- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-11-05
- Bylos Nr.
- A11.-1347-1082/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-08-3-00629-2018-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rita Dirkė
- Pažeidėjas
- G. M.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje G. M., gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, turintis aukštąjį išsilavinimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), administracine tvarka nebaustas, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 4 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
G. M. buvo kaltinamas pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį tuo, kad jis, būdamas UAB (duomenys neskelbtini) direktoriumi, neužtikrino, kad vienu metu laikomi atliekų kiekiai neviršytų TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) 16 lentelėje nustatytų vienu metu leidžiamų laikyti kiekių, t. y. popieriaus ir kartono pakuotės (15 01 01) laikoma 29,712 t, degiųjų atliekų (19 12 10) - 3055,661 t; kombinuotos pakuotės (15 01 05 01) laikoma 40,579 t. Bendrai minėtų laikoma 3125,9521 tonų. Šioms atliekoms bendras leidžiamas laikyti kiekis nustatytas TIPK leidimo 16 lentelėje yra 1500 t. Viršydama leistiną tvarkyti atliekų kiekį bendrovė nesilaikė turimo taršos leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygų, tuo pažeidė Aplinkos apsaugos įstatymo 19 (1) straipsnio 2 dalies reikalavimus.
G. M. teismo posėdžio metu pripažino administraciniame kaltinime nurodyto pažeidimo padarymo faktą ir gailėjosi dėl to, tačiau nurodė, kad jo vadovaujama bendrovė dėjo ir deda visas nuo jų priklausančias galimas pastangas, siekiant laikytis leidimu nustatytų leidžiamų kiekių – kreipėsi dėl leidime nustatytų kiekių padidinimo, ieškojo kitų galimų variantų kitose Europos Sąjungos valstybėse ir kt. Teigia, kad atliekų kiekių perviršis bendrovėje susidarė dėl nuo jų nepriklausančių aplinkybių. Pagrindinė problema, kad deginimo įmonė Lietuvoje yra tik viena, o galimybių išvežti į trečiąją šalį nėra. Kurį laiką atliekų deginimu užsiimanti UAB (duomenys neskelbtini) atsisakė priimti jų degiąsias atliekas, bet dabar jau po truputį priima.
Teismo ištirti ir byloje esantys duomenys – G. M. parodymai teisme, administracinio nusižengimo protokolas, patikrinimo aktas, paaiškinimas dėl 2018 m. rugsėjo 7 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados su priedais – patvirtina ir ginčo dėl to nėra, kad G. M. vadovaujama bendrovė viršijo TIPK leidime Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą leistiną laikyti atliekų kiekį. Tai atitinkamai sudaro pagrindą spręsti dėl galimos atsakomybės taikymo G. M. pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį, tačiau šiuo atveju svarbios yra ir ANK 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintos nuostatos – asmuo atsako pagal ANK tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Be to, sutinkamai su ANK 5 straipsnio 1 dalimi – administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.
Motyvuojamoji dalis
ANK 235 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme ar kituose aplinkos apsaugą ar gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyto leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose, arba nesilaikant šiame leidime nustatytų sąlygų, arba kai planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka neatliktas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas ar atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo arba nepriimtas sprendimas leisti vykdyti planuojamą ūkinę veiklą, arba pažeidžiant teisės aktuose nustatytus aplinkos apsaugos reikalavimus ir normatyvus. Ši teisės norma yra blanketinė ir šioje byloje nukreipia į Aplinkos apsaugos įstatymą, kurio normų detalesnė analizė, nesant ginčo dėl paties administraciniame kaltinime nurodyto pažeidimo fakto, šiuo atveju nėra tikslinga.
Teismas pažymi, kad ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatytas administracinis nusižengimas yra padaromas tyčia. ANK 8 straipsnio 2-3 dalyse numatyta, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir jų norėjo, o netiesiogine tyčia – jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti.
G. M. teismo posėdyje neginčydamas administraciniame kaltinime nurodyto pažeidimo padarymo fakto ir gailėdamasis dėl to nurodė, kad jo vadovaujama bendrovė dėjo ir deda visas nuo jų priklausančias galimas pastangas, siekiant laikytis leidimu nustatytų leidžiamų atliekų kiekių – kreipėsi dėl leidime nustatytų kiekių padidinimo, ieškojo ir pastoviai ieško kitų galimų atliekų realizavimo variantų. Tokius jo parodymus patvirtina byloje esantys rašytiniai duomenys – paaiškinimas (bei prie jo pridėti rašytiniai dokumentai) dėl 2018 m. rugsėjo 7 d. patikrinimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktos išvados, kuriame nurodyta, kad UAB (duomenys neskelbtini) dėjo ir deda visas galimas pastangas ieškodama galimybių perduoti minimas atliekas sutvarkymui, o tik turėdama galimybę jas realizuoja (tvarko). Paaiškinime nurodoma, kad UAB (duomenys neskelbtini) kreipėsi į LR Aplinkos apsaugos ministeriją bei prašė pagalbos UAB (duomenys neskelbtini), taip pat kreipėsi ir į atliekų tvarkymu užsiimančias užsienio valstybių įmones (b. l. 5-7).
