Alytaus apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant prokurorui Tomui Buškevičiui, nukentėjusiajam V. R., ekspertei L. A., gynėjai advokatei Sonatai Mickevičienei,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo J. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečiui, (duomenys neskelbtini), turinčiam (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), neteistam, 2018 m. balandžio 17 d. teismo nutartimi, pripažinus, kad jis padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, taikyta priverčiamoji medicinos priemonė ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis, 2018 m. gruodžio 12 teismo nutartimi panaikinta taikoma teismo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė, už baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. R. 2020 m. rugpjūčio 29 d., apie 12.30 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties, tyčia smurtavo prieš savo artimą giminaitį – brolį V. R., kuriam metaliniu strypu sudavė ne mažiau keturis smūgius į galvos sritį, taip smurtaudamas nukentėjusiajam V. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl muštinių žaizdų galvos srityje bei sukėlė fizinį skausmą.

Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis V. R. parodė, kad J. R. yra jo vyresnis brolis. Jis žinojo, kad brolis turi sveikatos problemų, tačiau jo santykiai buvo geri, prieš jį brolis smurto nenaudojo, jokių konfliktų nebuvo. 2020 m. rugpjūčio 29 d. jis užėjo pas brolį į namus, nes norėjo dėl užsakytų mišių už mirusius tėvus. Užėjus į butą brolį rado sėdintį kambaryje ir jo paklausė, ar dalyvaus mišiose. J. R. atsistojęs jam nieko nesakė, ir iš už staliuko išsitraukęs metalinį strypą, juo apie keturis kartus kirto jam per galvą – dešinę pusę. Tuo metu bute, kitame kambaryje, buvusi R. R. sutuoktinė A., išgirdusi jo šauksmą, išėjo į koridorių. Po suduotų smūgių jo galva kraujavo, jis jautė fizinį skausmą. Kartu su A. R. jie atėmė iš J. R. metalinį strypą, kurį A. R., kaip ši vėliau pasakojo, išmetė pro langą. Jis vonioje nusiprausė kraujuojančią galvą, trumpai pabuvęs pas A. R. kambaryje išėjo namo. Iškviesta greitoji medicininė pagalba jį išvežė į ligoninę, kur jam buvo susiūta galvoje padaryta žaizda.

Teisiamojo posėdžio metu liudytoja A. R. parodė, kad ji yra J. R. žmona. Sutuoktinis turi sveikatos problemų dėl kurių jis yra agresyvus. Sutuoktinis gydėsi ligoninėje ir grįžęs tapo ramesnis, tačiau vaistus naudojo nereguliariai, o prieš įvykį iš viso jų nevartojo. Pas juos į namus buvo užėjęs vyro brolis V. R. Tuomet ji buvo kambaryje, kai išgirdo V. R. riksmą. Išėjusi iš kambario pamatė pas sutuoktinį rankoje metalinį strypą ir kraujuota galva stovintį V. R. Kartu su juo iš J. R. atėmė metalinį strypą. V. R. nuėjo į vonią nusiprausti kraujuojančią galvą, o ji metalinį strypą, kurio namuose prieš tai mačiusi nebuvo, išmetė pro langą, kurį vėliau atvykusi dukra surado ir perdavė atvykusiems policijos pareigūnams.

Iš 2020 m. rugpjūčio 29 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis V. R. kreipėsi į policiją nurodydamas, kad metaliniu strypu, suduodamas keturis kartus į galvą, jį sužalojo brolis J. R. (b. l. 1-4).

2020 m. rugpjūčio 29 d. įvykio vietos apžiūros protokolas patvirtina, kad apžiūrėtas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Ant medinių baltos spalvos kambario durų rankenos rastos raudonos spalvos dėmės, galimai kraujo. Tai pat ant tų pačių durų staktos rastos raudonos spalvos dėmės. Tai pat įvykio vietoje buvo rastas metalinis, apvalus strypas. Strypo ilgis 33 cm, skersmuo apie 1 cm. Daiktas paimtas ir saugomas Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje (b. l. 18-24, 26, 28).

Iš 2020 m. rugpjūčio 29 d. Alytaus apskr. VPK Reagavimo skyriaus vyr. patrulės O. Ž. tarnybinio pranešimo matyti, kad su vyr. patruliu D. J. buvo nuvykusi į įvykio vietą, kur buvo sužalotas V. R.. Nustatyta, kad įvykyje dalyvavę asmenys buvo blaivūs (b. l. 29).

VšĮ Alytaus poliklinikos 2020 m. spalio 8 d. pažyma patvirtina, kad J. R. priklausomybių stebimų pacientų tarpą neįrašytas, tačiau gydėsi, nustatytos diagnozės: (duomenys neskelbtini) sutrikimas (duomenys neskelbtini) ir kita (duomenys neskelbtini) (b. l. 94).

