Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų S. D. ir A. V. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 294 str. 2 d. ( dėl savavaldžiavimo prieš S. G. ) laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 294 str. 2 d. ( dėl savavaldžiavimo prieš V. J. ) laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnes, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., prie paskirtos subendrintos bausmės iš dalies pridėta Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2005 m. spalio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 259 str. 1 d. paskirtos bausmės dalis, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 4 metams 3 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

- pagal BK 294 str. 2 d. ( dėl savavaldžiavimo prieš S. G. ) laisvės atėmimu 9 mėnesiams;

- pagal BK 294 str. 2 d. ( dėl savavaldžiavimo prieš V. J. ) laisvės atėmimu 1 metams.

Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 4 d., 9 d., prie bausmės, paskirtos Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 20 d. nuosprendžiu, iš dalies pridėtos šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės už savavaldžiavimus, ir paskirta subendrinta bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš S. D. , A. V. ir M. J. solidariai priteista 200 Lt V. J. žalos atlyginimo.

Tuo pačiu nuosprendžiu yra nuteistas M. J., tačiau jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. D. nuteistas už tai, kad 2005 m. gruodžio 4 d., apie 21 val., pagrobė svetimą turtą – J. J. priklausantį 2500 Lt vertės automobilį PEUGEOT 205 valstybiniai numeriai XXXXXXXX stovėjusį sodo namelio, esančio ( duomenys neskelbtini), kieme, tuo padarydamas J. J. 2500 Lt turtinę žalą.

S. D. ir A. V. nuteisti už tai, kad 2005 m. gruodžio 7 d., apie 02 val., veikdami bendrininkų grupe, atėję į S. G. butą ( duomenys neskelbtini), nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos savavališkai reikalavo iš S. G. jo pripažįstamo 50 Lt įsiskolinimo už buto sutvarkymo paslaugas M.V. pavartodami fizinę prievartą: S. D. ir A. V. sudavė kumščiais S. G. ne mažiau kaip keturis kartus į veidą ir krūtinę, dėl ko S. G. padarytos poodinės kraujosruvos ant abiejų akių vokų – paakių, žando, apatinės lūpos, t. y. nežymus sveikatos sutrikdymas, tokiais savavaldžiavimo veiksmais reikalavo iš nukentėjusiojo S. G. perduoti jiems 50 Lt.

Taip pat S. D. ir A. V. nuteisti už tai, kad 2005 m. gruodžio 8 d., apie 03.30 val., veikdami bendrininkų grupe su M. J. , būdami apsvaigę nuo alkoholio, atėjo į V. J. sodo namelį, esantį (duomenys neskelbtini ), nesilaikydami įstatymo nustatytos tvarkos savavališkai reikalavo V. J. nepripažįstamos skolos S. D. tėvui S. A. D. už E. R. M. sodo šiltnamio remontą, pavartodami fizinę ir psichinę prievartą: S. D. , grasindamas peiliu, smogė kumščiu ir spardė V. J. , A. V. smogė kumščiu nukentėjusiajam į krūtinę. Mušdami V. J. , S. D. ir A. V. ne mažiau kaip keturiais traumuojančiais smūgiais V. J. padarė pogleivinę kraujosruvą, gleivinės nubrozdinimą viršutinėje lūpoje, poodines kraujosruvas krūtinėje, nugaroje, pjautinę paviršinę žaizdelę dešinėje plaštakoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą. A. V. ir M. J. laikant gulinčiam ant grindų V. J. rankas ir kojas, grasinant nukentėjusįjį užmušti ir palaidoti, S. D. reikalavo iš V. J. skolos. Po to, S. D. paliepus, M. J. paėmė V. J. motinai S. J. , kuri neleido sūnaus V. J. išsivežti, už rankų ir ją laikė. S. D. , prievarta paėmęs nukentėjusįjį V. J. už peties, prieš pastarojo valią įsodino į automobilį „Volkswagen Golf“, valstybiniai numeriai XXXXXXXX neleisdami išlipti, laikė jį automobilyje nuo 9 val. iki 10.30 val. Nuvežę į Klaipėdą, savavaldžiaudami užvaldė V. J. pasiskolintus 200 Lt, tuo padarydami nukentėjusiajam 200 Lt turtinę žalą.

