Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų nutartis

Įžanginė dalis

Teisminio proceso Nr. 4-54-3-00065-2021-2 Procesinio sprendimo kategorija: 21.2.2; 21.10.1.;

2022 m. sausio 20 d.

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą pagal M. G. skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-11-30 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-3009-2021,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. 2021-11-30 surašytas administracinio nusižengimo nutarimas už tai, kad 2020-07-09 apie 22.30, (duomenys neskelbtini), jam priklausanti gyvulių banda ištrypė, priteršė žemės sklypą priklausantį V. K., bei suniokojo jo žemės valdoje esančius vaismedžius. V. K. pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad jam padaryta 500 eurų turtinė žala. Žala neatlyginta.

Nutarime nurodyta, kad M. G. pažeidė Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 d. 3 p., ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-04 įsakymo Nr. I-380 „Dėl gyvūnų laikymo Zarasų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ 6.5 p., reikalavimus ir tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos ANK 346 str. 4 d., jam paskirta 200 Eur administracinė nuobauda.

Nesutikdamas su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-11-30 nutarimu, M. G. pateikė skundą teismui, kuriuo prašo panaikinti 2021-11-30 Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą, priimtą administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-3009-2021, bei nutraukti jam administracinio nusižengimo bylą.

Pareiškėjas nurodė, jog byloje nėra įrodymų patvirtinančių, kad jam priklausantys galvijai ištrypė ir apdergė nukentėjusiojo žemės valdos teritoriją, bei sunaikino kelis vaismedžius

Utenos apskrities vyriausias policijos komisariatas pateikė atsiliepimą į M. G. skundą, kuriame nurodė, kad skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti atmestas. Nusižengimo tyrimo metu, buvo surinkti įrodymai, kurie patvirtina, kad M. G. priklausantys galvijai (karvės, telyčaitės, buliukai), pateko į nukentėjusiojo žemės valdą, kur ištrypė ir apdergė šios žemės valdos teritoriją, bei sunaikino kelis vaismedžius.

Teismo posėdžio metu, M. G. ir jo atstovas palaikė skundą, prašė ji tenkinti. Su inkriminuojamu nusižengimu M. G. nesutiko, savo kaltės dėl jo nepripažino. M. G. parodė, kad 2020-07-09, apie 23.30 val., po nukentėjusiojo skambučio, jam su tėvais nuvykus į prie V. K. žemės valdos esančią ganyklą, buvo nustatyta, kad jam priklausantys galvijai yra aptvertoje ganyklos teritorijoje. M. G. mano, kad žalą V. K., galėjo padaryti kitų, netoliese esančių ūkininkų galvijai. Nuvykęs prie V. K. žemės valdos, kitų galvijų, kurie galėjo priklausyti kitiems ūkininkams, nematė. Tarp M. G., jo tėvų ir V. K. anksčiau yra buvę konfliktų dėl bendro naudojimo kelio, todėl jis gali apkalbėti M. G.. Liudytojai – policijos pareigūnai ir R. M., neturi pagrindo apkalbėti M. G..

Nukentėjusysis V. K., teismo posėdžio metu su skundu nesutiko, prašė pareiškėjo skundą atmesti. Grįžęs į savo sodybą 2020-07-09, apie 23.00 val., V. K. pamatė, kad į jo žemės sklypą buvo įėję M. G. priklausantys galvijai. Šie galvijai ištrypė ir apdergė jo žemės valdą, bei suniokojo kelis vaismedžius. V. K. paskambino M. G. motinai A. G. ir pranešė, kad jos sūnui priklausantys galvijai yra jo žemės sklype. Po pusvalandžio prie savo žemės sklypo (ganyklos) atvyko M. G., jo tėvas ir motina - G. G. ir A. G.. M. G., G. G. ir A. G., sugynė gyvulius į savo žemės sklypą - ganyklą. V. K. siūlė G. G. tartis dėl padarytos žalos atlyginimo, bet G. G. neatvyko pas nukentėjusįjį. Kitą dieną, dėl šio įvykio pas nukentėjusįjį buvo atvykę policijos pareigūnai ir M. G.. Policijos pareigūnai apžiūrėjo V. K. priklausantį žemės sklypą ir užfiksavo padarytus pažeidimus. M. G. sutiko, kad jam priklausantys galvijai ištrypė ir apdergė šios žemės valdos teritoriją, bei sunaikino kelis vaismedžius. V. K. ir M. G. mėgino tartis dėl padarytos žalos atlyginio, tačiau M. G. nesutiko su V. K. nurodytu žalos dydžiu, bei pareiškė, kad tai ne jo galvijai padarė žalą V. K..

Teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai, kurie davė tokius parodymus.

