Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

nukentėjusiojo A. B. atstovei advokatei Kristinai Rutkauskienei bei jo atstovams pagal įstatymą J. B., R. B.,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. P. kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. birželio 30 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), bei nukentėjusiojo A. B. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), tenkino savo lytinę aistrą analiniu būdu su mažamečiu A. B., gim. (duomenys neskelbtini), prieš nukentėjusiojo valią bei pasinaudodamas nukentėjusiojo bejėgiška būkle, nes jis negalėjo suprasti jo atžvilgiu atliekamų veiksmų esmės, nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip keturis kartus kišdamas varpą A. B. į analinę angą, liepdamas ir taip priversdamas masturbuoti jo lytinį organą, seksualiai prievartavo nukentėjusįjį A. B..

Kaltinamasis L. P. viso proceso metu kaltu dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo neprisipažino ir nurodė, kad 2019 m. rugpjūčio 17 d. vakare su bendraamžiais draugais buvo prie upės, kuomet paskambino mama ir liepė pareiti namo. Grįžus tėvai pasakė, kad A. B. jį kaltina prievartavimu. Po to atėjo A. B. tėvai. R. B. iš pradžių klausė, ar jis neprievartavo A. B., ar nekišo savo lytinio organo jam į užpakalį. Jam atsakė, kad to nedarė. Tada R. B. sakė, kad A. B. papasakojo, jog jis (kaltinamasis) kišo savo lytinį organą, liepė A. B. jį masturbuoti. Viskas pavirto į kaltinimus. Jiems sakė, kad A. B. nieko nedarė. Nuo 2018 m. sausio iki 2019 m. birželio 30 d. santykiai su juo buvo draugiški – sutvarkydavo A. B. dviratį, kartu žaisdavo kieme su kamuoliu. Kaltinime nurodytu laikotarpiu A. B. lankė parengiamąją klasę. Su juo susitikdavo dažnai, A. B. ateidavo į jo kiemą. Su juo nesipykdavo. A. B. labiau norėdavo su juo bendrauti, nei jis su A. B.. Su juo jokių bendrų reikalų neturėjo. Tuo metu, kai A. B. tėvai jį apkaltino, jis su A. B. susipykęs nebuvo, jo ir A. B. šeimos taip pat bendravo draugiškai. A. B. atžvilgiu jis nėra atlikęs jokių neteisėtų veiksmų, tačiau pats A. B. yra elgęsis netinkamai: vieną kartą jam nešant malkas į rūsį, jis paprašė A. B. padėti ir, jam einant į rūsį, A. B., eidamas priekyje, sustojo ant laiptų ir griebė jam (kaltinamajam) už klyno. Apie tokį A. B. elgesį jis pagrasino pasakyti šio tėčiui, bet nieko nepasakė, nes bijojo, kad kas nors jo kuo nors neapkaltintų. Kitą kartą rūsyje krovė malkas, kuomet ten buvęs A. B. nusismaukė savo treningines kelnes žemiau negu buvo jo striukė, kelnaičių nusismaukęs nebuvo ir apie minutę stovėjo be kelnių. Kelnes A. B. užsimovė tik tada, kai jis jį aprėkė ir pasakė, kad jei dar kartą bus toks atvejis, tikrai pasakys tėvui. Šie abu įvykiai buvo 2018 m. pabaigoje, žiemą, gal savaitės laikotarpyje. Buvo dar vienas atvejis, kai jis nešė malkas su savo draugu R. T. ir atėjo A. B.. Tada A. B. prie rūsio durų vėl griebė jam už klyno. Tada vėl jam pasakė, kad apie jo elgesį pasakys jo tėvui. A. B. apsiverkė ir išėjo. R. T. A. B. veiksmo negalėjo matyti, bet jis girdėjo su A. B. kilusį konfliktą. Taip pat buvo atvejis, kuomet garaže tvarkant dviratį atėjo A. B. ir žaidė su kamuoliu ir vėl griebė jam už klyno. Tai buvo gal 2019 m. vasarą iki birželio 30 d., oras buvo šiltas. Iš viso buvo šie keturi atvejai, apie juos niekam nieko nesakė. Visais atvejais namuose buvo tėvai. Su B šeima gyvena gretimuose namuose. Ateidavo pas A. B. į namus tik tada, kai reikėdavo ko nors paprašyti jo tėvų arba jiems padėti. Eidavo tik pas jo tėvus, o pas patį A. B. buvo atėjęs tik kartą, kai jo tėvai paprašė nueiti pakviesti A. B., nes patys buvo jo (kaltinamojo) namuose. Nuėjęs palaukė, kol jis apsirengs ir abu išėjo. Tai buvo po visų įvykių prie malkų. Pats A. B. į jo namus ateidavo dažnai, jam įjungdavo filmukus, taip pat A. B. žaisdavo planšete, pats nusistatydavo žaidimą ar Youtube platformoje susirasdavo filmukų. Nebuvo atvejo, kad atėjus A. B. namuose nebūtų jo (kaltinamojo) tėvų. A. B. pas save namuose turėjo televizorių, telefoną, kompiuterį. Po visų įvykių nebendrauja su A. B., gatvėje prasilenkia su juo kaip su nepažįstamu. Nejaučia jokio lytinio potraukio vaikams, berniukams. Nėra turėjęs lytinių santykių.

