Klaipėdos apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjos N. V. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl įstatymo nustatytų terminų atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja pateikė prašymą atnaujinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 punkte nustatytą terminą A. K. nuosavybės teises patvirtinantiems dokumentams pateikti, šiam veiksmui atlikti atnaujinti pareiškėjai N. V. palikimo, atsiradusio po tėvo R. A. mirties (duomenys neskelbtini), priėmimo terminą. Pareiškėja paaiškino, kad atsitiktinai, tvarkydama mirusio ir skyriumi gyvenusio tėvo R. A. daiktus, rado dokumentus, surašytus R. A. vardu, susijusius su nuosavybės teisių atkūrimu į A. K. turtą. Pareiškėjos tėvai po santuokos nutraukimo gyvenimo skyriumi, pareiškėja N. V. tuomet buvo nepilnametė, todėl negalėjo žinoti apie R. A. ketinimus ir atliekamus veiksmus siekiant atkurti nuosavybės teises į turtą. Be to, R. A., pradėjus nuosavybės teisių atkūrimo procesą bei vėliau mirus, pareiškėja buvo nepilnametė, R. A. nepaliko jokio turto, todėl nebuvo pagrindo pradėti paveldėjimo procesą po R. A. mirties. Pareiškėjai nebuvo žinoma jokia informacija dėl nuosavybės teisių atkūrimo proceso; Nacionalinės žemės tarnybos pranešimas R. A. siųstas po jo mirties, todėl pareiškėja N. V. negalėjo anksčiau sužinoti ir realizuoti teisę po tėvo mirties tęsti nuosavybės teisių į A. K. turtą atkūrimo procesą. Mano, kad dėl objektyvių priežasčių praleido terminus tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą ir pateikti reikalingus dokumentus Nacionalinei žemės tarnybai, taip pat dėl objektyvių priežasčių praleido palikimo priėmimo terminą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Palangos miesto apylinkės teismas 2016-11-24 nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino: atnaujino pareiškėjai terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos A. K. nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus; atnaujino pareiškėjai N. V. palikimo priėmimo terminą po tėvo R. A., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.Teismas nurodė, jog iš pareiškėjos pateiktų archyvinių duomenų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. K., į kurio turėtą turtą R. A. siekė atstatyti nuosavybės teises, rašytiniuose dokumentuose užfiksuotas kaip turto J(duomenys neskelbtini) įgijėjas, valdytojas, naudotojas ir savininkas kartu su kitais asmenims. Pareiškėja N. V. šiuos duomenis gavo 2016 metais, anksčiau apie juos jai nebuvo žinoma. Šių duomenų pagrindu sužinojusi apie tėvo R. A. pradėtą nuosavybės teisių į A. K. turtą atkūrimo procesą, kreipėsi į teismą, nes suėjo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme numatytas dokumentų pateikimo terminas (įstatymo 10 str. 4 p.). Teismas, įvertinęs minėto termino praleidimo priežastis, padarė išvadą, kad yra pagrindas pareiškėjai atnaujinti terminą nuosavybės teisių atkūrimo byloje, pradėtoje jos tėvo R. A., pateikti dokumentus, reikalingus nuosavybės teisių atkūrimo procesui tęsti. Pareiškėja, gyvendama skyriumi nuo tėvo R. A. iki jo mirties ir po mirties, įvertinus jos amžių, nežinojo ir negalėjo žinoti apie tėvo R. A. pradėtą nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Be to, šio proceso pats R. A. negalėjo tęsti, nes Nacionalinės žemės tarnybos 2003-12-10 raštas dėl trūkstamų dokumentų pateikimo R. A. išsiųstas po jo mirties. Pareiškėjos N. V. nurodytos aplinkybes apie tai, kad visiškai atsitiktinai radusi tėvo R. A. rašytą pareiškimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, suinteresuoto asmens, nesutinkančio su pareiškėjos pareiškimu, nepaneigtos, ir teismui nėra pagrindo šiomis aplinkybėmis abejoti. Paminėtų aplinkybių pagrindu teismas nusprendė, kad yra pakankamas pagrindas pareiškėjos nurodytas įstatymo nustatyto termino praleidimo priežastis pripažinti svarbiomis ir atnaujinti praleistą terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nuosavybės teisę į turtą patvirtinančius dokumentus, taip sudarant sąlygas tęsti jos artimo giminaičio pradėtą nuosavybės teisių į turtą atkūrimo procesą.Teismas taip pat nusprendė, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kuriomis grindžiamas prašymas atnaujinti terminą pateikti dokumentus nuosavybės teisėms atkurti, yra pakankamos tenkinti prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti po tėvo R. A. mirties.