Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2024-07-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1966-836/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2024-07-08
Bylos Nr.
1-1966-836/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-19094-2023-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
A. Z.
Nukentėjusysis
J. O.
Advokatai
Antanas Jarašius, Vidas Adomaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1966-836/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19094-2023-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.1; 1.2.4.4.1; 1.2.4.6.1; 2.1.10.1; 2.1.14.1; 2.1.14.2; 2.1.15.3.2; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. liepos 8 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei,dalyvaujant prokurorui Arvydui Bernotavičiui,kaltinamajam A. Z., jo gynėjui advokatui Antanui Jarašiui,nukentėjusiajai J. O., jos atstovui advokatui Vidui Adomaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. Z., (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Žemesnės instancijos teismas

2023 m. gegužės 20 d. apie 20.15 val., A. Z. prie (duomenys neskelbtini)., konflikto metu tyčia vieną kartą medinės lentos galu smūgiavo J. O. į kairės kojos šlaunį, vieną kartą lenta sudavė J. O. per dešinės rankos plaštaką, užstojusiai I. O., šiais veiksmais padarė nukentėjusiajai odos nubrozdinimą dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą kairės šlaunies viduriniame trečdalyje, tuo sukėlė J. O. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, bei vieną kartą medinės lentos galu smūgiavo I. O. į kairės kojos kelį, bei metė į I. O. kibirą su skysčiu, pataikė jam į krūtinę, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam kairio blauzdikaulio lateralinio krumplio atraminės dalies intrasąnarinį lūžį, muštinę žaizdą kairiame kelyje, tuo sukėlė I. O. fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą.

Kaltinamasis A. Z. kaltu neprisipažino. Nurodė, kad 2023 m. gegužės 20 d. nuvyko su sūnumi pas tėvus, žinodamas, kad prie tvoros yra nuvytę augalai, nes buvo chemiškai pažeisti. Anksčiau policijos pareigūnai buvo patarę uždengti tarpą tarp tvoros ir žemės, pro kurį galimai chemiškai pažeidžiami augalai, todėl nuvažiavęs pas tėvus iš palėpės nusimetė lentas, kad užsitvertų. Kaimynas I. O. viską matė. Atsinešė vieną lentą ir įrėmęs į tvoros, kuri skiria juos nuo gatvės, kampą, nuėjo pasiimti įrankių. Lenta buvo 5 m ilgio. Grįžęs rado lentą įmestą į kiemą. I. O. nieko nesakė, o šis atsirėmęs su šypsenėle veide stebėjo, ką jis daro. Sukalė kuoliukus, kad galėtų įtvirtinti lentą. Kažkuriuo metu atėjo nukentėjusioji. Toliau dirbo, įkišo lentą tarp tvoros strypelių. Kaimynai tą lentą čiupo ir pradėjo traukti į save. Suprato, kad jie vėl nori paimti tą lentą ir permesti į kiemą. Bandė tai sustabdyti, neleisti, bet nepavyko, nes jie buvo dviese. Tada užlipo ant lentos, kad būtų daugiau jėgos, o jie iš kito galo prie tvoros bandė tą lentą perimti. Galų gale jie tą lentą perėmė ir vėl numetė į kiemą. Kaimynai plūdosi negražiais žodžiais, o jis jiems nieko nesakė, toliau dirbo. Kaimynas I. mėtė į jį žemės grumstus, akmenis. Nukentėjusioji nieko nesakė savo vyrui, jo nestabdė. Toliau tiksliai nepamena ką darė, grįžo prie kitų lentų, ar prie tos pačios lentos. Pasakė tėčiui, kad šis perduotų mamai, jog ji kviestų policiją. Taip pat norėjo įsitikinti, kad sūnus yra kambaryje ir nematys įvykio. Lenta numesta buvo mažiausiai tris kartus. Paskui tą lentą padėjo toliau nuo gatvės tvoros, kad jie nepasiektų fiziškai. Tvora nuo gatvės yra apie 70 cm aukščio. Lentą nuo tvoros buvo atitraukęs apie 1 m atstumu, kad jie nepasiektų. Jie vis tiek, persisvėrę per tvorą, tą lentą sugriebė ir pradėjo tempti abu į save. Vėl bandė lentą perimti, vėl rankomis laikė, vėl kojomis buvo prispaudęs. Kažkuriuo momentu lenta išsprūdo ir kaimynai tą lentą perėmę nusviedė į jų kiemą. Nusviesta lenta buvo apie 1 m nuo gatvės tvoros ir apie 2 m nuo kaimynų tvoros. Lenta buvo apie 5 m ilgio, tai ją reikėjo išsitraukti į gatvę, kad nusviestų. Jis prie tos lentos nebegrįžo ir dirbo su kitomis lentomis, kurios buvo apie 5 m nuo gatvės. Visą laiką kaimynai tai nueidavo, tai pareidavo, reiškė pretenzijas, bet jis su jais nieko nekalbėjo. Kaimynai reiškė pretenzijas, kad riboženklis yra ištrauktas, pavogtas, aiškino, kad jis yra vagis, sakė necenzūrinius žodžius, vadino kitais įžeidžiančiais žodžiais. Toliau tęsėsi nukentėjusiosios grasinimai, sakė savo vyrui pakviesti savo giminę, kad su juo susitvarkytų. Nukentėjusiesiems su lenta nesmūgiavo, jie patys traukė lentą į save ir traukdami pro siaurą tarpą galėjo vienas kitą sužeisti. Nukentėjusioji galėjo pati ranką susižaloti traukdama lentą, nes tame tarpe yra visokių vielų, metalų. Be to, kai buvo užlipęs ant lentos, svoris galėjo savo daryti. Jis jokių smūgių nesudavė nei su lenta, nei su „bruseliu“ ar kažkuo panašiai. I. O., mėtydamas į jį žemes, bandė paliesti, suduoti ranka, ir vieną kartą pataikė į nugarinę galvos dalį. Jam įsijungė savisaugos instinktas, todėl nuėjo į kiemą, prisipylė 5 l kibirėlį vandens, atsinešęs pasistatė prie augalų, ir kai I. vėl bandė jį paliesti, jis paėmė kibirėlį, užsimojo ir išpylė vandenį link I.. Mano, kažkiek vandens pateko ant pastarojo. Per pirmą kartą visas vanduo neišsipylė, todėl pylė dar kartą, bet nepatogiai užsimojo, kibirėlis išsprūdo iš rankų ir nukrito link nukentėjusiųjų. Galėjo kibirėliu pataikyti į I., bet kibirėlis buvo pustuštis. Kažkiek laiko jie pasimuistė, pasvarstė ką daryti ir permetė kibirėlį atgal. Po kibirėlio numetimo nebuvo matyti, kad I. šlubuoja. Jis taip pasielgė, nes I. 2020 m. rudenį buvo jį irgi apipylęs vandeniu. Konfliktai su kaimynais tęsiasi jau 6 metus, o jis jaučia pareigą ginti savo teritoriją. Tą dieną konfliktas vyko su pauzėmis, bet tęsėsi apie 30 min. Lentos tampymo metu juos skyrė tvora apie 70 cm aukščio, kaimynai buvo gatvės pusėje, o jis savo kieme. Nežino, kodėl nukentėjusieji jį apkaltino sužalojimu. Konfliktai su kaimynais tęsiasi jau daug metų ir visą laiką jie neetiškai elgiasi, naudoja fizinius veiksmus jo mamos, tėvo ir jo paties atžvilgiu. J. O. yra metusi į jo tėvus akmenį, o I. yra metęs akmenį į jį, be to, prieš kelis metus J. O. bandė jį sužaloti prie malkinės. Jie nori augalų problemas išspręsti pagal savo supratimą, mano, kad jų teisė yra absoliuti, savivaliauja. J. O. kreipėsi į institucijas dėl augalų ir jis pagal įgaliojimą atstovauja tėvus institucijose. Policijos pareigūnai po iškvietimo atvažiavo po kokių 2 valandų. Pirmą kartą buvo atvykęs pareigūnas M. su jauna policininke, bet jie nieko nerašė, iškvietė kitus pareigūnus. Kai policijos pareigūnai išvažiavo, jis taip pat išvažiavo namo. Antras policijos ekipažas atvažiavo jau naktį, jie viską išklausė, pokalbis nukrypo į augalus, paskui jis perskaitė surašytą protokolą ir jame nebuvo užfiksuotas smūgis. Sakė, kad reikia papildyti protokolą, bet S. sakė, kad galės vėliau papildyti. Dėl gauto smūgio į galvą, kreipėsi į policiją, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, nes nebuvo rasta nusikaltimo sudėties. Nieko nepadarė, todėl ir dėl civilinio ieškinio nieko negali komentuoti.

