Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2021 m. spalio 13 d. nutarties S. G. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Institucija) vyresnysis specialistas surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to, kad S. G. 2020 m. birželio 27 d. 17 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) kaimu plaukė pramoginiu laivu (duomenys neskelbtini) esant itin nepalankioms meteorologinėms sąlygoms ir dėl to įvyko incidentas tarp dviejų pramoginių laivų. Protokolo surašymo metu buvo nustatyta, kad S. G. pažeidė Europos vidaus vandenų taisyklių 1.04 straipsnį, įtvirtinantį bendrąją pareigą būti budriems. Atsižvelgiant į tai, S. G. kilo administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 406 straipsnio 4 dalį. Vadovaujantis ANK 610 straipsniu, į minėtą administracinio nusižengimo protokolą buvo įrašytas administracinis nurodymas – pasiūlymas iki 2020 m. rugsėjo 11 d. sumokėti 70 Eur baudą. S. G., neįvykdžius administracinio nurodymo, vyko žodinis S. G. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas ir Institucijos 2020 m. lapkričio 7 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena jo atžvilgiu buvo nutraukta, konstatuojant, jog S. G. nėra kaltas dėl pramoginių laivų susidūrimo plaukiant nepalankiomis meteorologinėmis sąlygomis. Institucijos 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimas apskųstas nebuvo.

2. Be to, Institucijos vyresnysis inspektorius 2020 m. rugsėjo 17 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad V. B. 2020 m. birželio 27 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) kaimu, plaukė (meškeriojo) pramoginiu laivu (duomenys neskelbtini) esant riboto matomumo sąlygoms. Laivavedys, esant riboto matomumo sąlygoms, neįjungė laivo signalinių žiburių, kaip to reikalauja Europos vidaus vandenų taisyklių 3.01 straipsnio 2 punktas, taip pat jis nesiėmė kitų įmanomų veiksmų, kad būtų matomas kitiems netoli esančių laivų laivavedžiams, be to, iškilus susidūrimo pavojui jis nesiėmė veiksmų susidūrimui išvengti. Atsižvelgiant į tai, V. B. kilo administracinė atsakomybė pagal ANK 406 straipsnio 2 ir 6 dalis. Vadovaujantis ANK 610 straipsniu, į minėtą administracinio nusižengimo protokolą buvo įrašytas administracinis nurodymas – pasiūlymas iki 2020 m. spalio 2 d. sumokėti 45 Eur baudą. V. B., neįvykdžius administracinio nurodymo, vyko žodinis V. B. administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimas ir Institucijos 2020 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) jis buvo pripažintas kaltu pagal ANK 406 straipsnio 2 ir 6 dalis. Nesutikdamas su Institucijos 2020 m. spalio 13 d. nutarimu V. B. pateikė skundą apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 30 d. nutarimu jo skundas buvo tenkintas ir Institucijos 2020 m. spalio 13 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) administracinio nusižengimo byloje panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena V. B. atžvilgiu pagal ANK 406 straipsnio 2 dalį bei 406 straipsnio 6 dalį nutraukta.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

V. B. atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas pažymį, jog administracinio nusižengimo byla, užbaigta įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi arba įvykdytu administraciniu nurodymu, gali būti atnaujinta ANK XXXVIII skyriuje nustatytais pagrindais ir tvarka (ANK 657 straipsnis). ANK 658 straipsnyje yra pateikti administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindai, kurio 1 dalies 4 punkte yra nustatyta, kad administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta tuo atveju, kai paaiškėjo kitų aplinkybių, kurios pareigūnui, institucijai ar teismui nebuvo ir negalėjo būti žinomos priimant nutarimą ar nutartį arba surašant administracinį nurodymą ir kurios vienos ar kartu su pirmiau nustatytomis aplinkybėmis įrodo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo yra nekaltas arba kad jis padarė lengvesnį ar sunkesnį administracinį nusižengimą negu tas, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn, taip pat kurios įrodo, kad administracinėn atsakomybėn nepatrauktas asmuo yra kaltas.

