Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Jankauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos P. K. (toliau–pareiškėjos) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarimo J. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-02-13 Kauno apygardos prokuratūros nutarime konstatuota, jog J. V. 2013-11-21 apie 16.00 val. Kaune, vairuodamas maršrutinį miesto autobusą DAF SB 220 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) visuomeninio transporto stotelėje, uždarydamas autobuso priekines duris, privėrė lipančiai į autobusą keleivei P. K. ranką, pajudėjęs priekin pargriovė ją ant grindinio ir autobuso platformos apačia patraukė į priekį taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9, 106 p. reikalavimus. Šiuo nutarimu ikiteisminis tyrimas nutrauktas J. V. nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. požymių ir nutarta J. V. iškelti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal požymius pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 127 str.1 d.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2014-03-14 nutarimu Nr.20H-8942614-14 J. V. pripažintas padaręs pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 1 d. ir jam paskirta 750 litų bauda.

J. V. apskundus šį nutarimą, Kauno apylinkės teismui, 2014-05-26 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byla dėl J. V. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 127 str. 1 d. nutraukta, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Kauno apygardos teisme gautas P. K. apeliacinis skundas, kuriame prašoma panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2014-15-26 nutarimą ir priimti naują nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – J. V. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūno 2014-03-14 nutarimą Nr. 20H-8942614-14.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjos apeliacinis skundas netenkintinas.

Kauno apylinkės teismo 2014-05-26 nutarimas, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo byla J. V. atžvilgiu pagal ATPK 127 str. 1 d., yra teisėtas ir pagrįstas.

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šio straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Kaip matyti iš pateiktos medžiagos – administracinio teisės pažeidimo bylos bei ikiteisminio tyrimo medžiagos, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 127 str. 1 d. J. V. atžvilgiu nutraukta, kadangi, teisme ištyrus visus bylos įrodymus, nenustatytas pažeidimo įvykis ir sudėtis.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. J. V. atžvilgiu. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 1 d. įtvirtinta, kad atsakomybė už šį pažeidimą atsiranda, kai padaromas kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 12 p. numato, jog eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, pripažino, kad būtent įvykio liudytojų L. Z., I. P., R. A. dėstomos aplinkybės, jų parodymų, papildančių vieni kitus, nuoseklumas, logiškumas, kuriais teismas neturėjo pagrindo netikėti, leido padaryti išvadą dėl administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nebuvimo.

Liudytojos L. Z. teismo posėdžio metu duotais parodymais nustatyta, kad įvykio metu ji stovėjo Kęstučio ir Gedimino gatvių sankryžoje, prie Raudonojo Kryžiaus ligoninės. Pamatė, kaip po autobuso ratais krenta žmogus. Ji pasileido bėgti, kad įspėtų vairuotoją, nes vairuotojas jau dairėsi į šalis, žiūrėjo į kairę pusę ar gali judėti į priekį. Negali pasakyti ar autobuso durys buvo atidarytos ar uždarytos, nes autobusą matė iš priekio. Negali pasakyti ar moteris nukrito kniūbsčia ar ant šono. Pribėgusi matė, kad moters galva buvo po autobuso priekiu. Negali patvirtinti aplinkybės, ar autobusas, kai moteris į autobuso duris rėmėsi rankomis, pajudėjo. Patvirtino, kad po įvykio aplinkybes prisiminė geriau.

Liudytojos I. P. parodymais nustatyta, kad ji sėdėjo 12 maršruto autobuse, priekyje, trečioje sėdimoje vietoje vairuotojo pusėje. Autobusui sustojus Gedimino stotelėje, keleiviai išlipo, kiti keleiviai įlipo ir autobuso durys užsidarė. Vairuotojas pasiruošė važiuoti. Staiga ji pamatė ant vairuotojo lango stiklo ranką, pagalvojo, kad prašo vairuotojo, jog atidarytų duris. Vairuotojas atidarė duris ir išgirdo moters šauksmą. Išlipusi pamatė gulinčią moterį po priekiniais autobuso ratais. Moteris šaukė, kad ją pervažiavo. Ji moteriai pasakė, kad jos nepervažiavo. Nematė, kad tarp durų būtų įstrigusi ranka, jei ji būtų įstrigusi, būtų pamačiusi. Vairuotojas nebuvo pradėjęs važiuoti, tik buvo uždaręs duris.

Liudytojos R. A. parodymais nustatyta, kad su drauge ėjo link stotelės ir pamatė bėgančią moterį link autobuso priekinių durų. Nematė to momento, kai ji priartėjo prie autobuso durų, tačiau matė ją nukritusią ties priekinėmis autobuso durimis ir šaukiančią pagalbos. Draugė L. Z. bėgo prie moters, ji žiūrėjo ir stebėjo autobusą ar jis nepradės judėti. Vėliau priėję prie moters, galvojo kaip jai padėti atsistoti. Vairuotojas autobusą sujudino, vyrai moterį ištraukė. Ji buvo šoke, rėkė, stumdė aplinkinius. L. Z. teigia, jog nematė, kad nukentėjusios plaštaka būtų prispausta tarp autobuso durų. Kai ji su drauge bėgo prie nukritusios moters, autobusas stovėjo, todėl jos bijojo, kad jis nepradėtų važiuoti.

