- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-06-19
- Bylos Nr.
- I-3853-422/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00410-2019-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- L. Č.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. Č. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. Č. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l. 2-3), atsikirtime į atsakovės atstovo atsiliepimą (b. l. 57-58) nurodė, kad laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2019 m. sausio 23 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių PN-AK būriuose netinkamomis sąlygomis. Pažymėjo, kad minėtu laikotarpiu buvo laikomas ankštose gyvenamosiose patalpose, kuriose jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma. Tvirtino, jog 2 būrio 1 gyvenamosios patalpos plotas sudarė 27 kv. m, kadangi jį buvo pats išmatavęs, toje patalpoje buvo laikomi 6, o ne 4 asmenys. Be to, baldų ir sanitarinio mazgo užimamas potas santykinai mažino bendrą gyvenamąjį plotą. Pažymėjo, kad laisvai judėti 2 būryje negalėjo, kadangi buvo rakinamas 22 val. per parą, išleidžiant pasivaikščioti 2 val. į pasivaikščiojmo kiemelį. Nurodė, kad 2 būrio dušinėje dažnai nebūdavo šilto (karšto) vandens, nebūdavo sudaryta galimybė praustis visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę. Dušinėje iš 4 dušų veikė tik 1 dušas, o kituose nebuvo vandens atsukimo kranų. 2 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje ventiliacija neveikė, buvo drėgna, švaraus oro kiekis neatitiko normų, oro judėjimo greitis neatitiko higienos normos reikalavimų. 2 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje nebuvo užtikrintas dirbtinis naktinis apšvietimas. Žiemos metu nebuvo užtikrinta tinkama patalpų temperatūra, administracija atsisakė ją išmatuoti. Nurodė, kad į psichologinę tarnybą buvo kreipęsis, tačiau nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitė psichologė, su kuria pareiškėjas nėra bendravęs. Į daugelį rašytų skundų atsakymo negaudavo, du kartus buvo panaudotas pareigūnų spaudimas atsiimti rašytus skundus. Netinkamos kalinimo sąlygos sukėlė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, emocinę depresiją, pažeminimą, sveikatos pablogėjimą, dėl to prašė priteisti neturtinės žalos atlyginimą.
Atsakovės atstovas atsiliepime (b. l. 7-12) bei papildomuose paaiškinimuose (b. l. 35, 69) nurodė, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu minimali gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta. Tvirtino, kad pareiškėjui nebuvo sudarytos išimtinės sąlygos, pabloginusios jo laisvės atlikimo bausmę pataisos namuose. Pažymėjo, kad bendroje sektoriaus nuteistųjų dušinėje karštas vanduo yra nuolat, o būrio prausykloje įmontuotas karšto vandens šildytuvas (boileris). Pirmojo sektoriaus sanitarinis mazgas tvarkingas. Įstaiga užtikrina Lietuvos higienos normos HN 134:2015 gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą. Gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos naujomis. Patalpose įrengtas dieninis elektros apšvietimas, atitinkantis dirbtinio dieninio apšvietimo normas. Įstaigos Pirmojo sektoriaus 2 būryje įrengtas naktinis apšvietimas, 5 ir 9 būriuose naktinio apšvietimo nėra. Pirmojo sektoriaus gyvenamosiose patalpose elektros instaliacija tvarkinga, gavus pranešimą apie gedimą ar netvarkingą elektros instaliaciją ji nedelsiant tvarkoma. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose, šildymas yra centralizuotas. Esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus jiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Pareiškėjas su skundais dėl netinkamos temperatūros į Turto valdymo skyrių nesikreipė. Įstaiga neturi licencijos vertis oro drėgmės, oro judėjimo greičio, apšvietimo bei temperatūros nustatytmo veikla. Gyvenamosios patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus. Pirmojo sektoriaus 2 būryje laikomi nuteistieji yra priskirti drausmės grupei, todėl užrakinami gyvenamosiose patalpose ir gryname ore (lauke) kasdien gali praleisti 2 valandas. Byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, kad pataisos namai ar pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas, ar, kad dėl pataisos namų veikimo/neveikimo pareiškėjui būtų kilusi žala. Pareiškėjo skundo argumentai nekonkretūs, deklaratyvūs, paremti abstrakčiais teiginiais ir bendromis frazėmis. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas iš atsakovės reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje netinkamomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2019 m. sausio 23 d.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš gyvenamojo ploto normos trūkumo patalpose.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m. vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m. vienam žmogui. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant gyvenamųjų patalpų plotą, todėl darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį plotą, visas jos plotas dalijamas iš patalpoje įrengtų miegamųjų vietų skaičiaus.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ginčo laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2019 m. sausio 23 d. pareiškėjas buvo paskirtas nuo 2017 m. lapkričio 10 d. iki 2018 m. liepos 5 d., nuo 2018 m. liepos 20 d. iki 2018 m. lapkričio 13 d. ir nuo 2018 m. lapkričio 21 d. iki 2019 m. sausio 23 d. į 2 būrio 1 gyvenamąją patalpą. Nors atsakovo atstovas nurodė, jog 2 būrio 1 gyvenamosios patalpos plotas sudaro 30,11 kv.m. (b. l. 8), tačiau pareiškėjas su šiais duomenimis nesutiko, tvirtindamas, jog šios patalpos plotas buvo 27 kv. m. Teismas 2019-04-17 nutartimi atsakovo atstovą pareikalavo pateikti ginčo patalpos techninės apskaitos duomenis. Iš patalpų techninės apskaitos plano (b.l. 81) matyti, jog 2 būrio 1 gyvenamosios patalpos plotas sudaro 26,04 kv.m. Pareiškėjas nurodė, jog ginčo patalpoje gyveno 6 asmenys. Tai atitinka ir atsakovo atstovo lentelėje pateiktus duomenis (b. l. 8), kuriuos įvertinus matyti, jog pareiškėjui 2 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje teko 4,34 kv.m ( 26,04/6), todėl ploto norma ginčo patalpoje pareiškėjui buvo užtikrinta, jo argumentai nepagrįsti.
Pareiškėjas ginčo dėl atsakovo pateiktų kitų patalpų ploto ir miegamųjų vietų nekelia, todėl teismas jais vadovaujasi. Minėtais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas buvo paskirtas nuo 2018 m. liepos 5 d. iki 2018 m. liepos 20 d. į 5 būrio 5 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 47,09 kv. m., įrengta 15 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,13 kv. m. (47,09/15) ploto; nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. - į 9 būrio 1 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 24,73 kv. m., įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 3,09 kv. m. (27,73/8) ploto (b. l. 15, 16-17).
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, daroma išvada, kad pareiškėjui ginčo laikotarpiu bendrabučio tipo patalpose nebuvo užtikrinta Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1. punkte nustatyta minimali 3,1 kv. m. gyvenamojo ploto norma laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. (trūko 0,01 kv. m. gyvenamojo ploto), tai sudaro pagrindą atsakovės deliktinei atsakomybei kilti. Konstatavus gyvenamojo ploto normos pažeidimą, spręstina, kad kamerose buvusių baldų užimamas plotas santykinai mažino vienam asmeniui tenkantį gyvenamąjį plotą.
Pareiškėjas skunde pažymėjo, kad 2 būrio dušinėje dažnai nebūdavo šilto (karšto) vandens, nebuvo sudaryta galimybė naudytis po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Dušinėje iš 4 dušų veikė tik 1 dušas, o kituose nebuvo vandens atsukimo kranų.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 258 punktas numato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde tvirtino, kad jam nebuvo suteikta galimybė nusiprausti po dušu. Bylos duomenimis, pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK su 2019 m. sausio 28 d. skundu (b. l. 79-80) dėl galimybės pasinaudoti dušu neužtikrinimo po 2019-01-24 skirtos nuobaudos KTP sąlygomis. Pravieniškių PN 2019-03-19 rašte Nr. 7-1374 (b.l. 78), atsakant į pareiškėjo skundą, buvo nurodyta, jog pareiškėjo teisė pasinaudoti dušui kartą per savaitę buvo užtikrinta, tačiau atsiliepime į skundą atsakovės atstovas neišreiškė pozicijos dėl pareiškėjui suteiktos teisės išsimaudyti po dušu, teismui nepateikė įrodymų, patvirtinančių šią aplinkybę, todėl tikėtina pareiškėjo skunde nurodyta aplinkybe, kad jam nebuvo užtikrinta teisė pasinaudoti dušu.