Nukentėjusioji J. O. parodė, kad 2023 m. gegužės 20 d. apie 20 val., išgirdo garsus, lyg daužytų tvorą. Išėjusi pažiūrėti kas vyksta, prie tvoros, ant sklypų ribos sutiko savo vyrą I.. Pamatė, kad A. Z. kala į jų tvorą lentą. Jų tvora yra užtverta taip, kad yra 15 cm nuo sklypų ribos. Pasakė A. Z., kad baigtų darbus ir neleido tvirtinti užkardų. Lentą, kurią A. Z. bandė pritvirtinti, nusviedė į jų sklypą. Tvora nuo kaimynų yra aklina, o nuo gatvės pusės iš vertikalių elementų. Ji su vyru buvo gatvėje, o A. Z. buvo savo sklype ir sakė dingti, vadino ją šliundra. Ji su vyru nesitraukė ir tada A. Z. trenkė lenta jai į koją. Po smūgio skaudėjo. A. Z. mama tai matė, pastarajai ji pasakė raminti savo sūnų. Jos vyras pasakė kviesti policiją ir ji nuėjo į savo kiemą paskambinti policijai. Tada vėl grįžo prie sklypų ribos. Vyras buvo atsirėmęs į tvorą, o ranką padėjęs ant vamzdžio. A. Z. neleido vyrui laikyti rankos ant to stulpo ir vis puolė. A. Z. demonstratyviai dėjo lentą, paskui pamatė, kad jis norėjo ta lenta trenkti jos vyrui ir ji užstojo savo vyrą – užkišo ranką ir jai nubrozdino ranką. Paskui jos vyras norėjo paimti tą lentą, o A. Z. kirto ta lenta jos vyrui. Pamatė, kad jos vyrui nuo smūgio suskaudo ir jie jau ruošėsi eiti namo. Tada A. Z. persisvėrė per tvorą ir trenkė jos vyrui į krūtinę kibiru. Jos vyrui skaudėjo. Kibirą metė vienu kartu. Ji pasimetė, paėmė tą kibirą ir numetė į Z. kiemą. Parvedė vyrą namo, nes jis šlubavo, paguldė ir laukė policijos. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, nuėjo ir pasakė, kad sužalotas jos vyras. Paskui pareigūnai perskambino, paklausė, ar reikia medikų pagalbos, pasakė, kad nereikia. Atvykus pareigūnams, jie jai pasakė eiti namo, o paskui pas juos atėjo kai jau buvo prieblanda. Jos vyras parodė žaizdą, šlapius rūbus. Skystis, kuriuo A. Z. apipylė jos vyrą, buvo kažkoks riebus, kaip pamazgos. Pareigūnai juos apklausė ir išvažiavo. Buvo jau apie 2 val. nakties. Ryte nuvežė savo vyrą į ligoninę, nes jam buvo blogai, paskui jį slaugė 3 mėnesius, bet jis taip ir neatsistojo ant kojų ir mirė. Vežiojo vyrą pas traumatologą, jam buvo įdėtas įtvaras, lankėsi pas medikus dėl kraujo tyrimų, buvo ir reabilitacijoje. Konfliktas vyko prie Z. sklypo, ji su vyru buvo gatvės pusėje. A. Z. per tvorą sudavė lenta. Lentos galas buvo nupjautas kampu, smailus galas ir jis tuo galu jai įdūrė į šlaunį. Kai jos vyrui buvo suduotas smūgis, vyras stovėjo prie tvoros ir pasilenkė nutraukti lentą, o A. Z. sugriebė tą lentą ir dūrė jos vyrui. Po smūgio nuėjo paskambinti į policiją, o grįžusi matė, kaip A. Z. puolė ant jos vyro, bandė per tvoros viršų suduoti ir tada ji užkišo ranką, kurią ir nubrozdino. Palaiko savo civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Įvertino ir tai, kad slaugė savo vyrą, vežė pas gydytojus, dingo jos atostogos, matė kaip jos vyras kankinosi, prarado labai gerą žmogų. Pati gydėsi šlaunį, nes labai skaudėjo apie mėnesį, šlubuodavo, ant rankos, kur nubrozdino, buvo šašas. Po įvykio nedarbingumo neturėjo. Ji kreipėsi į institucijas dėl augalų veisimo tvarkos, nes kaimynų augalai auga, lipa ant jos tvoros, o nuo tvoros iki sklypo ribos yra palikta apie 15-20 cm tarpas. Anksčiau sklypus skyrė tinklinė tvora, bet kai ji pasistatė savo tvorą, jie savo tinklinę nusiėmė. Kaimynai nuolat juos kaltina dėl savo augalų sunykimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 punktu, pagarsinti nukentėjusiojo I. O. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Nukentėjusysis I. O. parodė, kad 2023 m. gegužės 20 d. apie 20.15 val. kaimynas A. Z. iš gretimo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), kažką pradėjo daryti prie jų kiemo tvoros. Tvora yra gana aukšta, todėl jis atėjo iš gatvės pusės pasižiūrėti, ką kaimynas daro prie jo tvoros. Jis kaimynui pasakė, kad pastarasis negadintų riboženklio, paliktų jo tvorą ramybėje ir negamintų jokių konstrukcijų ant jų sklypo. Tarp jo ir kaimyno kilo ginčas. Kilus ginčui, atėjo ir jo sutuoktinė J. O.. Kaimynas vadino pastarąją negražiais žodžiais. Ginčo metu įsikarščiavęs kaimynas A. Z. paėmė kieme gulėjusią apie 15 cm pločio, 2-3 m ilgio medinę lentą ir sudavė ja J. O. į koją. Jis liepė kaimynui liautis ir pasakė, kad sutuoktinė kviestų policiją. J. O. nuėjo kviesti policijos, o jis liko gatvėje prie kaimyno sklypo. Jis laukė ir stebėjo, ką darys A. Z.. Paskambinusi į policiją, sutuoktinė grįžo ir kaimynas vėl pradėjo rėkti, kad „vėl čia atėjai šliundra“ bei vėl pradėjo karščiuotis. Jis pamatė, kad prie jų tvoros guli lenta ir norėjo ją patraukti, tačiau A. Z. sugriebė lentą, išplėšė jam iš rankų ir lenta trenkė jam į koją. Po smūgio jis pajuto stiprų skausmą kairio kelio srityje. Jis sukosi eiti tolyn, kuomet kaimynas kieme paėmė kibirą su skysčiu, metė į jį ir pataikė į krūtinę. Dėl senyvo amžiaus, negalėjo išsisukti. Pataikius kibirui, juto fizinį skausmą. Po to jis nuėjo namo. Kitą dieną, nepraėjus skausmui, kreipėsi į Kėdainių ligoninės priėmimo skyrių (1 t., b. l. 57, 147-148).

