Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Romo Aikevičiaus, teisėjų Reginos Cemnolonskienės ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaidai Pupšytei, dalyvaujant prokurorei Birutei Šečkuvienei, gynėjui advokatui Algiui Girdučiui Šalavkai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. išteisintas nepadarius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1d.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

S. R. buvo kaltinamas tuo, kad baudžiamojoje byloje Nr. 72-1-261-05 dėl viešosios tvarkos pažeidimo vandališkais veiksmais sugadinant bei sužalojant J. N. priklausantį turtą, būdamas įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus pagal Baudžiamojo kodekso 235 str., apklausiamas liudytoju 2005 m. rugpjūčio 31 d. Lazdijų rajono policijos komisariate, Lazdijų m., (duomenys neskelbtini), ir 2006 m. kovo 30 d. Lazdijų rajono apylinkės teisme, Lazdijų m., (duomenys neskelbtini), teismo posėdžio metu, davė melagingus parodymus apie tai, kad 2005 m. liepos 10 d. vakare G. J. liko namuose Žemaitkiemio kaime Lazdijų rajone, kur gyvena ir pats kaltinamasis, o G. J. priklausančiu žalios spalvos automobiliu „Audi 80" jis vienas išvažiavęs pas draugę, tačiau jos neradęs. Tada nuvažiavęs pas brolį J. R., gyvenantį Mikniškių k., Lazdijų r., iš kur, niekur neužsukdamas, apie 2 val. grįžęs į namus. G. J., kuris naktį su kaltinamuoju nevažinėjęs, o likęs namuose, radęs namuose miegantį. Šie faktai neatitinka ikiteisminio tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms.

Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiasis prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo teiginys, kad S. R., apklaustas įtariamuoju, savo kaltę neigė, aiškino, kad nusikaltimo vietoje nebuvo, o naktį, grįžęs į G. J. namus, radęs jį miegantį, tai yra davė save, tuo pačiu ir G. J. teisinančius parodymus, neatitinka nustatytoms aplinkybėms. Apeliantas teigia, jog baudžiamojoje byloje G. J. 2005- 07-13 buvo laikinai sulaikytas. 2005-07-14 apklaustas įtariamuoju jis parodė, jog 2005- 07-11 naktį jis buvo savo namuose, savo automobiliu Audi 80 tą dieną ir naktį niekur nevažiavo, pas J. N. nebuvo ir langų nedaužė, automobilį jis buvo davęs pasinaudoti S. R., gyvenančiam pas jį. G. J. 2005-07-15 buvo paleistas iš sulaikymo. 2005-07-18 S. R. buvo sulaikytas, esant pagrindui manyti, kad jis kartu bendrininkavo su G. J. darant nusikalstamą veiką. Nepasitvirtinus įtarimams, 2005-08-31 nutarimu ikiteisminis tyrimas S. R. atžvilgiu baudžiamojoje byloje buvo nutrauktas, nustačius, kad jis nepadarė nusikaltimo, numatyto LR BK 24 str. 6d., 284 str. 1d. Prokuroras nurodo, jog priimtas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą S. R. atžvilgiu apskųstas bei panaikintas nebuvo. S. R. 2005-08-31, įspėjus jį dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, buvo apklaustas liudytoju. Prokuroras nurodo, jog G. J., kuris buvo teismo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 284 str. 1d. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu S. R. parodymus pateikė kaip vieną iš svariausių jį teisinančių aplinkybių. Minėtas nuosprendis yra įsiteisėjęs, S. R. parodymai įvertinti kaip duoti suinteresuoto asmens, nepagrįsti kitais duomenimis, teismas jais netikėjo. Prokuroras skunde nurodo, jog S. R. pirmiausia buvo apklaustas kaip įtariamasis, ir tik ikiteisminį tyrimą prieš jį nutraukus, buvo apklaustas liudytoju. Nurodo, jog po ikiteisminio tyrimo nutraukimo jo atžvilgiu, jis jau nebelaikomas įtariamuoju, teisėtai ir pagrįstai ikiteisminio tyrimo metu jis buvo apklaustas kaip liudytojas. Apeliantas taip pat nurodo, jog tokia procesinė situacija buvo analizuojama ir Aukščiausiojo Teismo nutartyse. Prokuroras teigia, jog teismas nuosprendyje nepagrįstai nurodė, jog nėra neginčijamų įrodymų, kad apklausiant S. R. liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, jam neabejotinai buvo aiški jo procesinė padėtis šioje byloje. Mano, jog ši teismo išvada prieštarauja teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatytoms aplinkybėms. Apklausiamas teismo posėdyje S. R. nurodė, jog žinojo, kad tyrimas jo atžvilgiu yra nutrauktas, suprato prieš apklausiant liudytoju, kad nebėra kaltinamas, buvo įspėtas, kad turi sakyti tiesą, kad už melagingus parodymus numatyta baudžiamoji atsakomybė, dėl to pasirašė. Įtarimų, kurie ribotų jo galimybę suvokti tam tikras aplinkybes, nebuvo nustatyta. Taip pat prokuroras nesutinka su teismo išvada, jog S. R. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju, liudytoju bei teisme liudytoju nurodė, kad 2005-07-11 iš savo brolio J. R. namų į G. J. namus sugrįžęs skirtingais atvejais nuo 1 val. iki 2 val. nakties, radęs G. J. miegantį, pats nuėjęs miegoti, todėl parodymai apie laiką užfiksuoti kaip tikėtini, tai yra apytiksliai. Nėra užfiksuota, kad S. R. laiką įvykio naktį būtų fiksavęs pagal laikrodį, todėl neatmestina galimybė, kad, nurodydamas laiką, galėjo klysti. Prokuroras nurodo, jog S. R. teismo posėdyje vienareikšmiškai parodė, jog būdamas pas brolį ir gerdamas kavą, dirstelėjo į ant sienos kabojusį laikrodį, kuris rodė pusę pirmos nakties. Apeliantas skunde teigia, jog S. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytoju parodė, jog 2005-07-11 iš savo brolio J. R. automobiliu „Audi 80“ žalios spalvos jis išvažiavo 2 val., kai grįžo, nuėjo miegoti, tą naktį G. J. tikrai niekur su juo nevažinėjo, liko namie, o G. J. nusikaltimo vietoje jo padarymo metu jis negalėjo būti, nusikaltimo G. J. nepadarė. Tačiau kai įsiteisėjusiu nuosprendžiu buvo neginčijamai nustatyta, kad G. J. nusikaltimą padarė 2005-07-11 apie 1.45 val., S. R. apie tai žinodamas, suvokdamas, kad valandų tikslus nurodymas jau prarado svarbą, priremtas neginčijamų įrodymų ir siekdamas išvengti atsakomybės, nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme, pradėjo teigti, kad į namus pas G. J. parvažiavo apie 00.30 val. greitai užmigo, nežino ar G. J. kur nors tą naktį važiavo. Prokuroras mano, jog tokie jo parodymai nelaikytini kaip duoti sąžiningai klydus, o laikytini juos pakitus analogiškai keičiantis aplinkybėms–G. J. atžvilgiu įsiteisėjus nuosprendžiui, ir tokiu būdu išnykus motyvui duoti G. J. alibi patvirtinančius parodymus. Prašo nuosprendį panaikinti dėl teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms ir priimti naują nuosprendį-pripažinti S. R. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1d., ir nuteisti laisvės atėmimo bausme 8 mėnesiams, bausmę atliekant Pataisos namuose.