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrius pateikė atskirąjį skundą, jame prašo panaikinti Palangos miesto apylinkės teismo 2016-11-24 nutartį.Suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja nenurodo jokių aplinkybių, kodėl per 12 metų laikotarpį nesidomėjo tėvo R. A. palikimu. Pareiškėja teigia, jog gyveno užsienyje ir tai yra svarbi priežastis terminams atnaujinti, tačiau suinteresuotas asmuo atkreipia teismo dėmesį, jog byloje nėra jokių įrodymų, kada pareiškėja išvyko, kokio buvo amžiaus, kiek laiko gyveno užsienyje.Pareiškėjos nurodytos aplinkybės įrodo, jog po tėvo R. A. mirties 2003 metais visi R. A. priklausę dokumentai buvo saugomi pas pačią pareiškėją ar pareiškėjos motiną, nes R. A. jokio nekilnojamojo turto neturėjo. Šios aplinkybes įrodo, jog pareiškėja objektyviais rašytiniais įrodymais nepagrindė, kad terminus praleido dėl svarbių priežasčių.Pareiškėja pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, jame prašo skundą atmesti, taip pat prijungti naujai pateiktus įrodymus.Pareiškėja nurodo, jog teismas visiškai pagrįstai ir teisingai nustatė, kad pareiškėja, gyvendama skyriumi nuo tėvo iki jo mirties ir po jo mirties, įvertinus pareiškėjos amžių, nežinojo ir negalėjo žinoti apie tėvo pradėtą nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Be to, šio proceso R. A. negalėjo tęsti, nes Nacionalinės žemės tarnybos raštas dėl trūkstamų dokumentų išsiųstas po R. A. mirties. Jokie R. A. dokumentai nebuvo saugomi pas pareiškėjos mamą, nes jie buvo išsituokę. Tačiau dalis R. A. dokumentų po tėvo išsikėlimo iš tiesų liko motinos bute. Prašymą Palangos miesto agrarinės žemės reformos komisijai pareiškėja atsitiktinai rado tvarkydama butą po motinos mirties. Prieš 2015 m. parduodant motinai priklausiusį butą, jį reikėjo paremontuoti ir sutvarkyti – tada ir buvo rastas nurodytas dokumentas. Tėvo prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateiktas 1992 metais – jau po skyrybų su pareiškėjos motina. Natūralu, kad išsituokę žmonės nebendrauja ir nepalaiko ryšių. Pareiškėja teigia, jog teismų praktika tais atvejais, kai paveldėjimo teisės terminą prašoma atnaujinti dėl to, kad jis praleistas dėl nežinojimo apie registruojamas palikėjo turtines teises, yra vienareikšmiška, pripažįstant šią aplinkybę svarbia termino praleidimo priežastimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Pareiškėja prašo priimti papildomus įrodymus, kartu su atsiliepimu į skundą pateiktus apeliacinės instancijos teismui. Civilinio proceso kodekso 314 straipsnyje numatyta, jog apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Siekiant visapusiškai ir išsamiai ištirti bei įvertinti faktinę situaciją byloje bei neapriboti šalies teisės tinkamai pagrįsti savo procesinių dokumentų argumentus, teismas pripažįsta esant pagrindą priimti šiuos įrodymus ir juos įvertinti kartu su kita bylos medžiaga.Iš bylos medžiagos nustatyta, pareiškėja N. V. yra R. A. dukra, kuris 1992-03-31 pareiškimu pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą kreipėsi dėl nuosavybės teisių atstatymo į jo motinos J. J. – A. turtą, paveldėtą iš A. K. (b. l. 6-12). (duomenys neskelbtini) R. A. mirė, buvo išsituokęs (b. l. 30). Iš suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenų nustatyta, kad pagal R. A. pareiškimą nuosavybės teisių atkūrimo procesas nebuvo vykdomas. Palangos miesto žemėtvarkos 2003-12-10 