Liudytoja G. V. Z. parodė, kad 2023 m. gegužės 20 d. atvažiavo sūnus, apžiūrėjo krūmus, paskui nešė lentą ir kuoliukus, kuriuos pasidėjo ant sklypo ribos. Po kurio laiko sūnus kažko dar nuėjo. Išgirdo triukšmą. Pažiūrėjo pro langą ir pamatė, kad O. stovi prie tvoros, o lenta guli gėlėse. Sūnus liepė savo vaikui eiti į namus. Ji tuo metu jau skambino į policiją. Sūnus toliau tvarkėsi prie tvoros, o O. ant jo rėkė. Matė, kaip jie tamposi, siekia lentą paimti. Sūnus toliau dirbo savo darbą. O. tempė lentą į save ir numetė. Sūnus paėmė iš gėlyno lentą ir padėjo į vietą. Tada O. tempė lentą į gatvę. Sūnus jai liepė uždaryti langą. Tada ji nuėjo į verandą ir viską girdėjo. Įvykiai vyko labai greitai. Matė, kaip O. tempė lentą į save, sūnus atsistojo ant tos lentos. Sūnų ir kaimynus skyrė tvora. O. per tvorą tempė į save lentą, sūnus atsistojo ant lentos, O. paleido lentą ir buvo smūgis. Sūnus atsirado prie tvoros ir pradėjo rankomis mojuoti. O. pradėjo ant sūnaus pilti žemes, žvyrą, šiukšles. Po to sūnus buvo purvinas. Matė, kad I. vis taikė smogti sūnui ir pataikė kartą į galvą. Sūnus atsitraukė nuo tvoros. I. rėkė, nutarė kviesti gimines ir atnešti vandens A. nuplauti. O. nuėjo namo, o sūnus nuėjo į kiemą ir atsinešė baltą kibirėlį, kurį pasistatė už gėlių. Atėjo O., vėl kilo triukšmas, rėkimas. Tada jos sūnus paėmė kibirėlį ir šliūkštelėjo į I. vandenį. Ne viskas išsipylė ir sūnus antru mostu pylė. Kibirėlis išsprūdo sūnui iš rankų, nukrito į gatvės pusę. O. permetė atgal kibirėlį. Jos sūnus neatliko jokių veiksmų, tik traukdavo lentą į save. Nematė, kad kibiras būtų atsitrenkęs į nukentėjusįjį. Į lauką išėjusi nebuvo, su policijos pareigūnais nebendravo. Po įvykio niekas nešlubavo ir niekas nesiskundė, su nukentėjusiaisiais nebendravo. Konfliktai su kaimynais tęsiasi nuo 2018 metų, kai pradėjo nykti augalai. Kaimynams pykčio nejaučia, neturi tam sveikatos.

