- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-04-23
- Bylos Nr.
- e2S-227-796/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-05653-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- R. B.
- Trečiasis asmuo
- notarė R
- Kategorijos
- 3.5.14Vykdomasis raštas
- 2.6.38Taikos sutartis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė, veikdama Kauno apygardos teismo vardu (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės R. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės R. L. įmonės ieškinį atsakovui R. B. dėl vykdomojo įrašo panaikinimo, prievolės pripažinimo pasibaigusia, trečiasis asmuo notarė R. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama taikyti ieškinio senatį prievolei pagal 2008 metų lapkričio 25 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) įvykdyti ir pripažinti prievolę pagal 2008 metų lapkričio 25 d. paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) pasibaigusia, pripažinti negaliojančiu 2023 metų balandžio 18 d. Kazlų rūdos savivaldybės notaro biuro notarės R. M. vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo buvo nuspręsta išieškoti iš ieškovės 23 169, 60 Eur skolą, 0,5 procento dydžio netesybas už kiekvieną uždelstą dieną bei 68,53 Eur notaro išlaidų.
Atsiliepimas
2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į ieškovės ieškinį, prašo ieškinį atmesti. Ieškovė prievolės neįvykdė, skolininkė pripažino prievolę, todėl prievolės negalima laikyti pasibaigusia. Prievolės įvykdymas yra užtikrintas hipoteka, ją galima įvykdyti realizavus nekilnojamąjį turtą. Jeigu teismas nustatytų, kad atsakovas praleido ieškinio senaties terminą, atsakovas prašo teismo šį terminą atnaujinti, nes jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartimi patvirtinta ieškovės ir atsakovo sudaryta taikos sutartis ir civilinė byla nutraukta.
4. Atsakovas pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą pagal šalių sudarytą ir teismo patvirtintą taikos sutartį. Nurodo, kad patvirtinus taikos sutartį ieškovė sumokėjo ieškovui 5 000 Eur, taip pat 2024 m. balandžio 2 d., 2024 m. balandžio 17 d. po 2 500 Eur, tačiau likusios 10 000 Eur sumos iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. nesumokėjo. Taip pat ieškovė nesumokėjo ir pagal taikos sutarties 6 punktą 1 071,91 Eur atsakovo patirtų išlaidų iki 2024 m. rugsėjo 1 d..
Atsiliepimas
5. Ieškovė pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo ieškovo prašymo netenkinti. Nurodo, kad sutinka, jog yra praleidusi taikos sutartimi nustatytą terminą, tačiau terminą praleido dėl to, kad neturi lėšų sumokėti įmoką, ieško pirkėjų turimos žemės sklypo dalies įsigijimui. Teigia, kad pirkėjas yra surastas, jis sutiko sumokėti 11 071,91 Eur avansą, lėšas pervedant atsakovui, tačiau šiuo metu notarė sandorio negalėjo patvirtinti dėl žemės sklypo formavimo procedūrų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2024 m. gruodžio 9 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino, išdavė atsakovui vykdomąjį raštą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1331-1164/2024 patvirtintos sutarties 1.3. punkto – dėl 10 000 Eur skolos ir 6 punkto – 1 071,91 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš ieškovės. Pagrindiniai nutarties motyvai:
7. Dėl šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų teismas nurodė, jog Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartimi buvo patvirtinta šalių sudaryta taikos sutartis, pagal kurios 1 punktą, šalys susitarė, kad: „1. Šalys susitaria pakeisti 2023 m. balandžio 18 d. Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarės R. M. vykdomajame įraše Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą skolos dydį ir nustato, kad ieškovės skola atsakovui sudaro 20 000 Eur ir yra sumokama tokia tvarka: 1.1. 5 000 Eur sumokama šios sutarties pasirašymo dieną mokėjimo pavedimu; 1.2. 5 000 Eur sumokama iki 2024 m. kovo 31 d.; 1.3. 10 000 Eur sumokama iki 2024 m. rugpjūčio 31 d.“. Pagal taikos sutarties 6 punktą, šalys susitarė, kad: „6. Ieškovė atlygina atsakovui jo turėtas 726 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas, 68,53 Eur išlaidas už notarės atliktus veiksmus ir 277,38 Eur išlaidas už antstolio veiksmus – viso 1 071,91 Eur iki 2024 m. rugsėjo 1 d. Išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, šalys sumoka lygiomis dalimis“.
