Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja Vilma Šiukštienė, sekretoriaujant Vidai Mušeikytei, dalyvaujant ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Mingailai Saulevičiui, Edvardui Sungailai, atsakovo atstovui advokatui Vigintui Stričkai, viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovui A. M. dėl žalos gamtai atlyginimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 22708 Lt padarytos žalos atlyginimo.

Ieškovas ieškinyje nurodė, kad 2011 m. kovo 29 d. patikrinus pranešimą nustatyta, kad A. M., neturėdamas nustatyta tvarka savivaldybės išduoto leidimo, 2011m. kovo 5-6 dienomis, A. kaime, kelio (duomenys neskelbtini) zonoje nupjovė 23 įvairaus skersmens medžius, medžiai augo valstybinėje žemėje. Už savavališką medžių kirtimą, pagal LR ATPK 78 str.1d. atsakovui skirta nuobauda – 225 Lt. Žala paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų želdinių atkuriamosios vertės įkainių 1,2.2 punktais, Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995m gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 198 „Dėl nuostolių padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais 14, 14.1, 14.3, 14.4 punktais.

Nagrinėjant bylą teisme ieškovo atstovas palaikė savo poziciją, išdėstytą ieškinyje ir paaiškino, kad atsakovas nupjovė 23 medžius augusius valstybinėje žemėjo, jie suvežti į jo mamos sodybą R. kaimą, Radviliškio rajone, apie 100 metrų prie pakelės. Leidimas nebuvo išduotas medžiams išpjauti. Ten buvo didelių diametrų nuo 50-30 cm skersmens medžiai.

Atsakovas A. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, jog su ieškovo ieškiniu nesutinka, kadangi apskaičiuota žala gamtai neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų.

Nagrinėjant bylą teisme atsakovas A. M. su ieškovo ieškiniu nesutiko visiškai, palaikė savo atsiliepime išdėstytas aplinkybes. Tie medžiai augo prie tėvų sodybos, buvo seniūno klausęs ar galima išpjauti medžius prie tėvų sodybos ir gavęs seniūno atsakymą, jog galima išpjauti, tai ir padarė. 4-5 medžiai buvo prasto stovio, buvo likę tik stabarai. Mano, kad per didelė žala paskaičiuota, jis neturi lėšų jai atlyginti. Turi du nepilnamečius vaikus, vienas šeimoje yra dirbantis.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Ieškovo , jo atstovo, atsakovo paaiškinimais, parodymais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas A. M. 2011 m. kovo 5-6 dienomis, A. kaime, kelio (duomenys neskelbtini) zonoje nupjovė 23 įvairaus skersmens medžius, neturėdamas tam leidimo. Medžiai augo valstybinėje žemėje. Atsakovas savo neteisėtais veiksmais padarė gamtai žalą 22708 Lt. Žala paskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų želdinių atkuriamosios vertės įkainių 1,2.2 punktais, Lietuvos respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995m gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 198 „Dėl nuostolių padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais 14, 14.1, 14.3, 14.4 punktais. Už padarytą pažeidimą atsakovas A. M. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 17 AM 045952 2011 m. kovo 29 d. nutarimu nubaustas pagal ATPK 78 str. 1 d. ir jam paskirta administracine nuobauda - 225 Lt bauda (b.l. 4-6).

Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnis nustato bendrą fizinių ir juridinių asmenų pareigą saugoti aplinką bei gamtos išteklius. Pagal įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykles ieškovas, pareikšdamas reikalavimą dėl žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, žalos padarymo faktą ir dydį, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos padarymo. Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2003-10-29 nutarime nurodoma, kad visiems asmenims kyla pareiga tausoti gamtą, o padarius gamtinei aplinkai žalą (nuostolius) – ją atlyginti. Aplinkos apsaugos įstatymo 32 straipsnio 2,4,5 dalys, 34 straipsnio 1dalis numato, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugos reikalavimus, privalo atlyginti žalą gamtai, apskaičiuotą pagal aplinkos ministro patvirtintą metodiką. Pagal LR CK 6.248 str.1d. civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais atsakomybė atsiranda ir be kaltės. Atsakovas neneigia šių aukščiau paminėtų civilinės atsakomybės sąlygų, tik nurodo, jog neturi lėšų atsiradusiai žalai gamtai atlyginti.

