- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-11-20
- Bylos Nr.
- 2S-2062-345/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-05410-2012-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Henrichas Jaglinskis
- Atsakovas
- V. U.
- Ieškovas
- J. B.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Henrichas Jaglinskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės V. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje pagal ieškovės J. B. ieškinį atsakovei V. U. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
ieškovė J. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovės V. U. 8 300,00 Lt skolą, 512,00 Lt palūkanas, 120,02 Lt delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimui užtikrinti prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei V. U. nuosavybės teise priklausantį turtą 8 932,02 Lt sumai. Nurodė, kad įsiskolinimo suma yra didelė, atsakovės mokumas yra mažas. Be to, atsakovė ilgą laiką neatsiskaito su ieškove.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2012 m. liepos 2 d. nutartimi prašymą tenkino, ieškovės J. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), reikalavimų įvykdymui užtikrinti areštavo atsakovei V. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą ar pinigines lėšas ne mažesnės, kaip 8 932,02 Lt (aštuonių tūkstančių devynių šimtų trisdešimt dviejų litų 02 ct) vertės, uždraudžiant turtą parduoti, įkeisti ar kam nors perleisti. Apylinkės teismas konstatavo, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tarp šalių kilęs turtinis ginčas dėl 8 932,02 Lt sumos. Teismas padarė išvadą, kad reikalavimo suma, atsižvelgiant į aplinkybę, kad atsakovė vengia grąžinti skolą, yra pakankamai didelė.
III. Atskirojo skundo argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė V. U. prašo panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės. Nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės buvo pritaikytos nepagrįstai, nutartis yra neteisėta ir naikintina. Ieškinio suma nebuvo besąlyginis pagrindas automatiškai taikyti ieškovės J. B. prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Reikalavimo sumos dydis nėra objektyvus veiksnys, nes vienomis aplinkybėmis ta pati suma yra didėlė, o kitomis - maža. Kyla abejonių ar 8 932,02 Lt suma galėtų pasunkinti ar padaryti neįmanomu teismo sprendimo įvykdymą. Ji yra moki, turi nuosavybės teise valdomo nekilnojamo ir kito turto. Jai priklausančios įmonės įstatinis kapitalas yra 10 000 Lt. Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas be realaus poreikio ir pagrindo. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones yra pažeidžiamas lygiateisiškumo ir pusiausvyros principai. Ji nesislapsto, nebando sunaikinti savo turto arba realizuoti jį kitiems asmenims. Grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nėra.
Atsiliepimu į atsakovės V. U. atskirąjį skundą ieškovė J. B. prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį nepakeistą. Atsiliepime išdėstė motyvus nurodydama, jog nutartis yra teisėta ir pagrįsta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio ( atskirojo ) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmos instancijos teismas, nagrinėdamas ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisingai įvertino bylos aplinkybes, išaiškino ir pritaikė šį klausimą reglamentuojančias civilinio proceso normas.
Teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1d.). Taikant CPK 145 str. numatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje sprendimo neįvykdymo grėsme yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik vertina ar yra tikimybė, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, prieziumuojama tada, kai turtinis ginčas tarp šalių kyla dėl didelės pinigų sumos. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą dėl 8 932,02 Lt sumos priteisimo. Tokia suma laikytina didele fiziniam asmeniui ir tai yra vienas iš savarankiškų pagrindų taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsakovės argumentai, jog ji turi pakankamai turto ir yra moki, nepaneigia būsimo teismo sprendimo nevykdymo rizikos, be to apeliacinės instancijos teismui nėra pateikti įrodymai ar atsakovė neturi daugiau skolinių įsipareigojimų.
Atskirojo skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, šiais veiksmais pažeidė lygiateisiškumo ir pusiausvyros principus, atmestini. Laikinosios apsaugos priemonės yra laikinojo pobūdžio suvaržymas, susietas su vertinamosiomis sąlygomis, bei visada reiškia tam tikrą suvaržymą šaliai, kurios atžvilgiu yra taikomos. Įstatymas suteikia galimybę laikinai suvaržyti vienos šalies teises, kad būtų apgintos besikreipiančios į teismą šalies teisės. Atsakovė teigia, kad turi pakankamai turto būsimojo teismo sprendimo vykdymui, todėl ji turi teisę pateikti prašymą dėl įmokėjimo reikalaujamos priteisti sumos į teismo specialiąją sąskaitą, laidavimo ar turto įkeitimo (CPK 146 str. 2d.). Bet to civilinio proceso normos numato laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo ir panaikinimo tvarką (CPK 146, 150 str.). CPK 147 str. numato teisę atsakovei kreiptis į teismą su prašymu užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą. Įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo ieškinys būtų atmestas, atsakovė turi teisę reikalauti, kad ieškovė atlygintų nuostolius, kuriuos jai sukėlė ieškovės prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) taikyti šioje byloje laikinąsias apsaugos priemones yra pagrįstas išvadomis, pakankamai motyvuotas, nepažeidžia teisingumo, lygiateisiškumo bei šalių pusiausvyros principo, taip pat nevaržo atsakovės interesų daugiau nei būtina teisėtų tikslų pasiekti.
Esant tokioms aplinkybėms, pripažįstama, kad atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmos instancijos teismo nutartį. Todėl atsakovės V. U. atskirasis skundas atmetamas, paliekant Vilniaus 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį nepakeistą (CPK 337 str. 1p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalimi, 336 ir 338 straipsniais, teisėjas
nutarė:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2012 m. liepos 2 d. nutartį palikti nepakeistą.