomendacijas dėl leidimų Inspekcijos valstybės tarnautojams, tame tarpe ir R. M., dirbti kitą darbą, Inspekcijos tarnautojų paaiškinimus, Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos raštus VTEK, VTEK pakartotinę rekomendaciją, kitą susijusią medžiagą ir, vadovaudamasi VTEK raštuose Nr. S-623-(2.9) ir Nr. S-742-(2.9) pateiktomis rekomendacijomis, atsižvelgdama į visas aplinkybes, nutarė, be kita ko, rekomenduoti panaikinti R. M. 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 4V-23/1 suteiktą leidimą dirbti kitą darbą UAB sanatorijoje „Pušyno kelias“ dėl galimo interesų konflikto atliekant pareigas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje ir šias paslaugas kontroliuojančioje įstaigoje; Inspekcijos direktoriaus pavaduotoja, pavaduojanti direktorių, J. S., vadovaudamasi VTEK 2010 m. birželio 10 d. rašte Nr. S-623-(2.9) ir 2010 m. liepos 13 d. rašte Nr. S-742-(2.9) pateiktomis rekomendacijomis bei Taisyklėmis, 2010 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 4V-26 „Dėl leidimo R. M. dirbti kitą darbą panaikinimo“ (b. l. 6, 47) panaikino Planinių kontrolių ir ekspertizių skyriaus vyriausiajam specialistui R. M. 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 4V-23/1 suteiktą leidimą dirbti kitą darbą UAB sanatorijoje „Pušyno kelias“, atsižvelgdama į VTEK rekomendacijas dėl galimo interesų konflikto atliekant pareigas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje ir šias paslaugas kontroliuojančioje įstaigoje.

Įvertinus visas paminėtas faktines aplinkybes darytina išvada, kad, nors VTEK 2010 m. birželio 10 d. rekomendacines išvadas pateikė dėl kelių Inspekcijos darbuotojų, tačiau tos išvados yra tiesiogiai susijusios ir su konkrečiu pareiškėju – R. M. Juolab, kad VTEK savo rekomendacinėse išvadose (b. l. 42-43) vertino R. M. pareigybės aprašymą (b. l. 46). Teismas ypač sutinka su VTEK pozicija, išdėstyta minėtose rekomendacinėse išvadose (b. l. 42-43), kad iš šių valstybės tarnautojų pareigybių aprašymų akivaizdžiai matyti, kad jie turi administracinius įgaliojimus sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų atžvilgiu ir interesų konfliktas, jiems dirbant atitinkamose įstaigose, neabejotinai kils (atsižvelgiant į leidimų dirbti suteikimo datas, jau galėjo kilti); paminėtų Inspekcijos tarnautojų, tame tarpe ir R. M., kiti darbai negali būti priskirti prie tokių darbų, dėl kurių kyla vienkartiniai interesų konfliktai, nes Inspekcija iš esmės atlieka sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklos kontrolės funkcijas, todėl net jei atitinkamas Inspekcijos tarnautojas nusišalintų nuo sprendimų priėmimo procedūrų, susijusių su jo papildoma darboviete, išliktų nuolatinė grėsmė, kad tarnybinė Inspekcijos informacija būtų panaudota ne tarnybos tikslams; ši grėsmė akivaizdi įvertinant ir Inspekcijoje dirbančių žmonių skaičių (Inspekcijoje dirba tik apie 25 žmonės). Todėl teismas vertina, kad VTEK savo rekomendacinėse išvadose (b. l. 42-43) vertino individualiai ir R. M. veiklą.