raštu R. A. informuotas apie trūkstamus dokumentus nuosavybės teisių atkūrimo procese, nustatytas terminas iki 2003-12-31 dokumentams pateikti. Iki nustatyto termino R. A. nepateikus trūkstamų dokumentų, nuosavybės teisių atkūrimo byla įtraukta į nesvarstytų bylų sąrašą (b. l. 26-27). Iš pareiškėjos N. V. pateiktų archyvinių duomenų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad A. K., į kurio turėtą turtą R. A. siekė atstatyti nuosavybės teises, rašytiniuose dokumentuose užfiksuotas kaip turto (duomenys neskelbtini) įgijėjas, valdytojas, naudotojas ir savininkas kartu su kitais asmenims, ir šie duomenys nenuginčyti (b. l. 8-11, 14-23). Pareiškėja N. V. teigia, jog šiuos duomenis gavo 2016 metais, anksčiau apie juos jai nebuvo žinoma; šių duomenų pagrindu sužinojusi apie tėvo R. A. pradėtą nuosavybės teisių į A. K. turtą atkūrimo procesą kreipėsi į teismą, nes suėjo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nustatytas dokumentų pateikimo terminas (įstatymo 10 str. 4 p.). Pareiškėja prašė atnaujinti praleistą terminą dokumentams pateikti, taip pat atnaujinti terminą palikimui priimti, nes tėvas jokio turto neturėjo, todėl ji palikimo nepriėmė, o apie pradėtą nuosavybės teisių atkūrimo procesą nežinojo.Įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, 1991 m. birželio 18 d Įstatymo Nr. I-1454 10 straipsnio 5 dalyje (pirminėje redakcijoje; ši dalis nebuvo keičiama ar papildoma iki visas Įstatymas nebuvo pripažintas netekusiu galios) buvo nustatyta, kad su prašymu pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybę patvirtinantys dokumentai. Taigi šioje įstatymo normoje buvo įtvirtintas reikalavimas įrodyti pilietybę jau paduodant prašymą atkurti nuosavybės teises. Prašymų atkurti nuosavybės teises padavimo terminas buvo nustatytas šio įstatymo 10 straipsnio 1-3 dalyse, tačiau juose nustatytais terminais nuosavybės teisių į nekilnojamąjį turtą procesas nebuvo užbaigtas. Pažymėtina, kad nustačius prašymų atkurti nuosavybės teisės padavimo terminus ir reikalavimą kartu su prašymu pateikti pilietybę ir nuosavybę patvirtinančius dokumentus (1991 m. birželio 18 d Įstatymo Nr. I-1454 10 straipsnio 5 dalis), šio Įstatymo 10 straipsnio 6 dalyje taip pat buvo įtvirtinta Vyriausybės teisė pratęsti nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų pateikimo laiką. Dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises, pateikimo terminas buvo pratęstas Vyriausybės 1991 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 590 iki 1992 m. kovo 31 d., Vyriausybės 1992 m. kovo 16 d. nutarimu Nr. 171 iki 1992 m. gruodžio 31 d. ir buvo kiekvienais metais pratęsiamas atitinkamai iki kitų metų gruodžio 31 d. Paskutinis, vykdant šį Įstatymą, buvo Vyriausybės 1996 m. gruodžio 18 d. priimtas nutarimas Nr. 1459, kuriuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises, pateikimo terminas pratęstas iki 1997 m. gruodžio 31 d.1997 m. liepos 1 d. priimto Lietuvos Respublikos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje (pirminėje redakcijoje), kaip ir 1991 m. birželio 18 d Įstatyme Nr. I-1454, buvo analogiška nuostata, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai. Šių dokumentų pateikimo terminus nustato Vyriausybė. Vadovaudamasi šia Įstatymo nuostata, Vyriausybė 1999 m. sausio 6 d. nutarimu Nr. 14 nustatė dokumentų, patvirtinančių piliečių nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą ir giminystės ryšį su išlikusio nekilnojamojo turto savininku, pateikimo terminą iki 1999 m. gegužės 1 d. Priėmus 1999 m. gegužės 13 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 4, 5, 10, 12, 13, 15, 16, 18, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. VIII-1181, kuris įsigaliojo nuo 1999 m. birželio 2 d., 1997 m. liepos 1 d. Įstatyme Nr. VIII-359 nebebuvo nuostatos, kad minėtų dokumentų pateikimo terminus nustato Vyriausybė.2001 m. rugpjūčio 3 