- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-01-03
- Bylos Nr.
- AN2-9-417/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-24-3-00243-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius
- Pažeidėjas
- R. S.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto R. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutarties ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. 2017 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus (toliau – Institucija) nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. rugsėjo 11 d., apie 21 val. (tikslus laikas nenustatytas), (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo teritorijoje, šėrė beglobes kates. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. AV-111 patvirtintų Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių 66 punktą (toliau – ir Taisyklės). Už ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą R. S. skirta nuobauda – įspėjimas. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2017 m. spalio 27 d. nutartimi atmetė R. S. skundą ir 2017 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus nutarimą paliko nepakeistą.R. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį ir 2017 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas neatsižvelgė į tai, kad Institucijos nutarimas priimtas remiantis nepagrįstai pritaikytu Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių, patvirtintų Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-06-21 įsakymu Nr. AV-1111, 66 punktu, kuris kalba apie šėrimą „<...> įstaigų, organizacijų, įmonių patalpose ir kiemuose, daugiabučių namų <...> garažuose ar jų patalpose“. Teismas nepagrįstai sodininkų bendriją, esančią regioniniame parke, kurioje draudžiama bet kokia pramonė ir daugiabučių namų statyba, prilygino įstaigų, organizacijų, įmonių patalpoms ar kiemams, daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpoms, garažams ar jų teritorijoms. Be to, Sodininkų bendrijų įstatymas, pagal kurį aukščiausias organas yra susirinkimas (susirinkimas nėra pritaręs tokiems prilyginimams), ir Saugomų teritorijų (kurioms priklauso sodininkų bendrija „Ežeras“) įstatymas nenumato tokio prilyginimo. Taip pat teismas neatsižvelgė į tai, kad visame Klaipėdos rajone savivaldybės administracija įrengė tik vieną kačių šėryklą Gargždų daugiabučių namų rajone. Teismui taip pat nebuvo pateikti jokie įrodymai, kad dėl to, kad apeliantas šeria kates, jos dauginasi, kenkia aplinkai, dergia aplinką, laužo augalus ir pan. Teismas taip pat neįvertino to, kad Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos paminėtas Bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikinosios globos tvarkos aprašo 7 punktas nustato pareigą savivaldybės administracijoms bešeimininkius ir be priežiūros gyvūnus, apie kuriuos savivaldybės administracijai praneša juos pastebėję ir (ar) sulaikę asmenys, perduoti gyvūnų globa besirūpinančioms visuomeninėms organizacijoms, įstatymų nustatyta tvarka globojančioms bepriežiūrius ir bešeimininkius gyvūnus. Taigi, Klaipėdos rajono savivaldybės administracija, gavusi R. M. skundą, turėjo pasirūpinti gyvūnais, o ne bausti apeliantą. Beje, apeliantas apie tai buvo informavęs 3 administracijos pareigūnus, tačiau jokių veiksmų iš jų pusės nebuvo atlikta.Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ANK 346 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta atsakomybė už teisės aktuose numatytų gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimų pažeidimus ir tai neturi nieko bendra su gyvūnų šėrimu. Teismas taip pat neatsižvelgė, kad skundžiamame nutarime dėl administracinio nusižengimo kačių šėrimo vieta nurodyta šalia (duomenys neskelbtini), tačiau Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus atsiliepime teismui jau rašoma, kad katės buvo šeriamos šalia sklypo (duomenys neskelbtini), o nuotraukos, kuriose matyti šeriamos katės, padarytos privačiame sklype (duomenys neskelbtini), gatvėje. Apeliantas taip pat nurodo, kad byloje pateiktos nuotraukos padarytos neturint jo sutikimo, t. y. pažeidžiant Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatas, ir turi būti sunaikintos. