- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-30
- Bylos Nr.
- I-498-643/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02222-2016-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1Teismo sprendimas
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) skundu, kurį 2016-06-17 ir 2016-08-29 papildė (b. l. 1, 10, 33-34), kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė, LAVL), 3 000 EUR Neturtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėjas nurodo, kad nuo 2016-01-15 iki 2016-05-19 buvo laikomas LAVL Pravieniškių padalinio areštinės kameros tipo kameroje Nr. 115, o kamerose 116 ir Nr. 117 laikyti atvira tuberkuliozės forma sergantys asmenys. Skunde teigiama, kad sergantieji atvira tuberkuliozės forma turėtų būti laikomi stacionare, kuris yra trečiame aukšte, o ne pirmajame, kur areštinėje laikytas pareiškėjas. Pasak pareiškėjo, atvira tuberkuliozės forma sergantys asmenys pirmame aukšte buvo išleidžiami pasivaikščioti į koridorių, jie kosėdavo ir neturėjo apsaugos priemonių, o iš grotų padaryta pertvara negalėjo apsaugoti nuo ligos plitimo. Pareiškėjas taip pat buvo priverstas su atvira tuberkuliozės forma sergančiais asmenimis naudotis bendrojo naudojimo patalpomis – dušu, taksofonu, biblioteka, procedūrų kabinetais, pasivaikščiojimų kiemeliais ir bendru koridoriumi. Areštinės patalpos nėra medicininės paskirties, jose net vėdinimas neatitinka nustatytų reikalavimų, nes oras pučiamas į koridorių ir per durų tarpus kartu su bakterijom pateko į pareiškėjo gyvenamąją patalpą.
Skunde pažymima, kad 2016-02-17 krata buvo atliekama nesilaikant sveikatos apsaugos ministro 2012-10-19 įsakymo Nr. V-946 1–2, 13.4–13.5 ir 21.3–21.4 punktų reikalavimų, pareigūnai, nepasikeitę pirštinių po sergančių asmenų kamerų tikrinimo, lietė pareiškėjo daiktus.
Dėl LAVL teisės aktų nesilaikymo pareiškėjas turėjo nuolat išgyventi stresą, pergyventi dėl savo sveikatos, sutriko miegas, pareiškėjas pergyveno dėl artimųjų, bijojo, kad jų gali nebepamatyti.
Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad vieną dieną jo kameroje buvo atliekami suvirinimo darbai, nurodytų darbų atlikimas su pareiškėju nebuvo derinamas. Kameroje dėl remonto darbų buvo pilna dūmų, kurie asmenims, persirgusiems tuberkulioze, yra ypač kenksmingi, tačiau į pasivaikščiojimų kiemelį pareiškėjo neišvedė, nes jis buvo užimtas. Po remonto darbų dūmais smirdėjo pareiškėjo rūbai ir patalynė. Pareiškėjas mano, kad įstaiga neturėjo teisės atlikti remonto darbų, palatoje esant pacientui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas LAVL prašė skundą atmesti (b. l. 15-16). Nurodė, kad pareiškėjas LAVL Pravieniškių padalinyje buvo gydomas nuo plaučių tuberkuliozės, jam buvo taikomas ambulatorinis režimas. Gydymas prieš tuberkulioziniais medikamentais buvo baigtas 2016-04-23. Skunduose minimu laikotarpiu pareiškėjas tuberkuliozės mikobakterijų į aplinką neišskirdavo.
Laikotarpiu nuo 2016-01-15 iki 2016-01-25 pareiškėjas buvo laikomas areštinės kameros tipo patalpoje Nr. 110 (LAVL Pravieniškių padalinio pastato 6D3p pirmasis aukštas), nuo 2016-01-27 iki 2016-02-24 patalpoje Nr. 115, nuo 2016-03-10 iki 2016-05-19 patalpoje Nr. 104. Būdamas minėtose kamerų tipo patalpose pareiškėjas atlikinėjo jam paskirtą drausminę nuobaudą. Vadovaujantis LAVL direktoriaus 2016 m. sausio 14 d. įsakymo Nr. V-11 „Dėl nuteistųjų bei suimtųjų, atliekančių nuobaudas baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo patalpose laikino perkėlimo“ 1.1. papunkčiu, nuo 2016-01-15 LAVL Pravieniškių padalinyje uždarojoje zonoje esantys nuteistieji buvo perkelti į 3 būrio areštinės patalpas, kadangi Kauno visuomenės sveikatos centro 2016-01-11 LAVL Pravieniškių padalinyje atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta eilė higienos normų reikalavimų pažeidimų, nurodyta ligonių, sergančių tuberkulioze, baudos izoliatoriaus patalpose nelaikyti ir sveikatos priežiūros veiklos nevykdyti.
