- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-09-16
- Bylos Nr.
- A-822-1100-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Skirgailė Žalimienė (pran.)
- Pareiškėjas
- S. B.
- Trečiasis asmuo
- VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės, VšĮ Vilniaus miesto universitetinei ligoninei ir UAB „Palangos linas“
- Atsakovas
- Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),
dalyvaujant pareiškėjai S. B., pareiškėjos atstovui advokatui A. R., atsakovo atstovui M. S., trečiojo suinteresuoto asmens VšĮ Vilniaus miesto universitetinės ligoninės atstovui advokatui G. P., UAB „Palangos linas“ atstovui advokatui A. K.,
viešame teismo posėdyje apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos S. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje pagal pareiškėjos S. B. skundą atsakovui Valstybinei medicininio audito inspekcijai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir tretiesiems suinteresuotiems asmenims VšĮ Vilniaus miesto universitetinei ligoninei ir UAB „Palangos linas“ dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
pareiškėja S. B. skundu prašė panaikinti atsakovo Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2007-08-23 sprendimą – raštą Nr. 4R-701-424D, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2007-09-27 sprendimą Nr. 2007/05-4R-224 ir įpareigoti atsakovą atlikti D. B. nuo 2006-04-10 iki jos mirties UAB „Palangos linas“ sanatorijoje ir VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje (toliau – ir Vilniaus miesto universitetinė ligoninė, Ligoninė) teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės ekspertizę. Nurodė, kad atsakovas 2007-08-23 raštu Nr. 4R-701-424D atmetė jos 2007-08-09 prašymą atlikti dukrai D. B. UAB „Palangos linas“ sanatorijoje bei Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje nuo 2006-04-10 iki 2006-04-27 teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės ekspertizę. Atsisakydamas atlikti ekspertizę, atsakovas pažeidė Sveikatos sistemos įstatymo 79 str. ir Valstybinės medicininio audito inspekcijos nuostatų 8 str. Atsakovas 2007-01-12 įsakymu Nr. 3v-4 pasitvirtino Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Valstybinėje medicininio audito inspekcijoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašą (toliau – ir Aprašas), kuriuo neteisėtai nusistatė 1 metų terminą prašymams atlikti auditą ir ekspertizes paduoti. Atsakovas, vadovaudamasis Aprašu, ginčijamu sprendimu atsisakė nagrinėti pareiškėjos 2007-07-23 ir 2007-08-09 prašymus atlikti jos dukrai D. B. UAB „Palangos linas“ sanatorijoje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės ekspertizę. Apraše nustatytas 1 metų terminas prieštarauja Konstitucijos 53 str., Sveikatos sistemos įstatymo 79 str., Valstybinės medicininio audito inspekcijos nuostatų 8 p., nes 1 metų kreipimosi į Inspekciją terminas dėl sveikatos priežiūros prieinamumo ir kokybės audito ir ekspertizės šiais teisės aktais nenustatytas. Aprašu nustatytas 1 metų kreipimosi terminas taip pat prieštarauja ir Baudžiamojo kodekso 95 str., nustatančiam, kad apkaltinamasis nuosprendis gydytojui, neatlikusiam savo pareigų ar blogai atlikusiam savo pareigas gali būti priimtas per 4 metus nuo netinkamo gydymo momento. Pareiškėja taip pat nurodė, kad jos sergančiai dukrai D. B. kokybiška sveikatos priežiūra UAB „Palangos linas“ sanatorijoje nebuvo suteikta, kuo buvo pažeistas Konstitucijos 53 str., kuriame numatyta pareiga rūpintis žmonių sveikata ir laiduoti medicinos pagalbą bei paslaugas žmogui susirgus. UAB „Palangos linas“ sanatorijoje jos dukra buvo gydyta netinkamai, gydytojai netinkamai atliko savo pareigas, o mirus dukrai dėl netinkamo gydymo, ji patyrė didelę žalą. Išrašant dukrą iš sanatorijos, jos būklė buvo labai bloga, todėl ji turėjo būti siunčiama į stacionarią gydymo įstaigą. Tai, kad D. B. nebuvo gydyta ir jos sveikata nepagerėjo, įrodo epikrizė iš ligos istorijos Nr. 7322/2258, kurioje užfiksuoti tie patys tyrimų duomenys tiek atvykimo, tiek išvykimo iš sanatorijos metu. Dukra D. B. mirė Vilniaus universitetinėje ligoninėje, kur ją 2006-04-29 ryte nuvežė greitoji pagalba. Tą pačią dieną dukra mirė, pareiškėjos vertinimu, dėl gydytojų kaltės, nors pristatyta į ligoninę nebuvo komos būklėje, o kalbėjo, sėdėjo, gėrė mineralinį vandenį. Dukra mirė dėl to, kad gydytojai neatliko, netinkamai ir nesavalaikiai atliko savo pareigas – nebuvo laiku suteikta būtina medicininė pagalba, neatlikti skubūs tyrimai, netaikytas skubus, intensyvus ir gyvybines funkcijas palaikantis gydymas. Ligonė buvo tik vežiojama po kabinetus konsultacijoms. Ligoninėje nėra įsakymų dėl skubaus tyrimų atlikimo bei gydymo, nenumatyti atvejai, kada šaukiamas gydytojų konsiliumas, kas jame dalyvauja, kokia dalyvaujančiųjų atsakomybė. Gydytojų konsiliumas buvo sukviestas pavėluotai, kai D. B. ištiko koma. Gydytojai 2006-04-29 vakare pareiškėjai liepė važiuoti namo, tik kitos dienos ryte atvykusi į ligoninę ji sužinojo, kad 2006-04-29 dukra mirė. Gydytoja N. L. suklastojo 2006-04-30 Paciento pomirtinio tyrimo skyrimo aktą, nurodydama, kad apie dukters mirtį pareiškėja buvo informuota 2006-04-30 1 valandą, o taip pat pareiškėjos parašą, kad ši nesutinka su pomirtinio dukters kūno skrodimu. Atsakovo 2006-09-06 Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje atliktas D. B. taikytos reanimacijos kokybės auditas yra neobjektyvus ir neteisingas, nes auditas – ekspertizė turi būti atliekamas kompleksiškai su gydymo UAB „Palangos linas“ ekspertize ir apimti ne tik reanimacijos, bet ir visas sveikatos priežiūros paslaugas nuo 2006-04-10 iki mirties momento. Mano, kad yra naujai paaiškėjusi aplinkybė – suklastotas 2006-04-30 Pomirtinio paciento tyrimo aktas (b. l. 3-6).