S. R. gynėja prašė prokuroro skundą atmesti, prokuroras prašė skundą tenkinti pagal jame nurodytus motyvus.

Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes ir dėl jų padarė teisingą išvadą, kad šioje byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų, jog S. R., apklausiamas kaip liudytojas 2005-08-31 Lazdijų rajono policijos komisariate ir 2006-03 -30 apklausiamas kaip liudytojas Lazdijų rajono apylinkės teisme, turėjo tyčią duoti melagingus parodymus. Išteisinamajame nuosprendyje teismas nurodė pagrįstus motyvus, kodėl laiko, kad S. R. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto LR BK 235 str.1d., požymių.

Pagal LR BK 235 str. 1d., atsako tas, kas ikiteisminio tyrimo metu, teisme ar Tarptautiniame baudžiamajame teisme, būdamas liudytoju ar nukentėjusiu asmeniu, davė melagingus parodymus.

LR BPK 80 str. pasakyta, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties padarytą nusikalstamą veiką. Kaip matyti iš bylos duomenų, S. R. byloje, iškeltoje dėl viešosios tvarkos pažeidimo, 2005-07-19 buvo apklaustas kaip įtariamasis. Tyrimo metu paaiškėjus, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, prokuroro 2005-08-31 priimtu nutarimu baudžiamasis procesas jo atžvilgiu buvo nutrauktas. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog po tokio sprendimo priėmimo S. R. pagal baudžiamojo proceso įstatymą jau nebelaikomas įtariamuoju. Tačiau teisėjų kolegija, išnagrinėjus bylos medžiagą, nesutinka su prokuroro skundo teiginiu, jog S. R. žinojo ir suprato, jog apklausiamas kaip liudytojas ir jis toje byloje nebėra įtariamuoju.