Dar daugiau, ypač pabrėžtina, kad pareiškėjas – R. M. pateikė savo rašytinę poziciją (b. l. 22) dėl VTEK rekomendacinių išvadų (b. l. 42-43), nurodydamas, kad: nuo 2008 m. birželio mėn. dirba papildomą darbą UAB sanatorijoje „Pušyno kelias“ vaikų ligų gydytoju; eidamas į valstybės tarnautojo pareigybę atsisakė ankstesnių pareigų su sąlyga, jog bus galimybė dirbti ir praktinį gydytojo darbą, idant neprarastų įgytos kvalifikacijos; skyriaus vedėjas žino apie papildomą darbą, nė karto neskyrė atlikti kontrolę toje įstaigoje; šioje situacijoje interesų konfliktas negalimas, kadangi įtaigoje yra pakankamai saugiklių tam išvengti; nori ir toliau dirbti gydytoju-praktiku. Ypač pabrėžtina ir tai, kad Komisija 2010 m. rugpjūčio 9 d. 15:00 vykusiame posėdyje (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 8V-2-1 (b. l. 23-24)), kuriame dalyvavo: Komisijos pirmininkas R. G., narė-posėdžio sekretorė I. J., narė V. M., svarstė VTEK pateiktas rekomendacijas dėl leidimų Inspekcijos valstybės tarnautojams, tame tarpe ir R. M., dirbti kitą darbą, Inspekcijos tarnautojų paaiškinimus (be kita ko, ir R. M. (b. l. 22)), Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos raštus VTEK, VTEK pakartotinę rekomendaciją, kitą susijusią medžiagą ir, vadovaudamasi VTEK raštuose Nr. S-623-(2.9) ir Nr. S-742-(2.9) pateiktomis rekomendacijomis, atsižvelgdama į visas aplinkybes, nutarė, be kita ko, rekomenduoti panaikinti R. M. 2009 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 4V-23/1 suteiktą leidimą dirbti kitą darbą UAB sanatorijoje „Pušyno kelias“ dėl galimo interesų konflikto atliekant pareigas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje ir šias paslaugas kontroliuojančioje įstaigoje.

Vadinasi, negalima teigti, jog R. M. klausimas buvo išnagrinėtas, nevertinant aplinkybių, ar R. M. gali dirbti sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose institucijose. Priešingai, Komisija, vertinusi VTEK rekomendacines išvadas (Komisijos posėdžio protokolas Nr. 8V-2-1 (b. l. 23-24)), įvertino, kad R. M. funkcijos Inspekcijoje yra susijusios su asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrole, taip pat įvertino, kad darbas sveikatos priežiūros paslaugas teikiančiose įstaigose, institucijose, organizacijose yra nederantis su R. M., kaip valstybės tarnautojo, pareigomis Inspekcijoje.

3.3. Atsižvelgiant į tai, kad Inspekcijoje dirba tik apie 25 žmonės (kaip konstatuota VTEK rekomendacinėse išvadose), kad R. M. Inspekcijoje atliekami darbai negali būti priskirti prie tokių darbų, dėl kurių kyla vienkartiniai interesų konfliktai, nes Inspekcija iš esmės atlieka sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklos kontrolės funkcijas, todėl net jei atitinkamas Inspekcijos tarnautojas nusišalintų nuo sprendimų priėmimo procedūrų, susijusių su jo papildoma darboviete, išliktų nuolatinė grėsmė, kad tarnybinė Inspekcijos informacija būtų panaudota ne tarnybos tikslams, teismas vertina, kad skundžiamu įsakymu Nr. Nr. 4V-26, panaikinus R. M. leidimą dirbti kitą darbą, nebuvo pažeistas proporcingumo principas.

3.4. Skunde pareiškėjas pabrėžia, kad neatsitiko nieko nauja, nekilo jokių naujų aplinkybių, todėl, esą, nebuvo pagrindo naikinti jam, R. M., suteiktą leidimą dirbti kitą darbą. Teismas atmeta tokius argumentus kaip nepagrįstus: tai, kad R. M. darbovietė – Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos anksčiau netinkamai aiškino teisės aktus ir išdavė pareiškėjui leidimą dirbti kitą darbą sveikatos priežiūros paslaugas teikiančioje įstaigoje, nereiškia, kad, iškilus viešumon tokioms aplinkybėms (žr. „Lietuvos rytas“ publikaciją, b. l. 32-33), t. y. kilus grėsmei Inspekcijos reputacijai visuomenės akyse (tai faktinė aplinkybė), Inspekcija, pasirėmusi Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalies nuostatomis, negali panaikinti pareiškėjui leidimo dirbti kitą darbą. Priešingai, pareiškėjo teisėti lūkesčiai nėra pažeidžiami tuo, kad, jam nepagrįstai išdavus leidimą dirbti kitą darbą, leidimas yra panaikinamas.

4. Dėl procesinių teisės normų pažeidimų

4.1. Šiame kontekste ypač pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio nuostatas skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl o, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. spalio 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-1606/2008 konstatavo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra nustatyta, kad skundžiamas aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą; kad administraciniai teismai vadovaujasi praktika, jog dėl procedūrinių pažeidimų, neturėjusių įtakos sprendimo pagrįstumui, objektyviam aplinkybių įvertinimui, iš esmės teisingi aktai nėra naikinami.