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija nurodo, kad skyrius nesutinka su R. S. apeliaciniu skundu, ir prašo jo netenkinti.Visų pirma nurodo, kad R. S. administracinė nuobauda paskirta ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo palikta galioti pagrįstai, kadangi administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visapusiškai ir objektyviai, pažeidimo aplinkybės bei įrodymai pagrindžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. birželio 21 d. įsakymu Nr. AV-1111 patvirtino Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisykles, kurios galioja Klaipėdos rajono savivaldybės teritorijoje. Taisyklių VIII skyriuje reglamentuotas bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikymas ir priežiūra. Pagal šias taisykles Klaipėdos rajone galima beglobes kates šerti tik Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos nustatytose vietose, nusižengimo padarymo vieta nėra nustatyta kaip bešeimininkių kačių šėrimo vieta. R. S. savo paaiškinime pripažįsta, kad šeria gyvūnus, kurių soduose jų savininkai neprižiūri. Klaipėdos rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje bendrąsias sodininkų bendrijų teritorijas prilygino daugiabučių namų ar garažų teritorijoms, nes tokios jos savo esme ir yra ir draudimas šiose teritorijose šerti kates logiškai atitinka viešosios tvarkos, švaros ir užkrečiamųjų ligų vengimo bei kitus reikalavimus. Be to, Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių pažeidimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 346 straipsnį ir nors šio straipsnio pavadinime Taisyklės neįvardytos, jos patenka į kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų apibrėžimą. Vadovaujantis Gyvūnų laikymo Klaipėdos rajone taisyklių 57 punktu, R. S., žinodamas apie bepriežiūres ar bešeimininkes kates, dėl jų sugavimo ir laikinosios globos turėjo kreiptis nustatyta tvarka, tačiau Institucija neturi jokių duomenų, kad R. S. dėl beglobių gyvūnų būtų kreipęsis į Klaipėdos rajono savivaldybės administraciją iki pažeidimo padarymo dienos.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Iš apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį matyti, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog R. S. 2017 m. rugsėjo 11 d., (duomenys neskelbtini), namo sklypo, šėrė kates, tačiau R. S. nesutinka su tuo, kad jo maitintos katės yra beglobės ar bešeimininkės, teigia, kad šios katės turi savininkus šioje sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini),, tačiau jie ne visada turi galimybę jas pamaitinti. Be to, apeliantas skunde ginčija tiek Institucijos, tiek pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad katės buvo šeriamos prie sklypo (duomenys neskelbtini),, teigia, kad katės buvo šeriamos sklype (duomenys neskelbtini), ir tai patvirtina byloje pateiktos nuotraukos.ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes, privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Šių procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas. Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime taip pat yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų (administracinių nusižengimų) bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta.Skundą nagrinėjantis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismas, priimdamas sprendimą atmesti R. S. skundą, padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, dėl to neteisingai išsprendė R. S. kaltės klausimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje surinkti įrodymai nėra pakankami pripažinti R. S. kaltu dėl ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo. Iš bylos duomenų matyti, kad nutarimas dėl ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo surašytas dėl to, kad R. S. šėrė beglobes kates prie sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Tačiau iš byloje esančio R. M. skundo matyti, kad šis nurodo, kad R. S. kates šeria prie jam priklausančio sklypo, esančio (duomenys neskelbtini),, sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Pats R. S. teigia, kad kates jis šėrė sklype, esančiame toje pačioje sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), gatvėje. Iš byloje esančių nuotraukų nėra galimybės nustatyti, kur buvo šeriamos katės, nuotraukos yra neryškios ir nesuteikia jokios bylos nagrinėjimui reikšmingos informacijos. Taisyklių 66 punkte, kurio pažeidimas inkriminuotas R. S., nustatyta, jog draudžiama bepriežiūrius ir bešeimininkius gyvūnus šerti (išskyrus Savivaldybės administracijos patvirtintose šėrimo vietose) įstaigų, organizacijų, visų nuosavybės formų bei paskirties įmonių patalpose ir kiemuose, daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, kiemuose, garažuose ar jų teritorijose. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sodininkų bendrijų bendrosios teritorijos pagrįstai prilygintos daugiabučių namų ar garažų teritorijoms, nes tokios jos savo esme ir yra, tačiau, kaip matyti, šiuo atveju nėra nustatyta, kad R. S. kates šėrė būtent bendro naudojimo teritorijoje. Pats R. S. nurodo, kad jis kates šėrė sklype, esančiame sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) gatvėje, o tai neprieštarauja J. G. paaiškinimui, kad ji leidžia savo kates šerti jos sklype, esančiame sodininkų bendrijoje (duomenys neskelbtini). Kitų objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, kad R. S. kates šėrė būtent bendro naudojimo teritorijoje, byloje nėra.Be to, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kurie paneigtų apelianto nurodomas aplinkybes, kad jo maitintos katės nėra bešeimininkės ar bepriežiūrės. R. S. viso proceso metu teigė, kad visos katės, kurias jis šėrė, turi savo šeimininkus, kurie šias kates laiko soduose. Nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas neatliko jokių veiksmų siekdami išsiaiškinti šias R. S. nurodytas aplinkybes. R. S. apeliacinės instancijos teismui pateikė J. G., gyvenančios (duomenys neskelbtini), paaiškinimą, kuriame ji nurodė, kad ji neprieštarauja, kad R. S. šertų jos katinus jos teritorijoje, nes ji ne visada gali jas šerti. Šie R. S. pateikti duomenys tik patvirtina jo nurodomas aplinkybes, kad katės, kurias ji maitino, nėra bešeimininkės.Tiek Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, tiek Taisyklėse nustatyta, kad bepriežiūris gyvūnas – gyvūno laikytojo neprižiūrimas gyvūnas, kuris yra už gyvūno laikytojo valdomo gyvenamojo ar negyvenamojo pastato ar kitos teritorijų ribų, o bešeimininkis gyvūnas – gyvūnas, kuris neturi savininko ar jis nežinomas arba kurio savininkas atsisakė neperduodamas jo kitam savininkui. Taigi, nors R. S. maitintos katės formaliai atitiktų bepriežiūrio gyvūno sąvoką, tačiau šiuo atveju byloje nėra nustatyta, jog R. S. suvokė tai ir suprato, kad jis šeria būtent bepriežiūres kates. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pats paaiškino, kad jis rūpinasi kitų sodų bendrijoje gyvenančių asmenų katinais tik dėl to, kad tie asmenys ne visada pašeria jiems priklausančias kates, ir tokie jo paaiškinimai nebuvo paneigti. Be to, ANK 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi, vienas iš administracinio nusižengimo objektyviųjų požymių yra pavojinga veika, už kurią įstatymo leidėjas nustatė administracinę atsakomybę. Veikos pavojingumą gali rodyti padaryto teisės pažeidimo pobūdis ir jo intensyvumas, tyčios kryptingumas, tikslai ir motyvai. Vien formaliai ANK numatyto nusižengimo požymius atitinkanti veika nėra pagrindas administracinei atsakomybei atsirasti. Šios bylos kontekste taip pat pažymėtina, kad minėtų Taisyklių 68 punktas numato, jog Klaipėdos rajono savivaldybės administracija nustato bešeimininkių kačių šėrimo vietas. Bešeimininkių kačių šėrimo vietos turi būti parenkamos nuošaliau nuo gyvenamųjų ar visuomeninių pastatų, kad bešeimininkės katės galėtų netrikdomos paėsti. Bešeimininkių kačių šėrimo vietos turi būti pažymėtos aiškiai matomu, ne mažesnius kaip 15 cm pločio ar skersmens ženklu su užrašu, pvz., „Savivaldybės patvirtinta bešeimininkių kačių šėrimo vieta Nr. ...“. Tačiau iš bylos duomenų matyti, kad visame Klaipėdos rajone yra tik viena tokia įrengta vieta, kuri yra Gargždų mieste. Analizuojant susidariusią situaciją, pripažintina, kad natūralu, kad asmenys, gyvenantys (duomenys neskelbtini), neturi jokių realių galimybių šerti bešeimininkes kates, nes šioje vietovėje, netgi visoje (duomenys neskelbtini) seniūnijoje nėra bešeimininkių kačių šėrimo vietos, kuria, pagal minėtas Taisykles, turi pasirūpinti Klaipėdos rajono savivaldybės administracija. Kartu pabrėžtina, kad R. S., siekdamas išvengti galimų konfliktinių situacijų ir norėdamas pasirūpinti kitiems asmenims priklausančiomis katėmis, turėtų susitarti su šiais asmenimis dėl kačių priežiūros šiems asmenims priklausančioje teritorijoje ar tai daryti jam priklausančiame sklype. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kai traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Šiuo atveju byloje nėra surinkta pakankamai neabejotinų R. S. kaltės įrodymų, todėl remdamasis anksčiau aptartomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju R. S. veiksmuose nėra ANK 346 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymių, todėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartis ir 2017 m. rugsėjo 22 d. Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus nutarimas naikinami ir administracinio teisės pažeidimo byla R. S. nutraukiama.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
nutaria:
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 27 d. nutartį ir Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus 2017 m. rugsėjo 22 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną R. S. nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.