Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nevedusio, dirbančio (duomenys neskelbtini) IĮ, kraštovaizdžio tvarkytoju, skundą dėl 2018 m. gegužės 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2018 m. gegužės 12 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato (toliau – Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK) tyrėja surašė administracinio nusižengimo protokolą V. K. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2018 m. balandžio 25 d., 8 val. 15 min., prie (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, namo, viešoje vietoje vartojo necenzūrinius žodžius, įžeidžiamai kabinėjosi prie žmonių, šiais tyčiniais veiksmais pažeidė viešąją tvarką bei visuomeninę rimtį bei įvykdė administracinį nusižengimą (b. l. 6-7).

2018 m. gegužės 18 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK tyrėja priėmė nutarimą, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 30 Eur bauda (b. l. 4-5).

2018 m. birželio 14 d. teisme gautas administracine tvarka nubausto asmens V. K. 2018 m. birželio 11 d. skundas dėl 2018 m. gegužės 18 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK nutarimo panaikinimo. Skunde nurodoma, jog V. K. nustebino jam paskirta nuobauda, nes policijos pareigūnai jo destruktyvios ir amoralios veiklos nenustatė, išėjęs stabdyti medžio žalojimą rado tris dirbančius asmenis, jis vienas negalėjo sutrikdyti jų darbo. Minėti asmenys buvo neblaivūs. Prašo panaikinti nutarimą (b. l. 3).

Administracinio nusižengimo protokole V. K. pateikė pasiaiškinimą, jog su pažeidimu nesutinka, neigia, kad vartojo necenzūrinius žodžius viešoje vietoje, pats buvo išplūstas, nesutiko, jog jam būtų surašytas protokolas su administraciniu nurodymu (b. l. 6).

Teismo posėdyje apklaustas policijos pareigūnas A. D. parodė, jog dirba Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėju. Parodė, kad 2018 m. balandžio 25 d. apie 8 val. dirbant su tyrėja M. G. iš budėtojo gavo pranešimą, jog (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vyksta konfliktas. Nuvykus į vietą prie pareigūnų priėjo vyras ir pranešė, jog darbininkai be leidimo kieme išpjovė medžius. Kolegė nuėjo pas darbininkus aiškintis situacijos, o jis liko prie tarnybinio automobilio su pranešėju, klausė jo duomenų, tačiau šis nieko neatsakinėjo, kažkam skambino telefonu, bendravo, o vėliau nuskubėjo pas darbininkus. Prašė parodyti jo, kur augo medžiai, kad galėtų užfiksuoti, tačiau asmuo nekreipė dėmesio. Vienas iš darbininkų pasakė, kad prieš atvykstant pareigūnams šis asmuo trenkė jo kolegai į veidą. Ant vieno iš darbininkų veido buvo matyti kraujosruva ir paraudimas. Tada sulaikė asmenį ir nuvedė į tarnybinį automobilį. Darbininkas, patyręs sužalojimą atsisakė rašyti pareiškimą dėl to. Patikrinus darbininkų blaivumą ir nustačius, jog du iš jų apsvaigę, apie tai pranešė jų vadovams. V. K. paaiškino, jog sudavė darbininkui, nes šis jį įžeidė. Teigė, jog necenzūrinių žodžių nevartojo. Liudytojas taip pat pateikė paaiškinimus raštu (b. l. 45).

Liudytoja M. T. N. K. paaiškino, jog atsakomybėn patrauktas asmuo yra jos sūnus, ji sutiko duoti paaiškinimus ir parodė, jog įvykio dieną, ji su sūnumi buvo namuose ir išgirdo pjūklo garsus. Pro langą pamatė, kad darbininkai geni žydintį medį. Pakvietė sūnų, kuris tai pamatęs su kambario rūbais išbėgo į lauką. Sūnus ėjo, kad sustabdyti žydinčio medžio pjovimo darbus. Matė, jog sūnus kažkam skambino, netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Matė, kad sūnus bendrauja su pareigūnais, kurie jį nuvedė į tarnybinį automobilį ir uždarė. Sūnus paskambino ir prašė atnešti pledą, nes buvo šalta. Ji nunešė sūnui pledą. Pareigūnai išsivežė jos sūnų. Išvykus pareigūnams, darbininkai taip pat išvyko.