Apelianto manymu, nuosprendis yra neteisingas, nes prieštarauja 2003 m. birželio mėn. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo nuostatoms. Teismas rėmėsi vien tik nukentėjusiųjų parodymais, kurie prieštarauja byloje surinktai medžiagai, ir neištyrė visų aplinkybių.

Be to, apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad jis turi šeimą, augina dukrą ir sūnų. Jo padarytas nusikaltimas nėra sunkus ir jis gailisi nusikaltęs.

Apelianto manymu, jam paskirta neteisinga bausmė. Jo padaryta nusikalstama veika priskiriama prie apysunkių nusikaltimų, jo vaidmuo nusikaltimo padaryme buvo antraeilis, jis nebuvo nusikaltimo organizatorius ar iniciatorius. Jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir gailisi nusikaltęs. Apelianto manymu, visos šios aplinkybės duoda pagrindą jo atžvilgiu taikyti BK 62 str. 2 d. 3 p. nuostatas ir už jo padarytą nusikalstamą veiką jam paskirti švelnesnę bausmės rūšį, negu numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantų nuteistųjų S. D. ir A. V. gynėjos prašė nuteistųjų S. D. ir A. V. apeliacinius skundus patenkinti. Prokurorė prašė abu nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti, tačiau nuosprendį pakeisti dėl netinamai subendrintų bausmių A. V. .

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų S. D. ir A. V. apeliaciniai skundai atmestini.

Klaipėdos apygardos teismas visapusiškai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes dėl J. J. automobilio vagystės bei savaldžiavimo prieš S. G. ir V. J. , surinktus duomenis patikrino ir įvertino byloje esančius įrodymus nepažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų. Teismas nuosprendyje nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas atitinkančias faktines aplinkybes.

Dėl nuteistojo S. D. apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas savo skunde teigia, kad jis nepagrįstai nuteistas už J. J. automobilio vagystę ir prašo jį išteisinti, taip pat apeliantas nesutinka su jam paskirta bausme pagal BK 294 str. 2 d. ir prašo ją švelninti. Abu apelianto prašymai atmestini.

Apeliantas neigdamas savo kaltę dėl automobilio vagystės nurodo, jog jis neturėjo tikslo pavogti automobilio, automobilį paėmė tik tam, kad galėtų grįžti namo, todėl jo veiksmuose nėra BK 178 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėties. Tačiau kolegija mano, kad apelianto kaltę įrodo ir šį skundo teiginį paneigia pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptarti įrodymai.

Pagal susiklosčiusią teismų praktiką vagystė yra baigta, kai kaltininkas įgyja galimybę pagal savo valią neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti svetimu turtu. Iš bylos medžiagos matyti, kad tokią galimybę S. D. buvo įgijęs, nes be automobilio savininko žinios ir leidimo paėmė automobilį iš jo stovėjimo vietos – sodo namelio kiemo, važinėjo šiuo automobiliu iki jį sulaikė policija. Šios aplinkybės įrodytos nukentėjusiųjų V. J. ir J. J. , liudytojo L. C. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Iš byloje surinktų įrodymų visumos matyti, kad tarp apelianto ir nukentėjusiojo J. J. nebuvo susiklosčiusi praktika, kad S. D. galėtų naudotis nukentėjusiojo J. J. automobiliu. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, kad automobilio savininkas J. J. automobilio vagystės metu iš viso nebuvo įvykio vietoje. Nukentėjusysis J. J. tuo metu gydėsi ligoninėje. Nukentėjusysis J. J. apklaustas kaip liudytojas parodė, kas savo automobiliu S. D. naudotis niekada neleido ir šis automobilį paėmė be jo žinios ( t. 1, b.l. 31 – 32 ). Nukentėjusysis V. J. tėvui priklausančiu automobiliu taip pat niekam neleido naudotis. Jis parodė, kad jam pasigedus pinigų, jis liepė S. D. važiuoti namo, o šis pasiėmęs automobilio raktą nuvažiavo jo tėvo automobiliu, apie ką jis iš karto pranešė policijai. Šiuos nukentėjusiojo V. J. parodymus patvirtino ir liudytojas L. C. , kuris parodė, kad gavo pranešimą, jog reikia sulaikyti automobilį ,,Peugeot“, mieste pamatęs minėtą automobilį sulaikė S. D. .

