- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-20
- Bylos Nr.
- 2S-2033-640/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-07992-2012-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Ieškovas
- J. E.
- Atsakovas
- V. E.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės J. E. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės J. E. ieškinį atsakovui V. E. dėl santuokos nutraukimo esant atsakovo kaltei, neturtinės žalos priteisimo ir kitų reikalavimų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė J. E. teismui pateikė ieškinį prašydama nutraukti santuoką tarp šalių, priteisti žalą ir įpareigoti atsakovą pateikti informaciją.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-07-04 nutartimi (b.l. 13) ieškovės J. E. ieškinį laikė nepaduotu ir jį kartu su priedais grąžino ieškovei. Nurodė, kad ieškovė per nustatytą terminą nepašalino 2012-06-11 nutartimi nustatytų trūkumų. Taip pat nurodė, kad Ieškovė privalėjo pati arba jos atstovė advokatė I. N. rinkti įrodymus, o ne perkelti šią naštą didelį darbo krūvį turinčiam teismui, o taip pat reikalauti, kad ieškinyje išdėstytas aplinkybes patvirtintų atsakovas (CPK 135 str. 1 d. 3 p.). Tuo atveju, jeigu būtų atsisakyta ieškovei ar jos atstovei išduoti įrodymus, teismas pasiūlė padėti juos surinkti, išduodamas liudijimus gauti rašytinius įrodymus, kad būtų teisingai išspręsta byla. Nei ieškovė, nei jos atstovė liudijimų gauti nepanoro.
Šalies argumentai
Ieškovė J. E. atskiruoju skundu (b.l. 16-17) prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012-07-04 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškinį priimti. Nurodo, kad teismui pateiktas ieškinys atitiko CPK 111 ir 135 str. Taip pat nurodo, kad teismo 2012-06-11 nutartyje išdėstyti teiginiai apie šalių ir atstovų pareigą rinkti įrodymus nėra ir negali būti laikomas ieškinio trūkumas, nes : 1) šis teiginys nebuvo aiškus, kadangi iš jo buvo galima suprasti, jog teismas aiškina šalims jų teises ir pareigas bylos nagrinėjimo metu, o ne nurodo konkrečius ieškinio trūkumus; 2) tik iš 2012-07-04 nutarties tapo aišku, kad 2012-06-11 nutartyje norėta pasakyti, jog ieškovė turi rinkti įrodymus, o jų negavusi, jau ieškinio pateikimo momentu reikšti teismui prašymą dėl įrodymų rinkimo. Nurodo, kad įstatymas aiškiai nustato, kad įrodymų teismui teikimas nesibaigia ieškinio pateikimu ir jų kiekis ar prašymai dėl jų rinkimo nebūtinai turi būti teikiami tik su ieškiniu. Taip pat nurodė, kad ieškinyje yra nurodyta, kad atsakovui vengiant prašomus duomenis pateikti, bus prašoma išduoti liudijimą šiuos įrodymus gauti, tačiau teismas į tai neatsižvelgė.
Atsakovas V. E. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teismas iš esmės sutinka su apeliantės skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su apeliantės reikalavimų turiniu. Ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t.y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą (gali būti dalyvaujančiu byloje asmeniu, turi atitinkamus įgalinimus, jeigu kreipiasi į teismą kito asmens vardu.) ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 str.), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 str.), būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Tik tuomet, kai teismas nustato, jog pateiktas ieškinys neatitina jam keliamų formos ar turinio reikalavimų, jis nutartimi paskiria terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 str. 2 d., 138 str.). Teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principas, be kita ko, reiškia, kad teismas, nustatydamas procesinio dokumento trūkumus ir nurodydamas terminą jiems pašalinti, turėtų suprantamai išaiškinti į teismą besikreipiančiam asmeniui, kokie konkretūs trūkumai trukdo ieškinį priimti ir kaip juos reikėtų taisyti. Teismas nutartyje dėl ieškinio trūkumų turėtų išvardyti šalintinus trūkumus ir nurodyti jų šalinimo būdus.
Iš pateikto ieškinio matyti, kad ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nutraukti santuoką tarp šalių, priteisti neturtinę žalą iš atsakovo ir įpareigoti atsakovą pateikti informaciją. Iš 2012-06-11 pateiktos pirmosios instancijos teismo nustatytų ieškinio trūkumų formuluotės matyti, kad pirmosios instancijos teismas ieškovė įpareigojo tik pateikti santuokos liudijimo vertimą į lietuvių kalbą. Tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad ieškovė santuokos liudijimą išverstą į lietuvių kalbą teismui pateikė kartu su ieškiniu, taip pat papildomai jį teikė 2012-06-15 (b.l. 12). Daugiau trūkumų nutartyje nebuvo nurodyta. Teismas 2012-06-11 nutartimi taip pat išaiškino ieškovei pareigą rinkti įrodymus. Tačiau kaip matyti iš 2012-07-04 nutarties, nors ieškovė teismui ir pateikė reikalautą santuokos liudijimo vertimą, teismas trūkumu laikė ir tai, kad byloje trūko tam tikrų dokumentų, o ieškovė ir jos atstovė teismo liudijimų šiems dokumentams gauti nepanoro, nors aiškiai neįvardino, kokių veiksmų ieškovė turi imtis šiam trūkumui pašalinti.
Kaip matyti iš paties ieškinio turinio, prie kiekvieno aptariamo dalintino turto yra formuluojamas prašymas dėl liudijimo išdavimo duomenims gauti, todėl nesuprantamas pirmosios instancijos teismo motyvas, jog ieškovė nepanoro gauti liudijimo. Kaip pažymima teismų praktikoje, išimtiniais atvejais pakartotinis ieškinio trūkumų šalinimas yra galimas: jeigu paduodantis ieškinį asmuo nesuprato arba netinkamai suprato teismo nutartyje išdėstytus nurodymus dėl ieškinio trūkumų pašalinimo, ypač kai tai nutartyje dėl ieškinio trūkumų šalinimo konkrečiai nenurodyti trūkumai, teismas turi teisę pakartotinai nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir nurodyti, kokie konkretūs ieškinio trūkumai taisytini. Teisinis reguliavimas nenumato galimybės teismui laikyti ieškinį nepaduotu dėl ieškinio trūkumo, kurio jis nebuvo nurodęs pašalinti. Kitaip tariant, trūkumų šalinimo instituto normos leidžia laikyti ieškinį nepaduotu tik tuo atveju, kai nepašalinti teismo nutartimi konstatuoti trūkumai (CPK 115 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnis).
Nurodytais motyvais teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, šioje procesinėje stadijoje neturėjo teisinių prielaidų konstatuoti, kad ieškovė nepašalino ieškinio trūkumų ir tuo pagrindu atsisakyti jį priimti. Vadovaujantis aukščiau išdėstytu, skundžiama nutartis naikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 329 str. 1 d., 338 str.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.