- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-10
- Bylos Nr.
- 2S-236-252/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-50-3-00286-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Nijolė Danguolė Smetonienė
- Pareiškėjas
- kreditorės Anykščių
- Kreditorius
- Anykščių
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Danguolė Smetonienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkų ir įkeisto turto savininkų R. D. ir V. D. atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-540-839/2012 pagal pareiškėjos – kreditorės Anykščių kredito unijos pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja prašė pradėti 251 408,54 Lt dydžio priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko V. D. įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimui įkeisto turto. Nurodė, kad pagal 2008-08-13 paskolos sutartį Nr. 08-00146 skolininkui suteikė 220 000 Lt dydžio paskolą, kurios galutinis grąžinimo terminas nustatytas – 2011-08-13. Suteiktos paskolos grąžinimo užtikrinimui hipotekos lakštu, id. kodas 10/1/2008/0001455, įkeistas nekilnojamasis turtas, bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis V. D. ir R. D.: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4883 ha bendro ploto; ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Nustatytu skolos grąžinimo terminu skolininkas V. D. skolos negrąžino.
Žemesnės instancijos teismas
Utenos rajono apylinkės teismas 2012-02-22 nutartimi 251 408,54 Lt skolos grąžinimo kreditorei Anykščių kredito unijai užtikrinimui areštavo Hipotekos lakštu įkeistą nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teise priklausantį V. D. ir R. D.: žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 0,4883 ha bendro ploto; ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ūkio pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Įspėjo skolininką ir įkeisto turto savininkus V. D. ir R. D., kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo įspėjimo (nutarties dėl įkeisto turto arešto kopijos) įteikimo dienos, įkeistas turtas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui. Uždraudė įkeisto turto savininkams V. D. ir R. D. perleisti šį turtą kitiems asmenims, įkeisti, išnuomoti, ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, reikalauti padalyti turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto. Areštuoto turto saugotojais paskyrė įkeisto turto savininkus V. D. ir R. D. bei įspėjo juos, kad nuo nutarties įregistravimo Turto arešto aktų registre momento jie atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą.
Teismas nustatė, kad pagal 2008-08-13 paskolos sutartį Nr. 08-00146 skolininkui suteikta 220 000 Lt dydžio paskola, kurios galutinis grąžinimo terminas nustatytas – 2011-08-13. Suteiktos paskolos grąžinimo užtikrinimui hipotekos lakštu, id. kodas 10/1/2008/0001455, įkeistas aukščiau nurodytas nekilnojamasis turtas. Sprendė, kad skolininkui nesilaikant sutarties sąlygų ir suėjus skolos grąžinimo terminui paskolos negrąžinus, yra pagrindas pradėti priverstinį skolos ir sumokėto žyminio mokesčio išieškojimą (CPK 93 str., 558 str. 1 d., CK 4.192 str.).
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu skolininkai ir įkeisto turto savininkai V. D. ir R. D. prašo panaikinti Utenos rajono apylinkės teismo 2012-02-22 nutarties dalį, t. y. 3 punktą, kuriuo teismas nutarė uždrausti įkeisto turto savininkams perleisti šį turtą kitiems asmenims, įkeisti, išnuomoti, ar kitokiomis teisėmis apsunkinti, parduoti ar naikinti daiktus, kurie yra šio turto priklausiniai, reikalauti padalyti turtą ar atskirti priklausinius nuo šio turto, bei 4 punktą, kuriuo nutarė areštuoto turto saugotojais paskirti įkeisto turto savininkus bei įspėti turto saugotojus, kad nuo nutarties įregistravimo Turto arešto aktų registre momento jie atsako už nustatytų apribojimų pažeidimą.
