- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-21
- Bylos Nr.
- 2KT-28/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Ieškovas
- R. Ž.
- Atsakovas
- Kauno apygardos teismui
- Kategorijos
- 93.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 94.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Artūras Driukas, susipažinęs su Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Arūno Rudzinsko 2011 m. sausio 25 d. nutartimi, kuria prašoma spręsti klausimą dėl ieškovo R. Ž. ieškinio atsakovui Kauno apygardos teismui (ieškinio medžiagos Nr. 2-1813-436/2011) dėl pažeistų teisių gynimo perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus primininko Arūno Rudzinsko 2011 m. sausio 25 d. nutartis, kuria Kauno apygardos teismo teisėjai nusišalino nuo ieškovo R. Ž. ieškinio atsakovui Kauno apygardos teismui (ieškinio medžiagos Nr. 2-1813-436/2011) dėl pažeistų teisių gynimo. Minėta nutartimi prašoma išspręsti klausimą dėl ieškinio perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui. Nutartyje nurodyta, kad ieškovas ieškinį pareiškė Kauno apygardos teismui ir bylą pagal teismingumą turėtų nagrinėti Kauno apygardos teismo teisėjai. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus primininko Arūno Rudzinsko nuomone, nurodyta aplinkybė gali sukelti abejonių dėl Kauno apygardos teismo teisėjų sugebėjimo nešališkai ir objektyviai išnagrinėti bylą.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys perduotinas nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui.
Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 34 straipsnio antrosios dalies 3 punkte nurodyta, kad byla perduodama nagrinėti kitam teismui, jeigu, nusišalinus teisėjams, jų tame teisme negalima pakeisti kitais teisėjais. Bylos perdavimo kitam teismui klausimas tokiu atveju yra spręstinas CPK 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
Įstatymo nustatyta tvarka spręsdamas civilinių bylų perdavimo nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui klausimus Lietuvos apeliacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra išaiškinęs, kad vadovaujantis CK 6.272 straipsnio nuostatomis, žalą, atsiradusią dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro, teisėjo ir teismo neteisėtų veiksmų atlygina valstybė visiškai. Be to, CK 6. 271 straipsnyje numatyta, jog žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybei byloje dėl žalos atlyginimo atstovauja Vyriausybė ar jos įgaliota institucija (CK 6.273 str.). Tik jeigu žala atsirado dėl tyčinių anksčiau minėtų asmenų veiksmų, valstybė, atlyginusi žalą, įgyja atgręžtinio reikalavimo teisę iš atitinkamų pareigūnų įstatymų nustatyta tvarka išieškoti įstatymų nustatyto dydžio sumas (CK 6.272 str. 4 d.). Todėl ieškinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas atitinkamas teisėjas, teismas, padavimas, tokiu būdu dirbtinai sudarant pagrindą jų nusišalinimui ar nušalinimui, gali būti pripažįstamas piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis. Taigi ne visuomet ieškinio, kuriame atsakovu ar trečiuoju asmeniu yra nurodomas atitinkamas teisėjas arba teismas, padavimas sudaro pagrindą spręsti jo perdavimo nagrinėti kitam teismui klausimą pagal CPK 35 straipsnio ketvirtosios dalies nuostatas.
Iš pareiškėjo R. Ž. ieškinio medžiagos atsakovui Kauno apygardos teismui turinio matyti, kad jis yra pareikštas dėl teismo teisėjų ar darbuotojų neveikimo, pasireiškiančio psichologinio smurto naudojimu ir šiais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, todėl šios bylos nagrinėjimo teisme metu tektų vertinti ir pasisakyti dėl atitinkamo Kauno apygardos teismo teisėjo (teisėjų) ar valstybės tarnautojų veiksmų. Atsižvelgiant į anksčiau nustatytas aplinkybes pripažintina, kad egzistuoja CPK 66 straipsnyje numatytas pagrindas Kauno apygardos teismui nusišalinti nuo ieškinio nagrinėjimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškinyje Kauno apygardos teismas nepagrįstai yra nurodytas atsakovu, nes kaip minėta, pagal CK 6.272 straipsnio nuostatas, žalą, atsiradusią dėl teismo neteisėtų veiksmų atlygina valstybė. Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo ir civilinės bylos iškėlimo klausimą, turėtų atitinkamai išspręsti dalyvaujančių byloje asmenų statuso klausimą pagal pareikštus reikalavimus. Tie asmenys, su kurių tyčiniais veiksmais yra siejamas žalos pareiškėjui atsiradimas, ieškinyje turi būti nurodomi trečiaisiais asmenimis, nepareiškiančiais savarankiškų reikalavimų (CPK 47 str.).
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, bei siekiant pašalinti bet kokias abejones Kauno apygardos teismo teisėjų nešališkumu, ieškovo ieškinys perduotinas nagrinėti kitam teismui – Panevėžio apygardos teismui (CPK 34 str. 2 d. 3 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 35 straipsnio antrąja ir ketvirtąja dalimis, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas
n utaria:
Ieškovo R. Ž. ieškinį atsakovui Kauno apygardos teismui (ieškinio medžiagos Nr. 2-1813-436/2011) dėl pažeistų teisių gynimo perduoti nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.