Liudytojas A. L. teismo posėdyje paaiškino, jog įvykio dieną vadybininkė pasiuntė jį su kolegomis genėti medžių, dirbo trise: vienas – pjovė, vienas – laikė, o jis šakas nešiojo. Matė, kai pribėgo asmuo ir jo kolegai R. sudavė į veidą. Keiksmažodžių jis negirdėjo, bet po to girdėjo, kad minėtas asmuo trukdė dirbti sakydamas necenzūrinius žodžius, sugadino nuotaiką. Kolega R. keikėsi atsakydamas tam asmeniui. Dirbo be šalmų, asmuo kolegai prakirto nosį, nes iš nosies kraujas bėgo.

2018 m. balandžio 25 d. A. L. paaiškinime užfiksuota, jog 2018 m. balandžio 25 d., apie 8 val. 15 min. vykdant medžių pjovimo darbus atėjo agresyvus pilietis, kuris keikėsi necenzūriniais žodžiais, mosikavo rankomis norėdamas jiems smogti, įžūliai priekabiavo trukdydamas darbus. Prie (duomenys neskelbtini) namo pjovė nurodytus medžius. Vaismedžiams pjauti leidimas nereikalingas. Darbus vykdė gyventojų prašymu (b. l. 14).

Liudytojas R. G. parodė, jog įvykio dieną, ryte atvažiavo į (duomenys neskelbtini) kiemą genėti medžių. Genėjo slyvą. V. K. atbėgo, pradėjo klausinėti ką čia darome, kodėl savivaliaujame. Pats pradėjo savivaliauti, skambinėti kažkam, trukdė dirbti. Nurodė, jog „pasiuntė jį toliau“, o asmuo pribėgo ir smogė jam į skruostą, pradrėskė skruostą, bėgo kraujas. V. K. taip sudavė, kad net šalmas nukrito. Ar V. K. keikėsi necenzūriniais žodžiais neprisimena. Po to, kai V. K. sudavė, rodė jam dokumentus sakydamas „pažiūrėk, kas čia“. Vienas kitas necenzūrinis žodis galėjo būti, bet tiksliai dėl keiksmažodžių neprisimena. Jei ir buvo keiksmažodžiai, tai kokie neprisimena.

2018 m. balandžio 25 d. R. G. paaiškinime užfiksuota, jog asmuo dirbo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, kirto medžius. Iš (duomenys neskelbtini) namo atbėgo asmuo ir pradėjo keiktis necenzūriniais žodžiais, sudavė jam į veidą, tačiau fizinio skausmo jis nepatyrė. Slyvą pjovė gyventojų prašymu, leidimą medžiam pjauti turėjo (b. l. 12).

Motyvuojamoji dalis

Iš pateiktos fotonuotraukos matyti, jog R. G. nustatytas 0,64 prom. girtumas (b. l. 17).

Liudytojas V. A. teismo posėdyje parodė, jog įvykio dieną vykdė savo darbą – pjovė medžius. Vienas medis žydėjo, bet buvo ant tako. Atėjo žmogus ir užsipuolė juos dirbančius dėl to, kad žydintį medį geni. Jie turėjo dokumentus, pagal kuriuo medį pjauti galėjo, bet gyventojas buvo nepatenkintas, kad pjaunamas žydintis medis. Be to, tas asmuo R. kumščiu sudavė į veidą, jam pradėjo bėgti kraujas, nes praskėlė lūpą ar nosį, tiksliai nežino. Minėtas žmogus liudytojui taip pat norėjo suduoti, mojavo rankomis. Gyventojas iškvietė policiją sakydamas „jeigu norite turėti problemų, kviečiu policiją“. Gyventojas nesikeikė ir negražių žodžių nevartojo, kėlė rankas, „mandravojo“, grasino policiją iškviesti ir sudavė kolegai R.. Tą dieną liudytojas buvo pagiringas, o ne girtas. Visi trys buvo su šalmais.

2018 m. balandžio 25 d. V. A. paaiškinime užfiksuota, jog įvykio dieną, apie 8 val. 15 min. vykdant medžių pjovimo darbus, atėjo agresyvus pilietis, kuris keikėsi necenzūriniais žodžiais dėl to, kad jie vykdė savo darbą – pjovė medžius. Asmuo mosikavo rankomis, norėjo suduoti smūgius. Medžiams pjauti leidimą turėjo, o vaismedžiams pjauti leidimas nereikalingas. Medį pjovė gyventojų prašymu (b. l. 15).