Įvertinus byloje pateiktus duomenis bei teisinį reglamentavimą, atsakovės atstovui nepaneigus pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės dėl negalėjimo pasinaudoti dušu, konstatuotini atsakovės atstovo neteisėti veiksmai vieną kartą neužtikrinus pareiškėjui teisės pasinaudoti dušu, tai sudaro pagrindą atsakovės deliktinei atsakomybei kilti.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad įstaiga užtikrina nuolatinį karšto vandens tiekimą. Sanitarinio mazgo patalpos tvarkingos.
Bylos duomenimis nustatyta, kad 2 būrio dušo patalpoje yra 4 dušo sieteliai. Byloje pateikta Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyriaus 2019 m. kovo 19 d. pažyma Nr. 77-404 patvirtina, kad bendroje sektoriaus nuteistųjų dušinėje karštas vanduo yra nuolat, o būrio prausykloje įmontuotas karšto vandens šildytuvas (boileris). Pirmojo sektoriaus sanitarinis mazgas yra tvarkingas (b. l. 16-17).
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK Turto valdymo skyrių dėl neveikiančių dušo sietelių ar vandens atsukimo kranų nebuvimo. Byloje nenustatyta, kad karšto vandens tiekimas pataisos namuose būtų nutrūkęs, o pats pareiškėjas skunde nedetalizavo ir aiškiai nenurodė, kada konkrečiai pasireiškė pažeidimai jo atžvilgiu dėl karšto vandens netiekimo, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumą.
Pareiškėjas nurodė, kad 2 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje neveikė ventiliacija, buvo drėgna, oro judėjimo greitis neatitiko higienos normos reikalavimų, nebuvo užtikrintas naktinis apšvietimas, neužtikrinta tinkama patalpų temperatūra.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma HN 134:2015) 16 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų gyvenamųjų patalpų oro temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukštesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc., oro judėjimo greitis šiltuoju metų laikotarpiu – 0,15–0,25 m/s, šaltuoju metų laikotarpiu – 0,05–0,15 m/s. Jos 17 punktas nustato, kad turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas; gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Higienos normos HN 134:2015 14 punktas nustato, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Ši higienos norma nenustato reikalavimų natūraliam bei naktiniam apšvietimui, todėl pareiškėjo argumentai dėl neįrengto naktinio apšvietimo 2 būrio 1 gyvenamojoje patalpoje atmestini kaip nepagrįsti.
Bylos duomenimis, pareiškėjas ginčo laikotarpiu nei į Turto valdymo skyrių nei į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą dėl netinkamų laikymo sąlygų 2 būrio 1 gyvenamojoje nesikreipė.
Į bylą yra pateiktas 2019 m. vasario 25 d. Pravieniškių PN-AK raštas Nr. 14-834 dėl atsakymo į skundą (b. l. 73-75), iš kurio matyti, jog pareiškėjas skundė laikymo sąlygas 7 būrio 2 gyvenamojoje patalpoje, I ir II karantino patalpose bei kamerų tipo patalpose Nr. 12, 4, 10 (b. l. 76-77), tačiau pareiškėjo skunde ir atsakyme nenurodytos aplinkybės dėl 2 būrio 1 gyvenamosios patalpos sąlygų, todėl minėtas raštas ginčo požiūriu nėra reikšmingas. Teismas šiuo aspektu pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, jog pareiškėjui ar kitam asmeniui dėl laikymo sąlygų nesiskundus, atsakovės atstovas tokių įrodymų (patikrinimo aktų ar pan.) ir negali pateikti (LVAT 2015 m. gruodžio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-2446-624/2015).