Nurodo, kad teismas neobjektyviai vertino faktines aplinkybes, pažeidė civilinio proceso bei materialinės teisės normas. O būtent – ginčijamų nutarties dalių reikalavimų įvykdyti nėra galimybės dėl objektyvių priežasčių, nes minėtu turtu nuo 2009-11-05 be teisinio pagrindo faktiškai naudojasi K. C.. Ši faktinė aplinkybė yra nustatyta įsiteisėjusiu Panevėžio apygardos teismo 2011-06-30 sprendimu (civilinė byla Nr. 2A-311-198/2011). Teismo sprendimu K. C. nutarta iškeldinti iš apeliantams priklausančio turto – pastatų, tačiau pastarasis iki šiol teismo sprendimo piktybiškai nevykdo ir neišsikelia. Šiai dienai yra užvesta vykdomoji byla dėl K. C. iškeldinimo, tačiau ir antstolis, vykdydamas savo pareigas, negali patekti į minėtas patalpas ir negali jo iškeldinti. Be to, negalėjimą įvykdyti dalies nutarties nurodymų patvirtina ir tai, kad šiuo metu Panevėžio apygardos teisme yra nagrinėjama kita civilinė byla Nr. 2-371-425/2012 pagal ieškovo K. C. ieškinį atsakovams V. D. ir R. D.. Toje byloje, siekiant užtikrinti kreditoriaus teises, prašė hipotekos kreditorę Anykščių kredito uniją įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu, nes šios bylos išsprendimas gali turėti įtakos Kredito unijos teisėms ir pareigoms, tačiau 2012-02-21 nutartimi teismas tokį prašymą atmetė.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą kreditorė prašo atskirąjį skundą atmesti ir palikti skundžiamą apylinkės teismo nutartį nepakeistą. Nurodo, kad nagrinėjamu atveju tiek kreditorius, tiek hipotekos teisėjas laikėsi CPK 558 str. nustatytos tvarkos, teismas teisingai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą nutartį, o skolininkų atskirajame skunde nurodyti argumentai yra atmestini, nes neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
CPK 558 str. 1 d. nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. Teismas, priėmęs kreditoriaus pareiškimą, taiko hipoteka apsunkintam daiktui laikinąsias apsaugos priemones – turto areštą. Kartu hipotekos teisėjas praneša skolininkui, kad kreditorius kreipėsi į teismą dėl skolos išieškojimo ne ginčo tvarka ir kad yra pradėtas procesas dėl hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo nevykdymo, kartu įspėja skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad, negrąžinus skolos per nustatytus terminus, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių. CPK 558 str. 1 d. nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Tik gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas ateityje priims nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 str. 2 d.). Įkaito davėjas – daikto savininkas ar teisėtas valdytojas – suvaržo savo teises į įkeičiamą daiktą, jomis užtikrindamas savo ar kitų asmenų prievolės įvykdymą.
CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Jei skola per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos grąžinta nebus, kreditorius įgys teisę pateikti pakartotinį prašymą priverstinai išieškoti iš skolininko paskolą, palūkanas, delspinigius ir t. t. bei parduoti iš varžytinių įkeistą kredito unijos naudai nekilnojamą turtą. Kreipimasis į hipotekos skyrių su pirmuoju pareiškimu iš esmės yra tik kreditoriaus prašymas areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininką vykdyti prievoles, o išieškojimas teismine tvarka iš įkeisto turto šio pareiškimo pagrindu neprasideda. Galutinis kreditoriaus apsisprendimas pradėti išieškojimą išreiškiamas per du mėnesius pakartotiniu kreipimusi, todėl apeliantai turi laiko padengti įsiskolinimą ir toliau vykdyti įsipareigojimus pagal sutartį. Taigi pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant aptariamo pobūdžio bylas – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, CPK ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčo klausimą, būtent šiomis įstatymo nuostatomis vadovavosi ir jų nepažeidė. Apeliantų minimu Panevėžio apygardos teismo 2011-06-30 sprendimu nutarta iškeldinti atsakovą K. C. iš pastatų – ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Kaip nurodo apeliantai, aukščiau minėtu turtu be teisinio pagrindo faktiškai naudojasi K. C. jau nuo 2009-11-05, tačiau iki šiol teismo sprendimas nėra įvykdytas, t. y. K. C. geruoju neišsikelia, todėl nėra realios galimybės įgyvendinti 2012-02-22 Utenos rajono apylinkės teismo nutarties 3 ir 4 dalių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokios aplinkybės šiuo atveju nesudaro pagrindo tenkinti atskirojo skundo. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad V. D. ir R. D. ėmėsi kokių nors priemonių nuo 2011-06-30 teismo sprendimo priėmimo savo turtui susigrąžinti. Teismui pateikta antstolės N. J. pažyma Nr. 92-1238/S-6561 (b. l. 60) yra 2011 m. lapkričio 25 dienos, neinformatyvi, neaišku, ar iki šiol sprendimas nėra įvykdytas. Taip pat atmestinas skundo argumentas, jog negalėjimą įvykdyti dalies skundžiamos nutarties nurodymų patvirtina tai, kad šiuo metu Panevėžio apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-371-425/2012 pagal ieškovo K. C. ieškinį atsakovams V. D. ir R. D. dėl išlaidų už turto pagerinimą atlyginimo. Kaip minėta, bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas yra skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių supaprastinta tvarka, tinkamai įgyvendinti, tačiau nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti. Akivaizdu, kad apeliantų nurodyta civilinė byla šiuo atveju neturi nieko bendra, t. y. tiesiogiai niekaip negali įtakoti nagrinėjamos civilinės bylos dėl priverstinio skolos išieškojimo.
Esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad skundžiamos hipotekos skyriaus teisėjo nutarties keisti ar naikinti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, ji priimta nepažeidžiant procesinės teisės normų bei civilinio proceso principų, todėl yra paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Utenos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 22 d. nutartį palikti nepakeistą.