Iš pateiktos fotonuotraukos matyti, jog V. A. nustatytas 1,16 prom. girtumas (b. l. 16).

Skaitmeninėje laikmenoje, pateiktoje policijos pareigūno A. D. teismo posėdyje, esančiuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuotas V. K. ir pareigūno bendravimas tarnybiniame automobilyje. V. K. kalba mandagiai, necenzūrinių žodžių nevartoja, patvirtina, jog sudavė ranka vienam iš darbininkų per šalmą (b. l. 44).

Skaitmeninėse laikmenose (2 vnt.), pateiktose V. K. pateikta V. K. charakterizuojanti medžiaga apie išklausytus mokymus, įgytą išsilavinimą. Taip pat pateiktos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas nugenėtas medis, medis iki genėjimo, V. K. įžeidęs darbininkas, tarnybinio automobilio plastikinė sėdynė (b. l. 52-53).

Teismas konstatuoja:

V. K. skundas tenkinamas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK, sudėtis.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

V. K. nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, kur numatyta administracinė atsakomybė už nedidelis viešosios tvarkos pažeidimą, t. y. necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Administracinei atsakomybei pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį atsirasti yra būtina nustatyti bent vieną iš šių alternatyvių veiksmų. Šis nusižengimas užtraukia baudą užtraukia baudą nuo trisdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų. Sprendžiant, ar buvo padarytas šiame straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas, svarbu atsižvelgti į konkrečių veiksmų pobūdį, pavojingumą t. y. į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atliktų veiksmų pobūdį, jų intensyvumą ir trukmę, dėl jų kilusius padarinius ir veikos padarymo vietos specifiką. ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta administracinio nusižengimo sudėtis yra formalaus pobūdžio (Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 17 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-306-1020/2018).

Iš ANK 481 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos teisės normos turinio matyti, jog esminis joje apibrėžto pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad šis pažeidimas privalo būti atliktas viešosiose vietos ir/ar pažeisti viešąją tvarką bei žmonių rimtį. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje teisės pažeidimo padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar teisės pažeidimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Dėl to įstatymai ir numato, kad asmenys viešoje vietoje turi elgtis taip, kad nesudarytų nepatogumų kitiems žmonėms, netrikdytų įprasto jiems gyvenimo būdo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. spalio 8 d. nutartis Nr. 2K-670/2002). Be to, teismų praktikoje pripažinta, jog nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas laikomas padarytu tada, kai pažeidžiama viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nepriklausomai nuo to, ar šiais veiksmais konkretiems asmenims padaryta žala, nėra svarbu nustatyti, ar tokia asmens veika sukėlė neigiamų išgyvenimų kitiems asmenims, ar ne. Svarbus yra pats nepriimtinas visuomenei veikos pobūdis.

Nagrinėjant skundą buvo apklausti 2018 m. balandžio 25 d. įvykyje tiesiogiai dalyvavę asmenys. Liudytojas policijos pareigūnas A. D. parodė, jog gavus pranešimą apie konfliktą vyko į (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Pareigūnus pasitiko pranešimą pateikęs asmuo V. K., kuris teigė, jog darbininkai be leidimo išpjovė medžius. Siekiant užfiksuoti nurodytas aplinkybes, klausė pranešėjo duomenų, prašė parodyti nugenėtą medį, tačiau pranešėjas jokių duomenų neteikė, nuėjo į darbų vykdymo vietą ir vaikščiojo nuo vieno darbuotojo prie kito. Dirbantiems asmenims nurodžius, jog V. K. vienam jų sudavė į veidą, jis abiejų pareigūnų nuvestas į tarnybinį automobilį. Teismo posėdyje apklausti įvykio vietoje dirbę UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai patvirtino, jog vykdant medžių genėjimo darbus atbėgo gyventojas, t. y. V. K., kuris trukdė darbą, reiškė nepasitenkinimą dėl genimo žydinčio medžio, mosikavo rankomis, reikalavo parodyti leidimą. Liudytojai V. A. ir A. L. patvirtino, jog V. K. kartą ranka sudavė R. G. į veido sritį. Liudytojai negalėjo nurodyti tikslios smūgio sudavimo vietos, nebuvo tikslūs detalėse. Liudytojas policijos pareigūnas A. D. ant R. G. veido matė kraujosruvą ir paraudimą, tai patvirtino apklausiamas teisme. Šią aplinkybę pripažino ir pats V. K., kuris teigė sudavęs darbuotojui per šalmą, nes šis įžeidė jį pavadindamas įžeidžiančio turinio žodžiu. Apklausti liudytojai V. A., A. L. ir R. G. patvirtino, jog turėjo leidimą darbams vykdyti, medį genėjo gyventojų prašymu. Šią aplinkybę patvirtina ir pareigūnės tarnybiniame pranešime užfiksuotos aplinkybės, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadybininkė pranešė, jog darbų vykdymui leidimą darbuotojai turėjo (b. l. 13). Liudytojas V. A. parodė, kad medis auga ant tako. Tai matyti ir V. K. pateiktose fotonuotraukose (b. l. 53).