Ekspertė S. S. teismo posėdyje taip pat nurodė, kad ekspertizės išvadą tvirtina. Parodė, kad bendravo su A. B.. Paprastai bendravimas užtrunka 1-3 val., kiek šiuo atveju užtruko, nepamena, tai buvo eilinis tyrimas. Visas tyrimas yra atliekamas pagrinde sėdint ir stebint tiriamojo reakcijas į emocinius pasikeitimus. A. B. niekuo neišsiskyrė iš kitų tokio amžiaus tiriamų vaikų. Jam nustatė diagnozę F43.8. Šis sutrikimas tiesioginiu priežastiniu ryšiu siejamas su byloje tiriama nusikalstama veika. Sutrikimas kilo kaip reakcija į L. P. atliktus veiksmus, nes bylos medžiagoje nebuvo jokių duomenų apie kitus įvykius, galėjusius sukelti tokio pobūdžio sutrikimą. Tas sutrikimas vystosi palaipsniui ir duomenų, kad A. B. būtų konsultuotas psichiatro ar psichologo byloje nebuvo, tačiau šį sutrikimą apima bendra jo emocinė būsena, kuri labiausiai pastebima buvo mokykloje – remiantis mokyklos charakteristika, psichologo įvertinimu „U“. A. B. tėvų reakcija neturėjo įtakos nustatyto psichikos sutrikimo susiformavimui. A. B. nelabai paiso ribų, nenoriai reaguoja į pastabas, tas buvo stebėta ir ekspertizės metu. Šitokio sutrikimo tęstinumas labai individualus ir tokiems vaikams reikalinga psichologinė, psichoterapinė pagalba. Jei bus teikiama pagalba, tas sutrikimas praeina. Jos tikslas yra įvertinti psichikos būseną ir nustatyti, ar yra sutrikimas, netikslinant jo parodymų patikimumo, ką atlieka psichologė ekspertė. Ekspertizės akte kabutėse nurodyti žodžiai yra pažodžiui užrašyta A. B. kalba. Jo reakciją į stresą rodo besikeičianti emocinė būsena tyrimo metu – nerimas, įtampa, jis tapo neramus, dar labiau nereaguojantis į drausminimą, ribų nustatymą, buvo matyti nenoras dalyvauti pokalbyje, atsakyti į klausimus, spontaniškas temos keitimas. Tuo metu jis jautėsi piktas, nusiminęs, nelaimingas, buvo stebimos ryškios gėdos ir kaltės reakcijos. Tai, kaip jis jautėsi, akivaizdžiai demonstravo ir savo kūno kalba – nusisukimas, užsikniaubimas, atsiribojimas. Kadangi vaikas yra mažo amžiaus ir jo laiko sąvokos nepilnai susiformavusios, kaip atspirties tašką ėmė nutartyje nurodytą laikotarpį. Su tiriamuoju konkretesnio laiko nenustatė, nes jis buvo dar nepajėgus konkretizuoti įvykio datomis. Nekilo abejonių, kad tai – išsigalvotas įvykis.

Iš globos namų „U“ pateiktoje L. P. įvertinimo išvadoje nurodyta, kad L. P. stipriai išgyvena dėl galimos prievartos situacijos, tai didina jo išgyvenamą nesaugumo jausmą ir apsunkina jo atsiskleidimo galimybes. Pasakojant apie situaciją su A. B., stebimos stiprios nesaugumo, pykčio reakcijos (t. 2, b. l. 92-93).

Specialistė V. Š., davusi šią išvadą, teismo posėdyje parodė, kad tyrimo metu niekas neatsiskleidė, buvo didelis nerimas, nesaugumas. Nesaugumo priežastis diferencijuoti būtų sudėtinga. L. P. pasakojo, kad turi merginą, svarsto apie intymius santykius, bet atidėjo iki 18 metų. Pokalbio metu nesusidarė nuomonės apie seksualinius santykius su vaiku. L. P. pyko ant A. B., kaimynų, kad yra kaltinamas, neigė santykius su berniuku. 6-7 metų vaiko žinios apie seksą turėtų būti bendrosios, abstrakčios, itin gilios žinios keltų įtarimų. Priklausomai nuo to, kokias žinias, patirtį turi vaikas, jis gali suprasti apie seksą tarp skirtingų ar vienodos lyties žmonių. Seksu vaikai gali vadinti ir bučinius. Jai nebuvo pateikta jokia bylos medžiaga, jie gauna tik raštą.