Atsakovas Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad skunde nurodyti teisės aktai nereglamentuoja skundų dėl asmens sveikatos priežiūros įstaigų galimai neteisėtų veikų Inspekcijoje priėmimo ir nagrinėjimo tvarkos. Viešojo administravimo įstatymo nustatyta administracinė procedūra netaikoma Inspekcijai, nes ši procedūra netaikoma skundams dėl asmenų, kurie nėra viešojo administravimo subjektai. Inspekcijos direktorius 2007-01-12 įsakymu Nr. 3v-4 patvirtino Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Valstybinėje medicininio audito inspekcijoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašą, kuris reglamentuoja asmenų skundų įforminimo reikalavimus, skundų priėmimo, jų nagrinėjimo, sprendimo priėmimo bei apskundimo tvarką. Apraše nustatytas skundui pateikti senaties terminas atitinka siekiamą įgyvendinti Inspekcijos veiklos tikslą (funkciją), Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. bei Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 59 str. 3 d., kurioje nurodyta, kad sprendimas už pažeidimus, nuo kurių padarymo dienos praėjo daugiau kaip vieneri metai, kontrolės priemonės asmens sveikatos priežiūros įstaigai negali būti taikomos. Pažymėjo, kad įstatymai nustato, kad asmens teisė kreiptis į institucijas ir ginti savo subjektines teises gali būti ribojama, jei asmuo nesikreipia per jame numatytą protingą terminą. Taip pat nurodė, kad vadovaujantis Aprašo 22 p., Inspekcija skundus priima ir juos nagrinėja pagal įgaliojimus, nustatytus Inspekcijos nuostatuose. Vadovaudamasi šių nuostatų 8.1 p., patvirtintu Sveikatos apsaugos ministerijos 1998-03-23 įsakymu Nr. 154, Inspekcija vykdo visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teikiamų paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) bei ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę ir ekspertizę. Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinė ligonių kasa nėra subjektai, kurie teikia asmens sveikatos priežiūros paslaugas, todėl Inspekcija nepriima ir nenagrinėja skundų dėl šių institucijų galimai neteisėtų veikų. Inspekcija yra atlikusi VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje nuo 2006-04-29 11.24 val. iki 2006-04-30 0.40 val. pacientei D. B. teiktų reanimacijos profilio sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, todėl vadovaujantis Aprašo 31.2 punktu, jeigu Inspekcija jau yra priėmusi sprendimą dėl to paties skundo dalyko ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, pareiškėjos pakartotinis skundas nenagrinėjamas. Pagal Aprašo 31.3 punktą, jeigu skundas Inspekcijoje gautas vėliau nei vieneri metai nuo tos dienos, kurią pacientas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, jis nenagrinėjamas. Aplinkybės apie tai, kad dukra buvo netinkamai gydyta ir „išvaryta“ iš sanatorijos UAB „Palangos linas“ negalėjo pareiškėjai būti nežinomos nuo jos išrašymo dienos, nes pacientė ir pareiškėja gyvena tuo pačiu adresu. Bendras terminas skundui pareikšti skaičiuojamas nuo 2006-04-30, nuo kada pareiškėja sužinojo ar turėjo sužinoti apie teisių pažeidimą. Pažymėjo, kad Inspekcijos 2006-09-06 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita Nr. 1A-96-299K patvirtina, kad D. B. buvo atlikti bendrieji ir biocheminiai kraujo tyrimai, elektrokardiogramos, krūtinės ląstos rentgenogramos, fibroezofagogastroduodenoskopija, pacientė gydyta medikamentų infuzijomis, kraujo komponentų perpylimais, jai buvo taikyta dirbtinė plaučių ventiliacija, atlikta hemodializė. Tačiau 23.30 val. pacientei išsivysčius skilvelių virpėjimui, taikytos reanimacinės priemonės buvo neefektyvios, ir 2006-04-30 0.40 val. konstatuota D. B. mirtis. Inspekcija asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimų vidaus ir išorės dokumentuose nustatytiems reikalavimams bei kokybės vadybos sistemos trūkumų nenustatė (b. l. 81-83).