8. Administracinio nusižengimo bylos atnaujinimas dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių yra specifinė įsiteisėjusių institucijos pareigūno, teismo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo forma, kurią sąlygoja konkretūs tikrinimo pagrindai ir atitinkama procedūra – administracinio nusižengimo byla gali būti atnaujinta tik dėl aplinkybių, numatytų ANK 658 straipsnio 1 dalyje, kurios paaiškėjo po administracinio nurodymo, nutarimo ar nutarties įsiteisėjimo, kai tos aplinkybės negalėjo būti žinomos priimant tokį procesinį sprendimą. Be to, pažymėtina, kad minimos naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti ne bet kokios, o iš esmės susijusios su administracinėn atsakomybėn patraukto ar nepatraukto asmens kaltės klausimu, dėl kurio įsiteisėjęs nutarimas, kaip yra šiuo atveju, ir (ar) nutartis ar administracinis nurodymas būtų pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais. Esminėmis bylai aplinkybėmis laikytinos tokios aplinkybės, kurioms paaiškėjus, ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasibaigia arba pasikeičia. Tai gali būti tik tokios aplinkybės, kurios: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) šios turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Taigi proceso atnaujinimo pagrindu laikomas tik esminių bylos aplinkybių, kurios dėl objektyvių priežasčių nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo metu.

9. Iš atskirojo skundo nagrinėjimui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog tiek V. B., tiek S. G. administracinio nusižengimo protokolai buvo surašyti dėl to paties įvykio, tačiau abiem asmenims buvo inkriminuoti skirtingi ANK straipsniai, o taip pat ir skirtingi Europos vidaus vandenų taisyklių straipsnių pažeidimai. Visgi, būtent V. B. Institucijos priimtu nutarimu buvo pripažintas kaltu dėl 2020 m. birželio 27 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) kaimu įvykusio laivų susidūrimo. Tačiau itin svarbu tai, jog Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 30 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena V. B. atžvilgiu buvo nutraukta konstatuojant, jog V. B. veiksmuose nėra jam inkriminuotų administracinių nusižengimų požymių. Iš šio nutarimo turinio matyti, jog nagrinėjant V. B. administracinio nusižengimo bylą, buvo apklausti liudytojai, išanalizuoti administracinio nusižengimo byloje esantys duomenys. Tuo tarpu Institucijos 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo teisena S. G. atžvilgiu nutraukta, priimtas neištyrus visų reikšmingų bylos aplinkybių, taip pat neįvertinus visų surinktų įrodymų, jų pakankamumo, priimant nutarimą nebuvo imtasi priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Tik po to, kuomet buvo priimtas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 30 d. nutarimas, Institucija kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, tačiau 2021 m. liepos 28 d. nutartimi Institucijos prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą atsisakyta priimta. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, jog Lietuvos transporto saugos administracijos 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimas (kuriuo administracinio nusižengimo teisena S. G. atžvilgiu buvo nutraukta) nebuvo apskųstas ANK XXXIV skyriuje nustatyta tvarka ir pagrindais. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, jog šiuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje nurodytu argumentu, kaip vienu iš motyvų atsisakymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, vadovavosi ir skundžiamą nutartį priėmęs apylinkės teismas. Tačiau apygardos teismas pažymi, jog šiuo atveju susidaro itin ydinga situacija, kadangi vadovaujantis ANK 621 straipsniu, šio kodekso 615 straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų nutarimus, taip pat šio kodekso 608 straipsnio 6 dalyje nurodytus nutarimus administracinių nusižengimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, nukentėjusysis (ar jų atstovai), o šio kodekso 592 straipsnio 5 dalyje nurodytais atvejais – ir prokuroras. Lingvistiškai aiškinant šią ANK normą akivaizdu, jog Institucija, priėmusi nutarimą, jo skųsti negali, tai gali padaryti tik asmuo, kurio atžvilgiu nutarimas buvo priimtas arba nukentėjusysis. Iš bylos medžiagos matyti, jog Institucijos 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimas, kuriuo S. G. administracinio nusižengimo teisena buvo nutraukta, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, t. y. S. G. tenkino, tuo tarpu nukentėjusiųjų šioje administracini nusižengimo teisenoje nebuvo. Todėl apskųsti šį nutarimą net nebuvo kam. Tačiau Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams priėmus 2021 m. kovo 30 d. nutarimą, paaiškėjo naujos aplinkybės, kurios Institucijai priimant 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimą dar nebuvo žinomos. Todėl atskirąjį skundą nagrinėjantis apygardos teismas konstatuoja, jog V. B. atskirajame skunde nurodytos aplinkybės, kuriomis prašoma atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, yra esminės, jos nebuvo žinomos Institucijai priimant 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimą, o Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 30 d. nutarime nešališkai ir objektyviai ištirtos įvykio aplinkybės leidžia konstatuoti, jog administracinėn atsakomybėn nepatrauktas S. G. galimai yra kaltas dėl 2020 m. birželio 27 d. apie 18 val. (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) kaimu įvykusio laivų susidūrimo. Todėl konstatuotina, jog vadovaujantis ANK 658 straipsnio 1 dalimi, yra pagrindas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą.