Autobuso vairuotojas ir nukentėjusioji nurodė skirtingas įvykio aplinkybes. J. V. nurodė, kad dirbo maršrutiniu autobusu Nr. 12. Gedimino sustojime įlaipino keleivius pro priekines duris. Sulipus keleiviams, priekines duris uždarė. Staiga į priekinį autobuso langą pradėjo belsti ir šaukti, kad žmogus po autobusu. Atidarė duris, išlipo ir pamatė, kad guli moteris po autobuso laipteliais. Žmonės padėjo moteriai ir ji atsikėlė. Moteris pradėjo šaukti, kad ją pervažiavo autobusas. Tuo metu, kai moteris nukrito, jis nevažiavo, stovėjo vietoje, nes vienas keleivis dar skaičiavo pinigus.

P. K. parodė, kad 2013-11-21 Kęstučio gatvėje (Kaune) pamatė stovintį 12 maršruto autobusą. Atėjo prie autobuso, matė, kad keleivis dar perka bilietą, todėl ji ranka ėmėsi už autobuso turėklų, koją statė ant laiptelių. Staiga durys užsidarė, jos dešinė ranka liko prispausta. Autobusas pajudėjo, ją patempė po autobuso ratais ir ji nukrito. Nukrito tarp autobuso priekinių ir galinių ratų. Ji šaukė, tačiau autobusas vis tiek judėjo. Sustojus autobusui, vairuotojas išlipo, pakėlė autobuso apačią, vyrai padėjo jai išlipti iš po autobuso apačios. Jos galva buvo po autobusu, buvo iki pusės palindusi po juo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjos (nukentėjusiosios) nurodomų aplinkybių dėl paėmimo už turėklų, rankos prispaudimo, autobuso pajudėjimo iš vietos nepatvirtino jokie kiti administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys. Netikėti teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi šie parodymai nuoseklūs nuo pat tyrimo dėl eismo įvykio pradžios, vieni kitus papildantys. Specialisto išvadoje konstatuota, jog P. K. padaryti sužalojimai veide, kairiame petyje, krūtinėje, nugaroje, kairiame žaste, dešiniame dilbyje ir plaštakoje, odos nubrozdinimai kairiame žande, lengvas galvos smegenų sukrėtimas padaryti minėtoms sritims kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais. Nors išvadoje nurodyta, jog šie sužalojimai galėjo gautis užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, tačiau ištyrus kitus bylos duomenis ir negavus duomenų, patvirtinančių, jog įvykio metu buvo būtent tokios aplinkybės, kaip nurodyta užduotyje, ši išvada tampa reikšminga tik dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo, kas sąlygoja atsakomybės pobūdį. Pabrėžtina ir tai, jog Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2014-02-13 nutarime nutraukti ikiteisminį nespręstas J. V. kaltės klausimas, o tik pasisakyta, jog jo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą, todėl ir priimtas nutarimas iškelti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Prokuroras, nutraukdamas ikiteisminį tyrimą tais atvejais, kai nėra veikos, numatytos Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso normose, neturi teisės spręsti asmens kaltės dėl administracinės teisės pažeidimo, o šį klausimą paveda atlikti organui, įgaliotam nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylas ir tik toks organas, ištyręs ir įvertinęs esančius įrodymus, turi teisę priimti procesinį sprendimą byloje. Būtent tai ir buvo padaryta, perdavus bylą nagrinėti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriui, kurioje tyrėjas A. D. priėmė 2014 m. kovo 14 d. nutarimą. Būtent šis nutarimas panaikintas 2014-05-26 Kauno apylinkės teismo nutarimu, todėl byloje esantis prokuroro 2014-02-13nutarimas negali būti vertinamas kai atskiras įrodymų šaltinis.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Išnaudojus visas galimybes surinkti bylai reikšmingus įrodymus, tačiau nepašalinus abejonių dėl asmens kaltės, yra pagrindas pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti.

Savo apeliaciniame skunde pareiškėja nurodė, kad teismas pažeidė ATPK 256 str. 3 d. nuostatas, kadangi nebuvo aktyvus ir neapklausė įvykį mačiusios liudytojos E. A..

Kaip matyti iš 2014-04-25 teismo posėdžio protokolo (30 b. l.), teismas sutiko pagal nukentėjusiosios prašymą apklausti P. K. atsivestą liudytoją E. A., kuri galimai matė eismo įvykį, kitame teismo posėdyje, tačiau į kitą posėdį liudytoja neatvyko ir E. K. pakartotinai liudytojos E. A. apklausos nepageidavo (37 b. l.), naujų prašymų nepareiškė. Todėl, pareiškėjos apeliacinio skundo argumentas dėl ATPK 256 str. 3 d. nuostatų pažeidimo atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėja, ginčydama administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos nutraukimą, nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu apeliacinės instancijos teismas galėtų daryti kitokią išvadą, nei iš byloje esančių duomenų padarė apylinkės teismas. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas prielaidomis ar spėlionėmis. ATPK 256 str. įpareigoja teismą išvadas dėl asmens kaltės pagrįsti tik faktiniais duomenimis. Tokių nesant, konstatuotina, kad apylinkės teismas, nutraukdamas administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl J. V., priėmė teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą pagal ATPK 250 str. 1 p., kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos P. K. apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.