Byloje nustatyta, kad S. R. 2005-08-31 ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 72-1-261-05 nutrauktas. Tą pačią dieną, t.y. 2005-08-31 jis buvo apklausiamas liudytoju. S. R. davė tokius pačius parodymus kaip ir apklaustas įtariamuoju. Iš bylos medžiagos matyti, kad nutarimo nutraukti tyrimą nuorašas S. R. nebuvo siunčiamas. Apklaustas teisme kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo pareigūnas R. S. parodė, jog neprisimena ar prieš apklausdamas S. R. liudytoju supažindino jį su nutarimu nutraukti jo atžvilgiu ikiteisminį tyrimą dėl bendrininkavimo chuliganizme. Nustatęs tokias faktines aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo aplinkybę, kad nėra neginčijamų įrodymų, kad apklausiant S. R. liudytoju ikiteisminio tyrimo metu, jam neabejotinai buvo aiški jo procesinė padėtis šioje byloje.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog 2005-08-31 apklausiamas liudytoju S. R. parodė, kad maždaug apie 2 val. nakties iš brolio išvažiavo tiesiai namo ir niekur daugiau užsukęs nebuvo, taip pat matė namuose miegančius G. J. su savo žmona (t.1. b.l. 6). Teisminio bylos nagrinėjimo metu 2006-03-30 S. R. parodė, jog pas brolį baigė betonavimo darbus apie 00.30 val., išgėrė kavos ir išvažiavo į namus pas G. J.. Grįžęs pas G. J. valandų nežiūrėjo, nuėjo miegoti. Matė lovoje miegantį G. J.. Teisminio bylos nagrinėjimo metu 2006-09-15 kaltinamasis S. R. parodė, jog laikas, kada jis išvyko iš brolio namų buvo tik numanomas, tikslaus laiko nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu jis negalėjo pasakyti. Teisme jis teigė, kad, būdamas pas brolį namuose, matė, jog buvo pusė pirmos ir neužilgo išvažiavo. Jam pasirodė, kad užsisėdėjo pas brolį, tuo metu gal atrodė, kad išvažiavo apie 2 val. (t.1. b.l. 132). Liudytojas J. R. posėdžio metu parodė, jog brolis S. R. jam padėjo betonuoti, tačiau kurią valandą brolis išvažiavo, tiksliai neprisimena. Teigė, jog apklausiamas G. J. baudžiamojoje davė teisingus parodymus, nes viską geriau prisiminė. Apklaustas G. J. baudžiamojoje byloje Nr.1-15-393/06 J. R. parodė, jog brolis išvažiavo gal 24 ar 1 val. nakties (b.b. Nr.1/15-393/06. 2t. b.l.88). Kaip matyti iš bylos, parodymai apie laiką niekur nėra tiksliai užfiksuoti. Kaltinamojo parodymai, duoti 2006-09-15 teismo posėdžio metu, t.y. jog jis pas brolį begerdamas kavą dirstelėjo į laikrodį, kuris rodė apie pusę pirmos nakties, negali būti laikomi neginčijamu įrodymu. Kaip matyti iš kaltinamojo parodymų, jis apie 00.30 val. dar gėrė kavą pas brolį. Nėra užfiksuotas laikas, kiek laiko jis gėrė kavą, ir kiek tikslai valandų buvo jam sugrįžus pas G. J.. Teismo išvada, jog S. R. parodymai dėl laiko užfiksuoti kaip tikėtini, tai yra apytiksliai, teisinga.

Prokuroro skundo motyvai, kad S. R., 2005-08-31 ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytoju, nurodė pakankamai konkretų laiką, t.y. jog jis automobiliu Audi 80 išvažiavo apie 2 val. bei kategoriškai teigė, jog nusikaltimo G. J. nepadarė, nėra visiškai teisingi.

Kaip matyti iš 2005-08-31 ikiteisminio tyrimo metu liudytojo apklausos protokolo, S. R. nurodė, jog išvažiavo iš brolio maždaug apie 2 val. nakties. Teisėjų kolegija laiko, jog toks laiko nurodymas nelaikytinas pakankamai konkrečiu. Taip pat liudytojas S. R. minėtoje apklausoje kategoriškai nenurodė, jog nusikaltimo G. J. nepadarė. Tokių S. R. parodymų jo apklausoje nėra. S. R. apklausiamas kaip liudytojas kategoriškai teigė, jog tą naktį G. J. su juo tikrai nevažinėjo, kadangi G. J. liko namuose. Ši aplinkybė pasitvirtino ir baudžiamojoje byloje Nr. 1-15-393/06, kurioje ikiteisminis tyrimas prieš S. R. buvo nutrauktas, nebuvo nustatyta, kad jis bendrininkavo kartu su G. J. darant nusikalstamą veiką.

Apkaltinamojo nuosprendžio išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Tokių įrodymų šioje byloje nėra, todėl S. R. pagrįstai išteisintas kaip nepadaręs nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 235 str.1 d.

Prokuroro apeliacinio skundo teiginiai, kad teismo išvados neatitinka faktinėms byloms aplinkybėms, nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, vadovavosi LR BPK 305 straipsnio 3 dalies reikalavimais ir išteisinamajame nuosprendyje išdėstė įrodymų įvertinimo motyvus.

Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. LR BPK reikalauja, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Išteisinamajame nuosprendyje duomenys, kuriais S. R. buvo grindžiamas kaltinimas, yra įvertinti. Laikyti, kad teismų išvados dėl įrodymų nėra pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ar kad įrodymai teismo nuosprendyje įvertinti pažeidžiant LR BPK 20 straipsnio reikalavimus, nėra pagrindo. Nenustačius LR BPK 326 straipsnyje numatytų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio keitimo arba naikinimo pagrindų, apeliacinis skundas atmestinas, o teismo nuosprendis pripažintinas teisėtu.

Rezoliucinė dalis

n utarė:

Lazdijų rajono apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro apeliacinį skundą atmesti.