Aplinkybė, kad S. D. pavogtą automobilį tą pačią dieną mėgino grąžinti nukentėjusiajam V. J. neturi reikšmės jo veikos kvalifikavimui, kadangi kaip jau buvo minėta vagystė yra baigta, kai kaltininkas įgyja galimybę pagal savo valią neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti svetimu turtu, o tokią galimybę S. D. buvo įgijęs.

Apelianto manymu, nuosprendis yra neteisingas, nes prieštarauja 2003 m. birželio mėn. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo nuostatoms. Teismas rėmėsi vien tik nukentėjusiųjų parodymais, kurie prieštarauja byloje surinktai medžiagai, ir neištyrė visų aplinkybių. Šis apelianto skundo argumentas nepagrįstas ir atmestinas.

Visų pirma S. D. kaltė dėl automobilio vagystės yra grindžiama ne tik nukentėjusiųjų parodymais, bet ir kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, tai yra liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu. Be to, baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia nuosprendį pagrįsti ir vien tik nukentėjusiųjų, kurių asmenybė nėra įslaptinta, parodymais, jeigu jie buvo gauti teisėtais būdais, išnagrinėti ir patikrinti teisiamajame posėdyje ( BPK 301 str. 2 d. ). Nukentėjusysis J. J. pranešdamas apie nusikaltimą nurodė jo aplinkybes ir jį padariusį asmenį. Tiek nukentėjusiojo J. J. , tiek nukentėjusiojo V. J. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje buvo vienodi ir nuoseklūs, juos patvirtina kiti įrodymai.

Apeliantas savo skunde mini jog nukentėjusieji parašė pareiškimą ne iš karto po įvykio, o tik paraginti tyrėjos. Byloje duomenų apie tai, kad pareiškimas dėl vagystės buvo surašytas neleistinais būdais nėra. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis J. J. , kuris yra automobilio savininkas, įvykio metu gulėjo ligoninėje po širdies operacijos, todėl pareiškimas buvo surašytas ne iš karto po įvykio, o vėliau.

Kolegija laiko, kad S. D. pagrįstai pripažintas kaltu dėl automobilio vagystės ir jo veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 str. 2 d. Skiriant S. D. bausmę laikytasi BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų.

Apeliantas neginčija savo kaltės dėl pinigų reikalavimo iš S. G. , taip pat pripažįsta reikalavęs iš V. J. grąžinti jam skolą, tačiau tvirtina, kad jis reikalavo pinigų ne tokiomis aplinkybėmis kaip nurodo nukentėjusysis bei neprašęs bendrininkų jam padėti.

Priešingai nei nurodo nuteistasis S. D. , nukentėjusiojo V. J. parodymai yra nuoseklūs ir juos patvirtina kiti įrodymai: įvykio vietos apžiūros protokolas, teismo medicinos specialisto išvada, liudytojų S. J. ir G. G. , nuteistojo M. J. , iš dalies nuteistojo A. V. parodymai. Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje buvo rastos durų laužimosi žymės ( t. 1, b.l. 20 – 22). Teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuota, kad nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai kietais bukais daiktais bei daiktu, turinčiu pjaunančias durtines savybes. Sužalojimai nukentėjusiajam sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ( t. 1, b. l. 62 ). Nuteistasis M. J. teisme patvirtino nukentėjusiojo parodymus, kad S. D. grasino nupjauti ausis, gąsdino peiliu. Įvykio vietoje buvo rasti du peiliai. Liudytojai S. J. ir G. G. patvirtino, kad nukentėjusysis buvo per prievartą išvežtas iš namų.

Nepagrįstas apelianto S. D. teiginys, kad A. V. ir M. J. nėra jo bendrininkai, nes jis neorganizavo kartu daryti savavaldžiavimus. Iš A. V. ir M. J. parodymų matyti, kad S. D. jų prašė važiuoti kartu atsiimti skolą, po to, jie veikdami išvien, konkliudentiniais veiksmais, palaužė nukentėjusiojo pasipriešinimą, laikė nukentėjusiojo motiną, kad netrukdytų išsivežti iš namų nukentėjusiojo, kartu važiavo pinigų ir gavo iš S. D. dalį pinigų.

