- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-11-14
- Bylos Nr.
- I-4670-554/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- A.K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 20.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 20.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 37.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A.K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2018 m. gegužės 21 d. skundu (ir vėlesniu skundo papildymu) kreipėsi į administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų, 11 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui už laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 20 d.
Atsiliepimas
Pareiškėjas skunde (b. l. 3) ir atsikirtime į atsakovo atsiliepimą (b. l. 25) nurodė, kad atlikinėjant bausmę Alytaus pataisos namuose (toliau – Alytaus PN) nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 20 d. jam nebuvo suteikiamos higienos priemonės: dantų pasta, dantų šepetukas, skutimosi peiliukai. Dėl higienos priemonių nesuteikimo pareiškėjas buvo verčiamas nesilaikyti higienos, tai kėlė didelius išgyvenimus, psichologines kančias, buvo žeminamas pareiškėjo orumas. Pareiškėjas ne kartą žodžiu kreipėsi į pataisos namų administraciją, kad būtų suteiktos higienos priemonės. Administracija pareiškėjui atsakydavo, kad jo statusas – nuteistasis, todėl higienos priemonės nepriklauso. Toks teisinis statusas diskriminuoja, kadangi suimtiesiems tuo laikotarpiu higienos priemonės buvo skiriamos kas mėnesį, todėl pareiškėjas jautėsi diskriminuojamas. Dėl higienos priemonių nesuteikimo pareiškėjas negalėjo valytis dantų, pradėjo gesti dantys, turėjo kreiptis į odontologą, teko kęsti didelius psichologinius bei dvasinius išgyvenimus.
Atsakovas teismo prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b. l. 7-10) nurodė, kad vadovaujantis LR teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 „Dėl arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekančių nuteistųjų, suimtųjų ir vaikų, esančių pataisos namų vaikų namuose, materialinio buitinio aprūpinimo normų patvirtinimo“ patvirtintų „Vyrų ir moterų, laikomų tardymo izoliatoriuje ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę ir laisvės atėmimo bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose“ per mėnesį išduodama tualetinio muilo 100 g, skalbiamojo muilo 200 g, tualetinio popieriaus 1 rulonas. Šis teisės aktas nenumatė dantų pastos, dantų šepetuko ir skutimosi peiliukų nuteistiesiems. Vadovaujantis 2016 m. balandžio 20 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1R-132, įsigaliojusiu 2017 m. sausio 1 d., „Dėl Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ per vieną mėnesį išduodamas 1 vnt. dantų šepetėlis, kas du mėnesius išduodama 75 ml dantų pastos ir per vieną mėnesį išduodami 4 vnt. skutimosi peiliukų.
2017 metų sausio, vasario, kovo, gegužės, rugpjūčio, lapkričio, 2018 metų sausio, vasario ir balandžio mėnesiais pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės, kadangi vadovaujantis 2017 m. sausio 27 d. Alytaus PN direktoriaus įsakymo Nr. 1-24, 7 punktu pareiškėjas buvo laikomas mokiu, nes sąskaitoje turėjo daugiau nei 0,5 bazinės išmokos dydžio sumos. Pareiškėjui kas mėnesį buvo mokamos piniginės išmokos iš Socialinės paramos fondo lėšų, taip pat gaudavo pinigines perlaidas į asmeninę sąskaitą iš kitų asmenų, esančių laisvėje, todėl turėjo galimybę įstaigoje esančioje nuteistųjų parduotuvėje nusipirkti būtiniausių higienos priemonių. Pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės metu buvo suteiktos odontologo paslaugos. Pareiškėjas savo skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariama neteisėto veikimo ar neveikimo ir kilusių pasekmių. Pareiškėjas skunde nenurodo, kuo grindžiamas žalos dydis ir kaip yra konkrečiai paskaičiuotas.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 20 d.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad Alytaus PN ginčo laikotarpiu neaprūpino pareiškėjo higienos priemonėmis: dantų šepetėliu, dantų pasta bei skustuvais.
Nuo 2017 m. sausio 1 d. laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio aprūpinimo tvarka įtvirtinta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2016-04-20 įsakymu Nr. 1R-132 patvirtintame Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos apraše (toliau – Aprašas), kurio 4 punkte nustatyta, kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas: (rankšluostis, tualetinis popierius (1 ritinėlis), tualetinis muilas (100 g), dantų pasta (75 ml), dantų šepetėlis ir dezodorantas arba antiperspirantas (75 ml)), o jei nuteistasis su savimi turi ne visas šiame punkte nurodytas higienos priemones, išduodamos tik tos higienos priemonės, kurių suimtasis (nuteistasis) neturi. Tačiau vėliau higienos reikmenys suimtiesiems (nuteistiesiems) išduodami tik esant aprašo 5 punkte nustatytoms sąlygoms, t. y. tik nemokiems suimtiesiems (nuteistiesiems) bei esant jų rašytiniam prašymui.