Liudytoja D. B. teismo posėdyje nurodė, kad dirba psichologe. Į ją dėl emocinių A. B. problemų kreipėsi šio mama, ji nerimavo, kaip vaikas jaučiasi, jei prieš jį įvykdytas nusikaltimas. Jokios papildomos medžiagos jai pateikta nebuvo. Su A. B. buvo susitikę penkiose konsultacijose, atskirai su mama buvo susitikę irgi penkiose konsultacijose. A. B. turi padidintą nerimo būseną su aktyvumu. Jo mintys šokinėjo, daugiau norėjo žaisti, o ne kalbėti. Išorinis nerimas buvo matomas piešiniuose. Bendraujant su juo, nepastebėjo, kai jis būtų nukentėjęs seksualiai, bet, kai jis piešė piešinius, buvo galima įžvelgti išskirtinumo. Buvo duota užduotis nupiešti projekcinį piešinį – fantastinį neegzistuojantį gyvūną. A. B. pasakė, kad nori, jog gyvūnas „kakotų“. Tai rodo, kad tai, ką jis piešia, pasąmonėje jam yra labai svarbu. Jam svarbu pakeltos uodegos, visiškai netinkančios tam piešiniui – tai seksualumo požymis. Pakelta uodega reiškia, kad tas seksualumas pasąmonėje vaikui yra svarbus. Piešinys rodo, kad A. B. yra susipažinęs su tokiais dalykais ar jam yra įvykę, tai sprendžia iš piešinio. Jam yra svarbu „kakojimas“, jis tą akcentuoja. Tas rodo, kas jam svarbu, o ne jo patirtį. Su juo bendravo po atliktos ekspertizės, kitų specialistų pabendravimo, dėl to buvo lengviau su juo bendrauti tais klausimais. A. B. psichologo pagalba būtina, pirmiausia reikia išsiaiškinti nerimo priežastis. Jo baimės neišryškėjo. Apie seksualinę prievartą nekalbėjo, nes jos tikslas yra sugrąžinti A. B. į gražų gyvenimą. Jis pasirodė labai konkretus, šeimoje jam svarbiausias tėtis. Iš piešinių matė, kad jo gyvenime labai svarbi šeima, matė lyg pavydą sesei. A. B. yra labai protingas vaikas, jis labai gerai orientuotas vietoje, laike, aplinkybėse. Vaikai užsiėmimuose labai trumpai apibūdina seksą. A. B. amžiaus vaikai iš homoseksualių santykių dažniausiai šaiposi.

Liudytojas R. T. teismo posėdyje nurodė, kad L. P. ne kartą padėjo nešti malkas. 2018 m. pavasarį, galbūt pavasario gale, kuomet buvo šilta, važiuojant pro (duomenys neskelbtini) sprogo dviračio padanga. Mama negalėjo atvažiuoti jo pasiimti, todėl L. P. pasiūlė padirbėti. Nešė suskaldytas malkas iš kiemo į rūsį. Dirbo dviese gal 5 valandas – pradėjo ryte, o baigė apie 17 val. Dar buvo L. P. kaimynų berniukas. Jis eidavo į rūsį, bet malkų nenešė. Berniukas trukdė dirbti, keikėsi. Buvo labai nustebęs, kad toks mažas taip keikiasi, vartoja įvairius rusiškus keiksmažodžius. Daugiausia jis taip kreipėsi į L. P.. Kalbėjosi su L. P. įvairiomis temomis, o berniukas įsiterpdavo keiksmažodžiais. Kai berniukas pavadindavo L. P., tai ir jis (kaltinamasis) jį taip pavadindavo, tada berniukas griebdavo L. P. už klyno. Berniukas ir jį (liudytoją) keletą kartų įžeidė, jam atsakydavo sakydamas „gal tu nesveikas?“, tada jis irgi bandydavo griebti už klyno, bet spėdavo atsitraukti. Jis bandė keletą kartų (3-6 kartus) griebti už lytinio organo ir jam (liudytojui), bet jam nepavyko. Tai vyko skirtingu malkų nešimo momentu – dažnai sustodavo pasikalbėti su L. P. ir tuo metu jam (liudytojui) vaikas griebdavo. Suprato tą kaip žaidimą, galvojo, kad jis mažas ir nieko nesupranta. Neturėjo teisės išvaryti vaiko iš kiemo. Nematė, kad vaikas būtų nusimovęs kelnes. Vėliau jo (liudytojo) atvažiavo pasiimti mama. Jai pasakė, kad berniukas labai keistai elgiasi – keikiasi, bando griebti už klyno.