V. K. nesutinka su jo atžvilgiu priimtu nutarimu, teigdamas, jog nevartojo necenzūrinių žodžių, o iš jo paaiškinimo teisme metu, matyti, jog V. K. siekė sutrukdyti žydinčio medžio genėjimo darbus.

Nors rašytiniuose paaiškinimuose, pateiktuose 2018 m. balandžio 25 d., iš karto po įvykio liudytojai V. A., A. L. ir R. G. nurodė, jog V. K. keikėsi necenzūriniais žodžiais (b. l. 12, 14, 15), tačiau apklausiami teismo posėdyje šios aplinkybės kategoriškai patvirtinti negalėjo. Liudytojas R. G. apklausiamas teisme parodė, jog vienas kitas necenzūrinis žodis galėjo būti, bet tiksliai to neprisimena. Liudytojas A. L. apklausiamas teisme patvirtino, jog keiksmažodžių jis negirdėjo. Liudytojas V. A. teismo posėdžio metu parodė, jog V. K. nevartojo necenzūrinių žodžių. Liudytoja M.T N. K. parodė, jog išaugino sūnų taip, jog jis niekada nevartoja keiksmažodžių. Teismui pateiktuose vaizdo ir garso įrašuose užfiksuota, jog V. K. su pareigūnu bendrauja mandagiai, nenaudoja jokių keiksmažodžių, kalba ramiai, lėtai. Karščiuojasi dėl to, kad jam šalta sėdėti tarnybiniame automobilyje, reikalauja duoti lapą skundui rašyti, duoti pledą, tačiau nevartoja necenzūrinių žodžių. Esant nustatytoms aplinkybėms, įvertinus tai, jog dviems liudytojams, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams įvykio vietoje nustatytas neblaivumas, pagrįstai manytina, jog ir iki pareigūnų atvykimo, V. K. nevartojo necenzūrinių žodžių.

Išsamiai ir objektyviai ištyrus byloje esamus rašytinius įrodymus, apklausus tiesiogiai įvykį mačius ir jame dalyvavusius liudytojus, išklausius atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus, nustatyta, jog 2018 m. balandžio 25 d. V. K. trukdė UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų darbą jiems vykdant medžių genėjimo darbus, atėjęs į kiemą mojavo rankomis, o vienam iš dirbusių asmenų R. G. kartą sudavė. Teismo įsitikinimu, tokie veiksmai peržengia normalaus, moralės ir teisės normomis apibrėžtas teisėto bendravimo ribas, jie nepriimtini bet kokiam žmogui, o už tokius veiksmus ir numatyta administracinė atsakomybė ANK 481 straipsnio 1 dalyje.

Skundo nagrinėjimo metu nustačius, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas V. K. nevartojo necenzūrinių žodžių, ši aplinkybė šalintina iš 2018 m. gegužės 18 d. Klaipėdos AVPK Klaipėdos m. PK nutarime aprašyto administracinio kaltinimo, kitoje dalyje nutarimas paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

V. K. skundą tenkinti iš dalies.

Pašalinti iš 2018 m. gegužės 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nutarimo, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 481 straipsnio 1 dalį 30 Eur bauda, aprašomosios dalies aplinkybę, jog V. K. vartojo necenzūrinius žodžius.

Kitoje dalyje 2018 m. gegužės 18 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto policijos komisariato nutarimą palikti nepakeistą.

Skaitmenines laikmenas – (3 vnt. CD) palikti saugoti byloje.

Nutartis gali būti apskųsta Klaipėdos apygardos teismui per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos, skundą paduodant Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.