Liudytojas V. Z. parodė, kad 2023 m. gegužės 20 d. įvykį matė, nes sūnus pasikvietė pažiūrėti, kaip kaimynė mėto lentas. Sūnus statė lentas, kad kaimynė negalėtų purkšti jų gėlių. Matė, kaip sūnus bandė uždėti lentą. Nukentėjusioji nuo gatvės pusės tris kartus paėmė lentą ir numetė. Kaimynė lentą paimdavo per tvoros tarpelį įkišdama ranką, ištraukdavo lentą ir numesdavo ant gėlių. Iš pradžių jis buvo kambaryje, paskui sūnus pasikvietė į lauką ir jis stovėjo už kokių 3-4 m. nuo įvykio vietos. Žmona įvykį matė pro langą. J. O. buvo su vyru. Girdėjo, kaip nukentėjusioji keikė jo sūnų. Sūnus nebuvo lenta užsimojęs. Jie tampė lentą – A. tempė lentą į save, o nukentėjusioji ištraukė lentą ir metė ant gėlių, tris kartus metė. Kaimynai kartu traukė lentą. Tada A. paėmė kibirėlį vandens ir apipylė nukentėjusįjį, nes O. apmėtė sūnų žemėmis, skalda, šiukšlėmis ir visaip keikė. Sūnus apipylė nukentėjusiosios vyrą, o kur tas kibirėlis dingo, nepamena. Jei neklysta, sūnus vandenį pylė per du kartus. O. už tvoros stovėjo apie tris valandas. Policiją iškvietė pati žmona, po to kai tampė tą lentą. Matė kaip I. trenkė sūnui į sprandą. Incidentas tęsiasi jau kelis metus.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais bei teisme ištirtais ir kitais įrodymais.

2023 m. gegužės 26 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemas aptvertas apie 50 cm aukščio metaline tvora, už kurios kiemo pusėje pasodinti krūmai. Namo Nr. (duomenys neskelbtini) kiemas aptvertas apie 180 cm aukščio skardine tvora. Nuo asfalto dangos iki namų kiemų tvorų yra apie 1,5 m žole apsėta juosta. Namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme apie 0,5 metro atstumu nuo namo Nr. (duomenys neskelbtini) tvoros guli apie 15 cm pločio ir apie 5 m ilgio medinė lenta. Kitų duomenų, reikšmingų nusikalstamos veikos tyrimui, apžiūros metu negauta (1 t., b. l. 69-74).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1036/2023 (02) nurodyta, kad J. O. konstatuotas odos nubrozdinimas dešinėje plaštakoje, poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, padaryti kietais bukais daiktais, dviem ar daugiau trauminiais poveikiais, galimai užduotyje (kaltinime) nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį skausmą (1 t., b. l. 117-118).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. pG 207/2024 (02) nurodyta, kad vertinat tai, jog J. O. konstatuoti sužalojimai yra dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, o poodinė kraujosruva kairės šlaunies viduriniame trečdalyje, mažai tikėtina, kad jie atsirado tampant lentą į save, o juo labiau (kaip nurodyta papildomoje užduotyje) tampant ją per tvorą (kurios aukštis nenurodytas). Labiausiai tikėtina, kad tai tiesioginiais trauminiais poveikiais, kurių jėgos skaitinės išraiškos nustatyti negalima, padaryti sužalojimai (1 t., b. l. 126-128).