Iš globos namų „U“ pateiktos A. B. įvertinimo išvados matyti, kad Vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos, pagalbos centre nukentėjusysis apgyvendintas su motina ir seserimi nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. iki 2019 m. rugpjūčio 23 d. Šioje išvadoje keliama prielaida, kad vaikas artimoje aplinkoje sulaukia aiškios struktūros ir brėžiamų ribų iš suaugusiojo, panašu, kad tokiu žmogumi jis laiko tėtį, kurį kartais patiria kaip itin griežtą. A. B. reakcijos liudija, kad jis jautriai reaguoja į atmosferą šeimoje, jos pasikeitimus, tėvų reakcijas. Šeimos projekcijose atsispindi nerimo išgyvenimas, sietinas su negatyviais tėvų išgyvenimais dėl galimai jo patirtos prievartos situacijos. Jo žinios lytiškumo tema yra išsamesnės, nei būdinga jo amžiaus ir pažintinių gebėjimų vaikui. Jis ne tik skiria lytis pagal atsitiktinius ir esminius požymius, gali nurodyti abiejų lyčių lyties organų pavadinimus, tačiau ir nesunkiai nupasakoja žodžio „seksas“ reikšmę – „turi būti du žmonės ir nuogi, ir tada moteris turi užlipti ant vyro“. Teigia, kad seksas gali vykti ir tarp tų pačių lyčių asmenų. Klausiamas nenurodo savo žinių šaltinio. Konsultacijų su specialistais metu kyla pagrįstų įtarimų, kad A. B. nukentėjo nuo seksualinės prievartos. Konsultacijų eigoje pasakojo, kad „kaimynas L seksą darė“. Paprašytas paaiškina, kad „numovė man kelnes ir kišo savo pimpeliuką man į užpakalį“, o „užpakalis jautėsi blogai, nepatiko“, „jis dar man liepė patampyti jo pimpeliuką, bet aš nenorėjau tampyt“. Klausiamas nebeatsako, ar atliko veiksmus, kurių prašomas. A. B. nurodo, kad panašios situacijos su L vyko kelis kartus „pas mus namuose buvo, malkinėj, rūsy, pas jį namuose“. Berniukas pasidalija, kad „L man sakė duosiu čipsų tau po to, bet niekada nedavė“. Viso vertinimo metu reiškiasi negatyvūs jausmai L atžvilgiu „mes jau nebedraugaujam“, „trenkė man per ranką su kumščiu taip stipriai labai“, „jis blogas“. Konsultacijų metu pasidalija, kad „A darė seksą su manimi“, „nusirengė ir darė viską kaip sakiau, kai seksą daro“, „ji pati viską padarė“, „aš jai sakiau, kad nenoriu, kad nedarytų“, nurodė, kad net suskaičiuoti negali kiek kartų. Keliamos prielaidos, kad dėl galimai patirtos seksualinės prievartos šiuo metu santykyje su jaunesne seserimi atsikartoja jo paties galimai patirtos prievartos situacijos. Taip pat keliama prielaida, kad vaikas itin jaudinasi dėl aplinkinių reakcijos į atskleidimą apie galimai patirtą prievartą, toks nerimas gali būti susijęs su vaiko subjektyviai suvoktu tėvų išgyvenamu nerimu į tai, kad nutiko (t. 1, b. l. 137-138).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. rugpjūčio 22 d. specialisto išvados Nr. G 2882/2019 (01) matyti, kad A. B. apžiūros metu sužalojimo žymių lytinių organų srityje, išangės srityje ir jos aplinkoje nėra (t. 1, b. l. 52).

Iš (duomenys neskelbtini) direktoriaus pateiktos A. B. charakteristikos matyti, kad pirmoje klasėje, t. y. 2018-2019 m., neišryškėjo reikšmingų nukentėjusiojo nuotaikos, elgesio pokyčių, jis nebuvo konsultuotas mokyklos psichologo (t. 1, b. l. 135).

Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. liepos 20 d. specialisto išvados matyti, kad atlikus kaltinamojo tyrimą poligrafu ir uždavus jam klausimus („ar tu kada nors kišai savo varpą į A. B. išangę?“ (atsakymas „ne“), „ar tu kada nors savo varpa lietai A. B.?“ (atsakymas „ne“), ar tu kada nors liepei A. B. liesti tavo varpa?“ (atsakymas „ne“), specifinių L. P. fiziologinių reakcijų, rodančių, kad kaltinamasis sakė netiesą atsakydamas į jam užduotus klausimus, neužfiksuota (t. 2, b. l. 179-184).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Kaltinamasis L. P. viso proceso metu neigė padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nurodė, kad A. B. atžvilgiu jokių seksualinio pobūdžio veiksmų niekuomet neatliko. Patvirtino, kad pats nukentėjusysis nuolat rodė iniciatyvą su juo bendrauti, dažnai ateidavo į jo kiemą bei pats kelis kartus jam griebė už klyno, vieną kartą tai padarė bei buvo nusimovęs kelnes, kai jis nešė malkas kartu su R. T.. Iš R. B., J. B., L. P. ir A. P. parodymų matyti, kad apie tai, jog A. B. rūsyje buvo nusimovęs kelnes bei griebė už klyno ir, kad tą gali paliudyti R. T., kaltinamasis nurodė dar tą patį vakarą, kai šie pradėjo aiškintis paaiškėjusią informaciją apie galimai A. B. patirtą seksualinę prievartą. Atlikus kaltinamojo tyrimą poligrafu, reakcijų, rodančių, kad kaltinamasis sakė netiesą atsakydamas į jam užduotus klausimus, neužfiksuota.