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas į Alytaus PN atvyko 2016 m. spalio 18 d. (b. l. 11), todėl, nagrinėjamu atveju, vertinant laikotarpį nuo 2017 m. sausio 1 d. iki 2018 m. gegužės 20 d., nėra aktuali Aprašo nuostata, numatanti kad pirmą kartą į laisvės atėmimo vietą atvykusiam suimtajam (nuteistajam), kuris su savimi neturi jokių higienos priemonių, iš karto išduodamas nemokamas higienos reikmenų paketas. Taigi, vadovaujantis Aprašo nuostatomis, vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjui higienos reikmenys turėjo būti išduoti tik esant pareiškėjo rašytiniam prašymui ir pareiškėjui atitinkant nemokaus asmens sąvoką.
Remiantis Aprašo 13 punktu, nuteistasis laikomas nemokiu, kai per mėnesį iki prašymo jį aprūpinti drabužiais, avalyne ir (ar) higienos reikmenimis pateikimo laisvės atėmimo vietos administracijai dienos savo asmeninėje sąskaitoje turėjo ir (ar) išleido ne daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos (nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 924 atvirtintas 38 Eur bazinės socialinės išmokos dydis, taigi 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio yra 19 Eur) dydžio pinigų sumą. Tais atvejais, kai suimtasis (nuteistasis) šiame punkte nurodytu laikotarpiu asmeninėje sąskaitoje turimas lėšas naudojo tabako gaminiams ir (ar) reikmenims įsigyti, jis nelaikomas nemokiu. Analogiška nuostata yra įtvirtinta Alytaus pataisos namų direktoriaus 2017 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 1-24 patvirtinto Alytaus pataisos namuose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo 7 punkte (b. l. 20-22).
Pareiškėjo argumentus, jog visą vertinamąjį laikotarpį pareiškėjas nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis: dantų šepetukais, dantų pasta, skutimosi peiliukais paneigia atsakovo atstovo į bylą pateiktą Nuteistojo aprūpinimo higienos reikmenimis kortelė Nr. 15537, iš kurios matyti, jog pareiškėjas higienos priemonėmis buvo aprūpintas 2017 m. balandžio, birželio, liepos, rugsėjo, spalio, gruodžio mėnesiais, taip pat 2018 m. kovo mėnesį. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, jog 2017 m. sausio, vasario, kovo, gegužės, rugpjūčio, lapkričio, 2018 m. sausio, vasario, balandžio mėnesiais pareiškėjui nebuvo išduotos higienos priemonės, kadangi pareiškėjas buvo laikomas mokiu. Iš byloje pateikto Nuteistųjų pinigų apskaitos žiniaraščio matyti, kad pareiškėjas mėnesiais, kuriais nebuvo aprūpintas higienos priemonėmis (išskyrus 2018 m. sausio, vasario ir gegužės mėnesius), turėjo ir išleido mažesnes nei 19 Eur pinigų sumas, todėl nėra pagrindo jį laikyti mokiu. Tačiau nagrinėjamu atveju aktuali ir kita Apraše numatyta sąlyga, kuri yra būtina, jog nuteistajam būtų suteiktos higienos priemonės – rašytinis nuteistojo prašymas. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjas 2017 m. sausio, vasario, kovo, gegužės, rugpjūčio, lapkričio, 2018 m. balandžio mėnesiais raštu kreipėsi į pataisos namų administraciją dėl higienos priemonių (dantų šepetėlio, dantų pastos, skustuvų) išdavimo, o pastarasis tokį prašymą būtų atsisakęs patenkinti. Pats pareiškėjas skunde nenurodo, jog teikė rašytinius prašymus dėl higienos priemonių išdavimo, o teigia, jog ne kartą žodžiu kreipdavosi į pataisos namų administraciją, kad jam būtų suteiktos higienos priemonės: skutimosi peiliukai, dantų pasta, dantų šepetukas, o administracija pareiškėjui atsakydavo, jog jo statusas nuteistasis, todėl jam higienos priemonės nepriklauso (b. l. 3). Pareiškėjo argumentai, jog jis buvo diskriminuojamas kaip nuteistasis šiuo atveju nepagrįsti, nes nuo 2017 m. sausio 1 d. galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad tiek nuteistiesiems, tiek ir suimtiesiems galioja tos pačios garantijos - be kitų higienos reikmenų išduodama ir dantų pasta, dantų šepetėlis bei skutimosi peiliukai.
Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes bei galiojantį teisinį reglamentavimą, atsakovo atstovo Alytaus PN neteisėti veiksmai nekonstatuotini. Nenustačius Alytaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo), nebelieka būtinybės papildomai pasisakyti apie neturtinės žalos buvimo faktą (pasekmes kilusias pareiškėjo emocinei būklei) bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų pareigūnų veiksmų ir atsiradusios neturtinės žalos. Kadangi nustatytų aplinkybių pagrindu atsakovo atstovo viešoji atsakomybė negalima, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 15 str. 1 d., 21 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo A.K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.