Liudytojai V. V. ir R. A. – Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Zarasų rajono policijos komisariato tyrėjai parodė, kad 2020-07-10, buvo nuvykę į V. K. priklausantį žemės sklypą, kuriame atliko įvykio vietos apžiūrą. Liudytojai nustatė, kad V. K. priklausanti žemės valda yra apdergta galvijų mėšlu, valdos teritorija ištrypta, taip pat buvo sunaikinti keli vaismedžiai. Pagal išlikusius galvijų kanopų pėdsakus, liudytojai aiškiai nustatė, kad į V. K. žemės valdą, buvo patekę galvijai iš greta esančio, M. G. priklausančio žemės sklypo (ganyklos). Apžiūrėję ganyklos aptvarą, liudytojai nustatė, kad dalis ganyklos teritorijos aptvaro yra pažeista, dėl ko galvijai netrukdomai pateko į V. K. žemės valdą. Įvykio vietos apžiūros metu, buvo atvykęs M. G., kuris sutiko, kad jam priklausantys galvijai padarė žalą V. K., tačiau tariantis dėl atlygintinos žalos dydžio, M. G. nesutiko su V. K. nurodytu žalos dydžiu, bei pareiškė, kad tai ne jo galvijai padarė žalą V. K..

Liudytojai G. G. ir A. G. - M. G. tėvai, teismo posėdžio metu parodė, kad 2020-07-09, apie 23.30 val., paskambinus V. K., su sūnumi M. G., nuvyko į prie V. K. žemės valdos esančią ganyklą, kurioje sūnus laiko galvijus. Atvykus į ganyklą, visi M. G. galvijai buvo aptvertoje ganyklos teritorijoje. Liudytojai su sūnumi, šioje ganykloje buvusius galvijus, pergynė į tolimesnę ganyklą, kad galvijai negalėtu patekti į V. K. žemės valdą. Kitų galvijų, galimai priklausančių kitiems asmenims, greta V. K. žemės valdos ar šioje valdoje, liudytojai nematė. Tarp liudytojų ir V. K. yra buvę konfliktai dėl bendro naudojimo kelio.

Liudytojas R. M., V. K. kaimynas, teismo posėdžio metu, patvirtino savo parodymus duotus administracinio nusižengimo tyrimo metu. 2020-07-09, apie 23.00 val., liudytojui paskambino V. K. ir pasakė, kad jo žemės valdoje yra didelis kiekis galvijų ir paprašė liudytojo padėti juos išginti iš jam priklausančios žemės valdos. Liudytojas nuvyko į V. K. sodybą, kur pamatė daug galvijų (apie 30), esančių V. K. žemės valdoje. V. K. paskambino galvijų savininkui ir pranešė, kad jo galvijai išėjo iš ganyklos aptvaro, žaloja V. K. žemės valdą ir vaismedžius. Netrukus po skambučio, atvažiavo automobilis, iš kurio išlipę žmonės, ėmė gaudyti galvijus ir ginti į toliau esančią ganyklą. Liudytojas iš balsų pažino, kad galvijus gaudė M. G., jo tėvas ir motina. V. K. bandė dėl įvykio ir patirtos žalos atlyginimo, kalbėtis su M. G. tėvu, tačiau šis bendrauti atsisakė. Kitą dieną atvykus policijos pareigūnams, M. G. mėgino tartis su V. K. dėl atlygintinos žalos dydžio, tačiau V. K. nurodytas padarytos žalos dydis buvo nepriimtinas M. G.. Liudytojas parodė, kad tą vakarą jokie kiti galvijai nebuvo atklydę į V. K. žemės valdą, nes pašaliniai galvijai, priklausantys kitiems ūkininkams, patekti į V. K. žemės valdą, gali tik per liudytojo žemės valdą. Liudytojas patvirtino, kad M. G. priklausantys galvijai ištrypė ir apdergė V. K. žemės valdos teritoriją, bei sunaikino kelis vaismedžius, nes tik M. G. priklausanti ganykla yra greta V. K. žemės valdos.

Dėl kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 346 str. 4 d,

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 str. 4 d. nustatyta atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, dėl kurio atsirado žalos asmens sveikatai ar turtui.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ir turtui. To paties įstatymo 20 str. 2 d. 1 p. nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo nuolat rūpintis gyvūnų gerove ir apsauga, o pagal 20 str. 2 d. 6 p., nepažeisti kitų asmenų teisų ir teisėtų interesų.

Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2014-06-04 įsakymo Nr.I-380 „Dėl gyvūnų laikymo Zarasų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių patvirtinimo“ 6.5 p. nustatyta, kad gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių gyvybei, sveikatai ar turtui, kitų gyvūnų gyvybei ar sveikatai.