8. Dėl šalių sudarytos taikos sutarties vykdymo ir vykdomojo rašto išdavimo teismas nurodė, kad atsakovo teigimu ieškovė neįvykdė taikos sutarties 1.3. punkto ir taikos sutarties 6 punkto iki 2024 m. rugsėjo 1 d.. Teismas nurodė, kad duomenų, patvirtinančių, jog ieškovė įvykdė taikos sutartį, negauta. Teismas atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, atsižvelgęs ir į tai, kad pagrindų pakeisti šalių nustatytą šios sutarties vykdymo tvarką ir sąlygas, teismas nenustatė, nutarė atsakovo prašymą tenkinti ir jam išduoti vykdomąjį raštą dėl tinkamai nevykdomos Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartimi patvirtintos sutarties 1.3. ir 6 punktų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
9. Atskiruoju skundu apeliantė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 metų gruodžio 9 d. nutartį, kuria teismas nutarė išduoti atsakovui vykdomąjį raštą ir išspręsti klausimą iš esmės - atsakovo prašymo netenkinti. Skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
9.1. Nurodo, kad sutinka, jog yra praleidusi taikos sutartimi nustatytą terminą sumokėti 10 000 Eur įmoką, 726 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas, 68,53 Eur išlaidas už notarės atliktus veiksmus ir 277,38 Eur išlaidas už antstolio veiksmus, tačiau apeliantė nelaukdama mokėjimo termino pabaigos, nedelsdama kreipėsi į ieškovą, paaiškindama priežastis dėl kurių nesumokėjo įmokos. Teigia, kad neturi lėšų sumokėti įmoką, todėl aktyviai ieškojo pirkėjų jai priklausančios žemės sklypo dalies įsigijimui. Pažymi, kad teikiami įrodymai pagrindžia, jog apeliantei priklauso dalis žemės sklypo.
9.2. Nurodo, kad apeliantė rado pirkėją, kuris sutiko avansu sumokėti 11 071,91 Eur, pervedant šias lėšas tiesiogiai atsakovui. Nurodo, kad pirkėjas dėl saugumo reikalavo, jog būtų sudaroma notarinė preliminari sutartis, tačiau nuvykus pas notarą paaiškėjo, kad sandorio negalima patvirtinti dėl žemės sklypo performavimo procedūrų. Atsakovas apie tai buvo informuotas. Teigia, jog apeliantei reikalingas papildomas laikas tikslu įvykdyti taikos sutartį. Mano, kad vykdomojo rašto išdavimas šioje stadijoje neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, o pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti, jog apeliantė aktyviai sprendžia susidariusią situaciją siekiant visiškai atsiskaityti su atsakovu.
Atsiliepimas
10. Atsakovas pateikė atsiliepimą į apeliantės atskirąjį skundą, juo prašo apeliantės atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutarties atmesti, palikti Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį nepakeistą, priteisti iš apeliantės atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovo atsiliepimas į apeliantės atskirąjį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
10.1. Nurodo, kad apeliantė duomenų apie tai, jog notarė būtų atsisakiusi tvirtinti preliminarią sutartį dėl žemės dalies sklypo pardavimo nepateikė. Teigia, kad ta aplinkybė, jog žemės sklypo dalis, priklausanti ieškovei nėra atidalinta iš bendrosios dalinės nuosavybės, negali būti kliūtimi apeliantei parduoti sklypo dalies, be to, atsakovas nepageidauja dalyvauti apeliantei priklausančios sklypo dalies atidalinimo procedūroje. Mano, kad sklypo pardavinėjimas varžytinėse bus pelningesnis, nes bendraturčiai galės įsigyti apeliantei priklausančio sklypo dalį. Atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantė nepateikė duomenų apie tai, jog ieškojo žemės sklypo pirkėjo, talpino skelbimus nekilnojamojo turto portaluose, teikė pasiūlymus kaimynams ar investuotojams.