Esant minėtoms aplinkybėms kolegija laiko, kad S. D. pagrįstai pripažintas kaltu, kad veikdamas bendrininku grupe, padarė savavaldžiavimą ir teisingai jo veiką kvalifikavo pagal BK 294 str. 2 d.

Apeliantas taip pat nesutinka ir su jam paskirta bausme ir prašo ją švelninti. Šis apelianto prašymas taip pat atmestinas.

Kolegijos nuomone, nuteistajam S. D. yra paskirta tinkama bausmė ir ji nėra aiškiai per griežta. Apygardos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Šis įstatymas reikalauja, kad teismas skirtų bausmę baudžiamojo įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose bei atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, kaltės formą, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą. S. D. padarė tris apysunkius nusikaltimus. S. D. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės - jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir bendrininkų grupe. Iš charakterizuojančios medžiagos matyti, kad S. D. anksčiau ne kartą yra teistas, baustas administracine tvarka, niekur nedirba. S. D. yra pripažintas recidyvistu, todėl jam paskirtoji bausmė negali būti laikoma per griežta ir švelninti ją nėra pagrindo.

Dėl nuteistojo A. V. apeliacinio skundo argumentų

Apeliantas A. V. neginčija savo kaltės ir nusikalstamų veikų kvalifikavimo klausimų, jis tik nesutinka su jam paskirta bausme. Apeliantas prašo taikyti jo atžvilgiu BK 62 str. 2 d. 3 p. nuostatas ir paskirti jam švelnesnę bausmę. Apelianto prašymas atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis BK 62 straipsniu, gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tik nustatęs, kad byloje yra visos būtinos sąlygos, nustatytos BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse. Tačiau net ir esant visoms šiame straipsnyje (BK 62) numatytoms sąlygoms, skirti švelnesnę, negu numatyta įstatymo, bausmę teismas gali, bet neprivalo.

Taikyti BK 62 str. 2 d. 3 p. teismas gali tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra BK 62 str. 2 d. 3 p. nurodyta aplinkybė – kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikaltimą veiką buvo antraeilis.

Pirmosios instancijos teismas nenustatė nei vienos iš būtinų BK 62 str. 2 d. 3 p. taikymui sąlygų. Tokių sąlygų nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas.

Byloje nėra nustatyta nei viena nuteistojo A. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Nors apeliantas teigia, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, tačiau tokių aplinkybių teismas nenustatė. Norint konstatuoti šią kaltininko atsakomybę lengvinančią aplinkybę būtina nustatyti, jog kaltininkas prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 1999 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 23 „Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis“ 16 punkte teismams išaiškinta, kad kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą yra esminių bylos aplinkybių pripažinimas duodant tyrimo ir teisingumo vykdymo institucijoms teisingus parodymus savo noru, o ne dėl surinktų įrodymų. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikaltimą gali būti teismo pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą parengtinio bylos tyrimo, teisminio bylos nagrinėjimo metu. Negali būti pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe asmens prisipažinimas padarius nusikaltimą parengtinio bylos tyrimo metu, jei teisme jis keičia parodymus ir ima neigti nusikaltimo padarymą. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo yra tada, kai kaltininkas laisva valia pripažįsta padaręs baudžiamąją veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti nusikaltimo pasekmes (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.). Iš apelianto parodymų ir bylos medžiagos matyti, kad jis nepripažįsta dalies aplinkybių, neigia naudojęs prieš nukentėjusįjį V. J. smurtą, nors nukentėjusysis nuosekliai tvirtina, kad prieš jį smurtavo ir A. V. , taip pat jis dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai nesigailėjo. Todėl pripažinti apelianto atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdus gailisi nėra pagrindo. Be to, byloje yra nustatytos dvi A. V. atsakomybę sunkinančios aplinkybės – jis nusikaltimus padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nes tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ir bendrininkų grupe. Byloje taip pat nėra duomenų, kad nuteistasis būtų pašalinęs padarytą žalą. Taip pat nėra ir apelianto nurodytos sąlygos - kad jo kaip bendrininko vaidmuo buvo antraeilis. Teismas, priešingai nei nurodo apeliaciniame skunde nuteistasis A. V. , nuosprendyje jo vaidmens antraeiliu neįvardino. Teismas nuosprendyje motyvuodamas bausmių skyrimą A. V. tik nurodė, kad savavaldžiaujant A. V. vaidmuo buvo menkesnis nei S. D. , o šios sąvokos nėra tapačios.