Iš 2023 m. rugsėjo 29 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji J. O. prie savo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), tvoros ir prie Z. sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), parodė vietą, kur stovėjo I. O.. J. O. prie Z. sklypo nuo gatvės pusės parodė vietą, kur ji stovėjo, kuomet pastarajai A. Z. sudavė smūgį lenta į koją, o vėliau mediniu bruseliu į dešinę ranką. J. O. prie savo ir prie Z. sklypo ribos parodė tarpą, kur ji numetė nepritvirtintą lentą į Z. sklypo teritoriją. J. O. parodė, kaip A. Z., būdamas Z. kiemo teritorijoje, pasilenkęs medinę lenta smūgiavo I. O. į koją. J. O. Z. kiemo teritorijoje prie tvoros parodė vietą, kur buvo A. Z., kuomet smūgiavo medine lenta I. O.. J. O. parodė vietą Z. kiemo teritorijoje, kur buvo A. Z., kuomet jai smūgiavo medine lenta ir mediniu bruseliu. J. O. parodė kaip išlindęs, persisvėręs pro tvorą, A. Z. metė plastikinį kibirą su vandeniu į I. O. ir pataikė pastarajam į krūtinę. J. O. parodė vietą, kur stovėjo su I. O., kai A. Z. metė kibirą ir pataikė I. O. į krūtinę (1 t., b. l. 129-142).

Nukentėjusysis I. O. 2023 m. rugpjūčio 26 d. mirė (1 t., b. l. 144).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1035/2023 (02) nurodyta, kad I. O. konstatuotas kairio blauzdikaulio lateralinio krumplio atraminės dalies intrasąnarinis lūžis, muštinė žaizda kairiame kelyje, padaryti kietu buku daiktu, vienu ar daugiau trauminių poveikių, galimai užduotyje (kaltinime) bei tiriamojo nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Dėl kairio blauzdikaulio lateralinio krumplio atraminės dalies intrasąnarinio lūžio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kiekvienas sužalojimas sukelia didesnį ar mažesnį fizinį skausmą (1 t., b. l. 171-172).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. pG08/2024 (02) nurodyta, kad I. O. konstatuoti sužalojimai – muštinė žaizda kairiame kelyje, kairio blauzdikaulio lateralinio krumplio atraminės dalies intrasąnarinis lūžis – padaryti, labiausiai tikėtina, tiesioginio trauminio poveikio į kairio kelio sritį metu. Sužalojimai yra per žemai, kad galėtų būti padaryti tampant lentą į save, juo labiau per tvorą (kaip nurodyta papildomoje užduotyje). Kad išsivystytų tokio pobūdžio sužalojimai, lentą tampyti reiktų pasilenkus, lenta turėtų būti kelių lygyje, ir maža tikimybė, kad esant tokioje padėtyje išsprūdus lentai nukentėjęs sau pasidarytų konstatuotus sužalojimus, kadangi yra išvystoma per maža jėga (1 t., b. l. 178-180).

Iš 2023 m. rugsėjo 28 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad V. Z. savo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kieme parodė vietą, kur stovėjo, kai prie jų sklypo atėjo J. O. ir I. O. bei konfliktavo su A. Z.. V. Z. prie savo sklypo ir prie O. sklypo ribų parodė vietą, kur stovėjo I. O. ir J. O.. V. Z. savo sklype prie tvoros parodė vietą, kur dirbo jo sūnus A. Z., kur ant gėlių I. O. ir J. O. kelis kartus, ištraukę iš jų sklypo vidaus, metė lentą (2 t., b. l. 25-32).

Iš 2023 m. rugsėjo 28 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad G. V. Z. savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), parodė langus, pro kuriuos matė įvykį. G. V. Z. prie O. tvoros ir savo sklypo ribos parodė vietą, kur už jų tvoros nuo gatvės pusės stovėjo J. O. ir I. O., savo namų kieme parodė vietą, kur į gėles buvo įmesta lenta, kur stovėjo A. Z., kur A. Z. pastatė 5 litrų kibirėlį, kur buvo A. Z. kai pylė vandenį ant I. O. (2 t., b. l. 39-51).

Iš 2023 m. liepos 4 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. Z. pateikė: du 2023 m. gegužės 20 d. įvykio audio įrašus; naikinamų augalų ir įvykio aplinkos nuotraukas; dokumentus, susijusius su augalų naikinimu bei su ginčais dėl želdinių vietos ir pastatų ribų; dešimt 2018-2022 m. video įrašų nuorodų; trisdešimt tris nuotraukas, susijusias su augalų naikinimu sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 72-125).

Kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad išklausyti du 2023 m. gegužės 20 d. įvykio audio įrašai. Garso įrašai yra nekokybiški, trūkinėja, vietomis nieko nesigirdi. Įrašuose girdisi moters ir vyrų balsai, vienas iš jų kalba rusų kalba. Girdisi, kad vyksta ginčas dėl tvoros, sklypo ribos, pokalbio dalyviai tarpusavyje apsižodžiuoja. Vyras, kalbantis rusiškai, keikiasi (2 t., b. l. 126-127).

Įrodymų vertinimas, nusikalstamų veikų kvalifikavimo motyvai.

Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma yra įrodyta, kad A. Z. 2023 m. gegužės 20 d. apie 20.15 val., prie (duomenys neskelbtini)., konflikto metu tyčia vieną kartą medinės lentos galu smūgiavo J. O. į kairės kojos šlaunį, vieną kartą lenta sudavė J. O. per dešinės rankos plaštaką, užstojusiai I. O., šiais veiksmais padarė nukentėjusiajai odos nubrozdinimą dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą kairės šlaunies viduriniame trečdalyje, tuo sukėlė J. O. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą, bei vieną kartą medinės lentos galu smūgiavo I. O. į kairės kojos kelį, bei metė į I. O. kibirą su skysčiu, pataikė jam į krūtinę, šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam kairio blauzdikaulio lateralinio krumplio atraminės dalies intrasąnarinį lūžį, muštinę žaizdą kairiame kelyje, tuo sukėlė I. O. fizinį skausmą ir nesunkiai sutrikdė jo sveikatą

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Objektyviai nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu nežymų sveikatos sutrikdymą ar fizinį skausmą. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną: smogiant ranka, koja, kietu daiktu, stumiant ir pan. Nusikaltimas padaromas tik tyčia, tiesiogine arba netiesiogine. Tai reiškia, kad kaltininkas suvokia, jog mušdamas ar kitaip smurtaudamas gali sukelti fizinį skausmą, padaryti nežymų sveikatos sutrikdymą ir to siekia arba sąmoningai leidžia kilti tokiems padariniams.

BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. BK 138 straipsnyje numatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas gali būti padaromas tiesiogine ir netiesiogine tyčia, tai yra kaltininkas supranta, kad jo veika yra pavojinga kito žmogaus sveikatai, gali sukelti nesunkų sveikatos sutrikdymą ir arba nori tokių padarinių, arba, nors jų nenori bei nesiekia, bet sąmoningai leidžia jiems kilti.

Nors kaltinamasis kaltu smurtavęs nukentėjusiųjų atžvilgiu neprisipažino, jo kaltė pagal jam pareikštą kaltinimą visiškai įrodyta byloje surinktų ir išnagrinėtų įrodymų visuma.

Nukentėjusioji J. O. tvirtino, kad A. Z. medine lenta sudavė jai į kairės pusės šlaunį, po to, ketino lenta trenkti I. O., o jai užstojus sutuoktinį, A. Z. smūgiavo ir pataikė jai į dešinės rankos plaštaką, o lenta trenkė I. O. į koją, vėliau A. Z. metė į I. O. kibirą su vandeniu ir pataikė pastarajam į krūtinę.

Nukentėjusysis I. O. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ginčo metu įsikarščiavęs A. Z. medine lenta sudavė J. O. į koją, vėliau, jam norint patraukti lentą, A. Z. sugriebė lentą, išplėšė jam iš rankų ir stačia lenta trenkė jam į koją, kelio srityje pajuto stiprų skausmą, o jam sukantis eiti tolyn, kaimynas kieme paėmė kibirą su skysčiu, metė į jį ir pataikė į krūtinę.

Teismas, vertindamas nukentėjusiųjų parodymus, pažymi, kad jų parodymai dėl patirto fizinio smurto tiek ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir parodymų patikrinimo vietoje metu, o nukentėjusiosios ir teisiamajame posėdyje, buvo iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški. Įvertinęs nukentėjusiųjų parodymus kitų byloje surinktų įrodymų visumoje, teismas pripažįsta, kad nukentėjusiųjų parodymai yra patikimi ir remiasi jai grįsdamas kaltinamojo kaltę dėl nukentėjusiųjų atžvilgiu panaudoto fizinio smurto. Be to, nukentėjusiųjų parodymus patvirtina ir teismo medicinos specialisto išvados, kuriose nurodyta, kad nukentėjusieji specialisto pripažintus ir nustatytus sužalojimus patyrė galimai aplinkybėse nurodytu laiku ir būdu, tiesioginiais trauminiais poveikiais; maža tikimybė, kad esant tokioje padėtyje išsprūdus lentai nukentėjęs I. O. sau pasidarytų konstatuotus sužalojimus, kadangi yra išvystoma per maža jėga. Nors byloje ir nustatyta, kad kaltinamojo ir nukentėjusiųjų santykiai konfliktiški, nesutarimai tęsiasi jau keletą metų, tačiau nukentėjusiųjų parodymus vertinant visumoje, kartu su specialistų išvadose jiems konstatuotais sužalojimais ir nustatytu galimu jų padarymo mechanizmu, teismas neturi pagrindo jais netikėti.

Liudytojai V. Z. ir G. V. Z. taip pat patvirtino, kad matė kaip kaltinamasis ir nukentėjusieji konfliktavo, traukiojo vieni į kitus lentą, visgi tvirtino, kad kaltinamasis nukentėjusiesiems nesmūgiavo ir jų nesužalojo. Tačiau vertinant pastarųjų parodymus, būtina įvertinti ir tai, kad jie yra kaltinamojo tėvai, todėl natūralu, kad turi tam tikrą suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, ir jų parodymai tai dalinai patvirtina. Abu liudytojai tvirtina matę, kaip kaltinamasis pylė vandenį ant nukentėjusiojo I. O., tačiau teigė, kad nei vienas nepastebėjo ar kibiras išslydo šiam iš rankų, nors šią aplinkybę patvirtino net pats kaltinamasis. Liudytojas V. Z. taip pat teigė, kad I. O. jo sūnui vieną kartą delnu sudavė per žandą, o teisiamojo posėdžio metu jau teigė, kad per sprandą, taip pat nurodė, kad dėl amžiaus visų aplinkybių tiksliai neprisimena. Liudytoja G. V. Z. taip pat įvykį matė tik būdama namuose ir kaip nurodė, žiūrėjo tai pro vieną langą, tai pro kitą, tai skambino policijai, ištisai pro langą nežiūrėjo, todėl natūralu, kad viso konflikto galėjo ir nematyti. Taigi, liudytojų, kurie tvirtai teigdami, kad kaltinamasis nukentėjusiesiems nesmūgiavo, nors patys patvirtino, kad visų įvykio aplinkybių nematė/neprisimena dėl amžiaus, parodymais teismas negali remtis kaip patikimais, ypač, kai byloje išnagrinėtų įrodymų visuma patvirtina priešingas aplinkybes.