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto universitetinė ligoninė su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad pareiškėjos argumentai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, o suformuoti remiantis tik subjektyviu pareiškėjos suvokimu apie jos dukrai teiktas medicinos paslaugas. Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje direktoriaus 2006-05-19 įsakymu Nr.V1-71, atsižvelgiant į S. B. 2006-05-18 prašymą, siekiant išsiaiškinti jos dukrai D. B. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų aplinkybes, sudaryta neplaninio vidaus medicininio audito grupė, kuri, ištyrusi S. B. prašyme nurodytas aplinkybes, nustatė, kad D. B. į Vilniaus miesto universitetinę ligoninę atvyko kraštutinai sunkios būklės, esant dekompensuotam cukriniam diabetui, daugybiniam vidaus organų pakenkimui. D. B. suteikta kvalifikuota pagalba, taikytas intensyvus ištyrimas ir gydymas. Pareiškėjos skundo argumentas, kad D. B. nebuvo taikytas skubus, intensyvus gydymas, ir kad dėl ligoninės direktoriaus kaltės nėra išleisti skubų gydymą organizuojantys įsakymai ir instrukcijos, atsakovo vertinimu, yra nepagrįstas, kadangi Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje 2004-04-28 įsakymu Nr. V1-70 yra patvirtinta „Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarka“, 2004-06-18 įsakymu Nr. V1-115 „Suaugusiųjų reanimacijos profilio skyrių darbo organizavimas“ ir 2002-04-04 įsakymu patvirtintas „Suaugusiųjų priėmimo skyriaus darbo organizavimas“, kurių reikalavimų buvo laikytasi ir imtasi visų priemonių pacientei laiku ir tinkamai teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Pažymėjo, kad Inspekcija, atlikusi Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę, nustatė, kad D. B. Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje teiktos reanimacinio profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos, o pažeidimų vidaus ir išorės dokumentuose nustatytiems reikalavimams bei kokybės vadybos sistemos trūkumų nenustatyta. Taip pat nurodė, kad dar 1999-05-28 įsakymu Nr. 68 yra patvirtinta „Gydytojų konsiliumų organizavimo tvarka“, kuri numato ir kokie medikai turi dalyvauti, ir kokie konsiliumo tikslai. Kaip numato Pacientų teisių ir žalos atlyginimo įstatymo 8 str. 5 d., pagal keturių gydytojų konsiliumo sprendimą, įvertinus pacientės nesugebėjimą suprasti savo sveikatos būklės ir neadekvačią motinos reakciją, buvo nutarta pradėti gydymą be pacientės ar jos atstovės raštiško sutikimo. Įrašai apie tai yra ligos istorijoje. Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje 2002-11-06 įsakymas Nr. 82 numato įrašų apie paciento atvykimą ir atsisakymą gydytis ligoninėje darymo tvarką (b. l. 31-32).
Pateiktame atsiliepime tretysis suinteresuotas asmuo UAB „Palangos linas“ su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad D. B. nuo 2006-04-10 iki 2006-04-27 gydėsi reabilitacijos centre „Palangos linas“. D. B., Vilniaus miesto savivaldybės Centro poliklinikos Naujamiesčio filialo gydytojų Renatos Gervienės ir V. G. siuntimu atsiųsta sveikatą grąžinamajam gydymui. Atvyko į sanatoriją bei išvyko savarankiškai, be pašalinių pagalbos, autobusu. Ją gydė gydytojo neurologo licenciją turintis A. G., epikrizę iš ligos istorijos Nr. 7322/2258 pasirašė vyriausiojo gydytojo pavaduotoja E. Z.. D. B. gydančio gydytojo A. G. buvo apžiūrėta nuo atvykimo praėjus 18 minučių ir jai paskirtas gydymas, kuris su ligone buvo aptartas. Visais klausimais ji turėjo savo nuomonę. D. B. atsisakė kineziterapijos, ergoterapijos procedūrų, tačiau atsisakė tai patvirtinti savo parašu ligos istorijoje. Sutiko su jai paskirta psichologo konsultacija, tačiau konsultacijų atsisakė. Psichologo išvadoje D. B. akivaizdžiai reiškia verbalinę agresiją – pyktis ir nepasitenkinimas aplinkiniais, nepagrįsti kaltinimai. Paskirtos fizioterapinės procedūros, reikalingos diabetinei polineuropatijai stabilizuoti. Hidroterapijos procedūrų ji taip pat atsisakė. Buvo sutarta dėl galūnių sūkurinių vonių paskyrimo, tačiau ji jų nelankė. Pacientei buvo sudėtinga palaikyti pageidaujamą cukraus kiekio koncentraciją kraujyje bei kraujospūdį, nes medikamentus ji vartojo savo nuožiūra. D. B. pageidaujant, 2006-04-12 suteikta gydytojo okulisto konsultacija Klaipėdos Jūrininkų ligoninės Palangos sveikatos priežiūros centre. Gydymosi UAB „Palangos linas“ sanatorijoje metu, D. B. atsisakius prailginto veikimo insulino injekcijų, telefonu konsultuotasi su Klaipėdos universitetinės ligoninės endokrinologu dėl šio medikamento vartojimo taktikos atmetant galimybę tai atlikti stacionare, nes pacientė stacionarinio gydymosi kategoriškai atsisakydavo. Todėl 2006-04-24 buvo sukviesta gydytojų konsultacinė komisija. Savijautos pablogėjimai, kuriuos fiksavo budintieji gydytojai ligos istorijoje, buvo siejami su cukraus kiekio svyravimais kraujyje, padidintu kraujospūdžiu. D. B. taikytos fizioterapinės procedūros, siekiant užkirsti kelią tolimesniam diabetinės polineuropatijos progresavimui. Todėl epikrizėje įvertinant gydymo rezultatus nurodomas sveikatos būklės išlikimas be teigiamos ar neigiamos dinamikos. Ambulatorinės ir reabilitacinės priemonės, gydant polineuropatijas, didesnio rezultato greitai neduoda. Jos yra nukreiptos ligos progresavimui stabdyti. Nuo D. B. atvykimo dienos į „Palangos linas“ sanatoriją apie neįprastą ligonės bendravimą, jos kategoriškumą, nepasitenkinimą viskuo ir visais, buvo nuolat informuojama administracija. Dėl šeimyninių priežasčių ligonė į namus išvyko anksčiau laiko. Išvykstant būklės pablogėjimo neužfiksuota (b. l. 76-77).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies. Panaikino Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2007-08-23 sprendimą, išdėstytą rašte Nr. 4R-701-424D, bei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2007-09-27 sprendimo Nr. 2007-05-4R-224 dalis, kuriose atsisakyta atlikti D. B. laikotarpiu nuo 2006-04-10 iki 2006-04-27 UAB „Palangos linas“ sanatorijoje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės kontrolę pagal pareiškėjos S. B. skundą ir įpareigojo Valstybinę medicininio audito inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos tokią kontrolę atlikti. Kitoje dalyje skundą atmetė.