Kolegija daro išvadą, kad nesant BK 62 str. 2 d. 3 p. nustatytų būtinų sąlygų, nėra pagrindo apeliantui A. V. taikyti BK 62 str. 2 d. 3 p. nuostatos.

Apeliantas savo skunde naujų aplinkybių, kurios galėtų būti pagrindu švelninti jam paskirtą bausmę nenurodė, teismas tokių aplinkybių taip pat nenustatė. Nuteistajam A. V. paskirta laisvės atėmimo bausmė atitinka BK 41, 54 straipsnių reikalavimus, nėra aiškiai per griežta, todėl ją švelninti nėra įstatyminio pagrindo.

Dėl bausmių subendrinimo

Apygardos teismas, paskirdamas apeliantui nuteistajam A. V. teisingas ir tinkamas bausmes už atskiras jo padarytas nusikalstamas veikas, padarė klaidą bendrindamas bausmes, nes netinkamai nurodė baudžiamąjį įstatymą.

Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam A. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės pagal BK 294 str. 2 d. ( dėl savavaldžiavimo prieš S. G. ) bei pagal BK 294 str. 2 d. ( dėl savavldžiavimo prieš V. J. ) subendrintos su bausme paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2006-07-20 nuosprendžiu vadovaujantis BK 64 str. 1, 4, 9 d.

Teismas subendrindamas A. V. bausmes pagal BK 64 str. 1, 4, 9 d. netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

Visų pirma, kolegija pažymi, kad 64 str. 9 d. norma iš viso neegzistuoja. Antra: nuteistajam A. V. paskirtos bausmės turėjo būti subendrintos ne pagal BK 64 str. nuostatas, o pagal BK 63 str. 9 d. nurodytą taisyklę. BK 63 str. 9 d. nurodyta, kad tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, jog asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmė skiriama pagal BK 63 straipsnio taisykles, o į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Būtent tokia situacija yra šioje byloje.

Apeliantas A. V. nusikaltimus, už kuriuos jis yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė 2005 m. gruodžio 7 d. ir 2005 m. gruodžio 8 d., o nuosprendis jam pirmojoje byloje priimtas - 2006 m. liepos 20 d. ( Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis, t. 5, b. l. 114 – 115). Taigi, A. V. nusikaltimus, už kurių padarymą yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė dar iki nuosprendžio priėmimo pirmojoje byloje. Todėl teismas, subendrindamas A. V. paskirtas bausmes turėjo vadovautis BK 63 str. 9 d. numatyta taisykle ir paskirtas bausmes subendrinti vadovaudamasis BK 63 str. 1 d., 4 d. nuostatomis, o po to paskirtą subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2004-10-26 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi. Nors apygardos teismas netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas ir dėl šios nuosprendžio dalies nėra paduota apeliacinių skundų, tačiau apeliacinės instancijos teismas ištaiso šią klaidą. Kadangi keičiant bausmių bendrinimo nuostatas, t. y. A. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 294 str. 2 d. (dėl savavaldžiavimo prieš S. G. ) bei pagal BK 294 str. 2 d. ( dėl savavldžiavimo prieš V. J. ) subendrinat su bausme paskirta Klaipėdos apygardos teismo 2006-07-20 nuosprendžiu, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d. ( iš dalies jas sudedant ), o po to šią bausmę, vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., subendrinant su Klaipėdos apygardos teismo 2004-10-26 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, galutinės bausmės dydis lieka tas pats, jokiu aspektu nekinta ir nuteistojo A. V. teisinė padėtis, klaida ištaisoma nekeičiant nuosprendžio.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistųjų S. D. ir A. V. apeliacinius skundus atmesti.

Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje ištaisyti klaidą, nurodant:

A. V. paskirtas bausmes pagal BK 294 str. 2 d. ( dėl savavaldžiavimo prieš S. G. ), pagal BK 294 str. 2 d. ( dėl savavaldžiavimo prieš V. J. ), vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., subendrinti su Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. liepos 20 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, bei vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., prie šios bausmės pridėti Klaipėdos apygardos teismo 2004-10-26 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalį - 6 mėnesius laisvės atėmimo, paliekant tą pačią galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 metams 3 mėnesiams.