Kaltinamojo neprisipažinimą padarius nusikaltimus, teismas vertina kritiškai, kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas veikas, nes kaltinamojo kaltė, kaip jau paminėta, buvo įrodyta byloje surinktų, išnagrinėtų ir teismo aptartų įrodymų visuma.

Kaltinamasis prisipažino, kad konfliktavo su kaimynais, kad traukiojo lentą vieni į kitus, kad metė kibirėlį ir galėjo juo pataikyti į nukentėjusįjį, ir nors tvirtino, kad nukentėjusiesiems su lenta nesmūgiavo, jie patys traukė lentą į save ir traukdami pro siaurą tarpą galėjo vienas kitą sužeisti, tačiau kaip jau minėta, ši versija yra paneigta specialisto išvadomis. Byloje taip pat nustatyta, kad tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamojo bei jo tėvų jau ilgą laiką vyksta konfliktai, nesutarimai, kaltinamasis savo tėvus ginčuose su kaimynais atstovauja valstybinėse institucijose. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu ne vieną kartą nurodė, kad jaučia pareigą ginti savo teritoriją, kad nukentėjusieji savivaliauja, kad konfliktai tęsiasi jau ne vienerius metus, kad kaimynai naikina jų augalus, kas byloje nustatytų aplinkybių visumoje, leidžia teigti, kad kaltinamasis turėjo pretekstą pasielgti taip, kaip nurodyta kaltinime.

Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir 138 straipsnio 1 dalyje. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu iš asmeninių motyvų, reaguodamas į įsisenėjusį kaimynų kivirčą dėl augalų. Kaltinamasis suduodamas smūgius nukentėjusiesiems suprato, jog jo veika padarys žalos kitų žmonių, t. y. nukentėjusiųjų sveikatai, nes pakaltinamas asmuo negali nesuvokti tokios veikos pavojingo pobūdžio ir nenumatyti, kad tokie veiksmai sukels pavojingas pasekmes. Teismas daro išvadą, kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – nukentėjusiesiems sukelto fizinio skausmo ir padarytų sužalojimų masto, t. y. nežymaus ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimų padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenis, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Kaltinamasis panaudojo fizinį smurtą, sukeldamas nukentėjusiesiems fizinį skausmą ir padarydamas nežymų bei nesunkų sveikatos sutrikdymus, ką patvirtina ištirti nukentėjusiųjų parodymai, specialisto išvados bei kita rašytinė bylos medžiaga. Kaltinamojo veiksmai atitinka nusikalstamų veikų, numatytų BK 140 straipsnio ir 138 straipsnio 1 dalyje, sudėtį ir kvalifikuoti teisingai.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltės formą, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Kaltinamasis padarė du tyčinius, nesunkius, baigtus nusikaltimus (BK 11 straipsnis). Jis anksčiau neteistas, per paskutinius vienerius metus administracine tvarka nebaustas, dirba, sveikas. Nei nukentėjusiajai, nei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytos žalos kaltinamasis neatlygino. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtinos BK 140 straipsnio 1 dalies ir 138 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis neteistas, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino, nukentėjusiųjų neatsiprašė, nėra jo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, laisvės apribojimo bausmės skirtinos artimos bausmės vidurkiui, bausmes subendrinant apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolė elektroninio stebėjimo priemonėmis kaltinamajam neskirtina, kadangi, teismo vertinimu, šiuo atveju ji yra netikslinga. Tačiau siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini BK 48 straipsnio 4 dalies 1 punkte ir 4 punkte numatyti įpareigojimai – dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Dėl civilinių ieškinių.

Nukentėjusioji J. O. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b. l. 111-113). Nurodė, kad dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų buvo padaryta žala J. O. fizinei sveikatai, sukeltas fizinis skausmas, nukentėjusioji patyrė nepatogumus, tam tikrą laiką negalėjo bendrauti su aplinkiniais, sportuoti, mėgautis kitais kasdieniniais malonumais. Nusikalstamais veiksmais buvo sutrikdyta ir nukentėjusiosios sutuoktinio sveikata, dėl ko nukentėjusioji buvo priversta patirti papildomus rūpesčius, slaugant sutuoktinį, pergyvenant dėl jo sveikatos. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios sutuoktinis mirė, ir nors byloje nėra įrodytas tiesioginis priežastinis ryšys tarp nukentėjusiosios sutuoktinio mirties ir jam įvykio metu padarytų sužalojimų, tačiau ši aplinkybė papildomai verčia nukentėjusiąją kelti klausimus, į kuriuos negali rasti atsakymo, o tai sukelia papildomą stresą ir pergyvenimus, bejėgiškumo jausmą. Po šio įvykio nukentėjusioji nesijaučia saugi nei privačioje erdvėje, nei viešosiose vietose, išgyvena dėl sveikatos.

Neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnis). Neturtinė žala atsiranda nusikalstama veika pažeidus teisės saugomas ir ginamas fizinio bei dvasinio pobūdžio vertybes. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai ne tik asmens fizinis skausmas, bet ir dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo remtis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi.