Nustatė, kad pareiškėjos dukra D. B. nuo 2006-04-10 iki 2006-04-27 buvo gydoma sanatorijoje „Palangos linas“, o nuo 2006-04-29 iki 2006-04-30 – Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje, kurioje 2006-04-30 mirė (b. l. 7, 9-10). Pareiškėja S. B. 2006-06-09 skundu kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą, o 2006-07-04 pateikė analogišką skundą Valstybinei medicininio audito inspekcijai, prašydama atsakyti, dėl kokių priežasčių ir nuo kokios ligos mirė jos dukra D. B. (Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) byla, b. l. 18, 19). Pareiškėja 2006-07-10 prašymu kreipėsi į atsakovą prašydama atlikti dukrai D. B. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę (VAGK byla, b. l. 21). Valstybinė medicininio audito inspekcija atliko Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje D. B. 2006-04-29 – 2006-04-30 teiktų reanimacijos profilio sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę ir 2006-09-06 surašė asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitą Nr. 1A-96-299K, kurioje nustatė, kad 2006-04-29 – 2006-01-30 D. B. Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje teiktos reanimacinio profilio asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo tinkamos (VAGK byla, b. l. 22-23). Valstybinė medicininio audito inspekcija 2006-09-06 sprendimu Nr. 4A-94-299K patvirtino, kad tyrimo metu asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pažeidimų vidaus ir išorės dokumentuose nustatytiems reikalavimams bei kokybės vadybos sistemos trūkumų nenustatyta (VAGK byla, b. l. 24). Pareiškėja 2007-07-23 skundu kreipėsi į Valstybinę medicininio audito inspekciją ir prašė atlikti D. B. sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir sveikatos priežiūros kokybės (tinkamumo) per paskutinius 3 jos gyvenimo metus ekspertizę, pavedant ją atlikti nepriklausomiems ir objektyviems ekspertams, kadangi 2006-04-30 Paciento pomirtinio tyrimo skyrimo akte dėl atsisakymo atlikti D. B. kūno skrodimą, jos parašas yra suklastotas, bei atlikti medicininį auditą dėl gydytojų netinkamo pareigų atlikimo (VAGK byla, b. l. 51-53). Atsakovas 2007-07-30 raštu Nr. 4R-1542-401D, vadovaudamasi Aprašo 19.2-19.4, 30.3 ir 30.5 punktais, skundo nenagrinėjo, nurodė S. B., kad skundas neatitinka Aprašo 19 p. nustatytų reikalavimų, skunde nenurodytos asmens sveikatos įstaigos, kurias pareiškėja skundžia ir dėl kurių prašo atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę. Taip pat nurodė, kad dėl D. B. Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje teiktų reanimacijos profilio sveikatos priežiūros paslaugų kokybės atlikta kontrolė ir priimtas sprendimas, o naujų faktinių duomenų nėra pateikta (VAGK byla, b. l. 25-26). Pareiškėja 2007-08-09 pakartotinai kreipėsi į Valstybinę medicininio audito inspekciją ir nurodė, kad jos prašymas atlikti D. B. sveikatos priežiūros prieinamumo ir paslaugų kokybės kontrolę yra nepagrįstai atmestas ir pakartotinai prašė, kad atsakovė peržiūrėtų Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje 2006-04-29 – 2006-04-30 D. B. teiktos reanimacijos kokybės (tinkamumo) įvertinimą, nes atsirado nauji faktiniai duomenys – Paciento pomirtinio tyrimo skyrimo aktas yra suklastotas – bei atlikti D. B. sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo 2005 – 2006 metais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje ir Valstybinėje ligonių kasoje ekspertizę, taip pat atlikti sveikatos paslaugų prieinamumo ir sveikatos priežiūros paslaugų kokybės (tinkamumo) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje ir sanatorijoje „Palangos linas“, atlikti sveikatos paslaugų prieinamumo ir kokybės ekspertizę Vilniaus miesto greitosios pagalbos ligoninėje, kur per paskutinius 3 m. D. B. buvo ne kartą ir sveikatos paslaugų 2005 – 2006 metais prieinamumo ir kokybės ekspertizę Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje (VAGK byla, b. l. 54-55). Atsakovas 2007-08-23 raštu Nr. 4R-1701-424D informavo S. B., kad dėl Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje 2006-04-29 – 2006-04-30 D. B. teiktų reanimacijos profilio sveikatos priežiūros paslaugų yra atlikta kokybės kontrolė ir priimtas sprendimas, todėl šioje dalyje, vadovaujantis Aprašo 31.2 p. skundas nenagrinėtinas. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė, kad Paciento pomirtinio tyrimo skyrimo akte suklastotas jos parašas, nėra patvirtinta atsakingų institucijų sprendimu. Taip pat nurodė, kad neturi kompetencijos atlikti 2005 – 2006 metais asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijoje ir Valstybinėje ligonių kasoje, nes jos nėra asmens sveikatos priežiūros įstaigos, teikiančios asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Skundą dalyje dėl pareiškėjos prašymo atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ekspertizę (kontrolę) Vilniaus miesto greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje ir 2005 – 2006 metais Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje, paliko nenagrinėtą, kadangi pareiškėja nenurodė kokios asmens sveikatos priežiūros paslaugos šiose įstaigose nebuvo suteiktos D. B., nurodyti, kurių asmens sveikatos specialistų veiksmai skundžiami ir kuo tikslesnį asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo laikotarpį, taip pat šioje dalyje prašė pareiškėjos pašalinti nurodytus trūkumus. Skundo dalyje dėl prašymo atlikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę dėl D. B. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų sanatorijoje „Palangos linas“ nenagrinėjo, kadangi pareiškėja ankstesniuose skunduose tokio prašymo nebuvo pareiškusi, o pagal Aprašo 31.3 p., skundas nenagrinėjamas, jei gautas vėliau nei vieneri metai nuo tos dienos, kurią pacientas sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą (VAGK byla, b. l. 49-50). Pareiškėja 2007-09-10 skundu kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją, kuri 2007-09-27 sprendimu Nr. 2007/05-4R-224 skundo netenkino (VAGK byla, b. l. 40-44).
LR sveikatos apsaugos ministro 1998-03-23 įsakymu Nr. 153 patvirtintų Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų (toliau - ir Nuostatai) 8.-8.3. p. numato, kad svarbiausi Inspekcijos uždaviniai yra: vykdyti visų nuosavybės formų juridinių ir fizinių asmenų, kurie verčiasi asmens sveikatos priežiūros veikla, teikiamų paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) bei ekonominio efektyvumo valstybinę kontrolę ir ekspertizę; rūpintis, kad būtų teikiamos tik kokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos; skatinti asmens sveikatos priežiūros įstaigas gerinti teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, kokybę ir ekonominį efektyvumą. Nuostatų 9.-9.10. p. numato, kad Inspekcija, spręsdama šiuos uždavinius, atlieka tokias funkcijas: pagal savo kompetenciją kontroliuoja, kaip laikomasi įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių asmens sveikatos priežiūros veiklą; kontroliuoja ir įvertina asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir kokybę (tinkamumą); įvertina sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų paslaugų ekonominį efektyvumą; atlieka standartinių ir faktinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo rodiklių lyginamąją analizę; teikia siūlymus sveikatos apsaugos ministrui, Valstybinei ligonių kasai, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir jų steigėjams bei kitoms kompetentingoms institucijoms dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, prieinamumo ir ekonominio efektyvumo gerinimo; nagrinėja pacientų prašymus, pareiškimus ir skundus; atlieka pacientų ir asmens sveikatos priežiūros specialistų apklausą; analizuoja pacientams padarytos žalos atvejus; analizuoja ir įvertina asmens sveikatos priežiūros įstaigų išlaidų, susidarančių teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas, dydį ir atskirų paslaugų kaštus; atlieka kitas įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose nustatytas funkcijas.
Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimą Inspekcijoje, jų prašymų ir skundų (pareiškimų) priėmimo tvarką, prašymų ir skundų įforminimo reikalavimus, jų nagrinėjimą, sprendimo priėmimą bei apskundimo tvarką reglamentuoja Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Valstybinėje medicininio audito inspekcijoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašas, patvirtintas Inspekcijos direktoriaus 2007-01-12 įsakymu Nr. 3v-4, kurio 4.5 p., 18-18.1 p. numato, kad skundas, kuriuo kreipiamasi į Inspekciją, nurodant, kad yra pažeistos paciento teisės ar teisėti interesai dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos, asmens sveikatos priežiūros specialistų neveikimo, ir prašant juos apginti, yra pagrindas pradėti skundo nagrinėjimą šioje institucijoje. Nuo 2004-12-28 iki 2008-04-28 tokių skundų tyrimas buvo vykdomas pagal Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės procedūrą (toliau – ir Kontrolės procedūra), patvirtintą Valstybinės medicininio audito inspekcijos direktoriaus 2004-12-28 įsakymu Nr. 3V-14, kurios paskirtis – nustatyti tvarką, pagal kurią Inspekcija vykdo asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolę (Kontrolės procedūros 1 p., b. l. 199-203). Kontrolės procedūros 2-3 p. numato, kad pagal šią procedūrą Inspekcija vykdo visų nuosavybės formų ir pavaldumo asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiamų paslaugų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės ir ekonominio efektyvumo kontrolę, o pati procedūra taikoma tokia apimtimi, kurią nustato atsakingas tarnautojas pagal tyrimo apimtį, siekiant ištirti atvejį laiku pagal Inspekcijos kompetenciją, nustatytą įstatymais ir kitais teisės aktais. Kontrolės procedūros 4 p. numato, kad kontrolė gali būti planinė ir neplaninė. Planinė asmens sveikatos priežiūros kontrolė vykdoma pagal Audito inspekcijos veiklos planą. Neplaninė asmens sveikatos priežiūros kontrolė vykdoma inspekcijos iniciatyva, pacientų ar/ir jų artimųjų prašymu, LR sveikatos apsaugos ministerijos pavedimu, įvairių institucijų (LR Prezidentūros, LR Seimo, LR Vyriausybės, teisėsaugos institucijų ir kt.) prašymu. Tuo tarpu asmens sveikatos priežiūros veiklos ekspertizė laikotarpiu nuo 2001-10-01 iki 2008-04-28 buvo vykdoma pagal Asmens sveikatos priežiūros veiklos ekspertizės procedūrą (toliau – ir Ekspertizės procedūra), patvirtintą Valstybinės medicininio audito inspekcijos direktoriaus 2001-10-01 įsakymu Nr. 13, kurios paskirtis – nustatyti tvarką, pagal kurią Audito inspekcija vykdo asmens priežiūros paslaugų ekspertizę (Ekspertizės procedūros 1 p., b. l. 204-206). Ekspertizės procedūros 2 p. numato, kad pagal šią procedūrą Inspekcija vykdo visų nuosavybės formų ir pavaldumo asmens sveikatos priežiūros įstaigose teikiamų paslaugų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, jų struktūros ir sveikatos priežiūros procesų ekspertizę. Ekspertizės procedūros 10 ir 12 p. numato, kad ekspertizės, kuri vykdoma Inspekcijos planine tvarka, pačių įstaigų prašymu ir kitų asmenų/institucijų prašymu, metu atsakingas tarnautojas vertina asmens sveikatos priežiūros paslaugas, jų struktūrą, sveikatos priežiūros procesus bei jų atitiktį išorės ir vidaus dokumentais nustatytiems reikalavimams.
Atsižvelgiant į minėtas teisės aktų nuostatas, taip pat į tai, kad Piliečių ir kitų asmenų aptarnavimo Valstybinėje medicininio audito inspekcijoje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo 31.3 p. nustatytas 1 metų terminas skundui paduoti, kaip išaiškinta šioje byloje priimtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-06-08 nutartyje, šiuo atveju negali būti taikomas, yra pagrindas teigti, kad atsakovė pagal S. B. skundą nepagrįstai atsisakė atlikti asmens priežiūros sveikatos paslaugų, 2006-04-10 – 2006-04-27 suteiktų jos dukrai D. B. UAB „Palangos linas“ sanatorijoje kokybės kontrolę, kurios metu, kaip numato Kokybės procedūros 2 p., galėjo būti vykdoma asmens sveikatos priežiūros paslaugų šioje įstaigoje prieinamumo, kokybės ir ekonominio efektyvumo kontrolė. Aplinkybė, kad pareiškėja savo skunduose atsakovui ir teismui prašė atlikti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės ekspertizę, o ne kontrolę, nėra pagrindas skundo netenkinti: iš skundų turinio, taip pat pareiškėjos atstovo paaiškinimo teismo posėdyje akivaizdu, kad prašydama atlikti sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės ekspertizę šioje įstaigoje, pareiškėja iš esmės prašė ir prašo atlikti valstybinį medicininį auditą (LR sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 13 p., Valstybinio medicininio audito nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 1996-10-07 nutarimo Nr. 1172, 2 p. 5.1. p., 6.3. p.), kurio metu būtų nustatytas jos dukrai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės (tinkamumo) atitiktis išorės ir vidaus dokumentais nustatytiems reikalavimams, tuo tarpu pagal kokią pačios Inspekcijos pasitvirtintą procedūrą toks tyrimas bus atliekamas, jai iš esmės nėra svarbu. Atsižvelgiant į tai, Valstybinės medicininio audito inspekcijos 2007-08-23 sprendimas, išdėstytas rašte Nr. 4R-701-424D, bei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2007-09-27 sprendimas Nr. 2007-05-4R-224 dalyse, kuriose atsisakyta atlikti D. B. laikotarpiu nuo 2006-04-10 iki 2006-04-27 UAB „Palangos linas“ sanatorijoje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės kontrolę naikinamas, o Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos įpareigojama tokią kontrolę atlikti. Nors Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kontrolės procedūra yra pakeista, tokią kontrolę vykdant pagal naują Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės procedūrą (b. l. 214-224), kaip nurodė teismo posėdyje ir atsakovės atstovas, jos metu įvertinama tiek suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas, tiek ir kokybė.