Dėl administracinio nusižengimo bylą atnaujinti prašančio subjekto

10. Kaip teisingai nurodyta skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje ir Institucijos atsiliepime į atskirąjį skundą, vadovaujantis ANK 659 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisę paduoti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turi šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir punktuose nurodytais pagrindas – nutarimą administracinio nusižengimo byloje ne teismo tvarka priėmusi institucija, institucija, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, nukentėjusysis, jų atstovai. Tuo tarpu vadovaujantis ANK 659 straipsnio 1 dalies 2 punktu, neįtrauktas į administracinio nusižengimo teiseną asmuo, paduoti prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą gali paduoti tik šio kodekso 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais, t. y. jeigu yra padarytas esminis materialiosios ar proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtiems nutarimui ar nutarčiai priimti, kas iš esmės nebuvo konstatuota. Šiuo atveju pagrindas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą yra numatytas ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte, o šiuo pagrindu atnaujinti procesą gali prašyti tik ANK 659 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyti subjektai.

11. Akcentuotina tai, kad V. B. pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinio nusižengimo byloje, kurioje administracinėn atsakomybėn buvo traukiamas ne V. B., o S. G.. Be to, V. B. nebuvo šioje administracinio nusižengimo byloje dalyvaujantis asmuo. S. G. administracinio nusižengimo byloje V. B. neturi jokio procesinio statuso. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad vadovaujantis ANK 578 straipsnio 1 dalimi, nukentėjusiuoju administracinio nusižengimo byloje laikomas fizinis arba juridinis asmuo, kuriam administraciniu nusižengimu padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju administracinį nusižengimą tiriančio pareigūno sprendimu, kuris įforminamas įrašu administracinio nusižengimo protokole, arba administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu ar teismo nutartimi. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalimis, pagal šį kodeksą įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės, o priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, be kita ko privaloma nustatyti, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Taigi, priešingai nei teigiama Institucijos nutarime, pareiga nustatyti ar administraciniu nusižengimu buvo padaryta turtinė žala, privalo Institucija. Iš tiesų, V. B. teikdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo tik deklaratyviai nurodė motyvus dėl turtinės žalos, tačiau pateikti duomenų tik pradėjus administracinio nusižengimo teiseną S. G. atžvilgiu tokios galimybės jis apskritai neturėjo. Pažymima, jog būtent Institucija netinkamai įvykdžiusi ANK 567 straipsnyje numatytas pareigas V. B. nepripažino nukentėjusiuoju ir nesiaiškino kokia turtinė žala dėl tiriamo įvykio jam buvo padaryta. Akivaizdu, jog Institucijos 2020 m. lapkričio 17 d. nutarimas, kuriuo administracinio nusižengimo teisena S. G. atžvilgiu buvo nutraukta, priimtas skubotai, neištyrus visų aplinkybių, o V. B. teisės, kaip galimo nukentėjusiojo, nebuvo tinkamai užtikrintos ne dėl jo paties nesuinteresuotumo bylos baigtimi, o dėl Institucijos skubotų sprendimų.

12. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nagrinėjamu atveju S. G. atžvilgiu pradėtoje administracinio nusižengimo teisenoje, kuri vėliau buvo nutraukta, V. B. net negalėjo būti pripažintas nukentėjusiuoju, kadangi S. G. net nebuvo kaltinamas incidento tarp dviejų pramoginių laivų sukėlimo, dėl to administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas V. B.. Taigi, pripažinti V. B. nukentėjusiuoju ir juo labiau V. B. prašyti atlyginti turtinę žalą net nebuvo jokio teisinio pagrindo. Visgi, nagrinėjant atskirąjį skundą pažymima, kad nors V. B. ir nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, tačiau incidento metu buvo kliudytas jo laivas. Šiuo atveju, gavęs Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. kovo 30 d. nutarimą bei remdamasis jame padarytomis išvadomis, V. B. prašė atnaujinti administracinio nusižengimo bylą S. G. atžvilgiu. Kartu su atskiruoju skundu V. B. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą, kuriame nurodyta, jog V. B. priklausančio laivo remonto kaštai gali svyruoti nuo 4500 iki 7500 eurų. Taigi, neabejotina, jog įvertinus incidento aplinkybes, padarytą turtinę žalą, tai galėtų turėti įtakos ne tik S. G. teisinei padėčiai, bet ir V. B. turtinei padėčiai. Todėl laikytina, jog net ir nesuteikus V. B. nukentėjusiojo statuso, jis laikytinas tinkamu subjektu pateikti prašymą dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu. Apylinkės teismo, o tuo pačiu Institucijos deklaratyvūs teiginiai ir formalus teisės aiškinimas nesudaro sąlygų V. B. prašyti nubausti galimai administracinį nusižengimą padariusi asmenį, o tuo pačiu, neužtikrina ir jo teisių bei teisėtų interesų gynimo. Netenkintus V. B. atskirojo skundo, jam nebūtų užtikrinta galimybė naudotis teisėmis, nustatytomis ANK 579 straipsnio 1 dalyje, visapusiško, išsamaus administracinio nusižengimo ištyrimo tikslas (ANK 563 straipsnis) procese pasiektas nebūtų. Todėl, atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas V. B. atskirąjį skundą šioje dalyje tenkina, ir vadovaujantis ANK 658 straipsnio 1 dalies 4 punktu administracinio nusižengimo bylą S. G. atžvilgiu atnaujina.

Dėl pripažinimo nukentėjusiuoju

13. ANK 608 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baigęs administracinio nusižengimo tyrimą, jį atlikęs pareigūnas surašo administracinio nusižengimo protokolą. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog administracinio nusižengimo protokolu apibrėžiamos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribos. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis nusižengimas. Protokolas surašomas tam, kad asmuo galėtų gintis nuo kaltinimo, o gintis nuo pareikšto kaltinimo yra įmanoma tik tada, kai iš administracinio nusižengimo protokolo galima suvokti, už kokią veiką norima taikyti administracinę atsakomybę. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo nusižengimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, nes veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-84-942/2016, 2AT-97-942/2017, 2AT-53-788/2017, 2AT-10-693/2018). Šios nuostatos iš esmės reiškia reikalavimą bylą nagrinėti tik dėl tų asmenų, kuriems yra administracinio nusižengimo protokolu inkriminuojamas administracinio nusižengimo padarymas, suformuluojamas kaltinimas, taigi teismas gali spręsti tik dėl jų kaltės ir dalyvavimo darant administracinius nusižengimus. Dėl kitų asmenų sprendimas negali būti priimamas, taip pat teismas turi vengti formuluočių, kuriomis konstatuojama kitų asmenų kaltė padarius administracinį nusižengimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-30-788/2021).

14. Vadovaujantis minėta teismų praktika, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog atnaujinus administracinio nusižengimo bylą Institucija, objektyviai ištyrusi faktines administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, tinkamai įvertinusi įrodymus, turėtų tikslinti S. G. atžvilgiu surašytame administracinio nusižengimo protokole numatytas faktines aplinkybes, o taip pat ir jo padarytų pažeidimų punktus. Todėl šiuo metu pripažinti V. B. nukentėjusiuoju iš esmės reikštų, jog atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja S. G. kaltę dėl 2020 m. birželio 27 d. (duomenys neskelbtini) įvykusio incidento. Kaip jau minėta, tik objektyviai ištyrus visas faktines aplinkybes, Institucijos pareiga patikslinti administracinio nusižengimo protokole šiuo metu numatytas faktines įvykio aplinkybes, o tuo pačiu ir išsiaiškinti nukentėjusiuosius bei pripažinti juos proceso šalimis, be kita ko, išsiaiškinant ir jiems padarytos turtinės žalos dydį.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 6 dalies 3 punktu, 658 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

V. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. spalio 13 d. nutartį panaikinti ir dėl skundo priimti naują sprendimą – panaikinti Lietuvos transporto saugumo administracijos Teisės ir rizikos valdymo skyriaus 2021 m. liepos 7 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir atnaujinti administracinio nusižengimo bylą (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.