10.2. Nurodo, kad apeliantės teiginys jog vykdomojo rašto išdavimas šioje stadijoje neatitiktų teisingumo ir protingumo principų, nes išdavus vykdomąjį raštą, atsirastų tiek papildomos vykdymo išlaidos, tiek sunkiau būtų surasti pirkėją žemės sklypui, nes esamas potencialus pirkėjas baimintųsi žemės sklypą pirkti vykdymo metu yra nepagrįstas jokiais duomenimis, nes visiems sklypams, kurie pardavinėjami iš varžytinių yra taikomi apribojimai. Asmenys, dalyvaujantys nekilnojamojo turto pirkimuose yra informuojami apie esančius apribojimus. Pažymi, kad žemės sklypo dalį priklausančią ieškovei yra areštavęs ir antstolis R. S..
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Atskirasis skundas netenkinamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
12. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundams išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo.
13. Apeliantė nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria pirmosios instancijos teismas išdavė atsakovui vykdomąjį raštą dėl taikos sutarties tinkamo nevykdymo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog apeliantė aktyviai sprendžia susidariusią situaciją siekiant visiškai atsiskaityti su atsakovu, buvo suradusi apeliantei priklausančio turto pirkėją, su kuriuo sandoris nebuvo sudarytas inicijavus sklypo pertvarkymo procedūrą. Pažymi, kad neginčija, jog yra praleidusi šalių sudarytoje taikos sutartyje nustatytus terminus, tačiau mano, kad vykdomojo rašto išdavimas šioje stadijoje neatitiktų teisingumo ir protingumo principų. Atsakovas atsiliepime į atskirąjį skundą su apeliantės reikalavimais nesutinka, teigia, kad apeliantė nepateikė įrodymų jog ji ėmėsi aktyvių veiksmų parduoti turtą, talpino informaciją apie jo pardavimą interneto portaluose, kreipėsi į gretimų sklypų savininkus ar investuotojus, o ir be to, pats atsakovas nepageidauja dalyvauti apeliantei priklausančios sklypo dalies atidalinimo procedūroje.
14. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus procesiniuose dokumentuose, nustatyta, kad byloje kilo ginčas, dėl vykdomojo rašto išdavimo, pagal šalių sudarytos ir teismo patvirtintos taikos sutarties 1.3 ir 6 punktus. Remiantis Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1331-1164/2024 nustatyta, kad teismas patvirtino šalių sudarytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Nutartis įsiteisėjo. Taikos sutarties 1.3 punktu apeliantė įsipareigojo sumokėti atsakovui 10 000 Eur iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. ir taikos sutarties 6 punktu apeliantė įsipareigojo sumokėti atsakovui jo turėtas 726 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas, 68,53 Eur išlaidas už notarės atliktus veiksmus ir 277,38 Eur išlaidas už antstolio veiksmus (viso 1 071,91 Eur) iki 2024 m. rugsėjo 1 d.. Pažymėtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog apeliantė minėtų lėšų atsakovui nesumokėjo. Šią aplinkybę apeliantė pripažįsta ir atskirajame skunde, tačiau mano, kad atsižvelgiant į apeliantės aktyvius veiksmus, vykdomąjį raštą pirmosios instancijos teismas išdavė nepagrįstai, neįvertinęs teisingumo ir protingumo principų. Su šiais apeliantės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
15. Atsižvelgiant į tai, jog byloje yra kilęs ginčas dėl vykdomojo rašto išdavimo, pagal šalių sudarytą ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. patvirtintą taikos sutartį, pirmiausia, pažymėtina, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus klausimus. Teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Teismo patvirtinta sutartis yra priverstinai vykdytinas dokumentas (CK 6.985 straipsnio 2 dalis). Priverstiniam taikos sutarties vykdymui mutatis mutandis (su būtinais pakeitimais) taikomos CPK ir lydinčiuosiuose teisės aktuose nustatytos priverstinio teismo sprendimų vykdymo taisyklės. CPK 646 straipsnio, reglamentuojančio vykdomojo rašto išdavimo tvarką, 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą. Teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.