Byloje nustatyta, kad 2020-07-09, apie 23.00 val., į V. K. žemės valdą, buvo atklydęs nenustatytas kiekis stambių galvijų, kurie išmatomis suteršė nukentėjusiajam priklausančią žemės valdą, ištrypė ją, bei sunaikino kelis vaismedžius /b.l. 11-12, 15-26/. Dėl patirtos žalos nukentėjusysis pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodė, kad į jo žemės valdą patekę galvijai, jam padarė 500 Eur dydžio turtinę žalą.

M. G. ir jo atstovas, neginčijo, kad į V. K. žemės sklypą patekę galvijai, padarė jam turtinę žalą. M. G. nurodė, kad žalą nukentėjusiajam galėjo padaryti kitiems asmenims priklausantys galvijai.

Kaip jau byloje nustatyta, M. G. kaltės pagal jam pareikštą kaltinimą dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos ANK 346 str.. 4 d. nepripažino ir nurodė, kad žalą V. K. galėjo padaryti kitų, netoliese V. K. žemės valdos esančių ūkininkų galvijai.

Byloje apklaustas liudytojas R. M. parodė, kad 2020-07-09, apie 23.00 val., buvo nuvykęs į V. K. žemės valdą, kur matė apie 30, iš M. G. priklausančios ganyklos į V. K. žemės sklypą, atklydusių galvijų. Šis liudytojas taip pat patvirtino, kad matė, kaip prie V. K. žemės valdos ir M. G. priklausančios ganyklos atvažiavo automobilis, ir iš jo išlipę asmenys ėmė gaudyti galvijus bei vesti juos į kitą, M. G. priklausančią ganyklą. Iš balsų, liudytojas suprato, kad tai buvo M. G., jo tėvas ir motina. Teismo posėdžio metu, M. G. ir liudytojai jo tėvai G. G. ir A, G. patvirtino, kad 2020-07-09, apie 23.30 val., buvo nuvykę į prie V. K. žemės valdos esančią ganyklą, iš kurios į tolimesnę ganyklą pergynė M. G. priklausančius galvijus. Liudytojas R. M. patvirtino, kad 2020-07-09, apie 23.00 val., jokie kiti galvijai nebuvo atklydę į V. K. žemės valdą. Analogiškus parodymus liudytojas R. M. davė administracinio nusižengimo tyrimo metu. Šio liudytojo parodymai nuo pat tyrimo pradžios yra nuoseklūs, sutampa su liudytojų V. V. ir R. A. bei nukentėjusiojo parodymais. M. G. posėdžio metu nurodė, kad liudytojas R. M. neturi pagrindo apkalbėti M. G.. Bylos nagrinėjimo metu, taip pat nebuvo nustatyta, kad liudytojas R. M. yra suinteresuotas bylos baigtimi ar turi pagrindą apkalbėti M. G.. Šio liudytojo parodymus teismas vertina kaip patikimus, todėl jais vadovaujasi šioje byloje.

Byloje apklausti liudytojai – policijos pareigūnai V. V. ir R. A., iš esmės patvirtino liudytojo R. M. ir nukentėjusiojo V. K. parodymus. M. G. posėdžio metu nurodė, kad liudytojai V. V. ir R. A., neturi pagrindo apkalbėti M. G.. Bylos nagrinėjimo metu, taip pat nebuvo nustatyta, kad liudytojai V. V. ir R. A. yra suinteresuoti bylos baigtimi ar turi pagrindą apkalbėti M. G.. Šių liudytojo parodymus teismas vertina kaip patikimus, todėl jais vadovaujasi šioje byloje.

Be to, šie liudytojai nuo pat tyrimo pradžios davė nuoseklius parodymus, kuriuos patvirtino ir įvykio vietos apžiūros metu nustatytos faktinės bylos aplinkybės /Administracinio nusižengimo tyrimo medžiagos b. l. 15-25, 43-45/.

Liudytojų R. M., V. V. ir R. A. parodymai iš esmės sutampa ir papildo vieni kitus, tarp jų nėra prieštaravimų, jie patvirtina V. K. pareiškime nurodytas aplinkybes.

Liudytojų G. G. ir A. G. parodymus teismas vertina kaip nepatikimus, nes jie kaip M. G. tėvai, yra suinteresuoti bylos baigtimi.

Bylos nagrinėjimo metu, M. G. ir liudytojai G. G. ir A. G. patvirtino, kad jiems nuvykus į prie V. K. žemės valdos esančią ganyklą, pašalinių, ne M. G. priklausančių galvijų, kurie jų teigimu buvo M. G. priklausančioje ganykloje, prie M. K. žemės valdos nematė.

Ši aplinkybė paneigia M. G. prielaidą, kad į V. K. žemės valdą, galėjo patekti kitų ūkininkų galvijai ir padaryti žalą nukentėjusiajam.