Patalpos, kuriose pareiškėjas buvo laikomas izoliuotas, yra medicininės paskirties, patalpų vėdinimas mechaninis ištraukiamasis, natūralus kanalinis ir per langus, tai atitinka visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimus. Sergantys atvira tuberkuliozės forma asmenys į dušus vedami atskirai iš kiekvienos kameros, po visų kitų, vėliau atliekama dušo patalpų baigiamoji dezinfekcija ir valymas. Bendro naudojimo patalpose atvira plaučių tuberkulioze sergantys asmenys dėvi individualias apsaugos priemones (medicinines kaukes), pasivaikščiojimo kiemeliai, skirti sergantiems atvira tuberkuliozės forma, yra atskiri. Visose patalpose yra atliekama nuolatinė dezinfekcija ir valymas. Specialieji tuberkuliozės kontrolės asmens sveikatos priežiūros įstaigose reikalavimai nebuvo pažeisti.
Pasak atsakovo, pareiškėjas neįrodė, kad laikymo sąlygos turėjo neigiamos įtakos jo sveikatai ar buvo padaryta žala.
Skundą atmesti.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, Laisvės atėmimo vietų ligoninei 2016-01-15–2016-05-19 pažeidus pareiškėjo teisę į sveika gyvenamąją aplinką.
Motyvuojamoji dalis
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis). Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-02-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-81/2014, 2013-02-08 nutartis administracinėje byloje Nr. AS-602-84/2013). Tuo tarpu pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, paprastai tenka laisvės atėmimo vietos administracijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1346/2013, 2013-09-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-977/2013, 2013-04-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-197/2013).
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktame skunde pareiškėjas nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė nesilaikė atvira tuberkuliozės forma sergančių asmenų izoliavimo taisyklių.
LAVL atsiliepime į skundą nurodyta, kad pareiškėjas 2016-01-125–2016-01-25 laikytas pirmajame aukšte įrengtos areštinės kameros tipo patalpoje Nr. 110, nuo 2016-01-27 iki 2016-02-24 patalpoje Nr. 115, 2016-03-10–2016-05-19 – patalpoje 104, kur atlikinėjo paskirtą nuobaudą. Pareiškėjui buvo taikomas ambulatorinis plaučių tuberkuliozės gydymas. Ginčo laikotarpiu pareiškėjas tuberkuliozės mikobakterijų į aplinką neišskirdavo.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Kauno visuomenės sveikatos centras atliko Pravieniškių LAVL padalinio baudos izoliatoriaus patalpų patikrinimą ir 2016-01-13 patikrinimo akte Nr. 36-20(7) konstatavo higienos normos pažeidimus bei nurodė sergančių tuberkulioze asmenų esamomis sąlygomis nelaikyti (b. l. 18-20).
LAVL direktorius 2016-01-14 įsakymu Nr. V-11 „Dėl nuteistųjų bei suimtųjų, atliekančių nuobaudas baudos izoliatoriuje ir kamerų tipo palatose laikino perkėlimo“ (b. l. 17) nuo 2016-01-15 perkėlė Ligoninės Pravieniškių padalinyje uždarojoje zonoje laikytus nuteistuosius 3 būrio areštinės patalpas (b. l. 17).
Iš to, kas išdėstyta, matyti, kad pareiškėjas buvo laikomas areštinės tipo kamerose pirmame aukšte, kur taip pat nuo 2016-01-14 buvo perkelti plaučių tuberkulioze sergantys asmenys. Ginčo šiuo klausimu byloje nėra.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2014-03-06 įsakymu Nr. 1R-65 „Dėl Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldžių įstaigų nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų LAVL nuostatų 1 punkte nustatyta, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Vadinasi LAVL yra sveikatos priežiūros įstaiga, kuriai yra taikytini tokių įtaigų veiklą ir reikalavimus nustatantys teisės aktai.