Tuo tarpu naikinti Valstybinės medičinio audito inspekcijos sprendimo dalyje, kuria atsisakyta pakartotinai atlikti tyrimą dėl pareiškėjos dukters gydymo Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje, išdėstyto 2007-08-23 rašte, atitinkamai – įpareigoti atsakovę atlikti D. B. laikotarpiu nuo 2006-04-29 iki 2006-04-30 šioje įstaigoje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės kontrolę, nėra pagrindo: Viešojo administravimo įstatymo 23 str. 6 d. bei Aprašo 31.2 p. numatyta, kad, jeigu Inspekcija jau yra priėmusi sprendimą dėl to paties skundo dalyko ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, skundas šioje dalyje nenagrinėtinas. Kadangi iš esmės jokių naujų duomenų nei viename iš pareiškėjos skundų, kurie skirtųsi nuo nurodytų 2006-06-09 skunde, kurį tiriant surašyta 2006-09-06 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita Nr. 1A-96-299K, nenurodyta, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2008-02-12 nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos S. B. skundą dėl Paciento pomirtinio tyrimo skyrimo 2006-04-30 akto suklastojimo nesant padarytai nusikalstamai veikai (b. l. 115-117), atsakovės ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimai šioje dalyje yra pagrįsti ir teisėti. Pareiškėjos atstovo teiginys, kad pakartotinis patikrinimas Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje turėtų būti atliekamas dėl to, kad D. B. čia buvo suteiktos ne tik reanimacijos, bet ir gydymo paslaugos, nepagrįstas, kadangi kontrolės, kurios rezultatai užfiksuoti 2006-09-06 Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje Nr. 1A-96-299K, buvo vykdoma visų Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje D. B. 2006-04-29 – 2006-04-30 teiktų sveikatos priežiūros paslaugų kontrolė.
III.
Pareiškėja S. B. (toliau – ir apeliantė) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2009-09-04 Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą ir perduoti bylą pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:
1. Vilniaus apygardos administracinis teismas, atmesdamas prašymą įpareigoti Valstybinę medicininio audito inspekciją atlikti D. B. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės kontrolę Ligoninėje, pažeidė Sveikatos sistemos įstatymo 79 straipsnį ir Valstybinės medicininio audito inspekcijos nuostatų 8 straipsnį ir kitus įstatymus, nes apeliantės dukra Ligoninėje buvo gydyta netinkamai, tinkamas gydymas jai buvo neprieinamas, gydytojai netinkamai atliko savo pareigas, mirus dukrai dėl netinkamo gydymo, apeliantė patyrė didelę žalą. D. B. mirė Ligoninėje, kur ją 2006-04-29 ryte nuvežė greitoji pagalba. Pristatyta į ligoninę dukra nebuvo komos būklėje, ji kalbėjo, sėdėjo, gėrė mineralinį vandenį, tačiau naktį į sekančią dieną dukrą Ligoninėje ištiko koma ir ji mirė, nes gydytojai neatliko, netinkamai ir nesavalaikiai atliko savo pareigas - dukrai nebuvo laiku suteikta būtina medicininė pagalba, neatlikti skubūs tyrimai, netaikytas skubus, intensyvus ir gyvybines funkcijas palaikantis gydymas. Slėpdama medicininių paslaugų neprieinamumą ir netinkamą dukros gydymą, gydytoja N. L. suklastojo 2006-04-30 Paciento pomirtinio tyrimo skyrimo aktą, melagingai jame nurodydama, kad apie dukters mirtį pareiškėja buvusi informuota 2006-04-30 1 valandą, nors faktiškai apie dukters mirtį Ligoninėje apeliantei buvo pasakyta 2006-04-30 apie 10 valandą. Vilniaus apygardos administracinis teismas privalėjo įpareigoti, kad atsakovas patikrintų, ar Ligoninėje nebuvo pažeisti D. B. sveikatą saugantys įstatymai ir, kas yra kaltas dėl jos mirties. Atsakovas privalo patikrinti ir paskelbti, kiek pinigų už D. B. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Ligoninei sumokėjo Valstybinė ligonių kasa, ir ar pacientė faktiškai gavo tas medicinines paslaugas.
2. Nesutinka su teismo išvada, kad naikinti atsakovo sprendimą dalyje, kuria atsisakyta pakartotinai atlikti tyrimą dėl apeliantės dukteriai Ligoninėje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės kontrolę, nėra pagrindo, kadangi S. B. teigimu, ji neprašiusi atlikti pakartotinio tyrimo. 2006-09-06 buvo atlikta D. B. teiktų vien tik reanimacijos profilio sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės. Priešingai, nei konstatuota Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009-09-04 sprendime, atsakovas ginčijamame 2007-08-23 rašte Nr. 4R-701-424D kalba ne apie mano prašomą atlikti tyrimą dėl Ligoninėje teiktų apeliantės dukrai prieinamumo ir kokybės gydymo paslaugų, bet apie mano dukrai atliktą reanimaciją – „D. B. teiktų reanimacijos profilio sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę“.
Atsiliepimas
VšĮ Vilniaus miesto universitetinė ligoninė atsiliepimu prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais.
Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Pareiškėja S. B. skundu prašė panaikinti atsakovo Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą – raštą Nr. 4R-701-424D, kuriuo atsakovas atmetė jos 2007 m. rugpjūčio 9 d. prašymą atlikti dukrai D. B. UAB „Palangos linas“ sanatorijoje bei Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje nuo 2006 m. balandžio 10 d. iki 2006 m. balandžio 27 d. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės ekspertizę, Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimą Nr. 2007/05-4R-224 ir įpareigoti atsakovą atlikti D. B. nuo 2006-04-10 iki jos mirties UAB „Palangos linas“ sanatorijoje ir VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės ekspertizę.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjos skundą tenkino iš dalies: panaikino Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2007 m. rugpjūčio 23 d. sprendimą, išdėstytą rašte Nr. 4R-701-424D, bei Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos 2007 m. rugsėjo 27 d. sprendimo Nr. 2007-05-4R-224 dalis, kuriose atsisakyta atlikti D. B. laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 10 d. iki 2006 m. balandžio 27 d. UAB „Palangos linas“ sanatorijoje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės kontrolę pagal pareiškėjos S. B. skundą ir įpareigojo Valstybinę medicininio audito inspekciją prie Sveikatos apsaugos ministerijos tokią kontrolę atlikti. Kitoje dalyje skundą atmetė.
