Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Tomas Venckus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjo bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto IĮ „Seidela“ administratoriaus UAB „Verslo administravimas ir apskaita“ pareiškimo dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo priėmimo klausimą, suinteresuoti asmenys: skolininkė M. Š., E. S.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškime nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismo 2012 m. rugsėjo 3 d. nutartimi IĮ „Seidela“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Nurodyta įmonė turi nepakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti, todėl šiems reikalavimams patenkinti turėtų būti parduota įmonės savininkės M. Š. turto, kuris yra jos su suinteresuotu asmeniu bendra nuosavybė, dalis. Dėl to pareiškėjas prašo teismo nustatyti nurodytą dalį CPK 667 straipsnyje nustatyta tvarka.

Pareiškimas Vilniaus miesto apylinkės teismui pateiktas pažeidžiant teismingumo taisykles dėl tokių toliau nurodytų priežasčių.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CPK 594 straipsnio 1 dalį, antstolio procesinę veiklą kontroliuoja apylinkės teismo, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė, teisėjas. Skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymas nėra antstolio procesinės veiklos kontrolė, todėl pareiškimas dėl skolininko dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo nagrinėtinas vadovaujantis bendrosiomis teismingumo taisyklėmis, t. y. pagal atsakovo (skolininko) gyvenamosios vietos (buveinės) adresą (CPK 29 straipsnis). Bankroto bylų nagrinėjimo ypatumai nustatyti Įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ).

Lietuvos bankroto teisė grindžiama modeliu, pagal kurį įmonės bankroto byloje ne tik realizuojamas jos turtas, iš jo tenkinant kreditorių reikalavimus (turto likvidavimas), bet ir likviduojama pati įmonė, kuri nustoja egzistuoti kaip teisės subjektas (įmonės likvidavimas). Bankrutavusios įmonės likvidavimo stadija nuosekliai eina po bankroto bylos nagrinėjimo stadijos. Likvidavimo stadijoje įmonės turtas realizuojamas ir iš šio turto tenkinami kreditorių reikalavimai. Taigi likvidavimo stadija yra baigiamoji bankroto proceso stadija, kurios metu realizuojamas bankrutavusios įmonės turtas, iš gautų lėšų tenkinami kreditorių reikalavimai, taip pat atliekami veiksmai, reikalingi užbaigti įmonės veiklą ir išregistruoti įmonę iš juridinių asmenų registro. Skirtingai nuo įprasto priverstinio vykdymo proceso, kuriame skolininko turtą parduoda antstolis, bankroto procese turto pardavimą organizuoja ir vykdo administratorius (ĮBĮ 31 straipsnio 2 punktas). Be to, pagal ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalyje, 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą kreditorių reikalavimų, pareikštų bankrutuojančiai įmonei, ir bylų akumuliavimo principą (lot. attractiva concursus), taip pat atsižvelgus į individualios įmonės bankroto ypatumą, nulemtą CK 2.50 straipsnio 4 dalyje nustatyto individualios įmonės savininko subsidiarios atsakomybės už įmonės prievoles bruožo, t. y. kad individualios įmonės bankroto byloje įmonės savininkas turi dalyvauti būtent kaip bendraatsakis, konstatuotina, kad pareiškimas dėl likviduojamos dėl bankroto individualios įmonės savininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo teismingas bankroto bylą iškėlusiam teismui. Tokią išvadą suponuoja taip pat ir kasacinio teismo formuojama praktika, kad ĮBĮ 15 straipsnio 2 dalies, 18 straipsnio 1 dalies, CK 2.50 straipsnio 4 dalies nuostatų sisteminė–loginė analizė bei šių normų tarpusavio funkcinis ryšys, teikia pagrindą konstatuoti, jog tais atvejais, kai turtinio pobūdžio išieškojimas iš įmonės dalyvio vykdomas vykdymo proceso tvarka, tai tokie vykdomieji dokumentai perduotini bankroto bylą nagrinėjančiam teismui, vadovaujantis CPK 626 straipsnio 3 punkto nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-162/2009).

Nagrinėjamu atveju skolininkė M. Š. yra bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto IĮ „Seidela“ savininkė. Dėl to, remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, pareiškėjo pareiškimą atsisakytina priimti, kaip paduotą pažeidžiant teismingumo taisykles (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas) ir pareiškėjui išaiškintina, kad pareiškimą dėl skolininkės M. Š. turto, kuris yra jos bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo jis turi paduoti Vilniaus apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 27 straipsnio 4 punktu, 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Atsisakyti priimti pareiškėjo bankrutavusios ir likviduojamos dėl bankroto IĮ „Seidela“ administratoriaus UAB „Verslo administravimas ir apskaita“ pareiškimą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmenimis nuosavybė, dalies nustatymo.

Išaiškinti pareiškėjui, kad su pareiškimu jis turi teisę kreiptis į Vilniaus apygardos teismą.

Ši nutartis per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.