Sveikatos priežiūros įstaigų infekcijų kontrolės reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012-10-19 įsakymu Nr. V-946 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – HN 47-1:2012). HN 47-1:2012 1 priede nurodyta, kad tuberkulioze sergantiems asmenims yra taikomas šios higienos normos V skyriuje nustatytos izoliavimo priemonės, o pacientams, sergantiems aktyviąja plaučių liga, taikomos papildomos pacientų izoliavimo priemonės. HN 47-1:2012 V skyriaus 11 punkte nustatyta, kad standartinės izoliavimo priemonės apima rankų higieną, asmens apsaugos priemonių dėvėjimą, per kraują ir (ar) kitus kūno skysčius plintančių infekcijų profilaktiką, medicinos prietaisų ir gaminių apdorojimą, aplinkos paviršių valymą ir dezinfekciją, skalbinių ir atliekų tvarkymą.
HN 47-1:2012 21.6. punkte nustatyta, kad sergančiam kvėpavimo organų tuberkulioze ir išskiriančiam tuberkuliozės mikobakterijas pacientui taikomos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000-07-14 įsakymu Nr. 407 patvirtintoje Epidemiologinio režimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose, teikiant medicinos pagalbą sergantiems tuberkulioze ir išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas asmenims, tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatytos izoliavimo priemonės, įtvirtintos HN 47-1:2012 V skyriuje, ir papildomos – tokie pacientai guldomi į tuberkuliozės stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos izoliavimo palatas, jiems skiriami atskiri indai, jie aprūpinami vienkartinėmis spjaudyklėmis, apsaugos priemonėmis – medicininėmis kaukėmis. Ligoniams, išskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijas, draudžiama savavališkai išeiti už stacionarinės stacionarinės asmens sveikatos priežiūros įstaigos ribų, jie privalo dėvėti medicinines kaukes (Aprašo 4 punktas).
Pagal Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2014-09-26 įsakymu Nr. V-191 patvirtintų Laivės atėmimo vietų vidaus tvarkos taisyklių 26 punktą pacientai, sergantys pavojinga ar ypač pavojinga užkrečiamąja liga, privalo dėvėti medicininę kaukę bei būti laikomi atskirai.
Taigi, iš nurodyto reglamentavimo matyti, jog sveikatos priežiūros įstaigose atvira tuberkuliozės forma segančių asmenų izoliavimas bei izoliavimo priemonių naudojimas yra privalomas, siekiant užtikrinti tuberkuliozės kontrolę ir plitimą. Tuberkuliozės mikobakterijas išskiriantys asmenys turi būti laikomi atskirai, izoliuoti nuo kitų pacientų, iš kamerų išvedami tik dėvint medicinines kaukes.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu ambulatoriškai buvo gydytas nuo tuberkuliozės, vadinasi, vis dar priklausė Tuberkoliozės skyriui, kurio baudos izoliatoriuje pagal Kauno visuomenės sveikatos centro 2016-01-13 patikrinimo aktą yra laikomi už vidaus drausmės pažeidimus nubausti nuteistieji, sergantys tuberkulioze, išskiriantys ir neišskiriantys į aplinką mikobakterijas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad Tuberkuliozės skyriuje laikomi visi šia liga sergantys asmenys, tiek išskiriantys, tiek neišskiriantys mikobakterijas. Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas draudimas neišskiriantiems tuberkuliozės mikobakterijų į aplinką asmenims išeiti iš savo patalpų ir nenešioti medicininės kaukės. Atsiliepime į skundą atsakovo atstovas nurodė, kad bendro naudojimo patalpose atvira tuberkuliozės forma sergantys asmenys dėvi medicinines kaukes ir Ligoninė laikosi Apraše nustatytų reikalavimų. Nurodytus argumentus patvirtina ir Kauno visuomenės sveikatos centro 2016-01-13 patikrinimo aktas (b. l. 18-20), kuriame nurodyta, kad vedant per koridorių atvira tuberkulioze sergančius asmenis, jiems uždedama medicininė kaukė, tuberkulioze sergantys nuteistieji laikomi izoliatoriuose po vieną. Teismas neturi pagrindo netikėti nurodytais duomenimis. Tuo tarpu pareiškėjas nepakankamai pagrindė teiginį, kad atvira tuberkuliozės forma sergantiems asmenims nebuvo taikomos teisės aktuose nustatytos izoliavimo priemonės, kadangi nenurodė, kokiais duomenimis remdamasis darė išvadą, kad LAVL koridoriuose jo matyti pacientai sirgo būtent atvira tuberkuliozės forma. Įvertinęs tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, neužtikrinus atvira tuberkuliozės forma sergančių asmenų izoliacijos.