Liudytojas R. T. teismo posėdyje patvirtino, jog 2018 m. pavasario gale su kaltinamuoju benešant malkas, A. B. buvo kartu ir labai keikėsi, trukdė dirbti ir vis griebdavo L. P. už klyno. Liudytojas nurodė, kad nukentėjusysis už klyno bandė griebti ir R. T., tačiau jis spėdavo laiku atsitraukti. Šiuos parodymus patvirtina ir R. T. motinos E. S. parodymai, kad kai po malkų nešimo atvažiavo pas P pasiimti sūnaus, jis sakė, kad kaimynų vaikas, t. y. A. B., labai keikėsi ir vis bandė jam bei L. P., vilkintiems aptemptus dviratininkų šortus, pagriebti už lytinių organų, į ką E. S. atsakė, jog turbūt šis vaikas yra iš asocialios šeimos, jei taip elgiasi. Iš aptartų nuoseklių kaltinamojo bei liudytojo R. T. ir jo motinos parodymų matyti, kad 2018 m. žiemos pabaigoje ir 2019 m. pavasario gale – vasaros pradžioje A. B. elgesys L. P. atžvilgiu buvo seksualizuotas. Nors ekspertė D. P. teismo posėdyje nurodė, kad seksualizuotas vaiko elgesys neatsiranda savaime ir paprastai toks elgesys yra seksualinio smurto pasekmė, tačiau, teismo vertinimu, byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, kad tokį nukentėjusiojo elgesį lėmė kokie nors kaltinamojo neteisėti seksualinio pobūdžio veiksmai prieš A. B..

Vertinant nukentėjusiojo A. B. parodymus visų pirma pažymėtina, kad seksualinės prievartos prieš mažamečius bylose ypatingą reikšmę byloje surinktų įrodymų grandinėje turi seksualinę prievartą patyrusio mažamečio parodymai. Šių parodymų patikimumas nevertinamas taip griežtai ir kategoriškai kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų – parodymai. Kai kurie prieštaravimai, netikslumai, nesutapimai mažamečio asmens, patyrusio seksualinę prievartą, parodymuose galėtų būti paaiškinami parodymų subjekto specifiškumu dėl amžiaus, socialinės brandos, fizinio ir psichinio išsivystymo, patirto šoko. Nežymūs prieštaravimai, netikslumai nėra pagrindas netikėti mažamečio nukentėjusiojo parodymais, tačiau mažamečio nukentėjusiojo parodymai negali būti absoliutinami, jie taip pat kaip ir visi kiti įrodymai vertintini atsižvelgiant į bylos įrodymų visetą.

Šiuo atveju iš R. B. ir J. B. parodymų matyti, kad, mažamečiui viešint senelio sodyboje, sėdint terasoje, nukentėjusiojo senelis ir jo žmona išgirdo kaip A. B. pasakė sesei „einam daryti seksą“. Iš mažamečio tėvų parodymų matyti, kad senelio sodyboje kalbos apie L. P. nebuvo ir „sekso darymas“ su juo nebuvo siejamas. A. B. grįžus namo, siekiant išsiaiškinti mažamečio informacijos apie žinių apie seksą šaltinį, R. B. nukentėjusiajam pasakė, kad jie kalbės apie seksą ir paklausė, kas yra seksas. Iš R. B. parodymų matyti, kad atsakydamas į šį klausimą nukentėjusysis nurodė, kad seksas yra, kai du žmonės apsikabina, atsigula, bučiuojasi. Šioje vietoje pažymėtina, kad iš globos namų „U“ pateiktos A. B. įvertinimo išvados matyti, kad nukentėjusysis, aiškindamas žodžio „seksas“ reikšmę, pirmiausia nurodė, kad „turi būti du žmonės ir nuogi, ir tada moteris turi užlipti ant vyro“, o teiginio, kad seksas gali vykti tarp abiejų lyčių asmenų jis plačiau nepaaiškino. Taigi, iš aptartų bylos įrodymų matyti, kad A. B. suvokimas apie tai, kas yra seksas, visų pirma yra paremtas tuo, kad santykiai vyksta tarp vyro ir moters. Tą patvirtina ir aplinkybė, kad „daryti seksą“ A. B. siūlė seseriai. Byloje nėra jokių duomenų apie tokius nukentėjusiojo siūlymus vyriškos lyties asmenims. Tai rodo, kad A. B., kaip tokio amžiaus vaiko, žinios apie seksą yra pakankamai plačios ir leidžia daryti neginčijamą išvadą, jog ne kaltinamasis buvo tokių nukentėjusiojo žinių apie seksą šaltinis, kadangi, kaip jau minėta, A. B. sekso suvokimas yra matomas daugiau per jo žinias apie lytinius santykius tarp vyro ir moters, o ne tarp dviejų tos pačios lyties asmenų.