d. priimtu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 4, 6, 10, 12, 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu Nr. IX-489 buvo pakeista 1997 m. liepos 1 d. Įstatymo Nr. VIII-359 10 straipsnio 1 dalis, kurioje buvo nustatyta, kad piliečiai, praleidę nustatytus terminus prašymams paduoti, netenka teisės į nuosavybės teisių atkūrimą pagal šį įstatymą. Taigi įstatymu nustatytas prašymų padavimo terminas (iki 2001 m. gruodžio 31 d.) tapo naikinamuoju terminu. Tai reiškė, kad prašymų atkurti nuosavybės teises po šios datos nebus galima paduoti. Tokia padėtis buvo iki to laiko, kai 2004 m. spalio 12 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 10 straipsnio pakeitimo įstatymas, kuris įsigaliojo 2004 m. spalio 26 d. Šio Įstatymo 1 straipsniu buvo nustatyta, kad „piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas“. Taigi šia įstatymo nuostata naikinamasis terminas pakeistas atnaujinamuoju ir piliečiai įgijo teisę paduoti prašymus po nurodytos (2001 m. gruodžio 31 d.) datos ir, esant svarbioms priežastims, prašyti teismo atnaujinti praleistą prašymo padavimo terminą.2001 m. rugpjūčio 3 d. priimtas Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2, 4, 6, 10, 12, 16, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas Nr. IX-489 yra svarbus ir ta prasme, kad juo buvo pakeista 1997 m. liepos 1 d. Įstatymo Nr. VIII-359 10 straipsnio 4 dalis, jog piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, tokius dokumentus iki 2002 m. liepos 1 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms. 2002 m. spalio 15 d. priimtu Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. IX-1139 šis terminas buvo pratęstas iki 2003 m. liepos 1 d.; 2003 m. birželio 19 d. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. IX-1634 – iki 2003 m. gruodžio 31 d. Apibendrinant darytina išvada, kad 2001 m. rugpjūčio 3 d. priimto Įstatymo Nr. IX-489 padarytais 1997 m. liepos 1 d. Įstatymo Nr. VIII-359 10 straipsnio 1 ir 4 dalių pakeitimais buvo išskirtos dvi atskiros prielaidos, turinčios reikšmės atkuriant nuosavybės teises. Šių prielaidų įgyvendinimo teisė buvo apibrėžta atitinkamais terminais. Viena jų – Lietuvos Respublikos piliečio prašymo atitinkamai institucijai padavimas iki 2001 m. gruodžio 31 d., kita – nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų pateikimas iki 2003 m. gruodžio 31 d. Minėta, kad 2004 m. spalio 12 d. priimtame Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo 10 straipsnio pakeitimo įstatyme taip pat buvo nustatyta galimybė teismine tvarka šiuos abu įstatymo nustatytus terminus atnaujinti.Pareiškėja prašo atnaujinti terminą pateikti nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus. Byloje neginčijama, jog jos tėvas prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė įstatymo nustatytu terminu, tačiau proceso nespėjo užbaigti, nes 2003 metais mirė. Pareiškėja teigia, jog apie tėvo pradėtą nuosavybės teisių atkūrimo procesą nieko nežinojo – apie jį sužinojo tik po motinos mirties, radusi tarp jos dokumentų tėvo rašytą prašymą Palangos miesto agrarinės reformos komisijai. Byloje pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą, jog pareiškėjos teigiamos aplinkybės iš tiesų egzistavo. Tėvo mirties momentu pareiškėja buvo nepilnametė (pareiškėja gimusi (duomenys neskelbtini)), pareiškėjos tėvai išsituokė (duomenys neskelbtini), kai pareiškėjai tebuvo 5 metai, neužilgo po to tėvas išsikraustė gyventi kitur. Tai, kad pareiškėjos motina ir tėvas gyveno skyriumi, patvirtina Gyventojų registrų centro išrašai. Tėvas R. A. prašymą atkurti nuosavybės teises pateikė jau po ištuokos – 1992 metais. Pareiškėjos motina mirė (duomenys neskelbtini). Butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame pareiškėjos motina buvo deklaravusi gyvenamąją vietą ir kurį iš motinos paveldėjo pareiškėja, 2015-09-29 pirkimo – pardavimo sutartimi parduotas tretiesiems asmenims. Pareiškėja nurodo, jog prieš parduodant nurodytą butą jį remontavo, tvarkė, būtent tada, parsivežusi namo įvairius mamos dokumentus, tarp jų rado ir R. A. rašytą prašymą. Visų šių aplinkybių pagrindu darytina išvada, jog pareiškėja nežinojo ir negalėjo žinoti apie tėvo R. A. pradėtą nuosavybės teisių atkūrimo procesą. Be to, pats R. A. šio proceso negalėjo tęsti, nes Nacionalinės žemės tarnybos 2003-12-10 raštas dėl trūkstamų dokumentų pateikimo R. A. išsiųstas po jo mirties, todėl nei adresato, nei jo artimųjų, gyvenusių skyriumi, pasiekti negalėjo. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, nesutinkanti su pareiškėjos pareiškimu, nepaneigė pareiškėjos N. V. nurodytų aplinkybių apie tai, kad ji visiškai atsitiktinai rado tėvo R. A. rašytą pareiškimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, todėl teismas neturi pagrindo jomis abejoti. Be to, ne mažiau svarbi ir ta aplinkybė, jog teisė atkurti nuosavybės teises, kaip turtinė teisė, kuri gali būti paveldėta, nėra registruojama ar kitaip išviešinama, todėl akivaizdu, jog tai sudarė kliūtis pareiškėjai tinkamu terminu sužinoti, jog tėvas disponuoja tokia teise.Atkreiptinas dėmesys, jog po motinos buto pardavimo 2015-09-29 pareiškėja, radusi tėvo prašymą, pakankamai operatyviai bandė tęsti nuosavybės teisių atkūrimo procesą: jau 2016-02-22 kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyrių, 2016-04-04 pateikė jam prašymą, kartu su prašymu pateikė archyvinius duomenis, po to, kai Nacionalinė žemės tarnyba pateikė atsakymą, surinkusi likusius reikiamus dokumentus, 2016-09-19 kreipėsi į teismą (b. l. 5, 24, 26-27). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, tai rodo pareiškėjos intencijas operatyviai realizuoti ir įgyvendinti jai priklausančias civilines teises ir patvirtina išvadą, jog pareiškėja apie tėvo pradėtą nuosavybės teisių atkūrimo procesą anksčiau nežinojo. Apeliacinės instancijos teismas visų šių aplinkybių pagrindu daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad yra pakankamas pagrindas pareiškėjos nurodytas įstatymo nustatyto termino praleidimo aplinkybes pripažinti svarbiomis ir atnaujinti praleistą terminą pateikti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nuosavybės teisę į turtą patvirtinančius dokumentus, taip sudarant pareiškėjai sąlygas tęsti tėvo pradėtą nuosavybės teisių į turtą atkūrimo procesą.Pareiškėja taip pat pateikė įrodymus, jog po tėvo mirties niekas nepriėmė jo palikimo (b. l. 29). Pareiškėja teigia, jog palikimas nebuvo priimtas, nes palikėjas jokio turto neturėjo, o apie jam priklausančią turtinę teisę atkurti nuosavybės teises nebuvo žinoma. Nurodytų aplinkybių pagrindu pareiškėja taip pat prašo atnaujinti ir terminą palikimui priimti. Civilinio kodekso 5. 57 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą (trijų mėnesių po palikėjo mirties) teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.Atsižvelgiant į pareiškėjos nurodytos ir įrodytas aplinkybes, jog nežinojo apie paveldimą turtinę teisę, o kito turto palikėjas neturėjo, tą faktą, jog palikėjas kitų įpėdinių, priėmusių palikimą, neturi, taigi interesų konflikto šiuo atveju nėra, taip pat siekiant sudaryti pareiškėjai galimybę realizuoti tėvui priklausiusią teisę atkurti nuosavybes teises (pažymėtina, jog pareiškėjai nepriėmus palikimo, ji netaps palikėjo teisių perėmėja, taigi nuosavybės teisių atkūrimo procese dalyvauti negalės), pripažintina, jog terminą priimti palikimą pareiškėja praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jis taip pat pagrįstai atnaujintas.Nurodytais motyvais konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė šiuo atveju esant pagrindą atnaujinti pareiškėjos nurodytus įstatyme numatytus praleistus terminus, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kaip teisėta ir pagrįsta, paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.