Bylos nagrinėjimo metu, M. G., liudytojai G. G., A. G., R. M. ir nukentėjusysis V. K. parodė, kad 2020-07-09, apie 23.30 val., M. G. ir liudytojai G. G., A. G., atvykę į prie V. K. žemės valdos esančią ganyklą, ten buvusius galvijus pergynė į tolimesnę nuo V. K. žemės valdos ganyklą.

Teismo posėdžio metu, nei M. G., nei liudytojai G. G. ir A. G., negalėjo argumentuotai paaiškinti, kokiu tikslu ir nakties metu, M. G. priklausantys galvijai, buvo perginti į kitą ganyklą.

Teismo vertinimu, ši aplinkybė patvirtina nukentėjusiojo pareiškime ir liudytojo R. M. parodymuose nurodytas aplinkybes, susijusias su galvijų priklausomumu M. G.. Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju, M. G., kartu su liudytojais G. G. ir A. G., nakties metu, po nukentėjusio skambučio A. G., ėmėsi priemonių pašalinti M. G. priklausančius galvijus iš V. K. žemės valdos.

Iš byloje esančio Gyvų gyvulių ir deklaruotų bandų sąrašo matyti, kad M. G. laiko 34 stambius galvijus /Administracinio nusižengimo tyrimo medžiagos b. l. 20-21/. Ši aplinkybė patvirtina liudytojo R. M. parodymus dėl į nukentėjusio žemės valdą atklydusių galvijų kiekio – apie 30 galvijų.

Visuma byloje nustatytų aplinkybių, leidžia teismui padaryti išvadą, kad M. G. priklausantys galvijai pateko į V. K. žemės valdą ir padarė nukentėjusiajam turtinę žalą. Bylos aplinkybės leidžia pagrįstai spręsti, kad M. G. priklausantys galvijai, į nukentėjusiojo žemės valdą pateko todėl, kad galvijų savininkas M. G., neužtikrino patikimų sąlygų, jam priklausančių galvijų saugiam laikymui. Tokiais veiksmais, M. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 str.4 d. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-11-30 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-3009-2021, dėl kaltinimo M. G. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 str.4 d. yra pagrįstas ir įrodytas, todėl M. G. skundas šioje dalyje yra atmestinas.

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusysis V. K. pateikė 500 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo /Administracinio nusižengimo tyrimo medžiagos b. l. 28/. Prie civilinio ieškinio, nukentėjusysis nepateikė įrodymų pagrindžiančių jam padarytos žalos dydį. Teismo posėdžio metu, nukentėjusiajam teismas siūlė pateikti ieškinį pagrindžiančius įrodymus, tačiau V. K. atsisakė teikti tokius įrodymus.

Kaip matyti, teismas pripažino, kad M. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 str.4 d., todėl atsižvelgiant į visumą byloje nustatytų aplinkybių, yra pakankamos prielaidos laikyti, kad dėl jo veiksmų (neveikimo ar aplaidumo), nukentėjusysis galėjo patirti turtinę žalą.

Atsižvelgiant į nukentėjusiojo poziciją bylos nagrinėjimo metu, teismas laiko, kad šiuo atveju netikslinga pripažinti V. K. teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl turtinės žalos dydžio, perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (ANK 665 str. 2 d.). Esant nurodytoms aplinkybėms, V, K. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtu, išaiškinant V. K., kad dėl patirtos turtinės žalos atlyginimo, jis gali kreipti į teismą civilinio proceso tvarka.

Dėl administracinės nuobaudos

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-11-30 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-3009-2021, M. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 str.4 d., ir jam paskirta 200 Eur administracinė nuobauda.

Bylos nagrinėjimo metu, nenustatytos M. G. atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės. Bylos nagrinėjimo metu, nebuvo nustatyta, kokio realiai dydžio žalą nukentėjusiajam padarė M. G. galvijai, o tai leidžia daryti prielaidą, kad M. G. kaltais veiksmais galėjo būti padaryta nedidelė turinė žala nukentėjusiajam. Tokios rūšies nusižengimą, M. G. padarė pirmą kartą. Byloje nėra duomenų, neigiamai charakterizuojančių M. G..

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, M. G. skirtina minimali administracinė nuobauda, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 str.4 d.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-11-30 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-3009-2021, dalyje dėl M. G. skirtinos administracinės nuobaudos dydžio, keistinas.

M. G. skundas tenkintinas iš dalies.

Remdamasis Lietuvos Respublikos Administracinių nusižengimų kodekso 642 str. 1 d. 6 p., 4 d.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

M. G. skundą tenkinti iš dalies.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-11-30 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-3009-2021, pakeisti.

Paskiri M. G. 150 Eur administracinę nuobaudą už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 346 str.4 d.

Kitoje dalyje, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021-11-30 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 89-ANR_N-3009-2021, palikti nepakeistą.

Nutartis gali būti skundžiama per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos Panevėžio apygardos teismui paduodant skundą Utenos apylinkės teismui Zarasų rūmams.