Pateiktais duomenimis nustatyta, kad įstaiga užtikrina Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus. Užtikrinant gyvenamųjų patalpų bendrą dirbtinę apšvietą, gavus informaciją apie perdegusias lemputes, jos nedelsiant keičiamos. Įstaigos Pirmame sektoriuje šildymas yra centralizuotas. Įstaiga užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus jiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus (b. l. 16-17). Teismas, nagrinėdamas bylą, nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovės atstovo nurodytų duomenų teisingumu ir pagrįstumu, dėl to sprendžia, kad Pravieniškių PN-AK užtikrino tinkamą oro drėgmę, ventiliaciją, temperatūrą, apšvietimą ginčo patalpose.
Pareiškėjas nurodė, kad atliekant bausmę 2 būryje buvo apribota jo judėjimo laisvė, nes buvo rakinamas, išleidžiant 2 val. pasivaikščioti.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas buvo priskirtas drausmės grupei, šios aplinkybės pareiškėjas neginčija.
Drausmės grupei priskirtų nuteistųjų laikymo sąlygas reglamentuoja Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 75 straipsnis, kuriame nurodoma, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti dvi valandas (75 str. 5 d.).
Pagal BVK 70 straipsnio 7 dalį, pataisos namuose laikomi nuteistieji gyvenamosiose patalpose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka užrakinami. Vidaus tvarkos taisyklių 73¹ punkte nurodoma, kad nuteistieji užrakinami kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose, gyvenamuosiuose aukštuose laikantis šių reikalavimų: kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos pasinaudoti tualetu, taip pat galimybė prieiti prie geriamojo vandens šaltinio; kamerose, gyvenamosiose patalpose, palatose arba gyvenamuosiuose aukštuose nuteistiesiems turi būti sudarytos sąlygos iškviesti pataisos pareigūnus. Pagal Vidaus tvarkos taisyklių 73² punktą, iš kamerų, gyvenamųjų patalpų, palatų arba gyvenamųjų aukštų nuteistieji išleidžiami pagal dienotvarkėje nustatytą laiką į darbą, bendrojo lavinimo mokyklą ar profesinio mokymo įstaigą, pasimatymus, paskambinti telefonu, valgyklą, dušą, socialinės reabilitacijos užsiėmimus, susitikimus su advokatu, taip pat užsiimti individualia ar kita BVK nustatyta veikla, sudaryti santuoką, iškvietus pataisos įstaigos administracijai, į pataisos įstaigoje vykstančius renginius nuteistiesiems, pas sveikatos priežiūros specialistus (skubiais atvejais arba sveikatos priežiūros specialisto paskirtu priėmimo laiku) ir laisvalaikio metu – pasivaikščioti arba užsiimti kitokia asmeninio pobūdžio veikla. Taigi, pareiškėjas, kartu su kitais nuteistaisiais, gali būti rakinami gyvenamosiose patalpoje, ir tai neprieštarauja BVK 70 straipsnio 7 daliai, tačiau turi būti išpildytos Vidaus tvarkos taisyklių 73¹ punkte nurodytos sąlygos (galimybe pasinaudoti tualetu, prieiti prie geriamojo vandens, iškviesti pataisos pareigūnus). Pareiškėjas skunde neginčija aplinkybių, kad neturėjo galimybės pasinaudoti tualetu, prieiti prie geriamo vandens ar išsikviesti pataisos pareigūnus, todėl pareiškėjo skundo argumentai, susiję su pažeistomis teisėmis dėl patalpų rakinimo atmetami kaip nepagrįsti.