Pareiškėjas pateikė teismui nuteistojo G. Ž. 2016-04-07 paaiškinimą (b. l. 3), kuriame teigiama, kad nurodytas asmuo serga atviros formos tuberkulioze ir nuo 2016-01-15 buvo laikomas LAVL areštinės patalpose kartu su sveikais nuteistaisiais, naudojosi tomis pačiomis patalpomis.
Šiuos G. Ž. paaiškinimus teismas vertina kritiškai, pirmiausia dėl šio asmens statuso (nuteistasis), kuris jau savaime suponuoja neigiamą išvadą dėl paties asmens, o tuo pačiu ir jo paaiškinimo turinio patikimumo. Tai, kad G. Ž. buvo laikomas Tuberkuliozės skyriuje patvirtina Kauno visuomenės sveikatos centro 2016-01-13 patikrinimo aktas (b. l. 18-20), kuriame nurodyta, jog tikrinant Pravieniškių LAVL baudos izoliatoriaus kameras buvo susitikta su izoliatoriaus kameroje Nr. 11 kalėjusiu nuteistuoju G. Ž., tačiau net ir pasitvirtinus aplinkybei, kad G. Ž. sirgo atvira tuberkuliozės forma, iš jo 2016-04-07 paaiškinimo nėra galimybės daryti išvadą, kad nurodytas asmuo buvo laikomas kartu su pareiškėju vienoje kameroje ar gydymosi metu su pareiškėju tiesiogiai kontaktavo, t. y. kėlė pareiškėjo sveikatai tiesioginę grėsmę. Pažymėtina, kad pareiškėjas neturi įgalinimų kreiptis į teismą, gindamas kitų nuteistųjų galimai pažeistas teises, todėl nagrinėjamoje byloje nėra aktualus klausimas, ar G. Ž. buvo laikomas su nesergančiais atvira tuberkuliozės forma asmenimis.
Pareiškėjas teigė, kad buvo priverstas su atvira tuberkuliozės forma sergančiais asmenimis naudotis bendrojo naudojimo patalpomis – dušu, taksofonu, biblioteka, procedūrų kabinetais, pasivaikščiojimų kiemeliais. Pažymėtina, kad Kauno visuomenės sveikatos centro 2016-01-13 patikrinimo akte (b. l. 18-20) ir atsiliepime į skundą nurodyta, jog į dušus ir pasivaikščiojimų kiemelius Tuberkuliozės skyriaus nuteistieji vedami po vieną, atskirai iš kiekvienos kameros, siekiant išvengti kontakto. Po šių pacientų naudojimosi dušu atliekama baigiamoji dušo patalpų dezinfekcija ir valymas. Bendro naudojimo patalpose atvira tuberkuliozės forma sergantys asmenys dėvi individualias apsaugos priemones, o atvira tuberkuliozės forma sergančių asmenų pasivaikščiojimų kiemeliai yra atskiri. Atsiliepime nurodyta, kad visose patalpose yra atliekama nuolatinė dezinfekcija ir valymas. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais atsakovo atstovo argumentais, juo labiau, kad pareiškėjas nenurodė, kuo remdamasis darė išvadą, kad dušu, taksofonu, biblioteka, procedūrų kabinete nebuvo laikomasi tuberkuliozės kontrolės reikalavimų, kada konkrečiai jis buvo vedamas į atvira tuberkuliozės forma sergančių asmenų pasivaikščiojimų kiemelius. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė, jog LAVL nebuvo laikomasi Aprašo ar HN 47-1:2012 reikalavimų.
Pareiškėjas nurodė, kad areštinės patalpos nėra medicininės paskirties ir vėdinimas jose neatitinka nustatytų reikalavimų, nes oras pučiamas į koridorių, o per durų tarpus patenka į gyvenamąją patalpą, todėl nesant visiškos atvira tuberkuliozės forma sergančių asmenų izoliacijos, pareiškėjas rizikavo užsikrėsti šia liga net ir būdamas kameroje.