4.2. Esminiai pareiškėjo argumentai, kad skundžiamas įsakymas Nr. 4V-26 yra nepagrįstas dėl procedūrinių pažeidimų, yra tokie, kad, pirma, pareiškėjas nedalyvavo Komisijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. įvykusiame posėdyje (žr. Komisijos posėdžio protokolą (b. l. 23-24)), nes jam nebuvo pranešta, ir, antra, minėtame posėdyje nedalyvavo Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovė – D. K., kuriai taip pat nebuvo pranešta apie Komisijos posėdį. Teismas pabrėžia, kad Komisijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. įvykęs posėdis (žr. Komisijos posėdžio protokolą (b. l. 23-24)) savo sudėtimi yra teisėtas, jame dalyvavo Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovė V. M. (žr. atsiliepimą į skundą (b. l. 12-18)), todėl vien ta aplinkybė, kad teismo posėdyje nedalyvavo kita Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovė D. K., nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą įsakymą Nr. 4V-26. Dar daugiau, teismas ypač akcentuoja, kad Komisijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. posėdis buvo pakartotinis; apie VTEK rekomendacines išvadas (b. l. 42-43) R. M. žinojo, pateikė save ginančią rašytinę poziciją dėl VTEK išvadų (b. l. 22); pareiškėjas buvo informuotas apie 2010 m. birželio 18 d. 10:00 val. planuojamą Inspekcijos Tarnautojų prašymų leisti dirbti kitą darbą nagrinėjimo komisijos posėdį (b. l. 21), tačiau jis buvo atidėtas 2010 m. liepos 8 d. arba vėlesniam terminui, nes buvo atsižvelgta į Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos veiksmus (kreipiantis pakartotinai į VTEK), be kita ko, ginančius ir pareiškėją (Komisijos protokolas Nr. 8V-2 (b. l. 39)). Todėl ir šios aplinkybės nėra tokios, kuriomis remiantis iš esmės teisingą aktą – įsakymą Nr. 4V-26 – galima būtų panaikinti.

4.3. Pasak pareiškėjo, skundžiamas įsakymas Nr. 4V-26 yra neargumentuotas ir nemotyvuotas. Teismas pabrėžia, kad nors įsakyme nėra nuorodų į Komisijos 2010 m. rugpjūčio 9 d. posėdyje suformuluotas išvadas (žr. Komisijos posėdžio protokolą (b. l. 23-24)), tačiau skundžiamas įsakymas neabejotinai remiasi Komisijos rekomendacijomis, kurios parengtos įvertinus VTEK pateiktas rekomendacijas dėl leidimų Inspekcijos valstybės tarnautojams, tame tarpe ir R. M., dirbti kitą darbą, Inspekcijos tarnautojų (be kita ko, R. M.) paaiškinimus, Inspekcijos darbuotojų profesinės sąjungos raštus VTEK, VTEK pakartotinę rekomendaciją, kitą susijusią medžiagą, atsižvelgus į visas aplinkybes. Todėl ir šiuo aspektu skundžiamas įsakymas Nr. 4V-26 negali būti naikinamas.

4.4. Nors įsakyme Nr. 4V-26 yra naudojamas terminas „naikinu“, o ne „atšaukiu“ (kas itin atitiktų Valstybės tarnybos įstatymo 16¹ straipsnio 4 dalies nuostatas), tačiau argumentai dėl skundžiamo įsakymo Nr. 4V-26 naikinimo šiuo aspektu yra visiškai nepagrįsti, kadangi minėtų terminų prasmė (arba semantinė reikšmė) yra vienoda.

4.5. Nors įsakymas Nr. 4V-26 yra be antspaudo, jame nėra numatyta apskundimo tvarka, tačiau tai nesutrukdė pareiškėjui ginti savo teises teisme, todėl vien paminėtu pagrindu įsakymo Nr. 4V-26 naikinti negalima.

5. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad pareiškėjo – R. M. skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 11 d. įsakymas Nr. 4V-26 „Dėl leidimo R. M. dirbti kitą darbą panaikinimo“ paliktinas nepakeistas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 ir 129 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškėjo – R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Ernestas Spruogis