- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-19
- Bylos Nr.
- 1S-69-319/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rimas Švirinas
- Nuteistasis
- Ž. S.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Rimas Švirinas išnagrinėjęs nuteistojo Ž. S. skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014-12-10 nutarties, kuria atsisakyta tvirtinti Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 2-jame sektoriuje Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) nutarimą Nr. 93-801, dėl Ž. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ž. S., a.k. (duomenys neskelbtini) Panevėžio apygardos teismo 2011-10-13 nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 135 str. 2 d. 8 p., 5 m. laisvės atėmimo bausme. Lietuvos apeliacinio teismo 2012-01-20 nuosprendžiu paskirta 4 m. laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 2 p., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2011-04-04 nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 m. laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia: 2012-02-06, pabaiga: 2016-02-06.
Atsiliepimas
2014-11-04 Komisijos priimtu nutarimu nutarta taikyti nuteistajam Ž. S. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau BVK) 157 straipsnio 2 dalies sąlygas. Prokuroras savo atsiliepime Komisijos nutarimui pritaria.
Skundžiama nutartimi teismas atsisakė patvirtinti Komisijos nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam Ž. S., kadangi surinkti duomenys neleidžia daryti išvados, jog, būdamas laisvėje, nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis prašo teismo nutartį panaikinti ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodo, kad jis atitinka visus lygtiniam paleidimui keliamus reikalavimus, prašo atsižvelgti į svarbią aplinkybę, kad prokuroras pritaria jo lygtiniam paleidimui bet teismas nutarimo netvirtino, nes jis atlikęs per mažą bausmės dalį, dėl jo asmenybės, kriminogeninių veiksnių. Skunde teigia, kad pataisos namų administracija darbo jam nesuteikė, nors jis pateikė prašymą dėl įdarbinimo. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis jauno amžiaus, baigė 12 klasių, laisvėje ruošiasi gyventi pas močiutę, o ne senoje aplinkoje, kur jo elgesį įtakojo netinkami draugai. Nuteistojo įsitikinimu, lygtinio paleidimo komisija yra kompetentinga daryti išvadas dėl nuteistojo paleidimo galimumo, be to, ir prokuroras padarė išvadą, kad jis gali būti paleistas lygtinai, ir jeigu neatsižvelgiama į jų nuomonę, tai kam tuomet reikalinga lytinio paleidimo Komisija ir Probacijos įstatymas.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo Ž. S. skundas yra nepagrįstas, todėl atmetamas.
Lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos galima taikyti asmenims, atliekantiems laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.
Bausmės atlikimo metu nuteistasis skatintas 1 kartą, galiojančių nuobaudų neturi, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką 3 kartus pažeidė nustatytą tvarką, 1 kartą baustas drausmine tvarka, kas charakterizuoja nuteistąjį neigiamai ir neduoda pagrindo teigti, kad bausmę jis atliko nepriekaištingai. Pataisos įstaigoje nuteistasis mokėsi, įgijo vidurinį išsilavinimą, siekia įgyti specialybę, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose, socialinius ryšius su artimaisiais palaiko. Jo nusikalstamo elgesio rizika įvertina kaip žema – pagal „OASys“ metodiką vertinimo rezultatas yra 35 balai. Pagrindiniai pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys veiksniai įvardijami ankstesni teistumai, negebėjimas apgalvoti savo veiksmų pasekmes, galimos alkoholio vartojimo problemos, konkrečių darbinės veikos planų neturėjimas ir finansiniai įsipareigojimai.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad skundo argumentai dėl skundžiamoje nutartyje nepagrįstai netenkinto komisijos nutarimo, yra neteisingi. Iš pateiktos medžiagos dėl lygtinio paleidimo matyti, kad Komisija vertino tuos pačius duomenis, kurie buvo pateikti ir apylinkės teismui, tačiau pagal įstatymo nuostatas Komisijos nutarimas privalo būti apylinkės teismo patvirtintas, kas suponuoja išvadą, jog teismas patikrina Komisijos nutarimo pagrįstumą ir sprendžia, ar jos išvadose pateikta medžiaga įvertinta tinkamai ir yra pagrindas jį tvirtinti. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, jog Komisijos nutarimas surašytas nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, tačiau padarė išvadą, jog jame įvertinti ne visi lygtinį paleidimą lemiantys veiksniais ir su tokia išvada aukštesnysis teismas pilnai sutinka.
Iš tiesų, Komisijos nutarime nebuvo aptarta aplinkybių visuma, o daugiausia dėmesio buvo kreipiama į formalias įstatyme numatytas lygtinio paleidimo sąlygas: nuteistojo elgesį pataisos namuose, į tai, kad įvykdė individualiame reabilitacijos plane numatytas priemones, į nustatytą žemą pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos rezultatą. Sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, teismas privalo vertinti ir analizuoti ne tik nuteistojo įvykdytas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas, jo elgesį bausmės atlikimo metu, tačiau įvertinti nuteistojo asmenybę, padarytos veikos pavojingumą bei pobūdį, paskirtos ir atliktos bausmės santykį, atsižvelgti į bausmės paskirtį (BK 41 str., BVK 8 str. 1 d.).
Ž. S. bausmę atlieka už kelis tyčinius nusikaltimus, tame tarpe ir už labai sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, praeityje jis teistas du kartus, jam buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau jis ir vėl padarė tyčinį, labai sunkų nusikaltimą, kas rodo, kad iš ankstesnių teistumų nepasimokė, toliau darė tyčinius nusikaltimus, kas apibūdina nuteistąjį neigiamai, kaip pavojingą visuomenei asmenį.
Aukštesnysis teismas pažymi, kad teisingumo principo užtikrinimas aktualus ne tik skiriant bausmę, bet ir viso jos vykdymo laikotarpiu, todėl tai, kad teismas, spręsdamas dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, aplinkybių visumoje vertino ir paskirtos bei neatliktos bausmės dalies santykį, nelaikytina teisės normų, tiesiogiai nesusijusių su lygtiniu paleidimu, taikymo pažeidimu.
Apygardos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas, netvirtindamas komisijos nutarimo, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad įvertintos aplinkybės: padaryto nusikaltimo sunkumas, jo pobūdis, nuteistojo asmenybės ypatumai, nesudaro pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis Ž. S. laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals. Paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, nebūtų įgyvendinta bausmės paskirtis, būtų pažeisti bausmės individualizavimo ir teisingumo principai, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį skundo motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo Ž. S. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį.
Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.