Toliau analizuojant R. B. parodymus matyti, kad jam paklausus A. B. apie jo žinių apie seksą šaltinį, nukentėjusysis pirmiausia nurodė, kad apie tai žino iš klasioko, o R. B. paklausus iš kurio klasioko, jo įvardinti jis negalėjo, tuomet pasakė, kad matė tai Youtube platformoje, tačiau jis R. B. taip pat negalėjo pasakyti, kur konkrečiai ir ką matė ir tylėjo. Iš R. B. parodymų taip pat matyti, kad jis pagrasino sūnų nubausti ir tuomet jis pasakė žodį „L“. Tuo tarpu L. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdyje patvirtino, kad R. B. jam sakė, kad pats paklausė sūnaus, ar jam ką nors darė L. P., į ką nukentėjusysis atsakė teigiamai. Taigi, šių asmenų parodymai apie tai, kas pirmas – A. B. ar R. B. – įvardijo L. P. kaip A. B. žinių apie seksą šaltinį skiriasi, tačiau šių abiejų asmenų parodymų pagrindu darytina neginčijama išvada, kad L. P. nukentėjusysis įvardino „būdamas prispaustas“ R. B., šiam atmetus sūnaus pirmines versijas apie klasioką ir Youtube. Iš R. B. parodymų lieka neaišku, kodėl jis nusprendė, kad A. B. versija būtent apie L. P., kaip žinių apie seksą šaltinį, yra teisinga, nors prieš tai jokių nusiskundimų dėl L. P. elgesio A. B. tėvams nėra išsakęs. Iš R. B. parodymų matyti, kad sūnus jam papasakojo apie iš viso keturis L. P. atlikus jo seksualinio prievartavimo epizodus – rūsyje, garaže, L. P. kambaryje ir B namuose, nors tuo pačiu R. B. parodė, kad sūnus nenorėjo kalbėti, matėsi , kad yra išsigandęs ir bijo. Vertinant nukentėjusiojo pasakojimo tėvui patikimumą, svarbu atsižvelgti į liudytojos psichologės D. B. parodymus, kad šeimoje A. B. yra svarbiausia tėtis, kuris yra vaiko autoritetas, bei A. B. įvertinimo išvadą, kurioje nurodyta, kad vaikas artimoje aplinkoje sulaukia aiškios struktūros ir brėžiamų ribų iš suaugusiojo, panašu, kad tokiu žmogumi jis laiko tėtį, kurį kartais patiria kaip itin griežtą. Dėl to galima daryti išvadą, kad apie L. P. nukentėjusysis papasakojo siekdamas nenuvilti tėvo, norėdamas jam įtikti bei jo bijodamas. Iš J. B. ir R. B. parodymų matyti, kad po išgirsto pasakojimo mažamečio tėvas buvo labai piktas ir išėjo į lauką nusiraminti, ką A. B. neabejotinai matė. Mažamečio įvertinimo išvadoje nurodoma, jog A. B. jautriai reaguoja į tėvų reakcijas, be to, teismo posėdyje ekspertė D. P. taip pat patvirtino, kad vaikas persigando tėvų reakcijos, todėl neabejotina, kad, matydamas R. B. natūraliai kilusią itin stiprią reakciją į jo pasakojimą, A. B. labai išsigando, ir šiuo atveju labiausiai tikėtina, jog tai galėjo būti priežastimi jam ir toliau laikytis versijos apie kaltinamąjį L. P. kaip žinių apie seksą šaltinį, kuri jo tėvams tiko ir po A. B. pasakojimo R. B. ir J. B. nebesiaiškino kitų galimų veiksnių (pavyzdžiui, kur nors pakankamai ilgą laiką matytų seksualinio pobūdžio vaizdų, kurie, kaip nurodė ekspertė D. P., gali inspiruoti seksualizuotą mažamečio elgesį), kurie galėjo suformuoti nukentėjusiojo žinias apie seksą.

Iš A. P. ir L. P. parodymų matyti, kad, atėjus pas B į namus, R. B. liepė A. B. sakyti ką L. P. jam darė, o J. B. jį ragino, „pritempinėjo“ ir uždavinėjo atsakymą menančius klausimus – liepė pasakyti, ar tai buvo malkinėje, garaže ar rūsyje, o A. B. viską kartojo, bet pats konkrečių vietų neįvardijo ir L. P. veiksmų plačiau apibūdinti negalėjo. Taigi, iš A. P. ir L. P. parodymų matyti, kad nukentėjusysis apie L. P. veiksmus pasakojo įtakotas R. B. raginimo pasakoti ir J. B. klausimų, tarp kurių buvo atsakymus menantys klausimai, o pakviestas iš antro aukšto ir paragintas viską papasakoti jis kramtė pagalvės kampą ir savo noru nepasakojo. Tokie nukentėjusiojo parodymai, kuriems įtakos turėjo tėvų raginimai, negali būti laikomi neginčijamais L. P. kaltės įrodymais.