Teismas atmeta šiuos pareiškėjo argumentus kaip visiškai nepagrįstus. Minėta, jog pareiškėjas neįrodė, kad LAVL atvira tuberkuliozės forma sergantys asmenys nelaikomi izoliuoti kamerose ir vaikšto koridoriais be medicininių kaukių, vadinasi, nėra pagrindo išvadai, jog LAVL koridoriuose buvo pasklidusios tuberkuliozės mikobakterijos. Teismo vertinimu, pro kamerų durų tarpus sklindančio oro kiekis yra per menkas, kad keltų pavojų ir riziką užsikrėsti pavojingomis ligomis, todėl nurodytus pareiškėjo argumentus laiko niekuo nepagrįstais ir visiškai subjektyviais samprotavimais, nepatvirtinančiais neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų.
Pareiškėjas teigė, kad pareigūnai jo kameroje kratą 2016-02-17 atliko nepasikeitę pirštinių po atvira tuberkuliozės forma sergančių asmenų kamerų tikrinimo.
Kaip minėta, tuberkulioze sergančiam pacientui taikomos papildomos izoliavimo priemonės. HN 47-1:2012 19.4. ir 19.5. punktuose nustatyta, kad darbuotojai, įeidami į nurodytų asmenų palatą, jei jie tiesiogiai lies pacientą, aplinkos daiktų paviršius, turi apsivilkti švarų chalatą, o pacientą ar prie paciento esančius paviršius ir daiktus liesti gali tik užsimovę medicinines pirštines; išeidami iš palatos, turi nusimauti medicinines pirštines, nusivilkti chalatą ir juos išmesti į tam skirtas talpyklas, atlikti rankų higieną pagal šios higienos normos 3 priedo reikalavimus.
Iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjo kamerą pareigūnai tikrino apsimovę pirštines, tačiau pareiškėjas nepagrindė, kuo vadovaudamasis padarė išvadą, kad pareigūnai naudojosi tomis pačiomis pirštinėmis, kaip ir atvira tuberkuliozės forma sergančių asmenų kamerose. Atsakovo atstovas nurodė, jog LAVL yra laikomasi Higienos normos reikalavimų, todėl pareiškėjo teiginys, kad jo kamera buvo tikrinta nepasikeitus pirštinių, laikytinas deklaratyviu ir nepagrįstu, todėl atmestinas kaip neįrodytas.
Pareiškėjas teigė, kad jam būnant LAVL kameroje, iš anksto jo neinformavus, buvo atliekami durų remonto darbai. Nurodytus pareiškėjo argumentus patvirtina LAVL 2016-02-29 raštas Nr. 7- PR-289 (b. l. 37), kuriame pareiškėjas informuojamas, kad 2016-01-01 baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 115 buvo atliekami remonto darbai naudojant suvirinimo techniką. Pareiškėjas teigė, kad dėl kameroje pasklidusių dūmų buvo daroma neigiama įtaka jo sveikatai, dūmų kvapas įsigėrė į rūbus ir čiužinį.
Teismas atkreipia dėmesį, jog LAVL 2016-02-29 rašte Nr. 7- PR-289 nurodyta, kad remonto darbai buvo atliekami trumpą laiką, taip pat byloje nėra ginčo, kad pareiškėjas turėjo galimybę kamerą išvėdinti pro langą, todėl, teismo vertinimu, tinkamai vėdindamas kamerą, pareiškėjas galėjo išvengti jo nurodytų neigiamų išgyvenimų ir pasekmių. Pažymėtina, kad ne kiekvienos neigiamos pasekmės ir dėl jų patiriami išgyvenimai pagal savo pobūdį bei mastą gali būti prilyginami neturtinei žalai CK 6.250 straipsnio prasme. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi nuostatos, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis; neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-10-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A-2445-520/2015 ir kt.). Šiuo atveju nors pareiškėjas ir nurodo, kad dėl remonto kameroje payrė tam tikrus nepatogumus, tačiau jie buvo vienkartinio pobūdžio ir trumpalaikiai, todėl negalėjo pareiškėjui sukelti neigiamo poveikio. Atsižvelgiant į tai, dėl remonto pareiškėjo kameroje atlikimo pareiškėjo patirtos neigiamos emocijos ir kilę padariniai (nemalonus kvapas) pagal savo pobūdį laikytini mažareikšmiais, todėl nelaikytini neturtine žala.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas nagrinėjamoje byloje neįrodė visų valstybės civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų – neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų ir neturtinės žalos buvimo fakto, todėl pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
pareiškėjo R. K. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.