Apeliaciniu skundu pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad naikinti atsakovo sprendimą dalyje, kuria atsisakyta pakartotinai atlikti tyrimą dėl pareiškėjos dukrai VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės kontrolę, nėra pagrindo. Apeliaciniame skunde teigiama, kad buvo atlikta D. B. teiktų tik reanimacijos profilio sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolė, nes atsakovas ginčijamame 2007 m. rugpjūčio 23 d. rašte Nr. 4R-701-424D kalba ne apie prašomą atlikti tyrimą dėl VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje teiktų pareiškėjos dukrai prieinamumo ir kokybės gydymo paslaugų, bet apie atliktą reanimaciją.
Iš apeliacinio skundo matyti, kad jame nėra keliamas klausimas dėl pritaikytų materialinės teisės normų netinkamo aiškinimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinio skundo argumentai iš esmės susiję su pareiškėjos dukrai D. B. teiktų 2006 m. balandžio 29 d. – 2006 m. balandžio 30 d. sveikatos priežiūros paslaugų VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje, kurių, pareiškėjos teigimu, dar nėra tyrusi Valstybinė medicininio audito inspekcija prie Sveikatos apsaugos ministerijos, tyrimu. Konstatuotina, kad apeliacinės bylos nagrinėjimo dalykas yra fakto klausimas, t. y. klausimas dėl byloje esančių įrodymų vertinimo tinkamumo.
Taigi, nagrinėjamoje byloje būtina išsiaiškinti, kokias pareiškėjos dukrai D. B. teiktas 2006 m. balandžio 29 d. – 2006 m. balandžio 30 d. sveikatos priežiūros paslaugas VšĮ Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje Valstybinė medicininio audito inspekcija tyrė ir kokių netyrė, t. y. kokios apimties buvo atlikta sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolė.
2006 m. rugsėjo 6 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaitoje Nr. 1A-96-299K pažymėta, kad buvo vykdoma visų Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje D. B. teiktų sveikatos priežiūros paslaugų nuo 2006 m. balandžio 29 d. 11.24 val., kai greitosios medicininės pagalbos D. B. buvo atvežta į Vilniaus miesto universitetinę ligoninę, iki 2006 m. balandžio 30 d. 0.40 val., kai buvo konstatuota mirtis, kontrolė. Iš pačios ataskaitos turinio matyti, kad buvo tirtos teiktos sveikatos priežiūros paslaugos nuo pat D. B. atvežimo į ligoninę, ne tik tuomet, kai ligonė buvo komoje, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde.
Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad Valstybinės medicininio audito inspekcijos sprendimo dalyje, kuria atsisakyta pakartotinai atlikti tyrimą dėl pareiškėjos dukters gydymo Vilniaus miesto universitetinėje ligoninėje, išdėstyto 2007 m. rugpjūčio 23 d. rašte, atitinkamai – įpareigoti atsakovą atlikti D. B. laikotarpiu nuo 2006 m. balandžio 29 d. iki 2006 m. balandžio 30 d. šioje įstaigoje teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės kontrolę, nėra pagrindo, nes Inspekcija jau yra priėmusi sprendimą dėl to paties skundo dalyko ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, skundas šioje dalyje nenagrinėtinas, o iš esmės jokių naujų duomenų nei viename iš pareiškėjos skundų, kurie skirtųsi nuo nurodytų 2006 m. birželio 9 d. skunde, kurį tiriant surašyta 2006 m. rugsėjo 6 d. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ataskaita Nr. 1A-96-299K, nenurodyta. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad Vilniaus miesto apylinkės prokuratūra 2008 m. vasario 12 d. nutarimu nutraukė ikiteisminį tyrimą pagal pareiškėjos S. B. skundą dėl Paciento pomirtinio tyrimo skyrimo 2006 m. balandžio 30 d. akto suklastojimo nesant nusikalstamos veikos (t. I, b. l. 115-117). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo ir Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimai šioje dalyje yra pagrįsti ir teisėti, atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalies bei Aprašo 31.2 punkto nuostatas.
Patikrinusi bylą šiuo aspektu, kolegija pažymi, kad bylai reikšmingos faktinės aplinkybės nustatomos įrodymais, įvertinant juos pakankamumo ir patikimumo aspektais (ABTĮ 57 straipsnis). Pagal ABTĮ 57 straipsnio 6 dalį, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu.
Patikrinusi bylą joje surinktų įrodymų įvertinimo teisingumo aspektu, kolegija atsižvelgia į išvardintus argumentus bei, sutikdama su pirmosios instancijos teismo šiuo klausimu nurodytais argumentais ir pateiktomis išvadomis, pripažįsta pirmosios instancijos teismo sprendimą pagrįstu.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai taikė teisės aktus, teisingai įvertino nurodytas aplinkybes, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. pripažįstamas teisėtu ir pagrįstu ir paliktinas nepakeistu, o pareiškėjos S. B. apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos S. B. apeliacinį skundą atmesti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.