Teismas pažymi, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl pareigūnų daromo psichologinio spaudimo, dėl vertimo atsiimti skundus. Pareiškėjo skunde nurodytos šio pobūdžio aplinkybės yra nekonkrečios, dekalaratyvios (jis nenurodė tikslių datų, dėl kokių skundų ir kokie pareigūnai darė spaudimą). Teismo vertinimu, pareiškėjas tik konstatavo savo nuomonę, kad pataisos įstaigos pareigūnai netinkamai elgėsi ir visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Surinktų ir ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą pareiškėjo nurodytas aplinkybes paneigti ir konstatuoti, kad Pravieniškių PN-AK administracija reagavo į pareiškėjo skundus ir į juos atsakydavo. Tai patvirtina į bylą pateikti jo skundai ir atsakovo atstovo atsakymai ( b.l. 73-80).
Vis dėlto, teismui nekyla abejonių, kad dėl per mažo gyvenamųjų patalpų ploto bei negalėjimo pasinaudoti dušu bendrabučio patalpose pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, išgyvenimų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, t. y. pareiškėjas patyrė neturtinę (moralinę) žalą. LVAT praktikoje yra konstatuota, kad asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (LVAT administracinė byla Nr. A143-1966/2008; administracinė byla Nr. A 502-734/2009, administracinė byla Nr. A525-1181/2010), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau- EŽTT) praktikoje (EŽTT 2008-11-28 sprendimas byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Tačiau byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, Konvencijos 3 straipsnio nuostatas pažeidžiančiomis sąlygomis. EŽTT savo praktikoje (žr., 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršić prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13) paaiškino ir apibendrino pagrindinius principus dėl kalinimo įstaigų perpildymo, t. y. kad pagal Konvencijos 3 straipsnį nėra įmanoma nustatyti galutinai ir visiems laikams konkretų kvadratinių metrų skaičių, kuris turėtų būti skiriamas kalinamam asmeniui tam, kad būtų laikomasi Konvencijos, tačiau nėra jokių pagrindų nesilaikyti svarbiausiose bylose suformuoto aiškinimo, jog 3 kv. m. daugiavietėse kamerose yra minimalus standartas, taikomas vertinant Konvencijos 3 straipsnio galimą pažeidimą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui teko ne mažiau, o didžiąją ginčo laikotarpio dalį žymiai daugiau nei 3 kv. m. ploto, be to, nėra duomenų, kad pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos, taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui būtų pablogėjusi sveikata ar atsiradę kitų sunkaus masto neigiamų pasekmių būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis.
Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas nenustatytas, tačiau teismas konstatuoja, kad valstybė pagal nacionalinę teisę 8 paras neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalios gyvenamojo ploto normos, o tai CK 6.271 straipsnio prasme reiškia, kad neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to pareiškėjui CK 6.250 straipsnio prasme kilo atitinkamos neigiamos pasekmės.
Nagrinėjamoje byloje pareiškėjui laikotarpiu nuo 2018 m. lapkričio 13 d. iki 2018 m. lapkričio 21 d. (viso 8 paras) trūko nuo 0,01 kv. m. ploto bendrabučio tipo patalpose bei neužtikrinta teisė išsimaudyti po dušu. Teismas vertina, jog toks mažas ploto trūkumas objektyviai negalėjo būti juntamas tiek, kad galėtų sukelti pareiškėjui dideles kančias, depresiją, ar kitus sunkius išgyvenimus. Be to, nustatytas pažeidimas dėl negalėjimo pasinaudoti dušu buvo vienkartinio pobūdžio.
Įvertinus pažeidimų trukmę ir pobūdį, nesant įrodymų apie tai, kad atsakovės atstovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis, taip pat nesant duomenų, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu dėl gyvenamojo ploto trūkumo buvo kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją, ar kad dėl to jam būtų atsiradę kokie nors negrįžtami sveikatos sutrikimai, atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, padarytos neturtinės žalos dydis įvertinamas 50 Eur ir ši suma priteistina iš atsakovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktais, teismas
nusprendžia:
Skundą patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui L. Č. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 50 Eur (penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo.
Dėl kitos reikalavimo dalies skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.