Atsakovas, nesusitikdamas su ieškovo reikalavimais, nurodo, kad jis nesiekė padaryti žalos gamtai, iškirto medžius, kurie buvo prie jo tėvų sodybos, manydamas, kad tam nereikia leidimo.

Ieškovas, įrodinėdamas žalos dydį, patikslintu ieškiniu sutikslino žalos dydį ir pateikė žalos apskaičiavimą, remdamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2008-06-26 įsakymu Nr. D1-343 patvirtintų želdinių atkuriamosios vertės įkainių 1,2.2 punktais, Lietuvos respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995m gruodžio 14 d. įsakymo Nr. 198 „Dėl nuostolių padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodikos patvirtinimo“ su vėlesniais pakeitimais 14, 14.1, 14.3, 14.4 punktais. Padaryta žala sudaro 22708 litus.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.246 str. 1 d. numatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymais draudžia atlikti arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. CK 6.251 str. 1 d. numato, kad padaryti nuostoliai (žala) turi būti atlyginti visiškai. Tačiau to paties straipsnio 2 d. teismui suteikia teisę sumažinti žalos dydį. CK 6.251 str. 2 d. numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti žalos atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas turi 2 nepilnamečius vaikus (b.l. 33) jam išmokėtas atlyginimas sudaro 847 litų per mėnesį(b.l. 31), todėl yra pagrindo manyti, kad dėl visiško nuostolių atlyginimo gali atsirasti nepriimtinų ir sunkių pasekmių, t.y. sunki finansinė našta mažas pajamas gaunančiam asmeniui.

Be to, iš byloje nustatytų aplinkybių, darytina išvada, kad atsakovas A. M. nesuprato įstatymų reikalavimų ir nustatytos tvarkos dėl medžių kirtimo, nežinojo, jog reikalingas leidimas miškams kirsti, kurie yra greta tėvų sodybos. Nors įstatymų nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, tačiau tai patvirtina, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios, jis nenumatė ir nesiekė žalingų pasekmių, taip pat nenustatyta, kad jis siekė pelno. Nurodytos aplinkybės turėjo įtakos pažeidimų ir žalos padarymui, ir vertintinos kaip atsakomybę švelninančios aplinkybės (CK 6.251 str. 2 d.).

Atsižvelgiant į sunkią atsakovo turtinę padėtį, į tai, kad atsakovo veiksmuose piktybiškumo ir tyčios nėra, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str. 4 d.) teismas konstatuoja, kad yra pagrindas sumažinti žalos gamtai dydį iki sumos artimos trečdaliui padarytos žalos. Esant nurodytoms aplinkybėms iš A. M. priteistina 7000 Lt žala padaryta gamtai ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento naudai.

Iš dalies patenkinus ieškinį, sutinkamai su CPK 93 str. 2 d. iš atsakovo valstybės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų reikalavimų daliai – 210 Lt žyminio mokesčio ir 9,36 Lt pašto išlaidų (CPK 92 str., 93 str., 96 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 260 str., 263-268 str., 270 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Priteisti iš atsakovo A. M. (a.k. (duomenys neskelbtini) 7000 Lt (septynerius tūkstančius litų) už padarytą žalą gamtai atlyginti ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento įmonės kodas 190742486, atsiskaitomoji sąskaita Nr. LT 274010044200020065 Nord/LB Lietuva , banko kodas 40100, naudai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš A. M. valstybės naudai 210 (du šimtus dešimt) litų žyminį mokestį ir 9,36 Lt (devynerius litus, 36 ct) pašto išlaidas.

Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Radviliškio rajono apylinkės teismą.