Bylos ikiteisminio tyrimo metu J. R. buvo atlikta teismo psichiatrijos ekspertizė. Gautas ekspertizės aktas Nr. 83TPK-70/2021, kurio išvadoje nurodyta, kad J. R. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu konstatuojama įgyta (duomenys neskelbtini) - (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) sutrikimas (duomenys neskelbtini). J. R. baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti. Šiuo metu J. R. konstatuojama įgyta (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini), kurie turėjo įtakos jo elgesiui veikos metu. Pagal psichikos būklę yra socialiai pavojingas. Su J. R. negalima atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmų, jis negali atlikti laisvės atėmimo bausmės. Dalyvauti teismo posėdyje J. R. nerekomenduojama. Rekomenduojama taikyti šias priverčiamąsias medicinos priemones – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (b. l. 123-125).

Teismo posėdyje dalyvavusi ekspertė L. A. patvirtino savo duotą išvadą dėl J. R. nustatyto psichikos sutrikimo bei konstatavo, kad dėl (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutrimo J. R. negalėjo ir šiuo metu negali suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, jis yra pavojingas visuomenei, todėl jam reikalingas priverstinis stacionarus gydymas Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Ikiteisminio tyrimo metu nutarime perduoti bylą teismui dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo nurodyta, kad J. R. smurtavo prieš savo šeimos narį – brolį V. R. Teisminio bylos nagrinėjimo metu neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis V. R. nėra J. R. šeimos narys, nes jie kartu negyvena, o yra artimas J. R. giminaitis – brolis (BK 248 straipsnis), todėl minėtame nutarime aprašytos padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, kaip iš esmės nekeičiančios veikos kvalifikavimo, tikslintinos. Apibendrinant aukščiau išdėstytą, teismas daro išvadą, jog byloje įrodyta, kad J. R. 2020 m. rugpjūčio 29 d. apie 12.30 val., savo namuose, be jokios priežasties, smurtavo prieš savo artimą giminaitį – brolį V. R., šiam suduodamas keturis smūgius metaliniu strypu į galvą. Aptartoje specialisto išvadoje konstatuota, kad V. R. nustatyti sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Tarp J. R. smurtinių veiksmų ir atsiradusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Taigi, byloje įrodyta, kad J. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje. Tačiau byloje nustatyta, kad J. R. tiek baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos padarymo metu, tiek ir šiuo metu negalėjo ir negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl jam konstatuotų: (duomenys neskelbtini) bei (duomenys neskelbtini) sutrikimo. Pagal BK 17 straipsnio nuostatas asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytą pavojingą veiką. Jam teismas gali taikyti BK 98 straipsnyje numatytas priverčiamąsias medicinos priemones. Taigi, nustačius, kad J. R. negalėjo ir šiuo metu negali suprasti savo veiksmų esmės ir negali jų valdyti, pripažintina, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką jis padarė būdamas nepakaltinamas.

Baudžiamojo proceso kodekso 403 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad jeigu įrodyta, jog asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką būdamas nepakaltinamas, jam taikoma priverčiamoji medicinos priemonė. Įvertinus J. R. padarytos baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos pobūdį ir pavojingumą, taip pat teismo psichiatrijos ekspertizės akto bei teisiamajame posėdyje dalyvavusios teismo ekspertės psichiatrės išvadas ir rekomendacijas, teismas sprendžia, kad yra pagrindas taikyti J. R. priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje (BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).

Pažymėtina, kad teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko. Jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas. Teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą privalo spręsti klausimą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar jų taikymo panaikinimo (BK 98 straipsnio 6 dalis).

Ikiteisminio tyrimo metu J. R. paskirta kardomoji priemonė, rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bus pradėtas šios nutarties vykdymas.

Daiktinis įrodymas: metalinis strypas, kaip menkavertis daiktas, saugomas Alytaus apskrities VPK , sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 17 straipsniu, 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, Baudžiamojo proceso kodekso 401 straipsniu, 403 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 1 punktu,

nutaria:

pripažinti, kad J. R. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, būdamas nepakaltinamas ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

J. R. paskirtą kardomąją priemonę, rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bus pradėtas šios nutarties vykdymas.

Daiktinį įrodymą: metalinį strypą, saugomą Alytaus apskrities VPK, sunaikinti.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos, o teisiamajame posėdyje nedalyvavusiam J. R. per dvidešimt dienų nuo nutarties nuorašo jam išsiuntimo dienos, gali būti apskųsta Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.