Tuo tarpu, stebint A. B. apklausos teisme įrašą, matyti, jog paprašius nukentėjusiojo papasakoti apie patirtą seksualinę prievartą, jis konkrečiai ir pakankamai greitai apibūdino galimai atliktus kaltinamojo veiksmus ir vietas, kuriose šie veiksmai vyko – L. P. „pimpaliuko“ kišimą į užpakalį ir liepimą patampyti garaže, rūsyje, pas B ir L. P. namuose. Iš to matyti, jog, nors iškart po informacijos apie galimai patirtą seksualinę prievartą paaiškėjimo A. B. sau įprastoje vietoje – namuose buvo išsigandęs, nenorėjo pasakoti ir jo pasakojimas nebuvo konkretus, tačiau apklausos metu globos namuose psichologės paklaustas, kodėl L. P. laiko negeru, jis niekieno neraginamas apibūdino kaltinamojo veiksmus lyg būtų juos mintinai išmokęs. Pagrįstų abejonių nukentėjusiojo parodymais kelia tai, kad į klausimus apie galimai patirtos seksualinės prievartos pobūdį (L. P. atliktus veiksmus) bei vietas A. B. nurodė pakankamai sklandžiai – nurodė, kad visais keturiais seksualinės prievartos panaudojimo atvejais L. P. liepė patampyti jo pimpaliuką bei kišo nukentėjusiajam į užpakalį savo pimpaliuką, tačiau uždavus kitokio pobūdžio klausimus, kuriais tikslinamos įvykių aplinkybės – kuo L. P. ir nukentėjusysis vilkėjo bei kokia konkrečiai buvo abiejų asmenų poza lytinės prievartos metu – A. B. kūnu nusisuko nuo psichologės, tapo ypatingai neramus, užsidengė kūną pagalve ir žaislu. Visa tai kelia pagrįstų abejonių nukentėjusiojo parodymais, kadangi pasakodamas apie „tampymą“ ir „kišimą“ A. B. buvo pakankamai ramus ir prašomos nurodyti aplinkybės didesnio streso jam nesukėlė, tačiau, paprašius viską apibūdinti konkrečiai, jis vis nutraukdavo apklausą. Be to, atsižvelgtina ir į esminį neatitikimą tarp jo pasakojimo motinai J. B. vakare grįžus iš sodybos namo ir aptariamos apklausos metu – A. B. motinai nurodė, kad L. P. nusimovė kelnes, atsisėdo ir liepė nukentėjusiajam ant jo atsisėsti, tuo tarpu apklausos metu globos namuose „U“ jis teigė, kad stovėjo nugara į L. P.. Minėta, kad tam tikri neatitikimai tarp mažamečio asmens parodymų apie patirtą seksualinę prievartą teismų praktikoje nėra absoliutinami ir jie paaiškinami subjekto specifiškumu, tačiau šiuo atveju A. B. skirtingai aiškino vieną iš esminių nusikaltimo aplinkybių, be to, jo atsakymai į pasakojimą patikslinančius klausimus buvo itin nekonkretūs, todėl jo parodymų negalima laikyti patikimais.

Atmesdamas mažamečio parodymus kaip nepatikimus teismas vertina ir A. B. bei L. P. fizinius skirtumus – L. P. kaltinime nurodytu metu buvo 16-17 metų amžiaus, intensyviai sportuojantis (užsiimantis (duomenys neskelbtini)). Santykiaujant su nukentėjusiuoju, kuriam tuo metu buvo 6-7 metai, analiniu būdu tokie veiksmai paprastai turėtų palikti žymes nukentėjusiojo kūne, tačiau iš specialisto išvados Nr. G 2882/2019 (01) matyti, kad A. B. apžiūros metu sužalojimų žymių nukentėjusiojo išangės srityje ir jos aplinkoje nėra. Be to, J. B. patvirtino, kad matė ant sūnaus išangės pakraujavimų kuomet jam buvo užkietėję viduriai ir teko vežti pas gydytojus, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad apžiūrų metu gydytojai būtų nustatę ar bent įtarę, kad šie pakraujavimai gali būti sukelti prievartinių lytinių santykių metu. Jokių kitų duomenų apie pastebėtas žaizdas ar sužalojimus A. B. išangės srityje, kuriuos galėjo padaryti L. P. nevienkartinių lytinių kontaktų metu, byloje nėra.