16. Vertinant apeliantės atskirojo skundo argumentus pažymėtina, jog nors apeliantė teigia, kad ji aktyviai siekia parduoti turimą turtą, atsiskaityti su atsakovu, tačiau šiuo aspektu būtina pažymėti, jog apeliantė įsipareigojo pagal taikos sutartį sumokėti atsakovui 10 000 Eur iki 2024 m. rugpjūčio 31 d. (taikos sutarties 1.3 punktas) ir 1 071, 91 Eur iki 2024 m. rugsėjo 1 d. (taikos sutarties 6 punktas), tai yra apeliantė taikos sutarties tinkamai nevykdo daugiau kaip pusę metų. Ginčo dėl aplinkybės, jog su atsakovu nėra tinkamai atsiskaityta, nėra. Sutinkant su atsakovo argumentais pažymėtina, jog apeliantė bylą nagrinėjant tiek pirmosios instancijos teisme, tiek su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, kurie pagrįstų procesiniuose dokumentuose jos nurodomas aplinkybes dėl aktyvaus siekio parduoti turimą turtą, apeliantė pateikė tik atsakovui siųstas trumpųjų SMS žinučių ištraukas, tačiau nepateikė jokių kitų įrodymų, pagrindžiančių jos siekį realizuoti jai priklausantį turtą, turint tikslą atsiskaityti su atsakovu. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, į tai, jog taikos sutartis tinkamai yra nevykdoma ilgiau nei pusę metų, apeliantės argumentai dėl žemės sklypo pardavimo procedūrų vykdymo ir kliūčių sudarant sandorius dėl jo perleidimo, laikytini deklaratyviais, nesudarančiais pagrindo atsisakyti tenkinti atsakovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.
17. Antra, nors taikos sutartis – taikus ginčo sprendimo būdas, įstatymas garantuoja priverstinį jos vykdymą, tai yra teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo galią (CK 6.985 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad apeliantė tinkamai ir laiku neįvykdė šalių sudarytos taikos sutarties 1.3 ir 6 punktų sąlygų, taikos sutartis nėra vykdoma ilgiau kaip pusę metų, dėl ko pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino atsakovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Pažymėtina, jog įstatymas (CPK 646 straipsnis) įtvirtina galimybę sprendžiant vykdomojo rašto išdavimo klausimą, pakeisti šalių taikos sutartyje numatytų sąlygų vykdymo tvarką nekeičiant šalių susitarimo esmės, tačiau tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek su atskiruoju skundu nei atsakovas, nei apeliantė neprašė pakeisti taikos sutarties įvykdymo terminą, o prašė atsakovo prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo netenkinti. Atsižvelgiant į tai, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme šalys neprašė pakeisti taikos sutarties vykdymo tvarkos, į tai, jog apeliantės argumentai dėl jos aktyvaus siekio parduoti turimą turtą yra deklaratyvūs ir neįrodyti, į tai, jog taikos sutartis yra nevykdoma ilgą laiko tarpą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad šiuo atveju pagrindo pakeisti šalių nustatytą taikos sutarties vykdymo tvarką ir sąlygas, nėra ir pagrįstai nutarė, kad bylos faktinių aplinkybių kontekste yra pagrindas išduoti atsakovui vykdomąjį raštą dėl laiku ir tinkamai nevykdomos šalių sudarytos taikos sutarties, kuri buvo patvirtinta Kauno apylinkės teismo 2024 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-1331-1164/2024.
18. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta nutarties 13-17 punktuose, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išnagrinėjo bylos faktines aplinkybes, tinkamai taikė civilinio proceso normas ir pagrįstai tenkino atsakovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, konstatavęs, jog šalių sudaryta taikos sutartis nėra tinkamai vykdoma (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylos procesinės baigties.
19. Išdėstytų motyvų pagrindu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, tinkamai atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė civilinio proceso normas, dėl ko pagrįstai priėmė nutartį, kuria tenkino atsakovo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Atsižvelgiant į tai, nutariama atskirojo skundo reikalavimų netenkinti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų.
20. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Apeliantei, atmetus apeliantės atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos. Atsakovas pateiktu atsiliepimu į apeliantės atskirąjį skundą prašo priteisti jam patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus nustatyta, jog atsakovas iki bylos išnagrinėjimo teisme iš esmės pabaigos nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, dėl ko atsakovui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.