Teismas pastebi, kad prie paaiškinimo pateikti priedai (b. l. 8-48) iš tiesų rodo, kad G. M. vadovaujama bendrovė buvo ir yra aktyvi, ir žinodama apie leistiną tvarkyti atliekų kiekį, galimą jo viršijimą bei vėlesnį jo faktinį viršijimą iš anksto ieškojo būdų išvengti šio pažeidimo.
Iš byloje esančio patikrinimo akto matyti, kad paskutinio planinio bendrovės (duomenys neskelbtini) patikrinimo 2017-05-25 metu pažeidimų nenustatyta. Nepaisant to, bendrovė, matydama degiųjų atliekų kiekio didėjimą, jau 2017-08-28 kreipėsi su paraiška į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl taršos ir integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitimo, be kita ko siekdama padidinti didžiausią vienu metu leidžiamą laikyti degiųjų atliekų kiekį (b.l. 23-24). Toks bendrovės kreipimasis fiksuojamas ir UAB (duomenys neskelbtini) paaiškinime dėl 2018 m. rugsėjo 7 d. patikrinimo akte Nr. P-23 pateiktos išvados, kuriame be to pabrėžiama, kad procedūra dėl leidimo pakeitimo yra pradėta, vyksta procesas, kuris šiai dienai nėra baigtas (b.l. 5-7). Pastarojo paaiškinimo turinys, kurį patvirtina prie jo pridėti priedai (b. l. 8-48), patvirtina, kad UAB (duomenys neskelbtini), nelaukdama kuomet bendrovėje vienu metu laikomi atliekų kiekiai viršys TIPK leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) 16 lentelėje nustatytus vienu metu leidžiamus laikyti kiekius, be veiksmų dėl leidimo keitimo didinant tuos kiekius, ėmėsi ir kitų aktyvių veiksmų – ieškojo kaltinime nurodytų didžiąją perviršio dalį sudarančių degiųjų atliekų realizavimo variantų tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse, siekė sutarčių sudarymo tuo klausimu su Lietuvoje šias paslaugas teikiančia UAB (duomenys neskelbtini), intensyviai ieškojo pagalbos bei teiravosi pasiūlymų su atliekų tvarkymu susijusių kitų juridinių asmenų.
Teismui pateikti duomenys rodo, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2018-09-18 sudarė atliekų tvarkymo sutartį su UAB (duomenys neskelbtini) ir jau sutartis yra vykdoma – degiosios atliekos realizuojamos (b.l. 40-41), kaip ir popieriaus ir kartono pakuotės (b.l. 42-45).
Visos aukščiau nurodytos aplinkybės, kurias patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai, teismo vertinimu, paneigia bendrovės (duomenys neskelbtini) tyčinį veikimą administraciniame kaltinime nurodytų veiksmų apimtyje bei abejingumą leidimo Nr. T-P.4-6/2018 nesilaikymo pasekmių kontekste. Teismas sprendžia, kad susidariusi situacija, įvertinant administraciniame kaltinime nurodyto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) keitimo procedūros sudėtingumą bei trukmę, kurie nuo G. M. nepriklauso, taip pat atsižvelgiant į UAB (duomenys neskelbtini) aktyvų, sistemingą galimų variantų, siekiant išvengti galimo administraciniame kaltinime nurodyto pažeidimo, paiešką, realias pastangas, veiksmus bei prasidėjusį faktinį kaltinime minimo pažeidimo šalinimą, rodo G. M. siekį vykdyti aplinkosauginius reikalavimus, jų nepažeisti, o esamus pažeidimus kuo greičiau pašalinti.
Tokiu būdu nesant tyčios, negalimas ir G. M. patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 235 straipsnio 4 dalį. Todėl administracinio nusižengimo teisena G. M. atžvilgiu nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 630 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir 4 dalimi, 636 ir 637 straipsniais,
nutaria:
Administracinio nusižengimo teiseną dėl ANK 235 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo G. M. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teisme.