Atsižvelgtina ir į tai, kad iš kaltinamojo, nukentėjusiojo tėvų bei kaltinamojo tėvų parodymų matyti, jog A. B. kaltinime nurodytu metu itin dažnai lankydavosi P namuose ir bendraudavo su kaltinamuoju, bet niekada nėra išreiškęs rimtų nusiskundimų netinkamu L. P. elgesiu jo atžvilgiu (išskyrus kelis atvejus, kai sakė, kad kaltinamasis jį pastūmė ar mušė, ko nukentėjusiojo tėvai nesureikšmino). Tai taip pat leidžia pagrįstai abejoti A. B. pasakojimo tikrumu, kadangi nukentėjusysis apklausos metu nurodė, kad L. P. yra blogas, o prievartinių lytinių santykių metu jam skaudėdavo. Teismo vertinimu, jei A. B. iš tikrųjų būtų patyręs kaltinamojo seksualinę prievartą ir jos metu skausmą, jis, net ir nesuprasdamas su juo atliekamų kaltinamojo veiksmų esmės, kas nurodyta ekspertizės akte, apie tai neabejotinai būtų pasakęs tėvams iš karto po tokio įvykio, ar bent būtų pradėjęs vengti bendrauti su kaltinamuoju, tačiau, kaip matyti iš L. P., nukentėjusiojo tėvų ir kaltinamojo tėvų parodymų, jis iki pat pokalbio su tėvais apie jo elgesį pas senelius rodė itin didelę iniciatyvą bendrauti su L. P.. Svarbu ir tai, kad iš R. B. ir J. B. parodymų matyti, kad pas psichologus A. B. ėmė lankytis tik po papasakojimo tėvams apie galimai patirtą seksualinę prievartą, tačiau iki tol jis rimtesnių psichologinių problemų neturėjo (išskyrus galvos skausmą ir sapnuojamus košmarus 2018 m. gegužės mėn.), ir tėvai jokio netipinio sūnaus elgesio nepastebėjo, kas leidžia spręsti, kad kaltinime nurodytu laikotarpiu ar iki tol jokios seksualinės prievartos jis nebuvo patyręs. Iš nukentėjusiojo lankomos progimnazijos direktoriaus pateiktos charakteristikos taip pat matyti, kad 2018-2019 m. neišryškėjo jokių reikšmingų A. B. nuotaikos ar elgesio pokyčių. Atsižvelgtina ir į tai, kad tiek kaltinamasis ir jo tėvai, tiek J. B. ir R. B. patvirtino, kad L. P. niekada vienas neidavo į B namus, išskyrus vieną atvejį, kuomet abi šeimos vakarojo pavėsinėje ir L. P. paprašytas nuėjo ten atsivesti A. B.. Iš byloje apklaustų asmenų parodymų matyti, kad L. P. B namuose neužtruko ilgai, o atvesto A. B. elgesys nebuvo kuo nors neįprastas. Šioje vietoje pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, jog L. P. nesuvoktų savo veiksmų esmės, todėl nelogiška manyti, kad jei jis, nuėjęs į B. namus atvesti A. B. pas jo tėvus, per labai trumpą laiką būtų atlikęs jam inkriminuojamus veiksmus A. B. atžvilgiu, sukeliančius pastarajam ir fizinį skausmą, nebūtų įvertinęs to, jog A. B. dėl tokio jo elgesio iš karto gali pasiskųsti tiek savo, tiek L. P. tėvams, t. y. toks L. P. elgesys būtų visiškai nelogiškas, juo labiau, kad byloje nėra jokių duomenų, jog L. P. iki pradedant šį ikiteisminį tyrimą būtų bent domėjęsis seksu apskritai.

L. P. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą nepatvirtina ir psichologės D. B. parodymai apie tai, kad A. B. piešinyje su besituštinančiu šunimi pakelta uodega fiksuoti seksualumo požymiai, kadangi byloje nustatyta, kad nukentėjusiojo elgesys iš tiesų yra seksualizuotas ir jis turi žinių apie lytinius santykius. Tačiau, kaip nurodė pati D. B., toks piešinys rodo tik tai, kas A. B. yra svarbu, tačiau ne jo paties patirtį. Be to, šiame piešinyje daugiau jokių objektų nėra, todėl iš šio piešinio nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad seksualizuotas nukentėjusiojo elgesys yra kaip nors susijęs su kokiu nors konkrečiu asmeniu, juo labiau su L. P., todėl toks piešinys niekaip nepagrindžia to, kad kaltinamasis tenkino lytinę aistrą su mažamečiu A. B..

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos (in dubio pro reo) principas. BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti neginčijamai įrodyta ir bet kokios abejonės, kurių neįmanoma pašalinti, vertinamos kaltinamojo naudai.

Nagrinėjamu atveju teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad byloje nėra abejonių nekeliančių L. P. kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą pagrindžiančių įrodymų, o nukentėjusiojo parodymai, vertinant juos kitų byloje surinktų įrodymų visumoje, laikytini nepatikimais, tokiais parodymais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio negalima. Taigi, įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų L. P. kaltę, nėra, o apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, todėl L. P. išteisinamas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Nukentėjusiojo atstovas pagal įstatymą R. B. byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį 10 000 Eur sumai neturtinei žalai, 210,09 Eur sumai turtinei žalai bei patirtoms proceso išlaidoms atlyginti (t. 2, b. l. 133-136). Kaltinamąjį L. P. išteisinus, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Nukentėjusiojo atstovė advokatė K. Rutkauskienė pateikė prašymą atlyginti nukentėjusiojo atstovo pagal įstatymą patirtas atstovavimo išlaidas, kurios sudaro 900 Eur (t. 2, b. l. 141-142, 193-196). Išteisinus L. P. iš jam pareikšto kaltinimo, šis prašymas atmestinas, kadangi teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti tik tuo atveju, kai kaltinamasis pripažįstamas kaltu (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti naikintina, kadangi nėra jokio pagrindo toliau varžyti L. P. teises.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu,

nusprendžia:

L. P. pagal BK 150 straipsnio 4 dalį išteisinti jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nukentėjusiojo A. B. atstovo pagal įstatymą R. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nukentėjusiojo atstovės advokatės Kristinos Rutkauskienės prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo iš L. P. atmesti.

L. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos teisme.