Byloje išnagrinėtų įrodymų visuma buvo nustatyta, kad kaltinamasis tyčia smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu, sukėlė jai fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, be to, nesunkiai sužalojo ir nukentėjusiosios sutuoktinį. Nukentėjusieji kreipėsi į gydytojus - J. O. dėl riešo ir plaštakos dalių sumušimo, o I. O. dėl blauzdikaulio viršutinės dalies lūžio buvo suteiktos reikalingos medicininės paslaugos. Nukentėjusioji jautė skausmą, dėl kojos sužalojimo mėnesį laiko sunkiau vaikščiojo, šlubavo, patyrė stresą, nepatogumus, nukentėjusioji dėl kaltinamojo elgesio patyrė emocinį sukrėtimą ir dvasinius išgyvenimus, pergyveno ir dėl sutuoktinio, kurį kaltinamasis įvykio metu taip pat sužalojo, sveikatos, todėl visa tai patvirtina, kad nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta buvo. Įvertintina ir tai, kad nukentėjusiajai po įvykio nedarbingumas nebuvo išduotas, duomenų apie kažkokias liekamąsias pasekmes sveikatai, medikamentinį ar emocinių išgyvenimų gydymą, byloje taip pat nebuvo pateikta.

Ir nors sunkių pasekmių nukentėjusiajai sukelta nebuvo, nes jai padarytas sužalojimas buvo įvertintas kaip nežymus, tačiau kaltinamasis kaltu smurtavęs prieš nukentėjusiąją neprisipažino, nukentėjusiosios neatsiprašė, savo elgesio kritiškai neįvertino, bylos ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu neigdamas savo kaltę iš esmės tvirtino, kad nukentėjusioji meluoja, tuo dar labiau sunkindamas nukentėjusiosios dvasinę būseną ir gilindamas jos išgyvenimus.

Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu nesutiko, nes kaltės nepripažino. Jis yra sveikas ir darbingas.

Teismas nustato, kad nukentėjusiajai atlygintinas neturtinės žalos dydis yra 2 000 Eur, nes toks dydis, teismo įsitikinimu, atitinka kaltinamojo padaryto nusikaltimo pavojingumą, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, neprieštarauja teismų praktikai, nurodytą sumą neturtinei žalai atlyginti priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiajai, nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 straipsnis).

Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui 291,21 Eur žalą už nukentėjusiųjų gydymą (2 t., b. l. 4-5). Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma nustatyta, jog kaltinamasis prieš nukentėjusiuosius naudojo fizinį smurtą, padarydamas J. O. nežymų, o I. O. nesunkų sveikatos sutrikdymą. J. O. dėl riešo ir plaštakos dalių sumušimo, o I. O. dėl blauzdikaulio viršutinės dalies lūžio buvo suteikta skubiosios medicinos pagalbos paslauga, atlikti reikiami tyrimai, suteiktos specialistų konsultacijos. Nukentėjusiesiems suteiktos paslaugos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, todėl darytina išvada, jog kaltinamojo veiksmai neabejotinai padarė Kauno teritorinei ligonių kasai turtinę žalą, kurios dydį patvirtina byloje esanti gydymo paslaugų detalizacija (2 t., b. l. 6-11). Byloje įrodyta, jog ši turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis. Pripažinus kaltinamąjį kaltu, Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas visiškai (CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis laikinai sulaikytas nebuvo, byloje jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 159-161), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) lenta ir plastikinis kibiras, perduoti saugoti V. Z. (2 t., b. l. 70-71) nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini jam disponuoti savo nuožiūra; 2) vienas kompaktinis diskas su duomenimis, saugomas byloje (2 t., b. l. 128), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti byloje.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos – 15,86 Eur, pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai (BPK 103 straipsnio 6 punktas, 105 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusioji J. O. pateikė prašymą priteisti iš kaltinamojo advokato teisinės pagalbos išlaidas, pridėjo pinigų priėmimo kvitą, iš kurio matyti, kad ji advokatui Vidui Adomaičiui sumokėjo 2 000 Eur už atstovavimą, dokumento surašymą, patarimą ir kitas teisines paslaugas (3 t., b. l. 141-142).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Bylinėjimosi išlaidos turi būti teisėtos ir pagrįstos, atitikti bylos sudėtingumą ir apimtį, advokato darbo ir laiko sąnaudas.

Nagrinėjamu atveju, iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusios atstovas dalyvavo dviejuose teisiamuosiuose posėdžiuose, parengė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, atstovavo nukentėjusiosios interesus ir ikiteisminio tyrimo metu (parengė skundą dėl prokuroro nutarimo, dalyvavo nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje metu ir kt.). Atsižvelgiant į baudžiamosios bylos apimtį, sudėtingumą, baudžiamojo proceso trukmę, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį, prašomai priteisti atstovavimo išlaidų sumai neviršijant baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamo maksimalaus dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ir advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo - darytina išvada, jog prašoma priteisti išlaidų suma už suteiktas advokato paslaugas yra proporcinga, prašymas pagrįstas, todėl tenkinamas, nukentėjusiajai J. O. iš kaltinamojo priteisiant 2 000 Eur bylinėjimosi išlaidas, susijusias su atstovo - advokato pagalba.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje bei dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

A. Z. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir paskirti galutinę subendrintą – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje ir dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš A. Z. 2 000,00 Eur (dviejų tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimą ir 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) bylinėjimosi išlaidas nukentėjusiajai J. O..

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš A. Z. 291,21 Eur (dviejų šimtų devyniasdešimt vieno euro 21 ct) turtinę žalą, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, juridinio asmens kodas 191351679, sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“.

Priteisti iš A. Z. 15,86 Eur (penkiolikos eurų 86 ct) teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei (mokėti pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662).

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 1) lentą ir plastikinį kibirą, perduotus saugoti V. Z., nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini jam disponuoti savo nuožiūra; 2) vieną kompaktinį diską su duomenimis, saugomą byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Henryta Gerdvilė