Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-11-25 · Byla Nr. N-575-2508-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-25
Bylos Nr.
N-575-2508-11
Teisminio proceso Nr.
4-44-3-00294-2010-3
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2508/2011Teisminio proceso Nr. 4-44-3-00294-2010-3Procesinio sprendimo kategorija 45.4.7 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 25 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarimo R. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą R. Š. dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų pažeidimų padarymo, kuriame nurodė, kad R. Š. 2010 m. rugsėjo 23 d., apie 15.33 val., Širvintų rajono savivaldybėje, kelio Širvintos-Družai-Vindeikiai 5 kilometre, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta, be to, automobiliui nebuvo atlikta techninė apžiūra. Šiais savo veiksmais asmuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 ir 238 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

Širvintų rajono apylinkės teismas 2010 m. spalio 27 d. nutarimu administracinę bylą R. Š. atžvilgiu nutraukė, nesat ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų pažeidimų sudėties. Teismas konstatavo, kad nebuvo įrodyta, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo automobilį. Pažymėjo, kad R. Š. nurodytos aplinkybės apie automobilį vairavusį kitą asmenį nebuvo paneigtos. Pažymėjo, kad teismas ėmėsi priemonių nustatyti šį asmenį, tačiau jo nenustatė.

II.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariatas (toliau – ir Institucija) apeliaciniu skundu prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nurodo, kad teismo nutarimas priimtas neišnagrinėjus ir neįvertinus visų teismui pateiktų duomenų, neištyrus visų įvykio aplinkybių. Teigia, kad R. Š. pateikti nelogiški parodymai, jog savo automobilį davė vairuoti nepažįstamam asmeniui vardu Robertas, rodo norą suklaidinti tyrimą atliekančius pareigūnus ir turėtų būti vertinami kaip gynybinė taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Pažymi, kad pirminiame savo paaiškinime kartu su R. Š. automobiliu važiavusi liudytoja L. K. pripažino, jog automobilį vairavo R. Š., o savo parodymus pakeitė teisme, todėl mano, kad minėta liudytoja yra suinteresuota bylos baigtimi, o jos parodymai turi būti vertinami kritiškai. Nurodo, kad aplinkybę, jog R. Š. vairavo automobilį, o ne važiavo kaip keleivis, patvirtina policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, kuriuo netikėti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu nutraukta pagal ATPK 123 straipsnio 1 dalį ir 130² straipsnį R. Š. atžvilgiu pradėta administracinio teisės pažeidimo byla. Apeliaciniame skunde Institucija mano, kad byla nutraukta nepagrįstai, byloje esant įrodymų, jog R. Š. vairavo transporto priemonę.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas neišsamiai ir netinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai. Nagrinėjamoje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens versiją palaiko liudytoja L. K., tuo tarpu apeliantą kaltinančią versiją patvirtina policijos pareigūno P. K. parodymai.

Iš byloje esančio L. K. rašytinio paaiškinimo matyti, kad liudytoja kartu su R. Š. važiavo jam priklausančiu automobiliu, kurį vairavo ir į griovį nuvažiavo pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo (b. l. 7). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu L. K. savo pirminius parodymus iš esmės pakeitė, teigdama, jog automobilį vairavo ir į griovį nuvažiavo R. Š. draugas (b. l. 27-28). Teisėjų kolegija, įvertinusi L. K. ryšį su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu – yra kaimynai, daro išvadą, kad ši liudytoja yra suinteresuota teisme duoti tokius parodymus, kurie padėtų R. Š. išvengti administracinės atsakomybės. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija remiasi pirminiais rašytiniais L. K. paaiškinimais, o liudytojos pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotus parodymus vertina kritiškai.

Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius R. Š. kaltinančius įrodymus, pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo policijos pareigūno P. K., kuris buvo nuvykęs į eismo įvykio vietą ir bendravo su įvykio vietoje buvusiais asmenimis, parodymais. Iš minėto policijos pareigūno tarnybinio pranešimo (b. l. 3), bei pareigūno parodymų, duotų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 26-28, 33), nustatyta, jog atvykęs į eismo įvykio vietą pareigūnas pastebėjo iš automobilio vairuotojo pusės išlipantį R. Š., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas ir kurio kalba buvo nerišli. Nors iš policijos pareigūno parodymų matyti, kad R. Š. vairuojančio automobilį jis nematė, dėl to, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išlipo būtent iš vairuotojo vietos, nebuvo tikras, tačiau pareigūnui nekilo abejonių, kad minėti asmenys automobiliu važiavo dviese, kadangi kitų asmenų automobilyje nebuvo, todėl pareigūnas buvo įsitikinęs, jog automobilį vairavo būtent R. Š.. Liudytojo policijos pareigūno teisme duoti parodymai atitinka pirminiame paaiškinime (tarnybiniame pranešime) užfiksuotas aplinkybes, yra nuoseklūs ir neprieštaringi. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų manyti, jog policijos pareigūnas gali būti šališkas. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. Š., kuris yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo, teikia versiją, kuri prieštarauja nesuinteresuotu pripažinto liudytojo parodymams ir kitai bylos medžiagai. Pažymėtina, kad nors R. Š. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu tvirtino, jog jis automobilio nevairavo, tačiau tiksliai įvardinti automobilį vairavusį asmenį negalėjo, jo kartu į pirmosios instancijos teismo posėdį neatsivedė, todėl teisėjų kolegija R. Š. parodymus vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos taktiką, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Taigi nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo abejoti, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytoje vietoje ir laiku automobilį vairavo būtent R. Š..

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. Š. administracinio teisės pažeidimo byla dėl ATPK 123 straipsnio 1 dalyje ir 130² straipsnyje numatytų pažeidimų padarymo nutraukta nepagrįstai, todėl Širvintų rajono apylinkės teismo nutarimas naikinamas, bylą grąžinant šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Širvintų rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti.

Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 27 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas